Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. K., kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Juozui Šilanskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, įgijęs teisę verstis verslo liudijime nurodyta veikla, gyvenantis Druskininkų sav. (duomenys neskelbtini), teistas:

2011 m. gegužės 24 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 60 (šešiasdešimt) parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2011 m. rugsėjo 10 d. apie 23 val., Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į patalpą, L. K. priklausantį garažą, iš kurio pagrobė svetimą turtą – automobilį „VW GOLF“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) registruotą B. K., mirusio 2010-02-04, vardu, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. K. 700 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 10 d. apie 23 val. norėjo ieškoti savo draugės, todėl savavališkai pasiėmė nukentėjusios garažo raktus, atsirakino garažą ir be nukentėjusios leidimo pasiėmė automobilį VW Golf. Beieškant draugės jis automobilį apgadino, po to baigėsi degalai, ir automobilį paliko Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)k., o pats grįžo namo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, padarė jį įtakotas alkoholio, nukentėjusiajai atlygino padarytą 300 Lt turtinę žalą.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad R. M. kurį laiką gyveno jos namuose Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)k. su jos dukra. Kadangi 2011 m. rugsėjo 10 d. R. M. buvo neblaivus, ji garažo raktus, kur buvo automobilis, paslėpė ryžių pakelyje, kad R. M. nepatektų į garažą. Tačiau vakare pamatė atidarytas garažo duris: į garažą buvo patekta iškalus garažo duryse esantį metalinį kaištį ir paimtas automobilis VW Golf. R. M. nebuvo leidusi paimti automobilio, todėl kreipėsi dėl vagystės į policijos pareigūnus. R. M. jai padarytą 300 Lt turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo atlygino, todėl civilinio ieškinio ji atsisako.

Iš įvykio vietos apžiūros ir daikto apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta – Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), L. K. sodyba; įvykio vieta apžiūrėta 2011 m. rugsėjo 12 d., t.y. ne iš karto po įvykio; nors apžiūros protokole nurodyta, kad spynoje matyti raktai, tačiau nukentėjusioji paaiškino, kad tą dieną ji jau buvo raktu pati atrakinusi duris; apžiūrint įvykio vietą garaže automobilio nėra, jis rastas ne nukentėjusios sodyboje, automobilis apgadintas (b. l. 5-16,19-24).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. K. pateikė automobilio registracijos liudijimą, iš kurio matyti, kad automobilis VW Golf, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) registruotas B. K. vardu (b. l. 25,26).

Pažyma apie turtą ir asmens duomenų pažyma patvirtina, kad automobilio VW Golf, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) savininkas B. K. mirė 2010 m. vasario 4 d. (b. l. 29,30).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino. Jo parodymus dėl vagystės vietos, laiko, būdo ir dalyko visiškai patvirtina įvykio vietų ir daiktų apžiūros protokoluose įtvirtinti duomenys, nukentėjusiosios parodymai, pažymos. Šie duomenys pripažintini įrodymais ir patvirtina, kad R. M., siekdamas užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą, - L. K. garažą ir pagrobė automobilį. Įvertinusi aptartus įrodymus visete, teisėja laiko įrodytu, kad kaltinamasis tyčia, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą ir be turto savininko sutikimo, užvaldė jo turtą - automobilį, šiuo turtu disponavo savo nuožiūra, todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip svetimo turto – automobilio pagrobimas įsibraunant į patalpą ir visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. kvalifikaciją. Netikėti nukentėjusios parodymais nėra pagrindo, o kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, todėl dėl rakto buvimo vietos gali klysti. Gynėjo nurodomos aplinkybės, kad automobilyje yra įdėti kaltinamajam priklausantys daiktai (akumuliatorius, ratai) nekeičia teisinės kaltinamojo veikos kvalifikacijos, nes dėl šių daiktų įdėjimo automobilio nuosavybės teisės neperėjo kaltinamajam, todėl be savininko leidimo jis jo užvaldyti teisės neįgijo.

Kaltinamasis padarė apysunkį, tyčinį nusikaltimą, savo tyčią visiškai realizavo. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą ir šios aplinkybės jo atsakomybę lengvina (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

R. M., būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintam, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). R. M. jam inkriminuotą apysunkę nusikalstamą veiką padarė netrukus po to, kai baigė atlikti bausmę už nesunkią nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad kaltinamasis ne tik kad nepadarė išvadų, tačiau vėl padarė jau sunkesnę nusikalstamą veiką. Įvertintina ir tai, kad R. M. sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus (b. l. 57-62), kas patvirtina, kad jis linkęs pažeidinėti teisės normas. Visa tai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Įvertinus tai, teisėja sprendžia, kad R. M. paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ar bausmės vykdymą atidėjus, ji būtų nepakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą. Todėl jam skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė – areštas. Nustatant jos dydį, atsižvelgtina į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į aukščiau aptartas jo asmenybę apibudinančias aplinkybes, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausmė nepakeitė kaltinamojo elgesio, jam skirtina didesnė arešto bausmė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis (BK 54 str. 2 d. 5 p., 61 str. 2 d.).

Nukentėjusioji civilinio ieškinio atsisakė, todėl procesas dėl L. K. 300 Lt dydžio civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintini pradėjus vykdyti paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėja

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubausti 70 (septyniasdešimt) parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti R. M. laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Procesą dėl 300 Lt dydžio L. K. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.