Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markauskas pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku – suvirintoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. R. 2019 m. liepos 14 d., apie 01.00 val., Vilniuje, Kalvarijų ir Žvalgų gatvių sankirtoje, vairavo automobilį M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas.

P. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad prieš metus jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. 2019 m. liepos 13 d. apie 23.00 val., būdamas blaivus automobiliu M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas draugus, kurie gyvena tame pačiame Kasmiškių kaime. Būdamas svečiuose P. R. išgėrė kažkiek brendžio. Tada su draugais nusprendė nuvažiuoti į klubą, esantį Vilniuje, Žirmūnų g. Jis vairavo automobilį M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kalvarijų ir Žvalgų gatvių sankirtoje sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai du kartus alkotesteriu tikrino neblaivumą ir nustatė 1,56 ir 1,64 prom. girtumo laipsnį. Dėl įvykdyto gailisi (b. l. 32).

Be P. R. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina byloje nustatyti duomenys:

- BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodoma, kad privatus asmuo pranešė, jog nuo „HBH“ restorano link Vilniaus važiuoja automobilis M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 6);

- vyriausiojo patrulio E. Z. tarnybinio pranešimo duomenis, kad apie 2019 m. liepos 14 d. apie 00.59 val., gavo iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo pranešimą, kad Molėtų pl. nuo restorano HBH, link Vilniaus miesto pusės važiuoja automobilis M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Minėtas buvo sustabdytas Kalvarijų g. ir Žvalgų g. sankryžoje. Priėjus prie vairuotojo buvo matyti, kad jis akivaizdžiai neblaivus. Vairuotojas prisipažino vartojęs alkoholį. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimo šis atsakė, kad neturi, nes jis atimtas. Vairuuotojui buvo patikrintas neblaivumas. Pirmo patikrinimo metu alkotesteris parodė 1,56 promilių, o atlikus antra patikrinimą alkotesteris parodė 1,65 promilių girtumą. Su tikrinimo rezultatais vairuotojas sutiko ir neginčijo. Vairuotojas P. R. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 1-ąją PK, automobilis M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugomų transporto priemonių aikštelę (b. l. 5);

- liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš emės yra analogiški tarnybinio pranešimo duomenims (b. l. 24);

- liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019 m. liepos 14 d. atėjęs į namus sūnus P. R., pasakė, kad 2019 m. liepos 14 d. nakties metu vairavo automobilį M. B. E280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus ir buvo sulaikytas policijos. Žinojo, kad sūnui P. R. prieš pusę metų yra atimtas vairuotojo pažymėjimas už vairavimą neblaiviam. Automobilis M. B. E280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pirktas sūnui Pavel, tačiau jį registravo savo vardu, nes taip yra pigesnis automobiliui draudimas. Pinigus pirkti automobilį davė jis, sūnus neprisidėjo. Automobilis M. B. E280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo sodybos kieme, o rakteliai nuo užvedimo spynelės namuose pakabinti ant pakabuko virtuvėje, matomoje vietoje, jis ir nežino kada, tiksliai sūnus paėmė šį automobilį ir išvažiavo, nes tą dieną jis dirbo darbe ir nebuvo namuose (b. l. 28);

- Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2019 m. liepos 14 d. 01.30 val. P. R. nustatyti tokie nebaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. P. R. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš valandą, jis buvo patikrintas prietaisu Alcotest 7510 „Drager“ Nr. 0975968: pirmasis tikrinimas 01.09 val. – 1,56 promilių, antrasis tikrinimas 01.26 val. – 1,65 promilių (b. l. 8);

- 2019 m. liepos 14 d. 01.26 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARJK - 0071, P. R. nustatytas 1,65 promilių girtumas ( b. l. 9);

- 2019 m. liepos 14 d. 01.09 val. alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARJK - 0071, P. R. nustatytas 1,56 promilių girtumas (b. l. 10);

- Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikato Nr. 0975968 nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARJK - 0071“ buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. gruodžio 19 d. (b. l. 11).

Dėl veikos kvalifikavimo.

BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Aukščiau aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus, t. y. jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismo pripažintini įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 - 4 dalys), kad P. R., 2019 m. liepos 14 d., apie 01.00 val., Vilniuje, Kalvarijų ir Žvalgų gatvių sankirtoje, vairavo automobilį M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas. Veika kvalifikuota teisingai kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, P. R. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo leisti paskirtą baidą sumokėti dalimis (b. l. 44-45).

Dėl bausmės skyrimo.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę P. R., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, tačiau žala nepadaryta. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). P. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: neteistas (b. l. 35), administracine tvarka baustas už nusižengimus, susijusius su transporto ir kelių ūkiu, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviu (b. l. 36-38), dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje nėra.

Dėl aptarto, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. R. už padarytą nusikaltimą paskyrus švelniausią, iš straipsnio sankcijoje įtvirtintų, bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam – 75 MGL (BK 41 straipsnis, 47 straipsnio 1-2 dalys, 3 dalies 2 punktas, 5 dalis, 54 straipsnio 1-2 dalys, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 61 straipsnio 1-3 dalys).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl skirta 75 MGL dydžio bauda sumažinama vienu trečdaliu ir skiriama 50 MGL dydžio bauda (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, P. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 14 d. 01.10 val. iki 2019 m. liepos 14 d. 16.02 val. (viena diena) (b. l. 40). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laikinojo sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

P. R. prašė paskirtą baudą išdėstyti dalimis. Atsižvelgiant į P. R. prašymą, vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, jam nustatytinas dvylikos mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, kiekvieną mėnesį atliekant nustatyto dydžio įmoką.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių taikymo paskirtį – jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtintos baudžiamųjų poveikio priemonių rūšys, kurios teismo gali būti skiriamos kartu su bausme. Viena tokių yra turto konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise.

Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką vienos baudžiamųjų poveikio priemonių – turto konfiskavimo, srityje, pažymėjo, kad apskritai, baudžiamojo poveikio priemonė – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, jomis neišvengiamai gali būti ribojamos tokios teisės kaip nuosavybė. Be to, šios priemonės turi ir nubaudimo elementų. Ir visgi, kasacinis teismas padarė išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nereiškia dvigubo nubaudimo, nedubliuoja asmeniui paskirtos bausmės (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-186-942/2018).

Turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio BK straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

P. R. nusikaltimui daryti tiesiogiai naudojo automobilį M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone – privalomai konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. R. (b. l. 18). Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių būtų galima konfiskuoti šį kitam asmeniui priklausantį turtą. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiu atveju, kai šis turtas priklauso tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš P. R. išieškotina automobilio M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, kuri VšĮ „Emprekis“ duomenimis sudaro 4570 EUR (b. l. 17) (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72 straipsnio 1, 3, 5-6 dalys).

Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. P. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė jam šiuo metu yra atimta, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad P. R. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinio girtumo laipsnis, praeityje už analogiško pobūdžio pažeidimą baustas, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 4 (ketveriems) metams.

Dėl kardomosios priemonės

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (b. l. 42), o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė iš P. R. išieškoti į valstybės biudžetą Vilniaus apskrities VPK patirtas išlaidas (už automobilio saugojimą UAB „Sauda“ aikštelėje) – 1,02 Eur.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai priteisiamos 1,02 EUR automobilio M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidos (b. l. 22).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 75 MGL (3750 EUR) dydžio baudą, kurią sumažinti 1/3 paskiriant sumažintą 50 MGL (2500 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, P. R. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 14 d. 01.10 val. iki 2019 m. liepos 14 d. 16.02 val. (vieną dieną) įskaityti į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 EUR) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, P. R. nustatyti dvylikos mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, kiekvieną mėnesį atliekant 200 EUR dydžio įmoką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš P. R. valstybės naudai priteisti 1,02 EUR proceso išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš P. R. automobilio M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4570 EUR valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti, P. R., baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį atliekant 200 EUR dydžio įmoką, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jus turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.