- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-08
- Bylos Nr.
- AN2-70-879/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00053-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- B. B.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos B. B. atstovo advokato J. E. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. B. B. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. kovo 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1106-2022 (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 37 dalį paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė 200 m³ betono atliekų įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“, be to, patikrinus duomenis Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS), nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra registravusi atliekų susidarymo vietos, nėra suvesta atliekų susidarymo apskaita. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė B. B. neužtikrindama, kad įmonės veikloje susidarančios atliekos būtų registruotos atliekų susidarymo žurnale GPAIS sistemoje, nusižengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-637 „Statybinių atliekų apskaita ir tvarkymas statybvietėje“ 6 punkto reikalavimams. Įmonė nevykdydama veiklos metu susidarančių atliekų apskaitos pažeidė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-367 „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus 6 punktą, 6.6 punktą ir 14 punktą.
2. Skundžiama nutartimi teismas atmetė B. B. skundą ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, motyvuojant tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko statybos darbus – pastatų griovimą, todėl bendrovė yra laikoma statybų dalyve; darbų atlikimo metu susidarė statybinės atliekos, o ne šalutinis produktas, todėl turėjo būti pildomas atliekų apskaitos žurnalas, vedama susidariusių ir perduotų tvarkyti statybinių atliekų apskaita, kas nebuvo daroma.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nutartį bei Institucijos nutarimą ir administracinę nusižengimo teiseną B. B. atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais skundo argumentais:
3.1. Cituojant ANK 617 straipsnio 1 dalį, 618 straipsnio 1, 2 dalis, akcentuojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kuomet ypatinga svarba teikiama aplinkybėms, turinčios reikšmės administracinei atsakomybei už padaryta administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3-5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (tikslus ir teisingas administracinio nusižengimo padarymo laikas, esmė ir pažeisti teisės aktai, kurie nustato atsakomybę), pabrėžiama, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį kilti būtina nurodyti, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Institucijos nutarime nurodyta, jog B. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-637 6 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-367 6, 6.6 ir 14 punktus, nors šie įsakymai tokių punktų (papunkčių) neturi. Institucijos nurodyti reikalavimai, kuriuos neva pažeidė B. B. yra nustatyti ne minėtuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymuose, o Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 („Taisyklės1“) ir Atlieku susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 („Taisyklės2“). Pažymima, kad teismas dėl šių Institucijos klaidų nepasisakė ir jų neištaisė - nutarties motyvuojamojoje dalyje cituojant minėtų taisyklių reikalavimus, klaidingai teigiama, kad jie yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymuose.
3.2. Tvirtinama, kad nutarime nurodytu laiku „2022 m. sausio mėn. 1 d. 00 vai. 00 min.“, B. B. (jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“) neatliko jokių veiksmų, kurių pagrindu galėtų atsirasti pareiga vykdyti atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitą. Nors teismas nurodė, kad šių klaidų nelaiko esminėmis ir kad B. B. neva galėjo išdėstyti savo poziciją ir gintis teisme, kas ir buvo padaryta, tačiau būtent tokio pobūdžio Institucijos klaidos ir apsunkino jos galimybes tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą nuo jai pateikto kaltinimo (ANK 566 straipsnis, 577 straipsnio 2 dalis). B. B. nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitą, ir nepadarė ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.
3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad „Taisyklės l“ 6 punkte nurodyta, kad statybvietėje turi būti pildomas atliekų apskaitos žurnalas, vedama susidariusių ir perduotų tvarkyti statybinių atliekų apskaita, nurodomas jų kiekis, teikiamos atliekų apskaitos ataskaitos Atliekų tvarkymo taisyklėse ir „Taisyklės 2“ nustatyta tvarka. Taigi, „Taisyklės l“ nukreipia į „Taisyklės 2“ įtvirtintus statybinių atliekų apskaitos reikalavimus. „Taisyklės 2“ 6 punkte nustatyta, kad atliekų susidarymo apskaitą atskirai GPAIS turi vykdyti įmonės, įmonių struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ir pagal suteiktus įgaliojimus atskiri įmonių padaliniai (įmonės skyriai, neturintys atskiro kodo Juridinių asmenų registre), atitinkantys bent vieną iš kriterijų, nurodytų „Taisyklės2“ 6.1 - 6.8 punktuose. Pareiškėjo nuomone, su Institucijos vertinimu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka „Taisyklės 2“ 6.6 punkte nurodytus kriterijus - įmonės, kurios įpareigotos vykdyti „Taisyklės l“ numatytą atliekų sutiko ir teismas.
3.4. Teigiama, kad pagal „Taisyklės 2“ 14 punktą susidaręs atliekų kiekis atliekų susidarymo apskaitos žurnale nurodomas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, tačiau kalendorinio ketvirčio apskaitos duomenys į GPAIS suvedami ne vėliau kaip iki kalendorinio ketvirčio pabaigos. Jei atliekos per mėnesį nesusidaro, susidaręs atliekų kiekis registruojamas iš karto, kai tik susidaro. Susidariusios atliekos, prieš jas perduodant atliekų tvarkytojui ar „Taisyklės 2“ 17 punkte nustatyta tvarka, turi būti registruotos Atliekų susidarymo apskaitos žurnale. „Taisyklės l“ 2 punkte nurodyta, kad „Taisyklės 1“ reikalavimai taikomi statybos dalyviams, statybinių atliekų turėtojams, statybinių atliekų tvarkytojams, viešojo administravimo subjektams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas. Tas pats pasakytina ir apie „Taisyklės 2“ reikalavimus. Statybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos dalyviai yra: statytojas (užsakovas); tyrėjas; statinio projektuotojas; statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas; rangovas; statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos techninės priežiūros rangovas; statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas, įgaliotasis atstovas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, statybos dalyviai taip pat yra statinio projektavimo valdytojas, kai statytojas (užsakovas) pasirenka statinio projektavimo valdymą kaip statinio projektavimo organizavimo būdą, ir statinio statybos valdytojas, kai statytojas (užsakovas) pasirenka statinio statybos valdymą kaip statybos organizavimo būdą. Tvirtinama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra statybos dalyvis, patikrinimo akte taip pat klaidingai teigiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ <...> atsakingas asmuo pateikė paaiškinimus, kad griovimo ir paviršiaus stumdymo darbus atliko jų įmonė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 11 d. el. laiške nurodė, kad vykdė tik stumdymo ir lyginimo darbus, o pastatas jau buvo sugriuvęs, betono laužą smulkino kita įmonė - MB „(duomenys neskelbtini)“. Teigiama, kad išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko statybos darbus, t. y. pastatų griovimą, daryta remiantis iš esmės tik D. K. parodymais ir paaiškinimais (pateiktais Institucijai), kurie negali būti laikomi objektyviais, kadangi ji (ar kiti asmenys jos užsakymu) ir nugriovė minėtose fotonuotraukose matomus statinius. Tačiau, siekdama išvengti atsakomybės, D. K. melagingai nurodė, kad minėtus statinius nugriovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. darytos fotonuotraukos (jose matomi statiniai) atspindi situaciją, buvusią būtent 2018 metais, o ne vėlesniu laikotarpiu. Pažymima, kad tuomet, kai buvo sudaryta 2021 m. rugpjūčio 10 d. mechanizmų nuomos paslaugų sutartis Nr. 210810/1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. K., jokių statinių žemės sklype nebuvo. Administracinio nusižengimo byloje jokių objektyvių įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atlikusi griovimo darbus (ar kokius nors kitus statybos darbus), nėra.
3.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelaikytina statybinių atliekų turėtoju ar statybinių atliekų tvarkytoju, kadangi patikrinimo akte ir nutarime nurodytas statybinis laužas yra ne statybinės atliekos, o šalutinis produktas (Atliekų tvarkymo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalis). Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 70 dalyje nurodyta, kad sąvoka „statybinės atliekos“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Statybos įstatyme. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 88 dalimi, statybinės atliekos - tai atliekos, susidarančios atliekant statybos darbus. Statybos darbai - tai darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalis.). Statybinių atliekų sąvoka detalizuota „Taisyklės l“ 3 punkte: statybinės atliekos - tai atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad atliekos - tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Atliekų turėtojo ir atliekų tvarkytojo sąvokos yra pateiktos atitinkamai Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje ir 20 dalyje Remiantis „Taisyklės 2“ 23 punktu. (23.1 - 23.5 punktai), atliekų tvarkymo apskaitą privalo vykdyti šie atliekų tvarkytojai: vykdantys atliekų apdorojimą; vykdantys atliekų išvežimą (eksportą) iš Lietuvos Respublikos ir (ar) įvežimą (importą) į Lietuvos Respubliką; atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikantys ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienerius metus; surenkantys ir (ar) vežantys atliekas; prekiautojai atliekomis ir (ar) tarpininkai. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog asmenų, kuriems įstatymo leidėjas nustatė pareigą vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą, sąrašas yra baigtinis. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatenka į „Taisyklės 2“ 23 punkte įtvirtintų atliekų tvarkytojų sąrašą.
3.6. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo aiškinimu dėl atliekų sąvokos, teigiama, kad tam tikrais atvejais prekė, medžiaga ar žaliava, gaunamos kaip gavybos ar gamybos proceso, kuris iš esmės nėra skirtas joms pagaminti, rezultatas, gali būti ne atliekos, o subproduktas, kurių įmonė nesiekia „atsikratyti“ minėtos nuostatos prasme, tačiau ketina naudoti arba realizuoti jai naudingomis sąlygomis vėlesniame procese iš anksto neperdirbus. Tokiu atveju prekėms, medžiagoms arba žaliavoms, kurios ekonominiu požiūriu turi produkto vertę, nesvarbu, ar jos buvo kaip nors perdirbtos, ir kurioms taikomi šiems produktams skirti teisės aktai, direktyvos nuostatos, skirtos reglamentuoti atliekų šalinimą arba apdorojimą, netaikomos su sąlyga, kad jų pakartotinis panaudojimas, iš anksto neperdirbus ir tęsiant gamybos procesą, yra ne tik galimas, bet ir neabejotinas. Be to, pažymima, kad šis teismas konstatavo, jog medžiaga gali būti nelaikoma atlieka, jeigu ji tikrai panaudojama kitų ūkio subjektų, kurie jos nepagamino, poreikiams. Vadovaudamasis šia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika bei atsižvelgdamas į tai, kad statybinis laužas buvo perdirbtas į statybinę skaldą (kaip ir nagrinėjamu atveju) ir šios medžiagos buvo panaudotos stovėjimo aikštelei įrengti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-09-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008 pažymėjo, kad šios aplinkybės nesudarė pagrindo padaryti išvadą, kad įmonė (kuri buvo kaltinta atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu) atsikratė, norėjo ar privalėjo atsikratyti statybiniu laužu, o nesant šių sąlygų statybinis laužas negalėjo būti laikomas atliekomis pagal Atliekų tvarkymo įstatymą. Aptariamoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovo atlikti veiksmai negali būti laikomi atliekų tvarkymu pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, nes nenustatytos sąlygos tam, kad atsakovo sunaudotas medžiagas būtų galima pripažinti atliekomis. Akcentuojama, kad atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, turi būti laikomas šalutiniu produktu ir nepriskiriamas atliekoms, jeigu įvykdomos šios sąlygos: (i) tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra žinomas; (ii) medžiaga ar daiktas gali būti panaudoti tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus atvejus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu; (iii) medžiagos ar daikto gamyba yra gamybos proceso sudėtinė dalis; (iv) tolesnis naudojimas yra teisėtas (medžiaga ar daiktas atitinka visus svarbiausius produkto, aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nedarys neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Apraše. Skalda, kaip šalutinis produktas, yra tiesiogiai minima Aprašo 17.1 punkte, o pagal Aprašo 13 punktą, įprastu gamybos praktikoje apdirbimu (paruošimu naudoti) gali būti laikomas medžiagos ar daikto smulkinimas mechaniniu būdu, plovimas, sausinimas, rafinavimas, homogenizavimas, skiedimas ir pan.
3.7. Pabrėžiama, jog teismo nutartyje nenurodytas joks teisės aktas, kuriame būtų keliami specifiniai, visais atvejais taikomi reikalavimai skaldai. Atkreiptinas dėmesys, jog skaldai keliami specifiniai (techniniai) reikalavimai yra nustatyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymais patvirtintuose techninių reikalavimų aprašuose, tačiau šie aprašai yra taikomi tik valstybinės reikšmės keliu tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) atvejais.
3.8. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas nurodė, jog nesant MB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto sertifikato, kad susmulkintas betonas atitinka visus skaldai keliamus reikalavimus, šiuo atveju nebuvo išpildytas Aprašo 4.1.4 punkto numatytas reikalavimas, kad gamybos liekanos naudojimas yra teisėtas, tačiau šios išvados dėl specifinių reikalavimų skaldai atitikimo ir dėl tą patvirtinančio dokumento (sertifikato) turėjimo, grindžiamos MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės L. O. pasvarstymais apie „sertifikato“ išdavimą/neišdavimą, nors teisės aktai nenustato reikalavimo turėti griežtos formos dokumentus. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 28 d. pažyma šiuo atveju yra tinkamas ir pakankamas dokumentas Aprašo 4.1.4 punkte nurodytam kriterijui įrodyti.
3.9. Akcentuojama, kad atliekos - tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju statybinio laužo, nurodyto patikrinimo akte ir nutarime, savininkė D. K. tikrai nesiekė „atsikratyti“ ir „neatsikratė“ šio laužo - jis buvo susmulkintas ir perduotas už atitinkamą atlygį (sumažinant jai išrašytos sąskaitos sumą). Taigi, šios medžiagos ekonominiu požiūriu neabejotinai turi produkto vertę. Tą patvirtina, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 15 d. el. laiškas, tiek ir MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 28 d. pažyma, kuriuose nurodyta, kad minėtos medžiagos yra perdirbtos į smulkintą skaldą, kuri bus realizuota/panaudota laikiniems keliams statybvietėse įrengti. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad Institucijos nurodytas statybinis laužas yra laikytinas šalutiniu produktu ir nėra priskiriamas statybinėms atliekoms, o tai reiškia, jog „Taisyklės l“ ir „Taisyklės 2“ nuostatos, reglamentuojančios statybinių atliekų apskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pačiu B. B. atžvilgiu nėra taikytinos.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, kadangi apylinkės teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo ir išsamiai pasisakė dėl skundo argumentų, įvertino visas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pažymima, kad byloje užfiksuotos fotonuotraukos, kad prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradedant vykdyti darbus, statybvietėje buvo gelžbetoninių konstrukcijų pastatas, kurį minėta bendrovė nugriovė. Liudytoja D. K. parodė, kad sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nugriauti du nedidelius, ant sąramų stovinčius pastatus, surinkti betono luitus ir užlyginti iškastus griovius, susmulkinti visą betoną. Reiškia, minėta įmonė pagal sutartį atliko griovimo ir teritorijos tvarkymo darbus, kurių metu susidarė statybinės atliekos.
Atsiliepimas
4.1. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnis nustato, kad Statybinės atliekos - atliekos, susidarančios atliekant statybos darbus. Statybos darbai - darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-637, 3 punkte apibrėžta, kad „neapdorotos statybinės atliekos - atliekų tvarkymo įrenginiais neapdorotos statinio statybos, rekonstravimo, remonto ir (ar) griovimo metu susidariusios statybinės atliekos“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008, dėl statybinio laužo pripažinimo atliekomis, kuriuo remiasi B. B. savo apeliaciniame skunde, buvo priimtas 2008 metais. Tuo tarpu šalutinio produkto reglamentavimas atsirado tik 2011 metais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą papildžius antruoju¹ skirsniu „Šalutiniai produktai ir atliekų nebelaikymas atliekomis“, todėl šia kasacine nutartimi nebesivadovautina.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Institucijos nutarimo, kuriuo buvo sprendžiamas B. B. kaltės klausimas pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį, pagrįstumą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išanalizavo ir įvertino B. B., Institucijos atstovo paaiškinimus, taip pat liudytojų D. K., L. O., N. G. parodymus, ir skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nuosekliai išdėstė, kuo grindžiamos teismo išvados. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Nors apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad B. B. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 37 dalyje, teigiant, jog tokios teismo išvados yra visiškai nepagrįstos, prieštaraujančios teisiniam reglamentavimui, tačiau sutikti su pareiškėjo skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis savaip interpretuojant ne tik byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, tačiau ir teisės aktų turinį, nelaikytina pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo nutartį ir daryti priešingas išvadas nei jau padarė apylinkės teismas.
8. Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo statybų dalyve, teigiant, kad įmonė atliko ne griovimo, bet tik stumdymo ir lyginimo darbus, nes pastatas jau buvo sugriuvęs, nepagrįsti.
9. Pareiškėjo skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo statybų dalyve, pagrįstai rėmėsi objektyviais byloje esančiais duomenimis (mechanizmų nuomos paslaugos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojos D. K. parodymais, jos rašytiniais paaiškinimais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 11 d., el. laišku, fotonuotraukomis), kurių pagrindu sprendė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ne tik skunde minėtus, tačiau ir griovimo darbus. Šiuos duomenis išsamiai detalizavo skundžiamos nutarties 6 lape, todėl aukštesnės instancijos teismas jų nebekartoja, o tiesiog papildomai atkreipia dėmesį į keletą aspektų. Pareiškėjas skunde tvirtina, kad griovimo darbus atliko ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai paneigia ne tik pačios įmonės, jau minėto, el. laiško turinys, bet ir D. K. parodymai. Netikėti šios liudytojos parodymais, kaip to siekia pareiškėjas, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi byloje, visų pirma, nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl šios liudytojos suinteresuotumo bylos baigtimi B. B. nenaudai. Be to, liudytojai buvo žinoma apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą teisme. Taigi, šiuo atveju manyti, kad liudytojos parodymai nėra objektyvūs, nėra pagrindo. Kita vertus, išvadą, kad griovimo darbus atliko būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ sustiprina išnuomotų mechanizmų paslaugos aikštelės sutvarkymui skaičius bei įvairovė, kadangi iš sutarties matyti, jog buvo nuomojama net 10 skirtingų mechanizmų, kurių paskirtis nėra vienoda, iš jų dalis skirta griovimo paslaugoms atlikti. Dar daugiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės svetainės (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad viena iš teikiamų paslaugų yra būtent griovimo darbai (betono, gelžbetonio konstrukcijų, asfalto, sienų, pamatų ardymas). Tiesa, nors pareiškėjas teigia, kad sutarties pasirašymo metu aikštelėje jokių griaunamų konstrukcijų, 2018 m. užfiksuotose nuotraukose nebebuvo, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti, atvirkščiai, paneigti byloje esančiais objektyviais duomenimis. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko griovimo darbus nėra jokio pagrindo.
10. Nesutiktina ir su kitu pareiškėjo skundo argumentu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelaikytina statybų dalyve, pateikiant savą Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo nuostatų interpretavimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 5 ir 6 lapuose aptarė minėto įstatymo reglamentavimą, konkrečiai išskirdamas ir „statybų dalyvis“, „statybos darbai“ bei „statybinės atliekos“ sąvokų reikšmę, todėl nagrinėjamos bylos kontekste bylos duomenų analizė leidžia daryti vienareikšmišką ir neabejotiną išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka statybų dalyvio statusą ir juo pripažinta visiškai pagrįstai. Nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais ir daryti priešingas išvadas aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
11. Nepagrįstas ir kitas skundo argumentas, kad aikštelės tvarkymo metu susidarė šalutinis produktas - skalda, o ne statybinės atliekos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 6 - 7 lapuose išsamiai detalizavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-46/4-63 patvirtinto Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo (toliau – tvarkos aprašas) nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju susmulkintas betonas nelaikytinas šalutiniu produktu – skalda, kadangi neatitinka jai keliamus reikalavimus. Su tokiu įstatymo aiškinimu sutinka ir pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas tokias įžvalgas padarė įvertinęs liudytojos L. O. pasvarstymus apie sertifikato išdavimą, o skaldai keliami specifiniai (techniniai) reikalavimai yra nustatyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymais patvirtintuose techninių reikalavimų aprašuose, kurie taikomi tik valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) atvejais, tačiau šie teiginiai nėra visiškai pagrįsti. Iš tiesų, susmulkintas betonas gali būti laikomas skalda, tačiau ne kiekviena skalda yra laikoma kokybiška. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių skaldos kokybės reikalavimus, o tai reiškia, atsižvelgus į jau aptartą teisinį reglamentavimą, kad pagrindo teigti, jog susmulkintas betonas buvo ne statybinės atliekos, nėra. Nors pareiškėjas įsitikinęs, kad tik valstybinės reikšmės keliams tiesti reikalingai skaldai keliami specifiniai reikalavimai, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad nekokybiška skalda dažnu atveju naudojama įgyvendinant tik trumpalaikius sprendimus, kai tuo tarpu kokybiška skalda naudojama ne tik pareiškėjo minimų laikinų ir naujų kelių tiesimo, tačiau ir naujų objektų statybų darbuose. Kaip galima suprasti iš skundo turinio, aikštelėje numatomi statybos darbai, ir betonas – susmulkinta skalda bus naudojama laikiniems keliams statybvietėse įrengti, o tai neabejotinai reiškia, kad ji bent vizualiai turėtų atitikti skaldos požymius, neminint jau kitų kriterijų. Šiuo atveju iš statybvietės nuotraukų matyti ištisas betono luitas, įvairios pašalinės priemaišos - skirtingo dydžio plytgaliai, metalo konstrukcijų dalys, kitos statybinės šiukšlės. Tiesa, nors byloje nėra pateikta jokių projektų ar planų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti apie būsimus statinius, suprojektuotus kelius, tačiau tai nepaneigia paties fakto, jog skalda turi būti gera. Taigi, atitinkamas skaldos kokybės įvertinimas yra būtinas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimui skundžiama nutartimi teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad tvarkant statybų aikštelę nesusidarė joks šalutinis produktas, atvirkščiai, liko statybinės atliekos.
12. Galiausiai pareiškėjas neigia turėjęs pareigą pildyti atliekų apskaitos žurnalą, vesti susidariusių ir perduotų tvarkyti statybinių atliekų apskaitą, tačiau, atsižvelgus į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei į tai, kas aptarta ne tik šioje, tačiau ir skundžiamoje nutartyje, tokie teiginiai laikytini visiškai nepagrįstais.
13. Skunde taip pat teigiama, kad Institucijos klaidos (nutarime nurodyti ne tikslūs administracinio nusižengimo laikas ir padarymo vieta) apsunkino B. B. galimybes tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, tačiau šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog minėti netikslumai šiuo atveju išties nėra esminiai. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas šiuos netikslumus ištaisė. Apygardos teismo įsitikinimu, minėti netikslumai, kurie buvo pašalinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, jokios įtakos teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui nepadarė, B. B. kaltės bei nustatytų faktinių bylos aplinkybių nepaneigia. Nors pareiškėjo nuomone, vis tik tokiu būdu buvo apsunkinta B. B. teisė į gynybą, tačiau pastebėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji savo teises realizavo iš esmės visa apimtimi: teisinės pagalbos kreipėsi į šios srities profesionalus ir teikė skundą apylinkės teismui, bylos nagrinėjimo metu davė parodymus, atsakė į keliamus klausimus, ją atstovaujantis advokatas išdėstė savo poziciją baigiamųjų kalbų metu. Reiškia, priešingai nei yra teigiama skunde, teisė į gynybą nebuvo apsunkinta. Be to, matyti, kad tiek B. B., tiek advokatui buvo aiški situacija bei administracinio nusižengimo esmė.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi ANK normų ir jų nepažeidė, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertinęs pagrįstai konstatavo, jog B. B. kaltė padarius jai inkriminuotą ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismo išvados aiškiai ir išsamiai argumentuotos, atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl su jomis nesutikti aukštesnės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Vien tai, kad B. B. nepripažįsta savo kaltės ir nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu, savaime nereiškia, kad teismas neužtikrino jos teisių ar netinkamai vertino įstatymus. Apylinkės teismui nekilo abejonių dėl B. B. taikytų minimų statybinių atliekų ir atliekų susidarymo, tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių pagrįstumo bei atitikties kitiems teisės aktams, tai detalizavo skundžiamos nutarties 5 lape, tokių abejonių nekyla ir aukštesnės instancijos teismui, šios taisyklės yra galiojančios, atitinka priimtus įsakymus, todėl vien tik formalus skirsnio, o ne įsakymo įvardinimas („Statybinių atliekų apskaita ir tvarkymas statybvietėje“ ir „Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės“; „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ ir „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės“), ne tik neturi teisinės reikšmės, tačiau šiuo atveju neįtakoja administracinio nusižengimo kvalifikacijos.
15. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, jau išdėstytų ir aptartų argumentų kontekste, kitos pareiškėjo skunde dėstomos interpretacijos (dėl statybinio laužo paskirties, ekonominės vertės ir t.t.) nelaikytinos turinčios reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma, nes aukščiau aptarti bylos duomenys jungiasi chronologine bei logine grandine bei yra pakankami konstatuoti tai, jog B. B. padarė ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).
16. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos B. B. atstovo advokato J. E. apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.