- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-01
- Bylos Nr.
- eI-2849-437/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00537-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Egidija Puzinskaitė, Liudmila Zaborovska
- Trečiasis asmuo
- S. S., BTA Insurance Company“ SE
- Pareiškėjas
- Kaišiadorių miškų urėdijos
- Atsakovas
- Elektrėnų savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Raivydas Rukštelė, Jurgita Žiužienė
- Kategorijos
- 1.38Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Raivydui Rukštelei, atsakovės atstovui Gediminui Ratkevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens S. S. atstovei advokatei Jurgitai Žiužienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Kaišiadorių miškų urėdijos skundą atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ,,BTA Insurance Company“ SE filialui ir S. S. dėl akto panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Kaišiadorių miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Elektrėnų savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos (toliau – Komisija) 2014-12-17 aktą.
Paaiškina, kad Komisija 2014-12-17 aktu nustatė medžiojamųjų gyvūnų padarytus nuostolius žieminių rapsų pasėliams, 2012 - 2013 metais augusiems (duomenys neskelbtini) (kontrolinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kontroliniai žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), – 33 966,30 Lt. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 (toliau - Metodika) 9 punkte numatyta, kad jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams įveisti. Komisija neatsižvelgė į tai, kad žala pasėliams buvo padaryta iki pavasarinių darbų pradžios ir kad sunaikintų pasėlių vietoje galėjo būti įveisti nauji pasėliai bei sulaukta jų derliaus tais pačiais metais, todėl nepagrįstai ir neteisėtai ūkininko S. S. patirtą žalą apskaičiavo kaip derliaus netekimą, padaugintą iš rinkos kainos. Dėl laukinių žvėrių padarytos žalos žieminių rapsų pasėliams esantiems (duomenys neskelbtini) 28 ha plote ir (duomenys neskelbtini) 14.45 ha plote įvertinimo ūkininkas S. S. į Elektrėnų savivaldybės administraciją kreipėsi 2013-04-23 m. Tai reiškia, kad žala pasėliams buvo padaryta iki 2013 m. balandžio 23 d. Kad nauji pasėliai galėjo būti pasėti ir tai buvo padaryta tais pačiais 2013 metais patvirtina ūkininko S. S. Kaišiadorių rajono apylinkės teismui civ. byloje Nr. 2-1156-753/2014 pateikta 2013-06-11 paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiška Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Šie duomenys patvirtina kad atskiruose žemės sklypuose nauji pasėliai faktiškai buvo pasėti, todėl vadovaujantis Metodikos 9 p., esant tokioms aplinkybėms, dėl sunaikintų pasėlių patirta žala negalėjo būti skaičiuojamą kaip už būsimą derlių negautos pajamos.
Atsakovė nuostolius dėl sunaikintų pasėlių skaičiavo kaip derliaus netekimą, todėl privalėjo vadovautis Metodikos 6 punktu, kuriame numatyta, kad derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų rajono (savivaldybės) teritorijoje pasėlio vidutinis derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ar kitus veiksnius. Atsakovė, ginčijamu sprendimu apskaičiuodama žemės ūkio pasėliams padarytas žalos dydi, pažeidė minėtus Metodikos 6 p. reikalavimus, nes ginčijamame sprendime nėra nurodytos derliaus netekimui apskaičiuoti būtinos individualios faktinės aplinkybės: pasėlio veislės ir būklės, piktžolėtumo, žemės derlingumo ir pan.
Ūkininkas S. S., užsėjęs žieminius rapsus prie miško ribos, dideliame žemės plote, turėjo suprasti ir įvertinti tokių veiksmų riziką, susijusią su šių pasėlių išsaugojimu dėl galimos laukinių gyvūnų daromos žalos. Kad ūkininkas S. S. tokią riziką suprato, patvirtina ūkininko S. S. 2012-12-05 prašymas VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai, kuriuo prašoma apsaugoti nuo laukinių žvėrių žieminių rapsų pasėlius, tame tarpe pasėlius, esančius (duomenys neskelbtini) - 28,10 ha ir (duomenys neskelbtini) - 14.45 ha. Nors nagrinėjamu atveju dėl sklypų dydžio ūkininkas S. S. ir neprivalėjo imtis Metodikos 10 punkte nurodytų priemonių (elektrinis piemuo, tvora) pasėliams nuo laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų apsaugoti, tačiau, būdamas atsakingas, atidus ir rūpestingas, esant padidintiems žemės ūkio pasėlių pakenkimo rizikos faktoriams, turėjo aktyviau domėtis savo pasėlių būkle, imtis pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių (garsinės baidyklės, techninės priemonės, repelentai - atbaidantys kvapai). Tačiau nei šis repelentas, nei kitos apsaugos priemonės ūkininko S. S. nebuvo naudojamos. Tai patvirtina paties ūkininko S. S. Kaišiadorių rajono apylinkės teismui civ. byloje Nr. 2- 1156-753/2014 pateikta lentelė - ūkininko S. S. ūkio žieminio rapso auginimo kaštai, kurioje nėra nurodyta darbų ar priemonių, skirtų pasėlių apsaugai nuo laukinių gyvūnų. Būtų neprotinga laikyti, kad ūkininkas neprivalo imtis jokių apsaugos priemonių vien dėl to, kad tokia pareiga tiesiogiai nenurodyta Metodikoje. Teismų praktikoje taip pat laikoma, kad pasėlių savininkas turi pareigą rūpintis pasėlių apsauga nepriklausomai nuo žemės sklypų dydžio. Ūkininkui S. S. nesiėmus jokių papildomų apsaugos priemonių pasėlių saugumui užtikrinti, toks ūkininko S. S. neveikimas neatitinka sąžiningo, protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio kriterijų, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatas dėl urėdijos atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Į šias aplinkybes ginčijamame sprendime niekaip neatsižvelgta.
Nurodo, kad dėl draudimo medžioti laukinius gyvūnus negalėjo kontroliuoti laukinių gyvūnų pasėliams daromos žalos ir tai yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės pareiškėjos atžvilgiu arba atleisti Urėdiją nuo atsakomybės remiantis CK 6.253 str. nuostatomis, tačiau Komisija priimdama ginčijamą sprendimą ignoravo šias aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, ūkininko S. S. prašymas buvo svarstomas neobjektyviai, pažeidžiant viešojo administravimo principus bei bendruosius reikalavimus administracinėms procedūroms, skundžiamas aktas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač Metodikos reikalavimus, turėjusius užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir akto pagrįstumą. Šie pažeidimai yra esminiai ir tiesiogiai sąlygoja klaidingą bei neteisėtą žalos nustatymą bei ginčijamo sprendimo neteisėtumą.
Atsiliepimas
Atsakovė Elektrėnų savivaldybės administracijai su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškina, kad skundžiamas sprendimas aktas yra priimtas 2014-12-17. Komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėjos atstovas Žiežmarių girininkas P. V. ir apie priimtą komisijos sprendimą sužinojo 2014-12-17, todėl skundas turėjo būti teismui pateiktas ne vėliau kaip iki 2015-01-17, o buvo pateiktas tik 2015-01-22. Taigi pareiškėja praleido Komisijos 2014-12-17 aktą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Iš Medžioklės įstatymo 18 str. 6 d. formuluotės matyti, kad šalies teisė skųstis teismui yra ribojama, t. y. skųstis teismui gali tik ta šalis, kuri nesutinka su apskaičiuotos žalos dydžiu. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka ne su apskaičiuotos žalos dydžiu, o su tuo, kad apskritai toks sprendimas buvo priimtas, ir skundžia jį visa apimtimi. Mano, kad pareiškėja, jei nebūtų praleidusi termino skundui pateikti, turėtų teisę teismui skųsti tik apskaičiuotos žalos dydį, t. y. ginčyti dydį, nurodydama su kuria apskaičiuotos žalos dydžio dalimi ir dėl kurių motyvų nesutinka, tačiau pareiškėja pasirinko viso sprendimo skundimo kelią ir taip viršijo savo įgaliojimus, jai suteiktus Medžioklės įstatymo 18 str. 6 d.
Komisijos 2014-12-17 akte yra nurodyti teisiniai ir faktiniai šio sprendimo priėmimo pagrindai. Faktinį sprendimo priėmimo pagrindą sudaro akte nurodytas ūkininko S. S. 2014-12-17 prašymas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nutarimas ir akte nurodytos aplinkybės. Teisinį sprendimo priėmimo pagrindą sudaro akte nurodyta Metodika. Iš Komisijos 2014-12-17 posėdžio protokolo matyti, kad šie faktiniai ir teisiniai pagrindai buvo aptarti ir komisijos, kuriame dalyvavo ir pareiškėjos atstovas, posėdyje. Skundžiamu aktu yra tik nustatomas (paskaičiuojamas) žalos dydis, tačiau šiuo aktu niekas nėra įpareigojamas atlikti ar susilaikyti nuo kokių nors veiksmų, t. y. nėra taikomos poveikio priemonės. Aktas tik sudaro prielaidas taikyti poveikio priemones, tačiau pats jis savarankiškai nėra poveikio priemonių taikymo aktas, todėl mano, kad skundžiamo sprendimo turinys atitinka teisės aktais jam keliamus reikalavimus.
Komisija, nagrinėdama ūkininko S. S. 2014-12-17 prašymą, nedisponavo duomenimis, suteikiančiais pagrindo manyti, kad sunaikintų pasėlių vietoje galėjo būti ar buvo įveisti nauji pasėliai bei sulaukta jų derliaus tais pačiais metais. Šios aplinkybės, jei jos būtų žinomos komisijai klausimo nagrinėjimo metu, galimai turėtų įtakos žalos dydžio nustatymo skaičiavimui, tačiau nelemtų to, kad sprendimas nebūtų buvęs priimtas (apskaičiuotos žalos dydis galėtų skirtis, bet nebūtų nulinis, ir sprendimas galėtų būti kitoks tik jame nurodyto žalos dydžio apimtimi), o kadangi šios aplinkybės komisijai nebuvo žinomos, tai komisija priimdama skundžiamą sprendimą, visiškai pagrįstai šiomis aplinkybėmis ir negrindė (nesirėmė) savo sprendimo. Pareiškėja, manydama, kad į šias svarbias aplinkybes nėra atsižvelgta, galėtų ginčyti apskaičiuotos žalos dydį, kaip tai nustato Medžioklės įstatymo 18 str. 6 dalis, pateikdama savo skaičiavimus ir įrodinėdama jų pagrįstumą, tačiau to nedaro. Kaišiadorių rajono apylinkės teismui galimai pateiktos ūkininko S. S. pasirašytos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos Komisija nematė, nenagrinėjo ir dėl to pagrįstai nevertino.
Medžioklės įstatymo 18 str. 2 d. Komisijai suteikia tik vieną įgaliojimą - pagal nustatytą Metodiką apskaičiuoti žalą, padarytą laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų. Komisija galiojančiais teisės aktais nėra įgaliota spręsti atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar įpareigojimo atlyginti žalą klausimo, nors skundu lyg ir mėginama įtikinti priešingai. Pareiškėja skunde nurodo, kad komisija skundžiamame sprendime niekaip neatsižvelgė į tai, kad ūkininko S. S. neveikimas neatitinka sąžiningumo, protingumo, apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio kriterijų. Mano, kad nenurodydama skundžiamame sprendime šių aplinkybių, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškina, kad iš tiesų, vietoj sunaikinto žieminio rapso derliaus jis spėjo pasodinti vasarinį rapsą. Pažymi, kad apie šią aplinkybę atsakovė jo neklausė, pats šių aplinkybių niekada neslėpė. Įsitikinęs, kad galimai ši aplinkybė gali turėti įtakos žalos paskaičiavimo dydžiui, tačiau akivaizdu, jog žalos padarymo faktas buvo nustatytas tinkamai, pareiškėja neginčija suniokotų plotų apimties, suniokojimo laipsnio, todėl laikytina, kad faktiškai žalos padarymo faktą pripažįsta, tačiau šiuo atveju kyla jos dydžio klausimas. Pareiškėja gi, skundžia aktą visa apimtimi, abstrakčiai nurodo, kad naujų pasėlių įveisimo aplinkybė turi reikšmės žalos dydžio paskaičiavimui, tačiau nepateikia savo varianto. Pareiškėja darydama išvadas dėl įveisimo, remiasi duomenimis, gautais iš S. S., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civ. bylos Nr. 2-1448-753/2014. Sprendimas nurodytoje byloje buvo priimtas 2014 11 24. Kaip nurodyta akte, remiantis taip pat ir šiuo sprendimu buvo priimamas paskiausias aktas. Pažymi, kad pareiškėja buvo atsakove minėtoje byloje, taip pat jos atstovas girininkas P. V. dalyvavo 2014-12-17 Komisijos posėdyje, kaip pareiškėjos atstovas komisijoje, jokių pastabų dėl akto turinio nepareiškė, nors šiame skunde minimos aplinkybės akto priėmimo momentui pareiškėjai buvo žinomos.
Akcentuoja, kad jis nesiekia nei klaidinti, nei nepagrįstai praturtėti, tačiau siekia, kad jam pilnai būtų atlyginta visa patirta žala, kaip tai nustatyta įstatyme. Atkreipia dėmesį, kad vertinant Medžioklės įstatymo 18 str. 2 d. nuostatą laikytina, kad taikytinas visiškos žalos atlyginimo principas.
Dėl Metodikos 6 punkto pažeidimo paaiškina, kad akte yra nurodyta formulė, kuria remiantis buvo atliktas paskaičiavimas, o jos indeksas ,,D“ nurodo pasėlio vidutinį derlingumą. Taip pat akte nurodyta pasėlio veislė - žieminis rapsas. Pasėliai buvo sunaikinti anksti pavasarį - iki balandžio 23 dienos, todėl šiuo atveju kalbėti apie piktžoles nėra jokio pagrindo. Vertinant pasėlio veislę, žemės derlingumą pažymėtina, kad jis perka sertifikuotą sėklą ir naudoja visas priemones pasėliams įveisti, t. y. griežtai laikosi auginimo technologijos siekiant gauti kuo didesnį derlingumą. Be to, pasėliai buvo įvertinti vietoje, juos apžiūrint faktiškai. Komisijos nariai nei vietoje, nei priimant aktą jokių pastabų neturėjo.
Nurodo, kad jo plotai yra dideli, sudaro apie 600 ha, todėl būtų neprotinga didinti išlaidas ir vienasmeniškai tverti tvoras. Pažymi, kad piemens naudojimo galimybė nurodytoje vietoje atmestina, kadangi nurodytoje vietoje nėra elektros. Kitos techninės priemonės yra neefektyvios. Neskaitant savo dirbamų plotų apimties, siekdamas spręsti problemą, dar 2010 metais, kai jam buvo padaryta analoginė žala, jis kėlė klausimą ir siūlė pareiškėjos atstovui bendromis jėgomis, t. y. dalinantis išlaidas per pusę, aptverti plotus tvora. Urėdijos atstovas jam paaiškino, kad tvora tverti plotų negalima, kadangi dalis miško, kuris ribojasi su minėtu sklypu, yra privatus, taigi ši apsaugos priemonė yra negalima. Garsinės baidyklės paprastai statomos vasarą, kai pasėliai yra paaugę, jas statyti anksčiau yra neefektyvu, paprastai naudojamos atbaidyti šernams, o šiuo atveju žalą padarė elniai ir stirnos. Repelentai, yra naudojami atbaidyti stirnas, elnius ir briedžius, tačiau jie yra dažomoji medžiaga, skirta dažyti sodinukus, medelius, ši apsaugos priemonė faktiškai rapsui ir kitoms kultūroms yra netinkama. Repelentus, kurie skirti atbaidyti šernams, jis veikloje naudoja, purškia kviečius ir bulves. Jis tinkamai rūpinosi savo pasėliais, informavo apie padėtį pareiškėją, siūlė imtis priemonių laukams aptverti, kadangi tai yra vienintelė efektyvi priemonė, tačiau jo iniciatyvos pati pareiškėja nepalaikė.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja, kurios žinioje yra komerciniai medžioklės plotai, yra atsakinga dėl laukinių gyvūnų padaromos žalos nepertraukiamai, o medžioklės sezoniškumas nėra pagrindas mažinti ar atleisti pareiškėją nuo civilinės atsakomybės. Tokios išimties nei vienas iš norminių aktų nenustato.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Komisijos 2014-12-17 akto, kuriuo apskaičiuota medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, teisėtumo ir pagrįstumo.
Skunde atsakovė teigia, kad pareiškėja 2014-12-17 aktą teismui apskundė pavėluotai.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Iš šios normos matyti, kad termino skundui dėl individualaus akto paduoti pradžia siejama su jo paskelbimu arba įteikimo suinteresuotai šaliai momentu. Byloje pateiktas Elektrėnų savivaldybės administracijos lydraštis patvirtina, kad pareiškėja ginčijamą aktą gavo 2014-12-29, skundas teisme elektroninėmis ryšių priemonėmis gautas 2015-01-26 (pasirašytas 2015-01-23), t. y. nepraleidus termino.
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau - Medžioklės įstatymas) ketvirtasis skirsnis. Šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą detalizuoja Metodika.
Medžioklės įstatymo 18 str. 8 d. nustatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.
Metodikoje įtvirtintos nuostatos reglamentuoja žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą, nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių savininkas, taip pat formules ir ekonominius rodiklius, kuriais remiantis apskaičiuojama laukinių gyvūnų pasėliams padaryta žala, taip pat numatyti atvejai, kada medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neatlyginama.
Byloje nustatyta, kad ūkininkas S. S. Elektrėnų savivaldybės administracijai pateikė 2013-04-23 prašymą įvertinti laukinių žvėrių padarytą žalą žieminių rapsų pasėliams, esantiems (duomenys neskelbtini) 28 ha plote ir (duomenys neskelbtini) 14,45 ha plote. Komisija 2014-04-26 aktu nustatė, kad iš 28 ha žieminių rapsų ploto (duomenys neskelbtini) 11 ha plote sunaikinta 75 procentai pasėlių, iš 14,45 ha žieminių rapsų (duomenys neskelbtini) 4 ha plote sunaikinta 75 procentai pasėlių. Žalos dydis 2014-04-26 aktu nebuvo nustatyta, nurodyta, kad derliaus netekimo ir žalos piniginės išraiškos apskaičiavimas atidedamas iki konkrečios dienos, kai paaiškės supirkimo kainos ir vidutinis rajono derlingumas. Ūkininkas S. S. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos 55 003,20 Lt žalą, reikalavimą grindė 2014-04-26 Komisijos akte vieno iš komisijos narių padarytu prierašu apie padarytos žalos dydį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-11-24. galutiniu sprendimu civ. byloje Nr. 2-1448-753/2014, kuris yra įsiteisėjęs, ūkininko S. S. ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje nebuvo pateiktas Komisijos aktas, kuriuo būtų nustatytas ieškovui S. S. pasėliams padarytos žalos dydis. Komisija 2014-12-17 aktu nustatė medžiojamųjų gyvūnų padarytus nuostolius žieminių rapsų pasėliams 2012-2013 metais augusiems (duomenys neskelbtini) (kontrolinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kontroliniai žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) – 33 966,30 Lt. Akte nurodyta, kad nuostoliai apskaičiuoti remiantis Komisijos 2013-04-26 aktu, kuriame užfiksuotas žieminių rapsų pasėlių pažeidimo dydis, ir vadovaujantis Metodika. Buvo atsižvelgiama, kad pagal Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos duomenis, Elektrėnų savivaldybėje 2013 m. žieminių rapsų derlingumas ūkininko ūkyje patvirtintas 19 cnt/ha. Konstatuota, kad Komisijos 2013-04-29 akte užfiksuota, kad pakenktas pasėlių plotas - 15 ha, pasėlių pakenkimo intensyvumas - 75 %, (skaičiuojant derliaus netekimą visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 %), todėl skaičiavime taiko 100 % sunaikinimą. Derliaus netekimas apskaičiuotas padauginus einamųjų metų savivaldybės pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlys yra pakenktas, pagal Metodikoje nurodytą formulę, taikė Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos einamųjų metų spalio 2-osios savaitės suvestinės ataskaitoje pagal GS-1 Lt už žieminių rapsų toną vidutinę kainą.
Byloje nėra ginčo dėl 2013-04-26 akte užfiksuotų žieminių rapsų pažeidimų, suskaičiuotų padarytų pakenkimų plotų, taip pat nėra ginčo dėl to, kad žala ūkininko pasėliams buvo padaryta.
Pareiškėja sutinka, kad ūkininko pasėliams buvo padaryta žala, tačiau pagrįsdama skundo reikalavimus dėl žalos dydžio teigė, kad neteisingai apskaičiuota žalos piniginė išraiška, t. y. apskaičiuojant žalos dydį Komisija nesivadovavo Medžioklės įstatymo 18 str. 8 d. ir Metodikos 6, 9 ir 10 p. reikalavimais. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. neprieštarauja, kad galimai žalos dydis paskaičiuotas neteisingai.
Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos apskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.
Nors Komisijos ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, tačiau Komisija priimdama sprendimą įvertino ne visus su žalos dydžio apskaičiavimu susijusius įrodymus.
Metodikos 11 punkte numatyta, kad jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams įveisti.
Dėl laukinių žvėrių padarytos žalos žieminių rapsų pasėliams esantiems (duomenys neskelbtini) 28 ha plote ir (duomenys neskelbtini) 14.45 ha plote įvertinimo ūkininkas S. S. į Elektrėnų savivaldybės administraciją kreipėsi 2013-04-23, taigi žala pasėliams buvo padaryta iki 2013-04-23.
Iš į bylą pateiktos S. S. 2013-06-11 paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos matyti, kad S. S. sunaikintų pasėlių vietoje, atskiruose žemės sklypuose, pasėjo naujus pasėlius, todėl Komisija apskaičiuodama žalos dydį turėjo vertinti paraiškoje nurodytą informaciją, atsižvelgti ar sulaukta pasėlių derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais ir atitinkamai apskaičiuoti žalos dydį.
Teismas daro išvadą, kad Komisija, nevertino S. S. 2013-06-11 paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos duomenų, kurie galėjo turėti tiesioginės įtakos žalos dydžiui, todėl Komisijos 2014-12-17 aktas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjos Kaišiadorių miškų urėdijos skundą tenkinti.
Panaikinti Elektrėnų savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2014-12-17 aktą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.