Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-2474-812/2019

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-07-26
Bylos Nr.: e2-2474-812/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-00758-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daina Lisaitė
Ieškovas: M. P.
Atsakovas: R. P.
Advokatai: Asta Usevičiūtė, Kristina Vezbergaitė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2474-812/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00758-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;2.3.2.7;2.3.2.8;3.2.6.1; (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 26 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Daina Lisaitė,sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,dalyvaujant ieškovui M. P., jo atstovei advokato padėjėjai Astai Usevičiūtei,atsakovei R. P., jos atstovei advokato padėjėjai Kristinai Vezbergaitei,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareikšiančiam savarankiškų reikalavimų, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovės R. P. priešieškinį ieškovui M. P. dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinimo priteisiant piniginę kompensaciją, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas M. P., patikslinęs ieškinio reikalavimus (b.l. 50-52), prašo:

- nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

- po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu įgytas pavardes;

- priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 0,0994 ha ploto žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 3280 Eur vertės;

- priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2500 Eur ir automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės;

- priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise 0,6 ha ploto žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1310 Eur vertės;

- priteisti ieškovui iš atsakovės 465 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę;

- kreditą, paimtą atsakovės iš AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo pagal 2018 m. gruodžio 6d. Kredito sutartį pripažinti asmenine atsakovės prievole;

- priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sudarė su atsakove santuoką. Santuokoje gimė du sūnūs, kurie santuokos nutraukimo metu yra pilnamečiai. Santuokos pradžioje sutuoktiniai sugyveno neblogai, planavo ateitį, augino vaikus. Tačiau vėliau tarpusavio santykiai pašlijo, pradėjo nesutarti visais klausimais, atitolo vienas nuo kito, tapo svetimi, neliko tarpusavio supratimo ir artumos, prasidėjo konfliktai. Santuokos metu ieškovas pradėjo vartoti alkoholį, konfliktų metu kartais naudodavo smurtą prieš sutuoktinę. Konfliktai, alkoholio vartojimas padažnėjo po to, kai ieškovas darbo metu neteko plaštakos. Sutuoktinė su juo nebendravo, nepalaikė sunkiu momentu, 1998 ar 1999 m. vasario mėnesį su vaikais išsikėlė iš namų. Nuo to laiko sutuoktiniai gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Ieškovas mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Tolimesnis sutuoktinių gyvenimas kartu nebeįmanomas. Santuoka faktiškai seniai yra iširusi, jos išsaugoti nėra galimybės, todėl nutrauktina.

Šalies argumentai

Ieškovas neprašo priteisti išlaikymo jam iš sutuoktinės, save išlaiko pats, prašo palikti jo turėtą pavardę, neprieštarauja, kad atsakovei liktų santuokoje įgyta pavardė.

Santuokos metu ieškovas įgijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, nes įgytas paveldėjimo po tėvų mirties pagrindu ir dovanojimo sutarties pagrindu.

Santuokos metu, 1994 m. liepos 14d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovas nupirko namų valdos 0,0994 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3280 Eur vertės, kuris yra registruotas ieškovo vardu, skirtas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui bei naudojimui, todėl priteistinas ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes įgytas santuokos metu už investicinius čekius. Kiek mokėjo pagal sutartį ir kuris iš sutuoktinių, ieškovas nepamena.

Atsakovė santuokos metu įgijo 0,6 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1310 Eur vertės. Sklypas buvo įgytas santuokos metu, 2008 m. gegužės 26d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas prašo priteisti minėtą žemės sklypą atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas paaiškino, kad nežinojo apie minėto sklypo įgijimą, nes su atsakove kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, neprisidėjo prie jo įgijimo piniginėmis lėšomis.

Santuokos metu 2008 m. atsakovė įgijo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2500 Eur vertės, ir 1999 m. automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur rinkos vertės. Automobilius ieškovas prašo priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas paaiškino, kad neprisidėjo prie automobilių įgijimo ir jais nesinaudojo, nes su atsakove kartu negyvena ir bendro ūkio neveda.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 465 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, nes nutraukus santuoką atsakovei tenka turto už 4210 Eur (1310+2500+400), o ieškovui - už 3280 Eur.

Ieškovas neturi kreditorinių įsipareigojimų.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo atsakovės kreditorinį įsipareigojimą AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal 2018 m. gruodžio 6d. Kredito sutartį pripažinti asmenine atsakovės prievole, kurią kredito sutartyje numatytais terminais grąžins atsakovė, nes nuo 1999 metų su atsakove gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, apie atsakovės prievolę bankui sužinojo tik iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį. Atsakovė kreditą naudojo asmeninėms reikmėms, nei jo gavimo, nei grąžinimo, nei naudojimo su ieškovu nederino, sutikimo kreditui gauti ieškovas nėra išreiškęs.

Ieškovas nesutinka su atsakovės pareikštu priešieškiniu dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir piniginės kompensacijos priteisimo.

Gyvenamasis namas su pagalbiniais statiniais (duomenys neskelbtini), buvo ieškovo tėvų turtas. Po jų mirties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą paveldėjo ieškovas ir jo sesuo A. J., kuri 1986 m. lapkričio 22 d. savo paveldėtą nekilnojamojo turto dalį padovanojo ieškovui. Ieškovas neigia, kad sutuoktiniai, sudarydami dovanojimo sutartį su ieškovo seserimi, sumokėjo seseriai atsakovės tėvų duotus pinigus už nekilnojamojo turto išpirkimą. Ieškovas nuo santuokos sudarymo gyveno su atsakove ir vaikais minėtoje namų valdoje, tačiau gyvenimo metu nebuvo atliktas nekilnojamojo turto kapitalinis remontas, rekonstrukcija ar kiti pertvarkymai. Mansardoje buvo įrengtas vienas kambarys motinai gyvai esant, jame gyveno ieškovo sesuo. Mansarda tik buvo įregistruota santuokos metu. Vėliau mansardoje apsigyveno ieškovo ir atsakovės vaikai. Kambariuose buvo atliktas einamasis remontas perdažant sienas, išpiltas žvyru įvažiavimas į namų valdą, vietoje malkinės įrengtas garažas. Tačiau minėtus darbus atliko ieškovas savo jėgomis, sutuoktinių lėšomis įgytų ir panaudotų medžiagų vertė buvo nedidelė. Aplinkybė, kad ieškovo asmeninis turtas buvo naudojamas šeimos reikmėms, jame buvo auginami vaikai, nekeičia turto teisinio režimo. Santuokos metu dirbo ne tik atsakovė, bet ir ieškovas, atsakovė lėšų į gyvenamojo turto pagerinimą neinvestavo. Nuo 1999 m. atsakovė turtu nesinaudojo ir jo nevaldė, jo neišlaikė ir neprižiūrėjo. Praėjus daugiau nei 20 metų nuo šeimos santykių nutrūkimo atsakovė neturi teisės reikalauti pripažinti ieškovo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti piniginę kompensaciją. Be to, jos dydis yra nepagrįstas, tiek kainuoja visas gyvenamasis namas.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat nesutinka su jam priklausančio nekilnojamojo turto įvertinimu. Teigia, kad atsakovės atliktas turto vertinimas neatitinka turto LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų.

Atsakovė R. P. su ieškiniu nesutinka. Patikslinusi reikalavimus, priešieškiniu (b.l. 96-97) atsakovė prašo:

- pripažinti namą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;

- priteisti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui;

- priteisti atsakovei iš ieškovo piniginę kompensaciją – 15 000 Eur už kartu valdytą, pagerintą turtą - gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

- priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Priešieškinyje, atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su ieškovu.

Santuoka su ieškovu iširo dėl ieškovo kaltės. Santuokos metu ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo prieš ieškovę ir vaikus psichologinį ir fizinį smurtą, keitė darbovietes, neišlaikė šeimos, dėl to atsakovė 1998 m. ar 1999 m. paliko ieškovą ir su vaikais išvyko. Nutrūkus faktiniams šeimos santykiams ieškovas nepalaikė ryšio su vaikais, girtavo, neteikė vaikams išlaikymo. Atsakovė nėra kalta dėl santuokos iširimo, ji ne kartą ragino ieškovą susiimti, nustoti girtauti, pradėti gydytis, tačiau ieškovas nepripažino priklausomybės. Atsakovė nustojo bendrauti su ieškovu, nes jis nuolat buvo neblaivus, todėl bendravimas buvo neįmanomas.

Sutuoktiniai nuo santuokos sudarymo gyveno ieškovo paveldėtame turte - gyvenamajame name su ūkiniais pastatais, esančiame (duomenys neskelbtini). Turtas ilgą laiką buvo naudojamas šeimos reikmėms, jame buvo auginami bendri vaikai, buvo nuolatos vykdomi šio turto pagerinimai ir remontai, atliekami aplinkos tvarkymo darbai šalims gyvenant santuokoje. Buvo pagerintas žemės sklypas ir žemės sklypo pagerinimas turėjo esminę reikšmę jo rinkos vertės pokyčiams. Atsakovė visą bendrą gyvenimo laikotarpį dirbo, uždirbo pajamas, dalį jų investavo į turto pagerinimą, infrastruktūrą. Santuokos metu buvo įteisinta nelegaliai įrengta gyvenamojo namo mansarda. Už gyvenamojo namo dalies, priklausančios ieškovo seseriai išpirkimą atsakovės tėvai davė 5000 rublių. Dovanojimo sandoris su ieškovo seserimi buvo sudarytas siekiant išvengti didesnių mokesčių mokėjimo. Pinigus atsakovė teigia padavusi grynais ieškovo seseriai, pinigų sumokėjimą patvirtinančių įrodymų neturi.

1994 m. liepos 14 d. po gyvenamuoju namu atsakovės investiciniais čekiais buvo įgytas žemės sklypas.

2019 m. birželio 17d. UAB „Verslavita“ parengė konsultaciją dėl turto vertės, kurioje nurodė, kad namų valdos bendra vertė yra nuo 35 000 iki 39 000 Eur. Įvertinusi nekilnojamojo turto vertę ir atliktus turto pagerinimus, atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 15 000 Eur piniginę kompensaciją.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka, kad į bendrą dalintino turto balansą būtų įtraukti automobiliai ir jos asmeninės nuosavybės teise įgytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas nors ir nenutraukus santuokos, tačiau sutuoktiniams negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio už atsakovės lėšas. Ieškovas neprisidėjo prie turto įgijimo, juo nesinaudoja. Automobilis Opel Vectra yra išregistruotas ir priduotas į metalo laužą.

Atsakovė taip pat sutinka, kad prievolė kreditoriui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui yra jos asmeninė prievolė, už banko suteiktą kreditą atsakovė pirko automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Nustatyta, kad M. P. ir R. P. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai nuo 1998-1999 metų gyvena atskirai, kaip šeima nebeveda bendro ūkio ir galutinai nutraukė tarpusavio santykius, susitaikyti nesutinka, prašo nutraukti santuoką. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina.

Dėl sutuoktinių kaltės

LR CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. LR CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Vertinant bylos įrodymus dėl to, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo, nustatytos sekančios aplinkybės.

Iš atsakovės R. P. paaiškinimų, liudytojų – šalių pilnamečių vaikų M. ir M. P. parodymų teisme nustatyta, kad santuokos metu ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, būdamas neblaivus kėlė triukšmą, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš atsakovę ir nepilnamečius vaikus. Šalių vaikai konfliktų metu užsidarydavo kambaryje, bijodavo pareiti po pamokų į namus, o motina kartais pabėgdavo iš namų bijodama neblaivaus sutuoktinio smurto. Toks gyvenimas tęsėsi ilgą laiką. Šeimą išlaikė ir ja faktiškai rūpinosi atsakovė. Ieškovui dėl turimos priklausomybės alkoholiui buvo sudėtinga dirbti vienoje vietoje. Po to, kai apie 1996 m. ieškovas darbo metu neteko plaštakos, pradėjo dar labiau girtauti, nedirbo, gaunamą paramą išleisdavo savo poreikiams. Ieškovas šių aplinkybių neneigė, pripažino, kad santuokos metu girtavo, smurtavo.

Vertinant aplinkybes ar atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo, teismas atsižvelgia į ieškovo elgesį santuokos metu, atsakovės paaiškinimus, kad ieškovas nepripažino priklausomybės alkoholiui kaip ligos ir nesutiko gydytis, keisti gyvenimo būdo, jam būdant nuolat neblaiviam nebuvo įmanoma kalbėtis ir spręsti susidariusias šeimoje problemas. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netinkamą atsakovės elgesį šeimoje. Ieškovo išsakytos prielaidos apie galimą atsakovės neištikimybę atmestinos kaip nepagrįstos įrodymais. Atsakovė augino vaikus ir juo išlaikė, dirbo. Aplinkybė, kad atsakovė santuokos metu taikėsi su ieškovo netinkamu elgesiu šeimoje, neinicijavo pirma skyrybų proceso, nepaneigia nustatytų aplinkybių. Atsakovė paliko ieškovą ir su nepilnamečiais vaikais išvyko iš šeimos gyvenamosios vietos dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir smurtavimo, o ne dėl to, kad ieškovas darbo metu neteko plaštakos ir neturėjo pajamų šeimai išlaikyti. Ieškovas nedėjo pastangų keisti savo gyvenimo būdą, požiūrį į šeimą, piktnaudžiavo alkoholiu, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, taip pažeidė sutuoktinio pareigas - lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima (CK 3.26-3.28 straipsniai). Visuma ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl ieškovo kaltės jam iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnis). Nurodytais motyvais ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, santuoka nutrauktina dėl ieškovo M. P. kaltės (CK 3.60 straipsnis).

Ieškovas ir atsakovė prašo palikti jiems santuokos metu įgytas pavardes. Tenkintinas ieškinio reikalavimas, nutraukus santuoką ieškovui paliktina pavardė „P.“, atsakovei – „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl kreditorinio įsipareigojimo AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui padalinimo

Pagal CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalies nuostatas, prievolės, atsirandančios iš sutuoktinio sudaryto sandorio, solidarumas gali būti pripažintas nustačius, kad sandoris buvo būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o sandorio kaina nebuvo aiškiai per didelė ir neprotinga, ar sandorį sudaręs sutuoktinis buvo apdairus ir rūpestingas.

Santuokos metu, 2018 m. gruodžio 6d., atsakovė R. P. sudarė su AS „Citadele banka“ Lietuvos filialu Kredito sutartį dėl 3000 Eur kredito suteikimo. Atsakovė paaiškino, kad už kredito lėšas buvo įgytas ir 2019 m. sausio 5 d. įregistruotas nuosavybės teise automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas M. P. bylos duomenimis kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovas ir atsakovė sutinka, kad prievolė kreditoriui yra asmeninė atsakovės prievolė, nes kredito lėšos buvo panaudotos asmeniniams atsakovės poreikiams tenkinti, kreditas paimtas ir panaudotas sutuoktiniams gyvenant skyrium ir nebevedant bendro ūkio. Kreditorius atsiliepimo dėl minėto reikalavimo nėra pateikęs į bylą. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, prievolė kreditoriui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal 2018 m. gruodžio 6d., Kredito sutartį, sudarytą su atsakove R. P., pripažintina asmenine atsakovės prievole.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto balanso sudarymo, turto padalinimo

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 1,2 dalys).

Nustatyta, kad šalių santuokos metu įgytas sekantis registruotas turtas:

- gyvenamasis namas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai (kiemo statiniai), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 1976 m. rugpjūčio 9 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1985 m. gruodžio 5 d. Statybos inspektoriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), 1986 m. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1986 m. lapkričio 22 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, registruoti ieškovo M. P. vardu;

- 0,0994 ha ploto žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgytas 1994 m. liepos 14d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, registruotas ieškovo M. P. vardu;

- 0,6000 ha ploto žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2008 m. gegužės 26d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, registruotas atsakovės R. P. vardu;

- 0,8800 ha ploto žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2005 m. rugpjūčio 2d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, registruotas atsakovės R. P. vardu;

- 0,2000 ha ploto žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2005 m. rugpjūčio 2d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, registruotas atsakovės R. P. vardu;

- 0,5200 ha ploto žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2005 m. rugpjūčio 2d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, registruotas atsakovės R. P. vardu;

- 0,5600 ha ploto žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2005 m. rugpjūčio 2d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, registruotas atsakovės R. P. vardu;

- automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas atsakovės R. P. vardu;

Žemesnės instancijos teismas

Automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo metu nėra registruotas atsakovės R. P. vardu.

Atsakovė paaiškino, kad jos vardu registruotas turtas – automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemė įgyti po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, yra nedalintinas turtas, yra jos asmeninė nuosavybė, turtas įgytas už atsakovės lėšas atsakovės asmeninių poreikių tenkinimui ir paveldėjimo būdu, ieškovas prie šio turto įsigijimo neprisidėjo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys nutraukė šeimos ryšius nuo 1998-1999 metų, nuo to laiko neveda bendro ūkio ir nebuvo periodų, kada šalys būtų atnaujinusios gyvenimą santuokoje. Atsakovės argumentai, o taip pat iš dalies ir ieškovo argumentai dėl prievolės kreditoriui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pripažinimo asmenine atsakovės prievole motyvuojant tuo, kad sutuoktiniai negyvena kartu, neveda bendro ūkio ir nenaudojo kredito lėšų bendriems šeimos poreikiams tenkinti, sudaro pagrindą taikyti byloje CK 3.127 straipsnio 2 dalies nuostatas ir neįtraukti į dalintino turto balansą turto, įgyto po 1999 metų, šalims pradėjus gyventi skyrium. Vadovaujantis išdėstytu, į dalijamą turtą neįtraukiamas sekantis atsakovės vardu registruotas turtas, įgytas atsakovės vardu ir priklausantis jai asmeninės nuosavybės teise:

- automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas atsakovės R. P. vardu;

Byloje nėra ginčo, kad santuokos metu sutuoktiniams gyvenant kartu ieškovo vardu 1994 m. liepos 14d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įgytas 0,0994 ha ploto žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sutartyje esančiais duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas buvo išpirktas už 184,72 Lt, iš jų 81 talonas sumokėtas pirkėjo grynais, likusi kaina – valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Atsakovė teigė, kad minėtas namų valdos žemės sklypas buvo išperkamas jos investiciniais čekiais, įrodymų pateikti neturėjo, ieškovas šių aplinkybių neprisiminė, neginčija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl žemės sklypas, kaip atitinkantis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įgyto turto kriterijus įtrauktinas į dalintino turto balansą.

Individualus žemės sklypo įvertinimas neatliktas. Ieškovas nurodė, kad žemės sklypo vertė yra 3280 Eur. Atsakovė pateikė UAB „Verslavita“ 2019 m. birželio 17d. konsultaciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje visa namų valdos (žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių ir kiemo statinių) rinkos vertė gali būti nuo 35 000 Eur iki 39 000 Eur. Žemės sklypo ir pastatų vertė atskirai nėra išskirtos, pažyma yra konsultacinio pobūdžio, todėl ja remtis nustatant žemės sklypo vertę nėra galimybės. VĮ Registrų centras viešais duomenimis apie nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, galiojančią 2019 m. sausio 1 d. žemės sklypo vertė yra 3280 Eur. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad santuokos metu šis turtas (žemės sklypas) buvo iš esmės gerinamas, kas sudarytų pagrindą daryti išvadą apie didesnę dalintino turto rinkos vertę. Atsakovė namų valdoje negyvena nuo 1998-1999 metų, palikusi ieškovą gyventi namų valdoje, ja daugiau nesirūpino, paskutinius dešimt metų namų valdą prižiūri liudytoju apklaustas E. K.. Vadovaujantis išdėstytu, dalintino turto – 0,0994 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatytina vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis – 3280 Eur.

Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas dalintinas sutuoktiniams lygiomis dalimis pagal ieškinio ir priešieškinio reikalavimą - žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 3280 Eur vertės priteistinas ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei – 1640 Eur piniginė kompensacija priteistina iš ieškovo.

Dėl asmeninės nuosavybės teise įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir piniginės kompensacijos priteisimo

Ieškovas teigia, kad gyvenamasis namas su ūkiniais ir kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), įgyti paveldėjimo teisės po tėvų mirties pagrindu ir dovanojimo sutarties pagrindu, yra asmeninė ieškovo nuosavybė, netrauktina į dalintino turto balansą. Atsakovė teigia, kad santuokos metu turtas buvo iš esmės pagerintas, todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintinas priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją.

Byloje nustatyta, kad 1976 m. rugpjūčio 9 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po ieškovo tėvo P. P. mirties ieškovo motina E. P., ieškovas M. P. ir jos sesuo A. P. lygiomis dalimis paveldėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo 3A1p su priestatu 1a1p, rūsiu, skalbyklos 2JIb su priestatu ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo bendras plotas 84,25 kv.m. (b.l. 32, 98).

1986 m. rugsėjo 7 d. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu po ieškovo motinos E. P. mirties ieškovas M. P. ir jos sesuo A. J. paveldėjo 2/3 dalis gyvenamojo namo su priestatu 1a1p, rūsiu ir mansarda, turinčiu 104,75 kv.m. bendro ploto, ūkio pastatų 2JIp, 3JIž ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), paveldimo turto inventorinio įkainojimo vertė – 15 215 rub. (b.l. 32, 98).

1986 m. lapkričio 22 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, A. J. padovanojo ieškovui M. P. ½ dalį gyvenamojo namo su rūsiu, priestatu ir mansarda, ūkio pastatų 2JIp, 3JIž ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini). Dovanojamo namo dalis įkainota 7607, 50 rub. (b.l. 33-34, 99).

Nustatytas nekilnojamojo turto įgijimo pagrindas ieškovo vardu leidžia spręsti, kad turtas, nors įgytas dalimis santuokos metu, yra asmeninė ieškovo M. P. nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1,2 dalys).

Šalis, siekianti turtą, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi įrodyti, kad šis turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

Iš pateiktos namų valdos (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad gyvenamasis namas, ūkiniai statiniai šalių santuokos metu nebuvo rekonstruoti, kitaip pertvarkyti.

1984 m. rugsėjo 8 d. gyvenamojo namo inventorizacijos metu buvo pažymėtas 20,90 kv. m. ploto kambarys Nr. 1-10, įrengtas mansardoje (b.l. 84), kuris 1985 m. gruodžio 5 d. Statybos inspektoriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kaip įrengtas savavališkai, buvo įteisintas ieškovo motinos E. P., ieškovo sesers A. P. ir ieškovo M. P. vardu (b.l. 98). Atsakovė teigė, kad mansardoje esančiame kambaryje gyveno šalių vaikai, kambarį jie remontavo. Ieškovas paaiškino, kad kambarys kaip gyvenama patalpa, su elektros instaliacija, šildymo sistema, buvo įrengtas dar iki šalių apsigyvenimo name, kambaryje gyveno ieškovo sesuo. Kambarys mansardoje buvo tik įteisintas ieškovo ir atsakovės santuokos metu.

Namo inventorizacijos atlikimo metu, kada pirmą kartą buvo užfiksuoti duomenys apie mansardoje įrengtą kambarį, šalių sūnui M. P., g. (duomenys neskelbtini), buvo nepilni metai, o sūnus M. P. dar nebuvo gimęs. Todėl atmestinos kaip neįtikinamos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad sutuoktiniai įrengė savo lėšomis ir darbu kambarį mansardoje, nes gimus vaikams trūko gyvenamojo ploto ir labiau tikėtinomis pripažįstamos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad mansardoje buvo savavališkai įrengtas ir faktiškai gyvenamas kambarys dar iki šalių santuokos sudarymo, juo sutuoktiniai naudojosi gyvendami name po to, kai iš namo išsikėlė ieškovo sesuo ir paaugo sutuoktinių vaikai. Sutiktina su atsakove, kad sutuoktiniai galimai atliko einamąjį kambario remontą, tačiau naudingo ploto gyvenamajame name nesukūrė ir namo vertės iš esmės nepadidino.

Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad santuokos metu gyvenamasis namas buvo nuolat gerinamas, remontuojamas, nepatvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytojais apklausti šalių vaikai M. ir M. P. parodė, kad gyvenamajame name buvo atliktas paprastas remontas – medinėmis lentelėmis buvo kalamos sienos, jokie kiti remonto darbai, komunikacijų įvedimas, įrengimas nebuvo atliekami. Žemės sklypo gerinimo darbai taip pat nebuvo atliekami. Liudytojas E. K., gyvenantis su šeima gyvenamajame name parodė, kad jam atėjus prieš dešimt metų gyventi į namą, jis buvo neremontuotas, apleistas, aplinka netvarkyta. Liudytojas remontavo išgriuvusias sienas, lubas, keitė išpuvusias grindis. Liudytoja apklausta ieškovo draugė A. V. parodė, kad susipažino su ieškovu po 3-4 metų, kai atsakovė paliko ieškovą, jis lankėsi ieškovo gyvenamajame name. Namas buvo neremontuotas, kambarių sienos dažytos prastais vandeniniais dažais su trafaretais, vidaus durys – blogos kokybės.

Šeimos gyvenimas ieškovui nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, jos išlaikymas, einamojo remonto darymas savaime nesukuria nuosavybės teisių į turtą. Atsakovė nepagrindė, kokiu būdu ji apskaičiavo 15 000 Eur piniginę kompensaciją ir už kokio pobūdžio pagerinimus ar kokią turto idealiąją dalį ji prašo priteisti nurodyto dydžio piniginę kompensaciją. Atsakovė neįrodė CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymui reikšmingų aplinkybių, todėl priešieškinio reikalavimas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su ūkiniais ir kiemo statiniais pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos priteisimo atmestinas.

Atsakovė nurodė, kad pagal 1986 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartį ji sumokėjo ieškovo seseriai 5000 rublių, duotų atsakovės tėvų. Atsakovė nepateikė jokių jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių tiesioginių, netiesioginių rašytinių įrodymų, kad ji disponavo tokio dydžio pinigų suma, kad perdavė pinigus ieškovo seseriai. Liudytojais apklausti šalių vaikai tiesiogiai šių aplinkybių nežinojo, jų parodymai nėra pakankami patvirtinti atsakovės paaiškinimus – liudytojas M. P. parodė, kad motinos tėvai yra davę kažkiek pinigų žemės sklypui po gyvenamuoju namu ir ūkio statiniais išpirkti, apie kitą pinigų davimą nežino. Liudytojas M. P. parodė, kad motinos tėvai skyrė 5000 rublių žemės sklypo pirkimui ir mansardos išpirkimui iš tėvo sesers. Teismas atsižvelgia į tai, kad dovanojimo sandorio sudarymo metu liudytojas buvo trejų metų amžiaus vaikas, todėl pats šių aplinkybių negalėjo žinoti ir suvokti, šias aplinkybes žino tik iš savo motinos, liudytojo santykiai su tėvu - priešiški, sūnaus ir tėvo nesieja tarpusavio ryšys, todėl remtis liudytojo parodymais, kaip teisingais ir patikimais nėra pakankamo pagrindo. Ieškovas paaiškino, kad dovanojimo sandorio sudarymo metu pinigų seseriai nemokėjo ir neigia, kad pinigus sumokėjo jo sutuoktinė. Dovanojimo sandoris galiojantis, sudarytas daugiau kaip prieš trisdešimt metų, atsakovė neginčijo sandorio sudarymo, niekada nereikalavo grąžinti jai pinigus, keisti ieškovo valdomo turto nuosavybės teisinio režimo. Iš 1986 m. lapkričio 22d. dovanojimo sutarties matyti, kad dovanojamo turto (1/2 dalies) vertė šalių buvo įkainota 7607,50 rublių. 5000 rublių vertė neatitinka įkainoto turto vertės. Net jei ir daryti prielaidą, kad tokia pinigų suma buvo duota, tai galėtų reikšti, kad atsakovė asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie 33 procentų namo dalies įgijimo (7607,50 ×2= 15215 rub. viso namo vertė; 5000 rub. ×100%/15215 rub. = 33%). Tačiau net ir tokiu atveju reikalavimas dėl 15 000 Eur piniginės kompensacijos priteisimo yra nepagrindžiamas nei faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais, nei teisiniais argumentais.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro:- 15,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (b.l. 1),

- 159 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, 300 Eur ieškovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 117),

- 338 Eur atsakovės sumokėtas žyminis mokestis, 10,44 Eur įrodymų rinkimo išlaidos, 100 Eur UAB „Verslavita“ konsultacijos dėl turto vertinimo išlaidos, 150 Eur atsakovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos. UAB „Verslavita“ pateikta namų valdos (duomenys neskelbtini), rinkos vertės konsultacija teismas byloje nesirėmė kaip įrodymu, todėl atsakovės patirtos išlaidos jai parengti nepaskirstytinos.

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies (ieškinys - 64 proc., priešieškinis, įvertinus ir atsakovės paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimų, kurių savarankiškai kelti priešieškinyje nėra privaloma – 73 proc.). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, taip pat iš šalių priteisiamos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai):

- ieškovui priteistina iš atsakovės 293,76 Eur bylinėjimosi išlaidų,- atsakovei priteistina iš ieškovo 363,86 Eur bylinėjimosi išlaidų,

- procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo ir atsakovės priteistinos lygiomis dalimis - po 7,60 Eur.

Atlikus ieškovo ir atsakovės mokėtinų sumų įskaitymą, galutinai atsakovei priteistina iš ieškovo 70,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo M. P., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. P., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo M. P. kaltės.

Nutraukus santuoką R. P. palikti pavardę „P.“, M. P. – „P.“.

Priteisti ieškovui M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3280 Eur vertės.

Priteisti atsakovei R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1640 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt eurų) piniginę kompensaciją.

Pripažinti atsakovės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui, į.k. 304940934, pagal 2018 m. gruodžio 6d. Kredito sutartį asmenine atsakovės R. P. prievole.

Priteisti atsakovei R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 70,10 Eur (septyniasdešimt eurų 10 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš ieškovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 7,60 Eur (septynis eurus 60 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Daina Lisaitė