- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- I-8074-580/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-62538-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. (A. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam buvo skiriama kardomoji priemonė – suėmimas, kurį jis atliko Lukiškių TI-K. Visą laikotarpį nuo 2011-09-27 iki išvykimo į pataisos namus buvo apgyvendintas perpildytose kamerose, neužtikrinant minimalaus 3,6 kv. m gyvenamo ploto. Kalėdamas perpildytose kamerose Lukiškių TI-K dažnai keldavo pretenzijas, tačiau atsakovas pasiteisindavo, kad neturi laisvų kamerų, nors matydavo, kad tokių kamerų buvo. Kartais asmeniui tekdavo tik 1,8 kv. m plotas. Be to, kamerose yra 4 lovos, stalas, 2 kėdės, 1 spintelė, praustuvė, unitazas, todėl nelieka ploto judėjimui, kaliniai priversti visą dieną gulėti lovose. Mažas fizinis aktyvumas daro žalingą įtaką sveikatai, per 1 valandos pasivaikščiojimą suimtasis negali išsikrauti. Kalint perpildytose kamerose sumažėja oro talpa, todėl jaučiamas pastovus deguonies trūkumas. Šiltuoju metų laiku būdavo labai tvanku, visą laiką prakaituodavo, net naktį negalėdavo išsimiegoti. Dėl blogos ventiliavimo sistemos kameros vėdinamos atidarant langą, dėl ko atsirasdavo skersvėjai ir pareiškėjas buvo ne kartą peršalęs, skaudėjo nugarą.
Dėl kameros perpildymo nebuvo galima pavalgyti atsisėdus prie stalo. Stalo plotas 50x50 ir yra tik dvi kėdės. Belaukiant atsisėsti maistas atšaldavo, todėl norint valgyti karštą maistą reikėdavo valgyti arba lovose, arba ant žemės. Sanitarinis mazgas atitvertas simboline tvorele, todėl juo naudotis tekdavo kitų kalinių akivaizdoje. Pareiškėjas jautė didelį pažeminimą, pradėjo kompleksuoti. Negalėjo ramiai skaityti ir rašyti, nes visada jautėsi stebimas.
Dėl tokių kalinimo sąlygų sutriko visavertis gyvenimas, atsirado uždarų patalpų fobija, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė irzlus, dirglus, sunkiai valdė emocijas, sutriko miegas, prasidėjo depresija. Nuo depresijos negali gydytis vaistais, nes yra alergiškas, todėl turi kankintis. Dėl pastovių stresų buvo emociškai prislėgtas, laikymo tokiomis sąlygomis vertino kaip žmogaus kankinimą. Nurodė, kad kankinamas buvo sąmoningai, nes įrengdamas 7 kv. m ploto kamerose 4 lovas atsakovas suprato savo veiksmų neteisėtumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Nurodė suėmimo vykdymo metu pareiškėjui tekusį plotą. Pažymėjo, kad patikrinus dokumentų valdymo sistemą iš pareiškėjo gautų skundų ar prašymų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo užregistruota. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kieme, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus.
Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, neturi teisinio pagrindo jų nepriimti. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei būtų perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo nuteistasis paskirtas iš ūkio brigados, jis kameras plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Pažymėjo, kad pareiškėjo buvimo laikotarpis trumpas, skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, nusiskundimai bendro pobūdžio, todėl negalima pripažinti, kad pareiškėjui kilo tam tikrų pasekmių.
Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Pareiškėjas ir atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiškėjui ir atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų bei kitų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 20 000 Lt.
Dėl kamerų ploto reikalavimų
Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Iki tol galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims ne mažiau kaip 5 kv. m vienam asmeniui. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Iš Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose nuo 2011-09-29 iki 2012-06-07 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. A. J. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 253 dienas. Iš atsakovo pateiktų duomenų (b. l. 55-56) matyti, kad visą šį laiką pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant ploto reikalavimus, nes nei vieną dieną jam nebuvo skirta 3,6 kv. m plotas. Jeigu pusę dienos pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitą pusę – netrūkstant ploto, laikytina, kad tą dieną jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus.
Dėl patalpų įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose nebuvo sąlygų pavalgyti, neužteko vietos prie stalo, kėdžių atsisėsti pavalgyti. Lukiškių TI-K ūkio skyriaus 2014-05-15 pažymoje Nr. 24-3247 (b. l. 29) nurodyta, kad visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas A. J., yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Ši patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kameroje įrengtas praustuvas. Kameros vėdinamos per langą. Kamerose Nr. 116, 170, 150, 185, 286, 147 įrengtos 4 lovos, yra 2 taburetės, lentyna maisto produktams laikyti ir viršutinių drabužių pakaba. Lovos matmenys 1,8x0,7m (1,33 kv. m), stalo matmenys 0,6 mx0,5 m (0,3 kv. m), taburetės plotas apie 0,07 kv. m. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 konkrečių reikalavimų dėl kamerų įrengimo nenumato, todėl laikomasi nuostatos, kad įranga turi būti tinkama ir pakankama būtinųjų poreikių tenkinimui.
Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad baldai labai nedideli ir prie jų vienu metu negali valgyti visi patalpoje kalinami asmenys. Kadangi maistas išduodamas vienu metu, tai kiti turi laukti eilės pavalgyti. Laukimo metu maistas atvėsta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 3 skyriuje, reglamentuojančiame tardymo izoliatorių kamerų įrengimą, nėra nustatyta, kad kamerose turi būti buitiniai prietaisai maistui pašildyti.
Taigi, pareiškėjo argumentas pateiktas teisingai, tačiau kalinimo sąlygų pažeidimu gali būti pripažįstamas tik neteisėtas elgesys, tai yra toks elgesys, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai ar kuris gali būti pripažįstamas nežmonišku ar žeminančiu elgesiu Konvencijos 3 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į kamerų plotus stalų plotai laikytini pakankamais, kadangi didesnių baldų nebūtų galima laikyti teisės aktų nustatyto dydžio kameroje. Valgymas nėra ilgas procesas, todėl per tą laiką, kurį reikalinga palaukti norint pavalgyti prie stalo maistas itin neatšąla ir gali būti valgomas. Todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybė dėl netinkamų maitinimosi sąlygų nepripažįstama pažeidimu pagal Konvencijos 3 straipsnį, o kituose teisės aktuose, ši kalinamojo teisė nėra reglamentuojama ir negali sąlygoti neteisėtų veiksmų.
Dėl drėgmės, temperatūros, patalpų vėdinimo ir kitų reikalavimų
Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kameroje Nr. 116 buvo nustatytas oro judėjimo greičio nepakankamumas (0,03 m/s ir 0,05 m/s, kai Lietuvos higienos normos HN76:2010 26 punkte numatyta 0,15-0,25 m/s, tačiau reikalavimas nesurašytas, nes judėjimo greičio tinkamas užtikrinimas susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais (b. l. 33-35). Pareiškėjas šioje kameroje laikytas vos vieną dieną, todėl laikymo sąlygos negali būti laikomos sukėlusiomis neturtinės žalos atsiradimą.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012-09-10 surašė Patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1030, kuriame patikrino kamerą Nr. 258, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2012-02-09 iki 2012-04-13, t. y. apie du mėnesius (b. l. 36-38). Buvo nustatyta, kad patikrinimo dieną 20 lovų kameroje gyveno 5 asmenys. Sanitarinis mazgas atskirtas betonine sienele ir užuolaida. Kameros grindys iš cemento, ant sienų ir lubų matomos dėmės, ant sienų – apsilupusių dažų ir tinko plotai. kameros langai išimti, administracijos teigimu, suimtųjų prašymu. Patikrinimo aktu Lietuvos higienos normos HN76:2010 pažeidimų nenustatyta.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012-09-28 surašė Patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1136, kuriame patikrino kameras Nr. 185 ir Nr. 255. Kameroje Nr. 185, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2011-11-17 iki 2011-11-25, t. y. 8 dienas, buvo patikrinta oro drėgmė, temperatūra, apšvieta, vėdinimas, bendra būklė. Nustatyta, kad ant kameros sienų matyti atšokusių dažų plotai, naktinė apšvieta sudarė 2 lx ir neatitiko Lietuvos higienos normos HN76:2010 23 punkto reikalavimų, pagal kuriuos naktinė apšvieta turi sudaryti 10-20 lx. Lukiškių TI-K administracijai duotas nurodymas nedelsiant įstiklinti kameros Nr. 185 lango viršutines dalis ir užtikrinti dirbtinį naktinį apšvietimą.
Kameroje Nr. 255, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2012-04-17 iki 2012-06-07, t. y. nepilnai du mėnesius, buvo patikrinta oro drėgmė, temperatūra, apšvieta, vėdinimas, bendra būklė. Nustatyta, kad ant kameros sienų matyti atsilupusių dažų plotai, dieninė apšvieta sudarė 152 lx ir neatitiko Lietuvos higienos normos HN76:2010 22 punkto reikalavimų, pagal kuriuos dieninė apšvieta turi būti ne mažesnė nei 200 lx. Lukiškių TI-K administracijai nurodymai dėl šios kameros neduoti.
Čia išdėstyti duomenys rodo, jog esminių Lietuvos higienos normos HN76:2010 pažeidimų nebuvo nustatyta, kamerų būklė buvo tikrinama. Remiantis šiame sprendimo skirsnyje išdėstytais faktais pareiškėjo argumentai dėl kitų laikymo sąlygų netinkamumo, apšvieta kameroje Nr. 255 buvo tikrinta rugsėjo pabaigoje, kai dienos trumpos ir mažiau saulės šviesos, tuo tarpu pareiškėjas laikytas nuo balandžio vidurio iki birželio. Byloje surinktais įrodymais pareiškėjo argumentai dėl laikymo sąlygų nebuvo patvirtinti.
Dėl kenkėjų
Atsakovas yra pateikęs teismui 2009 m. gruodžio bei 2012-01-23 Paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ dėl vabzdžių graužikų aptikimo ir naikinimo (b. l. 13-23) bei 2013-12 sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl tų pačių darbų atlikimo (b. l. 25-28). Šiomis sutartimis kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigoja atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Teismui nėra pateikti duomenys, kad kamerose būtų buvę gausu kenkėjų, todėl šio fakto dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nustatyti negalima.
Dėl tualeto neatskyrimo nuo gyvenamųjų patalpų
Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų. Pareigūnams atidarius duris, matomas gamtinių reikalų atlikimas.
Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lukiškių TI-K nurodė, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Ši patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara. Teismo nuomone, tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 2012-12-4-27 raporte nurodė pilnai atskirti tualeto įrangą nuo gyvenamųjų patalpų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-09-10 surašė Patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1030 nustatyta, kad sanitarinis mazgas atskirtas betonine sienele ir užuolaida, t. y. pilnai neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos.
Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.
Dėl Lukiškių TI-K perpildymo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyta, kad 1.1.3 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių.
Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 2012-12-4-27 raporto 55 punkte pažymėjo, kad beveik visi kaliniai būna užrakinti apie 23 valandas per parą, nėra vykdoma jokia veikla ne kamerose, išskyrus vieną valandą nušiurusiame kieme.
Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad padėtis laisvės atėmimo vietoje yra pasikeitusi. Iš pareiškėjo laikymo sąlygų (b. l. 55-56) matyti, kad pareiškėjas dažnai laikytas sąlygomis, kai jam teko tik apie 2 kv. m ploto, įskaitant kameroje esančius baldus, todėl negalėjimas išeiti iš kameros ir dalyvauti kitose kalėjime organizuojamose veiklose akivaizdžiai turėjo neigiamą poveikį jo būklei. Šis poveikis turi būti įvertinamas skaičiuojant žalos atlyginimo dydį.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimų. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjas prašo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Lukiškių TI-K psichologinės tarnybos 2014-05-20 pažymoje (b. l. 24) nurodyta, kad A. J. nuo 2011-09-27 iki 2014-05-20 į Psichologinės tarnybos specialistus nei žodžiu, nei raštu nesikreipė, skundų užregistruota nebuvo. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, A. J. subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 5 000 Lt. Reikalavimas priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/pasalpos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2014 m. rugsėjo mėnesį sudarė 862,42 Lt. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, sudarė 1 035 Lt. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų; 1 448 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų ir keturiasdešimt aštuonių eurų))) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.