- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-515-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48135-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- V. Š., E. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams. V. Š. įpareigotas bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu, bei neatlygintinai išdirbti 140 valandų per 7 mėnesius sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, pasenusiais ar kitais pagalbos reikiamais žmonėmis. Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas E. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. Š. nuteistas už tai, kad jis kartu su E. D. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2019 m. lapkričio 11 d., apie 18.50 val., viešoje vietoje, Vilniuje, Grigiškės, Lentvario g. 1A, prie „Vokės“ upės, veikdami kartu apipurkšdami dujomis iš balionėlio bei mėtydami akmenimis į (duomenys neskelbtini) K. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) R. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) I. J., gim. (duomenys neskelbtini), pataikydami ne mažiau 2 kartų R. T. į dešinę koją, ne mažiau 1 karto į K. K. dešinę koją ir ne mažiau 3 kartų į kojos, nugaros bei sprando sritį I. J. bei sukeldami nukentėjusiesiems fizinį skausmą, tokiais įžūliais bei vandališkais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką. Tokiais veiksmais jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės ir paskirti jam baudą ar įmoką į nukentėjusių asmenų fondą, leidžiant ją mokėti dalimis po 200 Eur per mėnesį.
2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su paskirta laisvės apribojimo bausme, įskaitant paskirtus įpareigojimus, tačiau norėtų, kad jam būtų paskirta bauda, kaip tai numatyta ir BK 284 straipsnio sankcijoje.
2.2. Pasak apelianto, šiuo metu jis gyvena ir veda bendrą ūkį su sugyventine bei rūpinasi jos sūnumi, kartu nuomoja butą (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad jis turi du vaikus, kuriais rūpinasi ir prižiūri. Apeliantas nurodo, kad dirba individualiai, remontuoja automobilius. Teigia, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. pagal panaudos sutartį neatlygintinai valdo negyvenamąsias patalpas, kurias pagal sutartį jis naudos automobilių remontui. Apeliantas nurodo, kad darbo laiko neskaičiuoja ir dirba tam, kad pragyventų, išlaikytų šeimą. Skunde taip pat nurodoma, kas jis nori papildomai eiti dirbti taksi vairuotoju, todėl įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei neatlygintinai išdirbti 140 valandų trukdys darbui. Apeliantas nurodo ir tai, kad bijo, jog dėl galimo policijos lankymosi stresuos vaikai, pasak apelianto, jam bus gėda tiek prieš vaikus, tiek prieš kaimynus. Toliau nurodoma, kad apeliantas padeda savo tėvui statyti namą, kuris yra (duomenys neskelbtini), todėl ten lieka nakvoti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą prokuroras Stanislav Barsul prašo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad, vertinant apelianto prašymą pakeisti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę į baudą ar į įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, yra aktuali nuteistojo finansinė padėtis bei jo gebėjimas ir noras laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Atsiliepime nurodoma, kad V. Š. 2020 m. sausio 16 d. nubaustas administracine tvarka už Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimą ir jam paskirta 120 Eur bauda, kurios jis iki šios baudžiamosios bylos perdavimo teismui nagrinėti nebuvo sumokėjęs. Prokuroras nurodo, kad apeliantas nenurodė savo pajamų dydžio bei šaltinio, todėl, vertinant ir tai, kad jis nėra sumokėjęs jam paskirtos baudos, jo pajamos nėra žinomos, jis turi finansinių įsipareigojimų, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei pagrįstai skyrė laisvės apribojimo bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
V. Š. apeliacinis skundas atmetamas
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo pakeisti nuosprendį dalyje dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir paskirti jam baudą arba įmoką į nukentėjusių asmenų fondą. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo nuosprendis tik šioje dalyje ir bus tikrinamas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
5. Pirmiausia pažymėtina, kad, asmenį pripažinus kaltu, jam yra paskiriama sankcijoje numatyta bausmė. Bausmės rūšys yra šios: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 42 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti paskiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Taigi teisiškai nėra galima paskirti arba bausmę (baudą), arba baudžiamojo poveikio priemonę (įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), kadangi baudžiamojo poveikio priemonė gali būti paskiriama tik kartu su bausme, tačiau ne vietoje bausmės tais atvejais, kai yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi nėra teisinio pagrindo skirti tik įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri yra ne bausmė, o baudžiamojo poveikio priemonė.
6. Už BK 284 straipsnyje numatytą viešosios tvarkos pažeidimą yra numatyti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Šis nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), t. y. nuo 2500 Eur iki 100000 Eur. Tuo tarpu laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmė savo esme yra griežtesnė nei bauda, tačiau bauda paprastai sukelia gerokai sunkesnius padarinius nei laisvės apribojimas.
7. Pirmosios instancijos teismas, V. Š. skirdamas BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą vidutinio griežtumo bausmės rūšį – laisvės apribojimą ir nustatydamas kiek ilgesnį jo taikymo terminą nei vidurkis, atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika yra baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje), įvertino nusikaltimo aplinkybes: nukentėjusiųjų skaičių (trys), neteisėtų veiksmų intensyvumą, biografinius duomenis (nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų).
8. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-518/2019).
9. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar V. Š. paskirta laisvės apribojimo bausmė nėra per griežta, vertina tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek asmenį charakterizuojančius duomenis. Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nusikaltimas yra nesunkus, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, veikiant dviem asmenims (bendrininkų grupė). Pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas tamsiu paros metu, nusikaltimas pasireiškė trijų (duomenys neskelbtini), vykdančių savo darbines funkcijas, apipurškimu dujomis iš balionėlio bei apmėtymu akmenimis, tokiais veiksmais jiems sukeliant fizinį skausmą ir sutrikdant viešąją tvarką. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad konfliktas buvo sukeltas E. D. ir V. Š. kryptingais veiksmais, siekiant atkeršyti pareigūnams už anksčiau skirtą nubaudimą. Svarbu ir tai, kad V. Š. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nesigailėjo, atitinkamai nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be kita ko, nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, V. Š. padarė neišnykus teistumui už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, o būtent, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendis). Taigi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, V. Š. padarė būdamas pilnametis, praeityje teistas, be kita ko, nusikalto neišnykus teistumui, kas tik parodo, jog jis nėra linkęs pasitaisyti, atsisakyti kriminalinių polinkių bei laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.
10. Baudžiamosios bylos duomenimis, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2019 m. gruodžio 16 d. už Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimą, paskirta 120 Eur bauda iki numatyto termino sumokėta nebuvo, duomenų, kad ji buvo sumokėta, nėra (1 t., b. l. 117-119). Be to, V. Š. ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad baudos nesumokėjo. V. Š. turi mažametę dukterį (1 t., b. l. 108), kurios gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos „Liteko“. Individualia veikla V. Š. užsiima nuo 2016 m. lapkričio 29 d. (1 t., b. l. 120-121), taigi jis ja užsiėmė ir iki nusikalstamos veikos padarymo, be to, nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo gimusi jo dukra. Taigi pastarosios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau jos neatgrasė V. Š. nuo nusikalstamų veiksmų. Tai, kad jis gyvena su sugyventine ir jos vaikais, nesudaro pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšies. Pažymėtina, kad visi iš paskirtos bausmės – laisvės apribojimo kylantys suvaržymai ir nepatogumai, susiję su galimu policijos lankymusi bei įpareigojimu būti namuose, yra neatsiejama bausmės, kuria siekiama bausmės tikslų, dalis. Pastebėtina, kad V. Š. yra neatimta laisvė, tačiau ji tik apribota konkrečiam terminui, kas reiškia, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui konkrečiu laikotarpiu reikia laikytis paskirtų įpareigojimų. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad padėti tėvui jis turi visas galimybes, išskyrus tam tikrus apribojimus, kurie yra būtini bausmės tikslams pasiekti. Tuo pačiu pažymėtina, kad nėra duomenų, pagrindžiančių V. Š. darbą taksi vairuotoju, kita vertus, paskirta laisvės apribojimo bausmė nesudaro jokių kliūčių dirbti ir taksi vairuotoju, kadangi jam paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu.
11. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas laisvės apribojimą kiek ilgesniam nei vidurkis terminui ir nustatydamas įpareigojimus, atsižvelgė į visas reikšmingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei V. Š. charakterizuojančius duomenis. Be kita ko, apeliantui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu buvo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė ir atidėtas jos vykdymas, tačiau tai jo neatgrasė nuo nusikalstamos veikos padarymo ateityje, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Atitinkamai, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog paskirta laisvės apribojimo bausmė yra per griežta ir neproporcinga padarytam nusikaltimui, todėl nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.