Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-04-14 · Civilinė byla Nr. 2A-200-124/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-14
Bylos Nr.
2A-200-124/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03843-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė, Laisvė Aleknavičienė
Atsakovas
V. D.
Ieškovas
P. Š.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-200-124 /2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03843-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 42.10; 121.14 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-121-291/2014 pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. Š. ieškiniu (1–2 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo V. D. priteisti 12 000 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad 2011 m. vasario 23 d. paskolino atsakovui V. D. 12 000 Lt, kuriuos jis atvežė į atsakovo namus adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas pats savo ranka surašė paskolos sutartį ir įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2011 m. rugsėjo 4 d. Nustatytu terminu atsakovas pinigų negrąžino, paaiškindamas, kad turi asmeninių sunkumų ir paprašė skolos grąžinimo terminą atidėti iki 2011 m. gruodžio 31 d. Ieškovas su tokiu atsakovu prašymu sutiko. 2011 m. birželio 1 d. V. D. parašė pasižadėjimą. Pasibaigus skolos grąžinimo terminui, ieškovas pareikalavo grąžinti skolą, tačiau skola negrąžinta iki šiol.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (14–15 b. l.) atsakovas V. D. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad niekada iš ieškovo nėra skolinęsis pinigų, ieškovas apgaulės būdu išviliojo iš atsakovo paskolos sutartį ir pasižadėjimą. Į ieškovą, kaip buvusį vidaus reikalų sistemos darbuotoją jis kreipėsi patarimo kaip nutraukti sutartį su mobiliojo ryšio paslaugų tiekėju „Omnitel“, kurią buvo sudaręs dėl kito asmens interesų. Ieškovas patarė surašyti fiktyvų paskolos raštelį, o tai padarius, pasielgė nesąžiningai, negrąžino paskolos raštelio originalo. Dėl ieškovo nusikalstamos veikos atsakovas kreipėsi į Šiaulių apylinkės prokuratūrą, kurioje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl prašė sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

Šalies argumentai

Priešieškiniu (61–63 b. l.) atsakovas V. D. prašė pripažinti 2011-02-23 paskolos sutartį nesudaryta ir negaliojančia ab initio. Nurodė, kad į ieškovą kreipėsi 2011 m. gegužės mėn. pabaigoje patarimo ir pagalbos dėl 2011-05-24 sudarytos sutarties su mobiliojo ryšio paslaugų teikėju „Omnitel“ nutraukimo, kurią buvo sudaręs dėl kito asmens - G. R. interesų. Po sutarties sudarymo sužinojo, G. R. neturėjo jokio turto ir niekur nedirbo, todėl suprato, kad sutartį reikės vykdyti jam pačiam, todėl panoro sutartį su UAB „Omnitel“ nutraukti. Pagalbos paprašė P. Š., kuris paaiškino, jog sutarčiai nutraukti reikalinga esą turėti įsiskolinimą ir pasiūlė parašyti fiktyvų skolos raštelį jam - P. Š.. Neįtardamas jokios klastos ir pasitikėdamas ieškovu, atsakovas parašė paskolos sutartį ir pasižadėjimą. Atsakovą suklaidino ieškovas, nes prieš paskolos raštelio surašymą nei vienu žodžiu nebuvo perkalbėta dėl neva suteikiamos paskolos pasekmių. Sandoris, neva sudarytas tarp atsakovo ir ieškovo P. Š., pripažintinas negaliojančiu ab initio, tai yra konstatuotinas faktas, kad šalių nesiejo prievoliniai santykiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu (116–118 b. l.) ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo V. D. 12 000 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2013-05-29 iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovo P. Š. naudai.

Atsakovas V. D. priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia ab initio atmetė, priteisė iš atsakovo V. D. 362 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad 2011-02-23 sudarytoje sutartyje nurodytos visos sąlygos, būtinos paskolos sutarčiai, t. y. paskolos dydis, jos grąžinimo terminas, patvirtintas pinigų gavimo faktas, sutartį pasirašė skolininkas ir paskolos davėjas, todėl konstatavo, jog tarp šalių sudaryta sutartis atitinka įstatyme įtvirtintus formos reikalavimus. Teismas, atsižvelgdamas į paskolos sutarties turinį, į šalių išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, jog pinigus atsakovas gavo ir tai jis patvirtino savo parašu.

Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2014-08-28 priėmė nutartį, kuria pareiškėjo V. D. skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-05-19 nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-318-12, atmetė. Šiaulių apygardos teismo nutartyje konstatuota, jog nėra pagrindo teigti, kad paskolos sutarties surašymo momentu dėl psichinės sveikatos būklės, skirtų vaistų ir jų poveikio V. D. negalėjo suvokti visas paskolos sutarčiai svarbias aplinkybes ir atitinkamai reaguoti. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog 2011-02-23 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, atitinkanti visus šiai sutarčiai keliamus reikalavimus, todėl ji negali būti pripažinta nesudaryta ir negaliojančia ab initio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas V. D. apeliaciniame skunde (119–121 b. l.) prašė Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimą panaikinti ir grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo paskolos rašto ir pasižadėjimo sudarymo aplinkybių, nepaisė suformuotos kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą turi teikti šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. Skundžiamu sprendimu teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas.

2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino sandorio, neva sudaryto su ieškovu, fiktyvumą paneigiančių ar patvirtinančių aplinkybių, nesidomėjo atsakovo, kaip sandorio šalies, tikrąja valia, nesuteikė galimybės pateikti įrodymus, kurie padėtų suformuoti teismo įsitikinimą esant labiau tikėtinomis aplinkybes, jog pinigų iš ieškovo P. Š. nesiskolino: neprijungė civilinių bylų, kuriose ieškovas skolino pinigus kitiems dažniausiai nuo alkoholio priklausomiems asmenims, o taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagą.

3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas buvo sukaupęs paskolintą pinigų sumą 12000 Lt, kuriuos, neva, tai paskolino atsakovui, nes ieškovo pajamos buvę pakankamos ir jis galėjęs turėti tokią sumą grynais pinigais, tačiau nesiaiškino ieškovo išlaidų, todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė savo finansinių galimybių suteikti tokio dydžio paskolą. Teismas nekreipė dėmesio į atsakovo pateiktas pažymas iš bankų, jog sąskaitų neturi ir kad Swedbank, AB toje sąskaitoje įplaukų ar lėšų apyvartos padidėjimo neužfiksuota. Teismas netenkino ir prašymo apklausti liudytoju gydytoją P. Z..

4. Teismas nevertino ir rašytinių įrodymų -liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie patvirtina atsakovo teiginius, jog piniginių lėšų niekada nesiskolino, sugyventinės, minimos pasižadėjime grąžinti paskolą, neturėjo.

5. Nesuteikus galimybės atsakovui pateikti svarbius byloje įrodymus, negalima teigti, jog byla buvo išnagrinėta visapusiškai, pilnai ir objektyviai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (127–128 b. l.) ieškovas P. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimą. Atsiliepime nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas buvo sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, tačiau ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas ir jo teisėtumas buvo patvirtintas aukštesnės instancijos teismo neskundžiama nutartimi. Tik tada Šiaulių apylinkės teismas atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir priėmė sprendimą. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ilgą laiką ir buvo išsiaiškintos visos aplinkybės, kurias dar kartą nepagrįstai prašo tirti apeliantas. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad ieškovas realiai ir teisėtai paskolos suteikimo metu galėjo disponuoti tokia pinigų suma. Atsakovo atlikti veiksmai rodo, kad jo psichinė būklė yra pakankamai gera, jis geba atlikinėti ir sudarinėti įvairius sandorius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo V. D. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų paskolos sutartinių santykių atveju vertinimo, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paskolos santykių tarp šalių buvimo.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui.

Būtent šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tam, jog paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Kai paskolos sutartyje, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai neužfiksuotas expressis verbis pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, tokio fakto buvimą privalo įrodyti paskolos davėjas kitais leistinais ir patikimais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas P. Š. savo reikalavimus atsakovui dėl 12 000 Lt paskolos grąžinimo kildina iš 2011m. vasario 23 d. paskolos sutarties, kuri buvo įforminta raštu, šį ieškovo paaiškinimą patvirtina rašytiniai įrodymai – paskolos sutartis dėl pinigų perdavimo paskolai (5 b. l.) bei 2011 birželio 1 d. atsakovo surašytas pasižadėjimas, kuriuo paskolos grąžinimą atsakovas prašo atidėti iki 2011m.gruodžio 31 d.(6 b. l.). Paskolos sutartyje šalys nurodė, kad atsakovas V. D. pasiskolino iš ieškovo P. Š., gyvenančio (duomenys neskelbtini), 12 000 Lt su sąlyga, kad grąžins iki 2011m. rugsėjo 4d., paskolą grąžins P. Š. (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovas, tiek atsakovas patvirtino, kad paskolos raštelį surašė atsakovas. Šiame paskolos raštelyje atsakovas savo ranka įrašė, kad 12000 Lt gavo grynais, nurodė pinigų skolinimosi tikslą- pinigai reikalingi gyvenamojo ploto padidinimui. Po to pats atsakovas pasirašė šį raštelį. Taip pat pasirašė ir ieškovas P. Š.. Taigi paskolos raštelio turinys patvirtina pinigų pagal konkrečią sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktą ir dėl pinigų perdavimo nereikalinga pasirašyti jokį atskirą dokumentą. Vertindama surinktus byloje įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių surašytas paskolos raštelis bei atsakovo pasirašytas prašymas dėl termino pratęsimo iš esmės yra paskolos sutartis, kuri patvirtina, kad tarp dviejų fizinių asmenų, šiuo atveju P. Š. ir V. D. atsirado prievoliniai santykiai pinigų paskolos pagrindu (CK 6.870 str.).Taip pat sutartyse užfiksuota paskolos gavėjo V. D. pareiga iki nustatyto termino grąžinti paskolos davėjui atitinkamą sumą, kurios terminas atsakovo prašymu buvo pratęstas iki 2011m. gruodžio 31 (6 b. l.). Ginčo sutartis sudaryta rašytine forma, užfiksavus paskolos sumų perdavimo faktą, grąžinimo sąlygą, taigi atitinka CK 6.871 str.3 dalies reikalavimus. Nors apeliantas skunde nurodo, kad sutartyje nėra įrašyta, jog ieškovas pinigus perdavė, tačiau tai nekeičia esmės, nes pačioje paskolos sutartyje atsakovas savo ranka patvirtino pinigų gavimo faktą, nurodydamas sumą tiek skaičiais: „12000 Lt“, tiek žodine išraiška: „dvylika tūkstančių litų“.

Esant tinkamai įformintam paskolos dokumentui paskolos santykių egzistavimas yra preziumuojamas, o prezumpcija turėjo būti paneigta. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010). Atsakovas turėjo arba paneigti šią prezumpciją, pateikdamas patikimus įrodymus, kad negavo pinigų arba pateikti įrodymus, kad grąžino pagal šias sutartis skolą, nes šalys sudarė paskolos sutartį. Pirmosios instancijos teismas irgi sprendė, kad sutartis atitinka paskolos sutartims keliamus reikalavimus, joje nurodyti paskolos davėjas, gavėjas, perduota pinigų suma, data, gavėjas patvirtino šią sumą gavęs, nurodytas grąžinimo terminas.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuo pat bylos iškėlimo teisme ginčijo, kad nėra gavęs pinigų pagal paskolos sutartį, o pasirašytas raštelis yra fiktyvus, sudaryta tik tariama sutartis, kuri turėjo patvirtinti atsakovo nemokumo faktą, siekiant panaikinti jo su UAB „Omnitel“ kito asmens G. R. interesais sudarytą sutartį dėl išperkamosios nuomos telefono įgijimo. Nurodo, kad siekiant nutraukti minėtą sutartį, ieškovas pasiūlė pateikti įrodymus uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“dėl atsakovo nemokumo, dėl ko ir buvo pasirašytas paskolos raštelis, jis surašytas ne 2011m. vasario 23 d, bet 2011m. birželio 2d., šią sutartį atsakovas turėjo pateikti UAB „Omnitel“ kaip patvirtinimą apie atsakovo nemokumą. Atsakovas V. D. teigė, kad ieškovas neperdavė jokių pinigų, jis niekada nėra skolinęsis iš kitų asmenų, pragyvena iš pensijos, net neturėjo poreikio skolintis, be to neturi ir turto, kuris galėtų kompensuoti jam nereikalingą paskolą, yra teisiškai neišprusęs, turi ilgametę priklausomybę nuo alkoholio, kas sąlygoja gebėjimą suvokti sudaromų sandorių teisinius padarinius trūkumą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas tuo tarpu turi paskolų suteikinėjimo patirtį, dažniausiai paskolas suteikdavo tiems asmenims, kurie turėdavo priklausomybę nuo alkoholio, siekė pasinaudoti juo neteisėto praturtėjimo tikslais.

Teisėjų kolegija susipažinusi su išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga bei teismo posėdžio garso įrašais, daro išvadą, kad teismas detaliai aiškinosi ieškinyje ir priešieškinyje nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė priešieškinio.Teismo posėdyje šalys laikėsi visiškai priešingos pozicijos. Ieškovo poziciją patvirtina 2 rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad atsakovas ne tik patvirtino paskolos 12 000 Lt gavimą, bet ir 2011m. birželio 1d.atsakovas surašė antrąjį raštą, kuriuo atsakovas prašė atidėti paskolos terminą iki 2011 gruodžio 31 d.(6 b. l.).Šio pasižadėjimo dėl termino grąžinti paskolą pratęsimo surašymo tikslo atsakovas negalėjo logiškai paaiškinti. Taip pat atsakovo nurodytas aplinkybes dėl tariamai surašyto paskolos raštelio tikslo paneigia tolesni atsakovo veiksmai. Atsakovas 2014m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje bei ikiteisminiame patvirtino, kad šios sutarties jis net nepateikė uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“, pastaroji sumažino jo mokėtinas įmokas, kas paneigia atsakovo versiją, kad ši paskolos sutartis buvo reikalinga pakeisti ar panaikinti su UAB „Omnitel“ sudarytą sutartį. Ieškovas detaliai nurodė paskolos suteikimo aplinkybes, argumentavo, kodėl šią paskolą suteikė, nes atsakovą senai pažinojo, su juo bendravo, žinojo, kad šis pragyvena ne tik iš pensijos, bet gaudavo ir papildomų pajamų iš plaukų kirpimo, be to atsakovas argumentavo paskolos poreikį ir tai, kad paskolą jam padės grąžinti jo gyvenimo draugė, anksčiau atsakovas jam paskolintus pinigus grąžindavo. Taip pat ieškovo paaiškinimai pagrindžia, kad jis turėjo galimybę skolinti, nes gauna didelę 2000 Lt pareigūno pensiją, vykdo tam tikrą komercinę veiklą. Ieškovo galimybės suteikti paskolą buvo tiriamos ir ikiteisminiame tyrime, kur iš bankinių įrašų konstatuota, kad ieškovas turėjo galimybes skolinti. Pats atsakovas ikiteisminiame tyrime patvirtino gerą ieškovo finansinę padėtį. Ieškovas teisme patvirtino, kad prieš skolinant ieškovui pinigus, kitas asmuo jam grąžino 7 000 Lt. Šias aplinkybes patvirtino ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas H. S., patvirtindamas, kad paskolos suteikimo dieną jis grąžino ieškovui P. Š. 7000 Lt, kuriuos šis įsidėjo į medžiaginę rankinę (83-84 b. l.). Ieškovas tvirtino, kad jis pinigus perdavė tą pačią dieną per kelis kartus, vieną kartą 5 000 Lt, kitą 7000 Lt. Liudytojo nurodytos aplinkybės dėl ieškovo turėtos medžiaginės rankinės, adreso atitinka atsakovo, ieškovo paaiškinimus, o dėl sumos-ieškovo paaiškinimus. Šis liudytojas patvirtino nuvežęs ieškovą iki bendrabučio Tilžės gatvėje, vėliau parvežant ieškovą, šis jam sakė bei rodė paskolos raštelį, matė, kaip P. Š. išėjo iš namo su neaukšto ūgio vyriškiu, apie 60 metų amžiaus.

Įrodinėdamas tariamą sandorį, atsakovas pateikia įrodymus apie tai, kad jo sąskaitoje nebuvo įnešta (įmokėta) paskolos suma. Taip pat atsakovas teikia ikiteisminiame tyrime atliktų apklausų protokolus jam artimų asmenų-sesers Z. M., kaimynų D. T., S. S. (107-111 b. l.), kurie parodymuose neigia atsakovą turėjus sugyventinę, skolinusis iš kitų asmenų. Tačiau šie įrodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes dėl paskolinių santykių tarp šalių buvimo, be to jie ir negali patvirtinti tokių aplinkybių, nes tai gali žinoti tik iš paties atsakovo. Nors bankiniuose įrašuose nėra įrašo apie didelių sumų įmokėjimą, tačiau šie įrašai negali paneigti, kad pinigai nebuvo gauti ir nebuvo panaudoti ar perduoti kitiems asmenims. Priešingai, pateikti išrašai iš banko sąskaitos patvirtina, kad paskolos raštelio surašymo dieną 2011m. vasario mėnesį atsakovas turėjo itin mažas išlaidas, viršijančias tik 206 Lt, kai tuo tarpu kitais mėnesiais išlaidos būdavo žymiai didesnės.

Atsakovas priešieškinyje remiasi kitomis ieškovo ir kitų asmenų J. D., A. M., V. B., P. B., A. D. paskoliniais santykiais. Tai susiję su ieškovo kitiems asmenims suteiktomis paskolomis, todėl pagrįstai teismas netenkino atsakovo prašymo dėl šių asmenų civilių bylų prijungimo. LITEKO sistemoje susipažinus su duomenimis, nustatyta, kad visi ieškiniai dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo buvo patenkinti P. Š. naudai, t.y.priteisiant iš atsakovų: A. M. Nr.L-3458-154/2003, J. D. civ. byloje Nr.L0382-154/2004,P. B. Nr.L0695-569/2004,V. B. Nr.L2-1112-641/2010,iš dalies iš A. D. Nr.2-3681-810/2008, šie asmenys apklausti ikiteisminiame tyrime. Šios bylos negali patvirtinti jokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje.

Vienu iš apeliacinio skundo argumentu atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai neapklausė teismo posėdyje psichiatro gydytojo P. Z.. Tačiau jo apklausa negali patvirtinti ar paneigti aplinkybę dėl pinigų gavimo ar negavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad paskolos raštelio surašymo momentu 2011-02-23 nėra duomenų apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, atsakovas nesigydė nuo alkoholizmo ar psichikos sutrikimų (48 b. l.).Atsakovas ir neginčijo paskolos sutarties tuo pagrindu, kad sutarties pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų, jų valdyti. Atsakovo psichinę būseną galėtų įvertinti tik teismo psichiatrinė, psichologinė ekspertizė, kurios neprašė skirti. Tik ji galėtų patvirtinti, kad atsakovas turi reikšmingų adaptacinių sutrikimų kad buvo sutrikę pažintiniai procesai ir pan. Šiuo atveju teismas nėra įpareigotas veikti aktyviai, rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, o šalys naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Priešingai atsakovo veiksmai, elgesys teisme rodo, kad nėra pagrindo teigti kad atsakovas paskolos surašymo metu dėl psichinės būsenos –dėl sveikatos stovio nesupratęs sutarties sudarymo teisnių pasekmių ir nesusigaudęs situacijoje.

Atsakovo teiginius, kad jis nėra teisiškai išprusęs ir nelinkęs sudaryti paskolos ar panašias sutartis, paneigia jo paties paaiškinimai teisme bei ikiteisminiame tyrime, iš kurių matyti, kad atsakovas sugeba įforminti įvairias sutartis, tame tarpe ir sutartį su UAB „Omnitel“, paimant išsimokėjimui telefoną didelei sumai (nurodo 3200 Lt). Iš atsakovo pateiktų bankinių išrašų matyti, kad jis yra suteikinėjęs paskolas kitiems asmenims (98,99 b.l.). Atsakovas patvirtino, kad jis pats paruošė ir prašymą uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ direktoriui dėl sudarytos sutarties nutraukimo ar pakeitimo. Atsakovo paaiškinimai teismo posėdyje bei ikiteisminiame tyrime patvirtina, kad atsakovas suvokia teisines pasekmes savo veiksmų, sugeba tinkamai įforminti, ką patvirtina skolinių santykių su G. R. išsprendimo būdas, juos įforminant pas advokatą vekseliu, o vėliau –jo panaikinimas, atsakovo rašyto pareiškimo prokuratūrai turinys (17-23 b. l.). Pačios paskolos sutarties tekstas, pasižadėjimas, paaiškinimai teisme teismo posėdžio metu rodo atsakovo raštingumą, sugebėjimą orientuotis.Atsakovas patvirtino, kad ilgą laiką dirbo Televizorių gamykloje inžinieriumi, kas rodo jo atitinkamą išprusimą ir sugebėjimą įforminti raštus, sutartis , sugebėjimą suvokti pasekmes. Teismo posėdyje atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad po sutarties su ieškovu sudarymo, jis perleido nekilnojamąjį turtą, netiesiogiai patvirtina paskolos su ieškovu sudarymo faktą ir rodo atsakovo skolos negrąžinimo teisinių pasekmių suvokimą, kad jos išieškojimas gali būti nukreiptas į nekilnojamąjį turtą.

Taip pat yra įvertintini atsakovo veiksmai po sutarties (skolos raštelio) pasirašymo. Atsakovas į prokuratūrą dėl tariamų ieškovo neteisėtų veiksmų kreipėsi praėjus beveik dviems metams, t.y. 2012-12-17 ( 17 b. l.), priešieškinį pateikė tik ieškovui pateikus ieškinį, praėjus 9 mėnesiams nuo ieškinio pareiškimo, t.y. 2014-02-13(61 b. l.), po to perleido nekilnojamąjį turtą.

Atlikus ikiteisminį tyrimą pagal atsakovo pareiškimą, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo P. Š. kaltę dėl nusikalstamos veikos-sukčiavimo-paskolos raštelio išgavimo apgaule) padarymo ir nepaneigus ieškovo versijos dėl pinigų pagal paskolos raštelį perdavimo, ką patvirtina ir 2014-08-28 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis (75-85,104-105 b. .).Nepagrįstas apelianto argumentas dėl ikiteisminio bylos medžiagos neišreikalavimo, kadangi civilinėje byloje yra pateikti priimti nutarimai, kuriuose detaliai perteikiamos apklausos, kiti įrodymai. Apeliantas ir nekonkretizavo, kokie duomenys iš šios medžiagos buvo būtini išreikalauti šioje byloje.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, vadovaujantis įstatymo reikalavimais, remiantis logikos dėsniais, įvertinus visų surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti, teisėjų kolegija sprendžia, kad rašytine paskolos sutartimi ieškovui įrodžius paskolinių teisnių santykių tarp jo ir atsakovo atsiradimo ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovui faktą, o atsakovui leistinais ir pakankamais įrodymais neįrodžius priešingai, nenuneigus šios sutarties, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą, pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apelianto V. D. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą .

TeisėjaiLaisvė AleknavičienėDanutė BurbulienėLina Muchtarovienė