Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R. (P. R.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku-suvirintoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. R. 2019 m. liepos 14 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

P. R. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie sutampa su liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtintos neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad P. R. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, alkotesterių rodmenimis, kuriais užfiksuota, kad pučiant pirmą kartą užfiksuotas 1,56 prom. girtumas, o antrą kartą 1.65 prom. girtumas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, P. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas nustato BK 40 straipsnis. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina ir tai, kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kaip matyti iš bylos duomenų P. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transporto ir kelių ūkiu, taip pat ir už tai, kad 2018-12-26 vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nusikaltimo padarymo metu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Taigi, sprendžiant dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės, yra svarbios tiek paties teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, tiek ir kaltininko elgesys iki pažeidimo padarymo. Nurodytos aplinkybės, vertinant jas padaryto nusikaltimo kontekste, duoda pagrindą išvadai, kad P. R. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam nebuvo atsitiktinis, neapdairus kaltinamojo elgesys, priešingai, jos patvirtina sistemingą asmens teisės normų ignoravimą. Toks elgesys kelia didelį pavojų kelių eismo dalyvių saugumui. Kaltinamojo sesuo teigė, kad tikisi broliui padaryti teigiamą įtaką, jog pastarasis laikytųsi visuomenėje priimtų elgesio normų ir nepažeistų teisės aktų reikalavimų. Vis dėlto, teismo šie argumentai neįtikino. P. R. yra sulaukęs 23 m. amžiaus, dirbantis. Nors gyvena kartu su tėvais ir seserimi, kuri mano galinti jam padaryti teigiamą įtaką jo elgesiui, tačiau, kaip minėta, šis asmuo jau ne kartą baustas už KET pažeidimus, už paskutinįjį jam atimta teisė vairuoti. Laiduotoja nurodė nuolat bendraujanti su broliu, taip pat neneigė žinojusi apie 2018-12-26 padarytą administracinį nusižengimą, taigi, turėjo pakankamai laiko padaryti broliui teigiamą įtaką, užkertančią kelią jo neteisėtam elgesiui, tačiau, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jo veiksmus nusikaltimo padarymo metu nulėmė kiti veiksniai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamojo asmenybę apibūdina ir kiti Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, jog kaltinamasis ne tik sistemingai pažeidinėja KET, tačiau praeityje yra baustas ir už nusižengimą, susijusį su alkoholio vartojimu viešoje vietoje (b. l. 36-38).

Nusikalstamą veiką padariusiam ir atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato galimybę koreguoti jo tolimesnį elgesį autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūroje, esant pagrindui manyti, kad toks asmuo padarys teigiamą įtaką, jog nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, tačiau susipažinus su bylos medžiaga ir teisme apklausus laiduotoją J. R. kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar keliais metai vyresnė sesuo (kuri ir pati bausta administracine tvarka už KET pažeidimus), gali kritiškai vertinti brolio elgesį ir daryti jam teigiamą įtaką, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, su tėvais ir seserimi P. R. gyvena nuo vaikystės ir jo asmenybę apibūdinantys duomenys rodo, jog teigiama šeimos narių įtaka jo iki šiol nesustabdė tiek nuo sistemingo administracinių nusižengimų, tiek nusikalstamos veikos padarymo. Aptartų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, patvirtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju netaikytinas, nes nusikaltimą ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, jog P. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam netaikytinos BPK 40 straipsnio nuostatos.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę P. R., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Vertinama ir kaltinamojo asmenybė: jauno amžiaus, neteistas (b. l. 35), dirbantis, nevedęs, baustas administracine tvarka (b. l. 36-38), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. R. paskyrus baudą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra P. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir daro išvadą, kad nustatytinas skirtinos baudos dydis, artimas baudos, numatytos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

P. R. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2019 m. liepos 14 d., 1.10 val. (b. l. 39), iki 2019 m. liepos 14 d., 16.02 val. (b. l. 40). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į baudos bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Atsižvelgiant į P. R. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, jam nustatytinas devynių mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju P. R. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. R. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu jo kraujyje nustatyta mažiausia 1,56 promilių etilo alkoholio koncentracija, teisė vairuoti transporto priemones jam jau buvo atimta dėl vairavimo esant neblaiviam, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė, nustatant jos dydį, didesnį už įstatymo numatytą vidurkį.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

P. R. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio kaltinamasis nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas VĮ „Regitros duomenimis – jo tėvas V. R. (b. l. 18). Iš kaltinamojo tėvo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pirko šį automobilį už savo pinigus, sūnus prie pirkinio savo lėšomis neprisidėjo. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis tėvo automobiliu naudojosi vykdamas į darbą iki tol, kol jam buvo atimta teisė vairuoti. Tie V. R., tiek P. R. nurodė, kad 2019-07-14 sūnus automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiėmė be tėvo žinios ir leidimo. Įvertinus aptartas aplinkybes, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė.

Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“ 2004 m. kaina Lietuvoje be PVM yra 3 778 Eur, su PVM – 4 570 Eur. Teismo posėdžio metu buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-08-12 transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, rinkos vertė 2019-08-12 – 2 400 Eur (b. l. 70-98). Teismas, analizuodamas VšĮ „Emprekis“ 2019 m. liepos mėn. leidinio vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-08-12 transporto priemonės vertinimo ataskaitą, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmojoje užfiksuota vidutinė lengvojo automobilio Mercedes Benz E 280 T CDI, kurio gamybos periodas 2004 m.-2007 m., kaina Lietuvoje, neatsižvelgiant į tokio automobilio individualias savybes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo pažymoje nurodytas turto vertinimas yra atliktas, įvertinus konkretaus konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ridą, nusidėvėjimą, techninę būklę, defektus ir kitas turto vertės nustatymui reikšmingas aplinkybes. Automobilio įvertinimą atliko turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą turintis turto vertintojas, atstovaujantis įmonę, galinčią verstis turto vertinimo veikla (B. l. 96). Duomenų, kad prieš automobilio 2019-08-12 apžiūrą automobilio, kuris prokuroro leidimu buvo grąžintas jo savininkui, būklė būtų pabloginta ar pasikeitusi, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilio defektai buvo pastebėti, ir iš karto po įvykio atliekant jo apžiūrą (b. l. 12). Kadangi minėta apžiūra buvo atlikta naktį, truko devynias minutes (2019-07-14, nuo 1 val. 46 min. iki 1 val. 55 min.), kai kurie defektai (pažymėti 2019-08-12 apžiūros akte), kaip korozija, neišlygintas stogo panelis, galėjo būti ir neužfiksuoti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal teismų praktiką už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, atsižvelgia į byloje pateiktų duomenų visumą, tarp jų ir VšĮ „Emprekis“ nurodytą automobilio Mercedes Benz E 280 T CDI vidutinę kainą Lietuvoje be PVM, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės vertinimo ataskaitą, taip pat į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam ir gailėjosi, į tai, kad jis jauno amžiaus, dirbantis suvirintoju, gyvenantis su tėvais, sprendžia, kad 2 400 Eur konfiskuotino turto vertė proporcinga (adekvati) poveikio priemonė P. R. padarytam nusikaltimui ir asmenybei, atitinkanti tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš kaltinamojo konfiskuotina 2 400 Eur valstybės naudai.

Kaltinamajam P. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 42).

Prokuroras ikiteisminio tyrimo metu prašė iš P. R. išieškoti į valstybės biudžetą Vilniaus apskrities VPK patirtas išlaidas (už automobilio saugojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje) – 1,02 Eur. Minėta suma įrodyta byloje esančiu kvitu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai priteisiamos 1,02 Eur automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidos (b. l. 22).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

P. R. (P. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 14 d., 01.10 val. (b. l. 39) iki 2019 m. liepos 14 d., 16.02 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti P. R. neatlikusiu 48 MGL (2 400 Eur) baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, P. R. nustatyti devynių mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš P. R. (P. R.) valstybės naudai priteisti 1,02 Eur proceso išlaidų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti P. R. (P. R.) naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti P. R. (P. R.) baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 2 400 Eur.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per devynių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.