- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-04
- Bylos Nr.
- 1-540-873/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Civilinis ieškovas
- G. B.
- Kaltinamasis
- J. L.
- Advokatai
- Virginija Pilipavičienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, dirbanti UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktore, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. 2014 m. rugpjūčio 12 d., apie 19.44 val., Vilniuje, vairuodama UAB „ (duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir neatsargi, išvažiuodama atbula iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo ir įvažiuodama į (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 ( red., galiojusi veikos padarymo metu) 34 p. reikalavimą, numatantį, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį; vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, 119 p. reikalavimą, numatantį, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, nesustojo ir nepraleido pėsčiosios, kurios judėjimo kryptį kirto, automobiliu partrenkė ir sužalojo iš kairės pusės į dešinę ėjusią pėsčiąją G. B., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamoji J. L. kalta prisipažino visiškai, duodama parodymus paaiškino, kad ji važiavo iš kiemo, ten kelias labai siauras. Išgirdo riksmą, smūgio negirdėjo. Išlipusi iš automobilio pamatė nukentėjusiąją. Jai pasiūlė važiuoti į ligoninę. Moteris pasakė, kad ligoninės nereikia, jai suplėšė sijoną, pareikalavo 100 Lt. J. L. pasakė vaikui eiti atnešti pingų. Paskui jie iškvietė policiją, kai J. L. skambino 112, dar kartą klausė, ar nereikia greitosios. Policijos pareigūnai, pamatę moters koją, iškvietė greitąją. J. L. važiavo atbula, išvažiuojant yra trys posūkiai, greitis buvo nedidelis, gali būti 3 km/h, nes kieme pastoviai būna vaikų. Aplinką J. L. stebėjo visaip – žiūrėjo į veidrodėlius, žiūrėjo atgal. Dairėsi, bet nepastebėjo nukentėjusiosios. Nukentėjusioji buvo partrenkta jau (duomenys neskelbtini). Automobilis gal perpus buvo išvažiavęs į gatvę. Nukentėjusiajai buvo suteikta pagalba. Ranka jos buvo subraižyta, užpylė peroksido, dukra jai atnešė vandens, kaimynė – kėdę. J. L. pati pasiūlė iškviesti policiją.
Nukentėjusioji G. B. paaiškino, kad ji ėjo (duomenys neskelbtini) gatve į viršų. Automobilio nematė. Ji pradėjo šaukti, kai automobilis ją kliudė. Kai ją partrenkė, nukrito, ėmė šaukti. Ją partrenkė į koją automobilio galu, sutrenkė blauzdą. Paskui ją nuvežė į ligoninę, ten ji gulėjo 3 dienas. Gipsas buvo uždėtas trijose vietose – ant kairiosios rankos, kairės ir dešinės kojos. Ji ėjo dešine pusė, nėjo šaligatviu, nes ten jis labai blogas.
Liudytoja T. V. paaiškino, kad nurodytą dieną ji buvo (duomenys neskelbtini)., automobilis stovėjo ant kalnelio. J. L. automobilis stovėjo ten pat. J. L. pasakė, kad ją išleis. Paskui T. V. kažką pamatė, greitai nubėgo į apačią. Pamatė močiutę. J. L. pasakė, kad partrenkė moterį. Močiutė pasakė, kad ją partrenkė, pradėjo rodyti kojas. Močiutė sakė, kad greitosios nereikia, pasakė J. L. duoti 100 Lt, paskui jau prašė 200 Lt. Kai atvažiavo policija, iškvietė greitąją.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 204-08-12 protokolo duomenimis, užfiksuota kelių eismo įvykio rūšis: užvažiavimas ant pėsčiojo; kelio dangos tipas: asfaltas; kelio dangos būklė – sausas; transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje bei kelio apžvelgiamumas: automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi įvažiavime į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, 20 m nuo (duomenys neskelbtini), priekinis dešinys ratas 2 m, galinis dešinys ratas 0,3 m iki (duomenys neskelbtini) ( b. l. 3-8).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2014-08-12 protokolo duomenimis, automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų nėra, nuvalytos dulkės nuo galinio bamperio kairiojo kampo ( b. l. 9-10).
Bendrosios pagalbos informacijos registravimo centro duomenimis, duomenys apie eismo įvykį, kurio metu pranešėja išvažiuodama iš kiemo automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užkabino moterį, nuo GMP atsisakė, registruotas 2014-08-12, 19.44 val., nurodyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) ( b. l. 14).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados medicininių dokumentų apžiūros 2014 m. rugsėjo 11 d. protokole duomenimis, G. B. nustatyta kairio stipinkaulio viršutinio trečdalio lūžis be poslinkio, kairės pėdos 2-o ir 3-io pirštų pamatinių pirštakaulių ir 2,3,4 padikaulių lūžiai. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 39).
Specialistė J. M.-Č. paaiškino, kad iš medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusioji patyrė dešinės pėdos II-II-IV padikaulių lūžius, tai, kad nukentėjusioji patyrė šiuos lūžius kairėje kojoje, yra išvados spausdinimo klaida. Abi nukentėjusios kojos buvo lūžusios. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymui spausdinimo klaida neturi reikšmės. Įvertinus asmens sveikatos istorijos duomenis, ultragarsiniu venų tyrimu yra patvirtinta, kad nekrozė negalėjo būti dėl venų trombozės, tačiau priežastis gali būti mechaninė – sumušimas, suspaudimas. Rimtesnių priežasčių, dėl kurių būtų galėjusi atsirasti nekrozė, nukentėjusios sveikatos istorijoje nėra, negalima atmesti, kad tai galėjo būti traumos pasekmė. Ji išsivystė pakankamai greitai po traumos. Veninės kraujotakos sutrikimo nėra, dėl aterosklerozės ir kitų rimtesnių lėtinių ligų, kas galėtų sąlygoti nekrozę, medicininiuose dokumentuose įrašų nėra. Koja buvo imobilizuota gipsu, tokiu atveju sulėtėja kraujotaka, gali išsivystyti nekrozė. Gydymas, jo trukmė priklauso ir nuo asmens amžiaus, kraujo apytakos ypatumų. Senyvame amžiuje gijimas yra sulėtintas. Dabar žaizda nesugijusi. Nekrozė atsiranda ne nuo pačios traumos, tiesiog vystosi audinių mitybos sutrikimai, audiniai pradeda apmirti. Galimai nekrozės atsiradimą sąlygojo įvairių veiksnių visuma, įvertinus nukentėjusios amžių, tai, kad buvo sąnarių bėdos, nuo 1990 m. diagnozuotas artritas, artrozė, o tai reiškia, kad jau buvo judėjimo sutrikimas, lėtesnė kraujotaka. Ir trauma, ir lėtinės ligos, ir amžius, ir imobilizacija galėjo įtakoti nekrozės išsivystymą. Ranitidini yra vaistas, mažinantis skrandžio rūgštingumą, nemanytų, kad yra susijęs su šiuo įvykiu. Baneocini yra tepalas, kuris gydo bakterijų sukeltą odos ir gleivinės pažeidimą, tinka gydyti nekrozei. Pyridoxoni yra B grupės vitminas, skatina nervinių ląstelių, neuronų veiklą, pagerina audinių mitybą. Tetraciklinas yra antibiotikas, tai buvo gelis ar tepalas, vietinio poveikio antibiotikas. Streptocidi skirtas odos įtrūkimams ir žaizdoms gydyti. Dermatoli turi būti tepalas, antiseptikas, dezinfekantas. Bemiparini yra kraują skystinantis preparatas. Hyper Gel yra vietiniai veikiantis kraują skystinantis vaistas. Kadangi buvo ilgalaikė imobilizacija, kad nesusidarytų trombai, senyvame amžiuje tokie vaistai yra skiriami. Geriamas vaistas yra ranitidini, baneocini yra tepalas, tetraciklinas yra tepalas ar injekcinis vaistas, B vitaminai skrandžio rūgštingumui įtakos neturėtų. Nekrozė yra komplikacija, viena priežasčių gali būti mechaninė trauma. Ultragarsinis tyrimas patvirtina, kad nėra venų trombozės. Kiek yra pažymėta ligos istorijoje, nukentėjusiajai buvo diagnozuota sąnarių patologija, tai sulėtina normalų gyvenimą, kojų judesį. Daugiau diagnozių nėra. dešinė koja buvo imobilizuota 6 savaites, kairė koja – 5. Dėl užsitęsusio gydymo nekrozę galėjo įtakoti visuma aplinkybių - ir amžius, ir lėtinės ligos, ir trauma. Tam galėjo turėti įtakos ir sulėtinta regeneracija. Ligos istorijoje parašyta, kad nukentėjusioji turėjo artrozę. Artrozė yra sąnarių liga, sąnariai yra nesveiki. Ji trukdo funkcijoms, yra sąnarių problemos, skausmas, žmogus mažiau juda. Nekrozė vystosi dėl sulėtintos audinių mitybos. Šiuo atveju nekrozė yra pakankamai žemai, gipsas tikrai buvo aukščiau.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7159/14(01) duomenimis, J. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 25), specialisto išvados Nr. T-A 7164/14(01) duomenimis, G. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( b. l. 44), Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1321 duomenimis, apžiūros 2014-08-12, 22.25 val., metu J. L. buvo blaivi ( b. l. 26).
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo AJA 5777055 duomenimis, automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-07-23 iki 2015-01-22 draustas „BTA Insurance Company“ ( b. l. 11).
Kaltinamoji J. L. kaltę pripažino. Sutampančiais kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojos T. V. parodymais, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2014-08-12 protokolo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados duomenimis nustatyta, kad J. L., vairuodama automobilį, važiuodama atbula, buvo neatidi ir neatsargi, išvažiuodama iš namo kiemo ir įvažiuodama į gatvę nesustojo ir nepraleido pėsčiosios, kurios judėjimo kryptį kirto, automobiliu partrenkė ir sužalojo pėsčiąją, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teismas bylos duomenų visumą vertina pakankama nustatyti, kad kaltinamoji veikė nusikalstamai nerūpestingai: nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. J. L. kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Nukentėjusioji pareiškė 4344,30 Eur/15000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 96).
Šalies argumentai
Civiliniame ieškinyje ji nurodė, kad „BTA Insurance Company“ jai atlygino 512,46 Eur/ 1769,42 Lt turtinę žalą, 2000 Eur/ 6905,60Lt neturtinę žalą. G. B. prašo papildomai priteisti iš civilinių atsakovų 2344 Eur/8095 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio duomenimis, ji patyrė kairio stipinkaulio viršutinio trečdalio lūžį, dešinės kojos padikaulio lūžius, kairės pėdos 2-o ir 3-io pamatinių pirštakaulių lūžius. Buvo gydoma VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės traumatologijos skyriuje nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 14 d. Iki šiol ji tęsia ambulatorinį gydymą. Rankos gipso langetė buvo nuimta 1 mėnuo po traumos, dešinės pėdos gipso langetė nuimta 2014 m. spalio 8 d., kairės pėdos pirštai buvo imobilizuoti tvarsčiu. Dešinės blauzdos sumušimas komplikavosi – išsivystė žaizdos odos nekrozė, kuri gydoma iki dabar. Tiek eismo įvykio metu, tiek po jo dėl patirtų traumų nukentėjusioji kentė didžiulį fizinį skausmą. Iki šiol vartoja skausmą malšinančius vaistus. Iki eismo įvykio nukentėjusioji retai kreipėsi į polikliniką. Neturtinę žalą nukentėjusioji patyrė, nes dėl eismo įvykio metu padarytų daugybinių kūno sužalojimų ji beveik du mėnesius negalėjo savarankiškai vaikščioti, apsitarnauti, liekamieji padariniai tęsiasi iki šiol. Neturtinė žala padaryta dėl iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo, patirtų bei patiriamų didžiulių nepatogumų. Nukentėjusioji yra garbaus amžiaus, todėl jos atveju daugybiniai kaulų sužalojimai objektyviai reikalauja ilgesnio gydymo, dėl amžiaus didesnė komplikacijų rizika. Daugiau kaip mėnesį nukentėjusioji negalėjo vaikščioti, judinti kairės rankos, be artimųjų pagalbos patenkinti savo būtiniausių poreikių. Nepatogumai dėl to, jog ranka ir kojos buvo imobilizuotos, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jos gyvenimo kokybei, nepatogumai truko beveik du mėnesius. Dėl negalėjimo vaikščioti, apsitarnauti, ilgo gydymo, iš esmės pasikeitusio gyvenimo būdo nukentėjusioji patyrė didžiulius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, bejėgiškumą, nepilnavertiškumo jausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą, jautėsi našta savo dukteriai. Iki šiol kojų ir rankos funkcijos nėra pilnai atsistačiusios, ieškovė vaikšto remdamasi lazda, nors iki eismo įvykio ja niekada nesinaudojo. Blogai suaugo vienas kojos pirštas, todėl yra neigiamų išliekamųjų pasekmių. Nukentėjusioji jaučia didelį nerimą dėl savo ateities, nes nežino, ar ateityje jos fizinė būklė atsistatys ir bus tokia, kokia iki eismo įvykio.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad ligoninėje gulėjo 3 dienas. Šiuo metu jai, kasdien ar kas dvi dienas, daro perrišimus dėl opos. Su gipsu ji buvo du – du su puse mėnesio. Jai buvo gipsuota kairioji ranka – nuo žasto iki riešo, išbuvo gipse gal mėnesį laiko. Kairės kojos pirštai buvo sužeisti, dešinės kojos blauzda ir pėda taip pat buvo sugipsuota. Ant blauzdos atsivėrė žaizda. Žaizda atsivėrė iš karto, kai buvo sužalota. Nekrozė atsirado turbūt, kai buvo gipsas. Jai buvo sutrikdyta sveikata, iki šiol, nuo rugpjūčio mėn., vartoja vaistus nuo skausmo. Nuo vaistų skauda skrandį. Vaikščioja su lazda, anksčiau su ja nevaikščiojo. Kojas skauda, ypatingai skauda dešinę koją. Pati gali tik pasišildyti arbatos ir nueiti į tualetą. Jai reikalinga pagalba, ją prižiūri dukra, atvažiuoja, gamina maistą. Pati negali išsivirti valgyti, nueiti į parrduotuvę. Ji gyvena viena, dukra atvažiuoja kas kelios dienos, anksčiau atvažiuodavo tik savaitgaliais. Po eismo įvykio ji nebegali dirbti darže.
Atsiliepimas
Civilinio atsakovo, „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, atstovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovei išmokėta 512,47 Eur turtinei žalai atlyginti, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas grindžiamas tuo, kad, nors po įvykio G. B. diagnozuota kairio stipinkaulio alkūninės vietos lūžimas, dešinės pėdos II-III-IV padikaulių lūžiai, kairės pėdos II-III pamatinių pirštikaulių lūžiai, stacionariai ji buvo gydyta vieną dieną, visą kitą laikotarpį buvo tęsamas ambulatorinis gydymas, kuris užsitęsė dėl komplikacijos, t. y. odoje buvusios žaizdos nekrozės blauzdos srityje. Kairė ranka gipso langete buvo imobilizuota 1 mėn. laiko, dešinė pėda – iki 2014 m. spalio 8 d. Manytina, kad dėl išliekančio skausmo mokėti didesnę išmoką neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo. Duomenų apie tai, kad kojos negalima minti, judesiai yra riboti (sutrikusi funkcija) nėra. Tuo tarpu nekrozę reikia pagrįsti, t. y. ar įtakos jai turėjo tik įvykio metu patirta trauma ( nes audiniai galėjo nekrozuotis dėl stipraus sumušimo/hematomos jiems negaunant deguonies), tiek dėl lėtinių ligų (pvz., stazės, edemos, aterosklerozės, veninės kraujotakos sutrikimo ir kt.). Nuo lėtinių ligų priklauso ir pats žaizdos gijimas, pvz., ar neserga cukriniu diabetu.
Atsakovo, „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, atstovas teisiamajame posėdyje nurodė, kad Privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. įpareigoja atlyginti 5000 Eur sumą tik tokiais atvejais, kai sunkiai sužalotas ar miršta žmogus. Kiekvienas sprendimas priimamas vertinant turimų dokumentų visumą, įvykio pasekmes tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nors nukentėjusiajai padaryti lūžimai, stacionariai ji gydyta tik 3 dienas. Buvo tęsiamas gydymas dėl žaizdos nekrozės. Nukentėjusios kairė ranka buvo imobilizuota mėnesį, kairė koja – iki spalio 8 d. Kad šiuo metu negalima minti kojos, kad jos funkcija būtų sutrikusi, duomenų nėra. Nekrozė gali atsirasti dėl lėtinių ligų, dėl hematomos, ląstelėms negavus deguonies. Buvo surinkti dokumentai, kad nukentėjusiajai panašių ligų nebuvo dignozuota, tačiau tai nereiškia, kad tokių ligų faktiškai nebuvo. Vertinant individualias pasekmes buvo apskaičiuota 2000 Eur išmoka, tai pakankamas atlyginimas.
Kaltinamoji parodė, kad ji ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti 3000 Lt (868,86 Eur), juos galėtų sumokėti per metus laiko. Mano, kad sprendimas išmokėti 2000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančių teisės aktuose įtvirtintų normų ( b. l. 118-119).
Teisiamojo posėdžio metu pateikti nukentėjusiajai išrašytų vaistų receptai, kuriuose nurodyti veikliųjų medžiagų Laruoxicani (8 mg) (trumpai gydomas skausmas), Ranitidini ( 150 mg), Baneocini ( 20,0), Pyridoxoni (1,0), Prednisoloni ( 0,025), Tetracyclini ( 3 % -2,5), Streptocidi ( 10 % -75), Dermatoli ( 10 % -10), Bemiparini, Hyper Gel 20 % pavadinimai ( b. l. 134, 142).
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlygintinas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas vertina, kad nukentėjusiosios paaiškinimais, specialisto išvada byloje yra įrodyta, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo G. B. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, galimybės gyventi be pašalinių asmenų pagalbos apribojimu, tuo pačiu, gyvenimo kokybės pablogėjimu.
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai G. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Dėl sužalojimo nukentėjusioji 3 dienas buvo gydoma stacionare, jai buvo imobilizuota ranka ir abi kojos. Ranka jai buvo imobilizuota gipse vieną mėnesį, dešinė koja – du mėnesius.
Bylos duomenimis, nukentėjusiajai dešinėje kojoje išsivystė nekrozė. Specialistės apklausos duomenimis, ji išsivystė pakankamai greitai po traumos, pagal medicininius dokumentus, rimtesnių priežasčių, dėl kurių būtų galėjusi atsirasti nekrozė, nukentėjusios sveikatos istorijoje nėra, negalima atmesti, kad tai galėjo būti traumos pasekmė. Nekrozė atsiranda ne nuo pačios traumos, tiesiog vystosi audinių mitybos sutrikimai, audiniai pradeda apmirti. Ir trauma, ir lėtinės ligos, ir amžius, ir imobilizacija galėjo įtakoti nekrozės išsivystymą. Teismas vertina, kad minėti specialistės paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog nėra nustatyta, jog nekrozė nukentėjusiajai tiesiogiai atsirado nuo traumos, tačiau yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nukentėjusiosios dešinės kojos imobilizavimas darė nepalankų poveikį jos galimybei judėti, kojos audinių mitybai, tuo pačiu, sietinas su patirta trauma, jos pasekmėmis.
Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai dėl patirto sveikatos sutrikdymo du mėnesius buvo apribota galimybė vaikščioti – imobilizuotos kojos, tai sąlygojo pagalbos poreikį. Po traumos nukentėjusioji turi naudoti vaistus, kurie, teismo vertinimu, susiję su trauma, komplikacijomis. Vertindamas nustatytinos neturtinės žalos dydį, asmens turėtų galimybių praradimą, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiosios amžių eismo įvykio metu – 72 metai, jos sveikatos būklę iki įvykio – duomenų apie dažnus apsilankymus pas gydytoją nėra. Teismas daro išvadą, kad objektyvių duomenų, ar nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai turės neigiamų padarinių ateityje, šiuo metu byloje nėra, tačiau vertina, kad nukentėjusiosios, atsižvelgiant į jos amžių, išgyvenimai dėl patirtų sužalojimų ir būsimų pasekmių – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti, priskirtini neturtinei žalai. Teismas vertina, kad nukentėjusioji patyrė didelį skausmą ir išgąstį dėl įvykio, turėjo vartoti vaistus, kas neigiamai įtakoja žmogaus organizmą, dėl traumos patyrė suvaržymus ir nepatogumus, kadangi buvo apribota jos galimybė pasirūpinti asmens higiena, apsitarnauti.
Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta J. L. neatsargiais veiksmais, kaltinamoji sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių išgyvenimų. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir nukentėjusiosios turtinę padėtį - pensininkė, kaltinamosios turtinę padėtį – dirbanti, turi du išlaikytinius, į padarytos turtinės žalos dydį.
Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika analogiškose bylose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89/2012, nagrinėdamas nukentėjusiosios – civilinės ieškovės S. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendis: nukentėjusiajai S. K. priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš „If P&C Insurance AS“ sumažintas iki 1340,80 Lt, pasisakė, kad šiuo konkrečiu atveju (nuosprendžiu R. J. nuteista pagal BK 281 str. 1 d.) 10000 Lt piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį. Teismo nutartyje pažymėta, kad nustatyta neturtinė žala, padarant nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą neatsargia nusikalstama veika, neprieštarauja ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose ( Nr. 2K-461/2010 – 10000 Lt, Nr. 2K-215/2010 – 5000 Lt, Nr. 2K-200/2010 – 10000 Lt, Nr. 2K-401/2009 – 2000 Lt, Nr. 2K-64/2009 - 10000 Lt).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215/2010 pasisakyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos: nukentėjusiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos (kasacinės bylos Nr.: 2K-401/2009, 2K-64/2009 ir kt.). Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajam 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. (Šioje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu V. A. Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 d.).
Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai atlygintina 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinė žala. Bylos duomenimis, „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atlygino nukentėjusiajai 2000 Eur, ši suma įskaitytina į atlygintinos neturtinės žalos dydį.
Ieškinys byloje pareikštas „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje, kaltinamąjai J. L..
CK 6.254 straipsnio 1 d. numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šio str. 2 d. numatyta, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Šioje byloje „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje pareigos atlyginti nukentėjusiajai G. B. padarytą žalą pagrindas yra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (b. l. 129) taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPDĮ) 2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378 įstatymas (2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 red.). Pagal TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 3 p. (aktuali red.) draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą neturtinę žalą ribojama 5000 eurų suma. „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje išmokėjo G. B. šios sumos neviršijančią išmoką, neturtinės žalos atlyginimas priteistinas iš „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje.
Pinigų priėmimo 2015-01-12 kvito Nr. 738497 duomenimis, už teisines paslaugas G. B. sumokėjo 232 Eur ( b. l. 122).
Pinigų priėmimo 2015-01-28 kvito Nr. 804051 duomenimis, už teisines paslaugas G. B. sumokėjo 116 Eur ( b. l. 169).
Pinigų priėmimo 2015-02-18 kvito Nr. 804057 duomenimis, už teisines paslaugas G. B. sumokėjo 116 Eur ( b. l. 168).
Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. teismas turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Minėtos įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-410/2008) nuostatos suponuoja, kad gali būti priteisiamas tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) atitinkantis išlaidų advokato darbui apmokėti dydis.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl iš kaltinamosios išieškotinos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės turėtų išlaidų atlyginimo, atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog kaltinamoji savo kaltę pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo metu buvo daromos pertraukos tik iškviesti civilinio atsakovo atstovui bei specialistei (dėl aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios sveikatos būkle). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios šeiminę padėtį – nesusituokusi, augina du vaikus, į jos gaunamų pajamų dydį ( b. l. 88), į pareikšto civilinio ieškinio dydį, siekdamas užtikrinti interesų pusiausvyrą ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad iš kaltinamosios išieškotina dalis, 232 Eur, nukentėjusios išlaidų advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovė, paslaugoms apmokėti.
Kaltinamosios J. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 16 str.). J. L. neteista (b. l. 28), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 29), Všį Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta (b. l. 31, 32), nėra įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą ( b. l. 33), turi du nepilnamečius vaikus ( b. l. 87), dirba ( b. l. 88).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į mažesnį kaltinamosios pavojingumą: administracine tvarka bausta vieną kartą, 2012 metais, už nežymų kelių eismo taisyklių pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji, vairuodama automobilį ir pažeisdama kelių eismo taisykles, buvo blaivi, po eismo įvykio iš karto kreipėsi pagalbos, dėl įvykio labai gailisi. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamąją, tuo pačiu parodo, kad baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 str. 3 d., skyrimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai J. L. gali būti pasiekti skiriant piniginio pobūdžio bausmę. Jos dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad J. L. nusikalto pirmą kartą, nustatytinas mažesnio nei sankcijos vidurkio. MGL dydis nustatytinas remiantis dydžiu, galiojusiu veikos padarymo metu.
J. L. kardomoji priemonė nepaskirta, kol nuosprendis įsiteisės, neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
J. L. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., skirti bausmę – 20 MGL (753 Eur (2600 Lt)) dydžio baudą.
Nustatyti terminą baudai sumokėti – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
G. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo, „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo G. B. naudai.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš J. L. 232 Eur nukentėjusiosios G. B. išlaidų advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovė, paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.