- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 2-1448-753/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00947-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai dėl žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai, prašydamas priteisti iš atsakovės 55003,20 Lt žalą, 825 Lt žyminio mokesčio (b.l.3-6).
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 22 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį išnagrinėjo dokumentinio proceso tvarka, ieškinį tenkino visiškai (b.l.43-45).
Atsakovei VĮ Kaišiadorių Miškų urėdijai pateikus prieštaravimus (b.l.49-53), ieškovui S. S. nustatytas terminas pateikti teismui atsiliepimą į ieškovės pateiktus prieštaravimus (b.l.70), kurį ieškovui pateikus per nustatytą terminą (b.l.74-76), byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje, LR CPK 430 str.3 d. numatyta tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovo S. S. atstovė advokatė J.Žiužnienė pilnai palaikė ieškovo ieškinio reikalavimą ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus išdėstytais motyvais, bei prašė palikti nepakeistą 2014-07-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą.
Atsakovės VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos, į.k. 158985240, atstovas advokatas R.Rukštelė prašė 2014-07-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1156-753/2014 panaikinti ir ieškovo S. S. ieškinį atsakovei VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai atmesti.
Ieškovas S. S., atsakovės VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos miškų urėdas S. T., ar įgaliotas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, kuriems tinkamai ir laiku pranešta apie paskirto teismo posėdžio datą, vietą ir laiką (b.l.95,97).
Pagal civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovas S. S. yra įregistravęs ūkį (pažymėjimo Nr.(duomenys neskelbtini), registracijos Nr.(duomenys neskelbtini)), bei pastarasis 2012 - 2013 m. žemės plotuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) augino žieminius rapsus, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai duomenys – 2014-01-30 Elektrėnų savivaldybės administracijos Gilučių seniūnijos pažyma (Nr.25S-012). 2012-2013 metais jis dirbo ir deklaravo - 28,09 ha (duomenys neskelbtini). 8,28 ha ir 7,05 ha žemės (duomenys neskelbtini) r. 2012m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais ieškovas dirbamos žemės plotuose pasėjo žieminius rapsus “Rohan H beic”, rugsėjo mėn. gale juos patręšė, pasotino mineralais. Nurodo, kad remiantis Lietuvos agrarinio instituto 2012 metų mechanizuotų žemės paslaugų įkainiais žemės įdirbimo ir rapso kaštai 11 ha vidutiniškai sudaro – 15151,18 Lt pagal pateiktą lentelę, bei prie patirtų kaštų būtina įvertinti ir derliaus netekimo kaštus, negautas pajamas, kas sudaro 2289,50Lt (b.l.3-6). 2012 m. gruodžio 5 d. ieškovas kreipėsi į VĮ Kaišiadorių miškų urėdiją su prašymu apsaugoti žieminių rapsų pasėlius, esančius minėtuose ((duomenys neskelbtini)) žemės plotuose, esančiuose VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos aptarnaujamoje teritorijoje, skirtoje komercinei medžioklei, nuo laukinių žvėrių daromos žalos. Nors atsakovei buvo pateiktas prašymas, tačiau laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai minėtuose žemės sklypų plotuose padarė žalą. 2013 m. balandžio 26 d. Elektrėnų savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams skaičiavimo komisija atliko pasėlių apžiūrą ir sudarė aktą, kuriame buvo konstatuota, kad žieminių rapsų pasėlių yra sunaikinta – nugraužta: 11 ha plote 75% ir 4 ha plote 75%. Remiantis žieminio rapso auginimo kaštais vienam hektarui, ieškovo ūkyje 2012 metų rudenį paskaičiuota 55003,20 Lt patirtų nuostolių. Kadangi ieškovas dėl atsakovės kaltės patyrė didelius nuostolius, o atsakovė geranoriškai nuostolius atlyginti atsisakė, padaryti nuostoliai turi būti priteisti. Minėtame 2013 m. balandžio 26 d. akte nurodyta, kad žemės plotai priklauso VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai, bei šiuose žemės plotuose derliaus netekimo ir žalos piniginės išraiškos paskaičiavimas atidedamas iki konkrečios dienos, paaiškėjus supirkimo kainai (ką patvirtina aktas, pasirašytas dalyvavusių komisijos narių). Ieškovas 2014-05-07 raštu kreipėsi pakartotinai, prašydamas pateikti išsamius duomenis apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, kuris buvo gautas su papildomais paskaičiavimais (b.l.17), bei Elektrėnų sav. administracija 2013-05-15 pranešimu kreipėsi VĮ Kaišiadorių miškų urėdiją, persiuntusi Elektrėnų sav. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams aktą, pareiškėjo prašymą įvertinti laukinių žvėrių padarytą žalą, bei prašymą apsaugoti žieminius rapsų pasėlius ( b.l.19-39). Ieškovas gera valia kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo padarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių žemės ūkio pasėliams, tačiau šios žalos neatlyginus gera valia, jis teismine tvarka kreipėsi dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.
Atsakovė VĮ Kaišiadorių miškų urėdija pateiktame prieštaravime (b.l.49-53), remiasi Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo, išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Taigi, šiuo atveju medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padaryta žala gali būti atlyginta tik su sąlyga, jei yra priimtas savivaldybės komisijos aktas, kuriuo būtų nustatytas pasėliams padarytos žalos dydis.
Byloje nėra Elektrėnų savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams skaičiavimo komisijos akto, kuriuo būtų nustatytas ieškovui atlygintinas žalos dydis.
Ieškovas pateikė du 2013-04-26 Komisijos akto variantus, t.y. viename yra neužpildyti akto 4, 5 punktai ir neįrašyta išvada dėl žalos dydžio, o kitame pateiktame 2013-04-26 komisijos, kuris yra identiškas pirmajam, įrašytas vidutinis žieminių rapsų derlingumas ir 5 punkte valstybės supirkimo kainos, bei išvadoje ranka įrašytas, kad VĮ Kaišiadorių miškų urėdija privalo atlyginti S. S. pasėliams padarytą žalą (b.l. 17-18). Šis įrašas akte (ranka įrašytas) padarytas žemės ūkio ir melioracijos skyriaus specialisto L. A., nedalyvaujant kitiems akte nurodytiems komisijos nariams, kai 4,5 punktuose ir išvada dalyje dėl žalos atlyginimo nebuvo įrašyta analogiškame 2013-04-26 akte (b.l.14-15), pateiktame byloje. Atsakovė prieštaravime nurodė, kad antrąjį 2013-04-26 Komisijos akto variantą su papildomai padarytais įrašais gavo tik su preliminariu teismo sprendimu. Po 2013-04-26 akto priėmimo apie Komisijos posėdį, kuriame būtų priimamas sprendimas dėl ieškovo pasėliams padarytos žalos dydžio atlyginimo, atsakovė informuota nebuvo, bei 2013-04-26 Komisijoje atstovavęs miškų urėdo pavaduotojas M. B. (Komisijos narys) nebuvo kviečiamas į posėdį žalos apskaičiavime (pagal byloje pateiktą antrą 2013-04-26 Komisijos akto variantą), nes minėtame akte yra ranka padaryti papildomi prierašai tik vieno iš Komisijos narių - L. A., ką patvirtina jo parašas. Atsakovės nuomone, sprendimą dėl ieškovo pasėliams padarytos žalos dydžio galėjo priimti tik Komisija, surašydama apie tai atskirą aktą. Apie priimtą sprendimą turėjo būti informuota atsakovė, kad turėtų galimybę apskųsti sprendimą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tik priėmus sprendimą dėl žalos dydžio yra pradedamas skaičiuoti terminas, per kurį turi būti atlyginta žala (Medžioklės įstatymo 18 str. 6 d.).
Žalos padarymo metu galiojusi Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 nenumato galimybės vienu metu atlyginti išlaidas pasėliams įveisti ir negautas pajamas už derliaus netekimą.
Metodikos 7 punkte numatyta, kad žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš žalos apskaičiavimo dieną galiojančios rinkos kainos, šiame punkte nėra numatytas tiesioginių išlaidų pasėliams įveisti atlyginimas. Tiesioginės išlaidos pasėliams įveisti atlyginamos tik atskirai Metodikoje (Metodikos 8, 9 punktai) numatytais atvejais, kai nėra atlyginama už derliaus netekimą. Metodikos 8 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu pakenkiami pasėliai, kurių einamųjų metų pasėlio vidutinis derlingumas atitinkamame rajone (savivaldybėje) nenustatomas arba žalos apskaičiavimo momentu produkcijos supirkimo rinkos kainų nustatyti yra neįmanoma, žalą patyrusiam ir už žalos atlyginimą atsakingiems asmenims susitarus, apskaičiuojama tik padarytų tiesioginių išlaidų šiems pasėliams įveisti dalis arba derliaus netekimo ir žalos piniginės išraiškos apskaičiavimas atidedamas iki konkrečios dienos, kai paaiškės būtini rodikliai.
Metodikos 9 punkte numatyta, kad jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams įveisti. Ieškovo išlaidų pasėlių įveisimui atlyginimas ir tuo pačiu negautų pajamų už sunaikintą derlių atlyginimas atsakovės nuomone šiuo atveju yra negalimas, kadangi tai reikštų nepagrįstą ieškovo praturtėjimą – tuo atveju, jei pasėliai būtų nesunaikinti ir ūkininkas parduotų derlių, jis gautų tik pajamas už parduotą derlių, kurios jam kompensuotų išlaidas pasėlių įveisimui.
Atsiliepimas
Ieškovas S. S. pateiktu atsiliepimu į ieškovės pateiktą prieštaravimą nurodo, jog 2014-04-26 Komisijos akto išvadoje nurodyta kas privalo atlyginti pasėliams padarytą žalą - VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“, todėl ieškinys yra pagrįstas. Ieškovas po pirmojo akto surašymo, siekdamas ginčą išspręsti taikiai, kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlyginti bent minimalius kaštus, tačiau atsakovė su siūlymu nesutiko. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį, atsakovė privalėjo žalą atlyginti per 1 mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos, tačiau šiuo atveju atsakovė, žinodama apie pareigą atlyginti žalą, elgėsi ypatingai pasyviai, nerūpestingai bei visiškai nesidomėjo apie atlygintinos žalos dydį. Ieškovo nuomone, jis neturėjo pareigos informuoti atsakovę apie komisijos veiksmus, be to atsakovė 2014-04-26 aktą gavo su atliktais žalos paskaičiavimais tiesiai iš komisijos, bei atsakovei buvo žinoma aplinkybė dėl žalos atlyginimo (fakto) pareigos, surašant visiems komisijos nariams pasirašytinai 2014-04-26 aktą, kurį atsakovas gavo paštu. Ieškovo nuomone, atsakovė tokiu būdu mėgina išvengti pareigos atlyginti žalą. Ieškovas pateikė tikslius paskaičiavimus dėl jo pasėliams padarytos žalos, pateiktose lentelėse nurodyti įveisimo ir negauto pelno paskaičiavimo kaštai, tačiau įsivėlė netikslumas, t.y. vietoje „Negauto pelno“ įrašius „Negautos pajamos“, ieškinyje nurodyta 55003,20 Lt žala yra visiškai minimali, kuri faktiškai padengia tik įveisimo kaštus. Ieškovas savo ūkyje laikosi įveisimo metodikos, naudoja trąšas, kitus priedus, siekdamas kuo našesnio derliaus, ką patvirtina prikultas žieminio rapso kiekis iš likusios nesuniokotos dalies. Prilyginimui, ieškovas pateikė ankstesnių metų žieminio rapso derlingumo rodiklius, iš kurių matyti, kad 2010 metais buvo 4,560 t derlingumas, o 2011 metais, nors dalis pasėlių įšalo, tačiau buvo pasiektas 3,325 t derlingumas. Pateikęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovas siekia, kad jam pilnai būtų atlyginta patirta žala – įveisimo kaštai ir negautas pelnas, kaip tai numatyta įstatyme.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ūkininkas S. S., 2012-2013 metais dirbamuose ir deklaruotuose žemės plotuose – (duomenys neskelbtini) k., bloko Nr. (duomenys neskelbtini) – 28,09 ha, (duomenys neskelbtini) k., bloko Nr. (duomenys neskelbtini) – 8,28 ha, Kalninių (duomenys neskelbtini) k., bloke Nr. (duomenys neskelbtini) – 7,05 ha (b. l. 8, 9, 10, 11), pasėjo žieminius rapsus „Rohan H beic“, rugsėjo pabaigoje pasėlius patręšė, pasotino mineralais, spalio mėnesį buvo panaudoti pasėlių mitybos produktai (b. l. 22-25, 28-39). Ieškovas S. S. ūkininkauja (duomenys neskelbtini) r.( ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪPD Nr. 0012178, b.l.9). 2012 m. gruodžio 5 d. ieškovas kreipėsi į VĮ Kaišiadorių miškų urėdiją su prašymu apsaugoti žieminių rapsų pasėlius žemės plotuose VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos aptarnaujamoje teritorijoje, skirtoje komercinei medžioklei: (duomenys neskelbtini) k. – 28,10 ha, (duomenys neskelbtini) k. – 14,45 ha, (duomenys neskelbtini) k. – 4 ha, (duomenys neskelbtini) k. 1,75 ha ir 2,10 ha, (duomenys neskelbtini) I k. 10,45 ha ir 5,13 ha bei 10,90 ha, nuo laukinių žvėrių daromos žalos (b. l. 12). Bei 2013-04-23 ieškovas S. S. kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administraciją per Gilučių seniūniją dėl žalos įvertinimo, padarytos laukinių žvėrių žieminių rapsų pasėliams, esantiems (duomenys neskelbtini)., 28 ha plote ir (duomenys neskelbtini) – 14,45 ha plote (b.l.23). 2013 m. balandžio 26 d. Elektrėnų savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams skaičiavimo komisijos aktais (b. l. 14, 15, 17, 18) konstatuota, kad žieminių rapsų pasėlių yra sunaikinta – nugraužta: 11 ha plote 75% ir 4 ha plote nugriaužta 75% žieminių rapsų, minėti medžioklės plotai priklauso VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai. Minėtame akte nurodyta, kad derliaus netekimo ir žalos piniginės išraiškos paskaičiavimas atidedamas iki konkrečios datos, kai paaiškės supirkimo kainos. Surašant minėtą aktą dalyvavo – Elektrėnų sav. administracijos žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vyriausiasis specialistas L. A., Gilučių seniūnijos seniūnas V. B., VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos pavaduotojas M. B., Žiežmarių girininkas, bei pats ieškovas S. S. (b.l.14-15). Byloje pateiktas analogiškas 2013-04-26 Elektrėnų savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams skaičiavimo komisijos aktas (b.l.17-18), kuriame yra padaryti prierašai akto 4,5 punktuose dėl vidutinio žieminių rapsų derlingumo nustatymo ir valstybinės supirkimo kainos paskaičiavimo, bei išvada, kad šią žalą turi atlyginti VĮ Kaišiadorių miškų urėdija, prierašai padaryti žemės ūkio ir melioracijos skyriaus specialisto L. A. (b.l.17-18), tačiau minėtame akte nėra nurodyta padarytų prierašų data, nes analogiškame pateiktame 2013-04-26 akte (b.l.14-15) dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių žemės ūkio pasėliams atlyginimo, pateiktame byloje, tokių prierašų nėra. Elektrėnų savivaldybės administracijos žemės ūkio ir melioracijos skyrius 2013-05-15 išsiuntė VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai (raštas gautas 2013-05-21, b.l.19) Elektrėnų savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams aktą, pareiškėjo prašymą įvertinti laukinių žvėrių padarytos žalos, prašymą apsaugoti žieminius rapsų pasėlius, PVM sąskaita faktūrą Ser. R37 Nr.5128 ir žieminio rapso auginimo kaštus vienam hektarui S. S. ūkyje 2012 metų rudenį (b.l.20,21,22,23,24,25,26,27-40).
Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Iš tiesų byloje nėra pateiktas Elektrėnų savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams skaičiavimo komisijos aktas, kuriuo būtų nustatytas ieškovui S. S. nustatytas pasėliams padarytos žalos dydis. Šiuo atveju tokį sprendimą dėl ieškovo S. S. pasėliams padarytos žalos dydžio apskaičiavimo galėjo priimti atskiru aktu Elektrėnų savivaldybės administracijos sudaryta komisija, pagal 2013-04-26 Elektrėnų savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkio pasėliams skaičiavimo komisijai pateiktą aktą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių žemės ūkio pasėliams“, o ne pagal savivaldybės žemės ūkio ir melioracijos skyriaus specialisto L. A. atliktą medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių žemės ūkio pasėliams paskaičiavimą, atliktą tame pačiame 2013-04-26 Elektrėnų savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkio pasėliams skaičiavimo komisijos akte. Priėmus komisijai atskirą aktą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių S. S. žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžio apskaičiavimą, jame turėjo pasirašyti komisijos posėdyje dalyvavę komisijos nariai, o ne vienas iš komisijos narių L. A., kas matyti iš byloje pareiktų rašytinių įrodymų ( b.l.14-15, 17-18). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad laukinių žvėrių padaryta žala yra atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Taigi atsakomybė už minėtų gyvūnų padarytą žalą atsiranda specialaus teisės akto pagrindu.
Laukinių gyvūnų padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str., Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnis. Šiuose įstatymuose įvardijami subjektai, kuriems nustatyta pareiga atlyginti laukinių gyvūnų padarytą žalą:
Medžioklės plotų naudotojai – tam tikrus kriterijus atitinkantys fiziniai ar juridiniai asmenys – atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų įstatyme numatytų veiksmų. Medžioklės plotų naudotojai atlygina žalą, kai yra tam tikros nustatytos atitinkamos sąlygos (kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai ir kt.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d.). Valstybės civilinė atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą siejama su jos, kaip šių gyvūnų savininkės, statusu. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Šioje normoje yra įtvirtinta netiesioginė deliktinė atsakomybė, tai yra asmens civilinės prievolė atlyginti žalą, padarytą ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų arba jo valdomų daiktų. Gyvūnai pagal įstatymą yra prilyginami daiktams: jų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos CK 4.41 str.). Pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnį, laukinių gyvūnų, gyvenančių laisvėje, savininkė yra valstybė. Todėl valstybei, kaip laukinės gyvūnijos savininkei, gali kilti pareiga atlyginti laukinio gyvūno padarytą žalą, bet tik tokiu atveju, jeigu tokia pareiga įtvirtinta įstatyme (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.). Kiekvienoje šalies savivaldybėje veikia Laukinių gyvūnų padarytų nuostolių įvertinimo komisija. Atsakovės VĮ Kaišiadorių miškų urėdija nuomone žala dėl medžiojamų gyvūnų padarytų nuostolių žemės ūkio pasėliams atlyginimo ieškovo atžvilgiu, turėjo būti paskaičiuota atitinkamos savivaldybės mero įsakymu sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos, šį paskaičiavimą atliekant pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką. Be to Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalis suteikia teisę šaliai, nesutinkančiai su apskaičiuotos žalos dydžiu, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Pastaroji taisyklė suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, turi priimti administracinį teisės aktą – sprendimą, kuriame turėtų būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia kompetentinga institucija, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamos žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių šalinančių žalos atlyginimą. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756?450/2010).
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t.y. turi būti motyvuotas, bei jam nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju buvo apsiribota vien tik žalos paskaičiavimu, nurodytas vidutinis žieminių rapsų derlingumas šioje vietovėje, tačiau neužsimenama apie akto apskundimo tvarką bei terminus, žalos paskaičiavimas atliktas 2013-04-26 akte, t.y. tame pačiame 2014-04-26 komisijos akte, kuris atliktas tik vieno komisijos nario L. A., nedalyvaujant kitiems komisijos nariams, ką patvirtina bylos rašytiniai duomenys (b.l.14-15,17-18), todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir motyvus panaikintinas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo preliminarus sprendimas, ieškovo ieškinys atmestinas.
Byloje pateiktas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas/polisas Nr.BCAD002807, kuriuo VĮ Kaišiadorių miškų urėdija laikotarpiui 2012-11-15 iki 2013-11-14 buvo sudariusi Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį su draudimo bendrove „BTA Insurance Company“ SE filialu Lietuvoje 30000 Lt sumai, kuriuo atsakovė apdrausta civiline atsakomybe. Draudimo objektas – draudėjo (atsakovės) civilinė atsakomybė, susijusi su draudėjo gaminama produkcija, teikiamomis paslaugomis, atliekamais darbais (produkcijos gamintojų ir paslaugų tiekėjų civiline atsakomybe), įskaitant civilinę atsakomybę dėl žalos, padarytos gamtinei aplinkai.
Ieškovas, kreipdamasis į teismą, patyrė bylinėjimosi išlaidas, sumokėdamas 825 Lt žyminį mokestį (b.l. 7), 1250 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 106,107). Atsakovė VĮ Kaišiadorių miškų urėdija, į.k.158985240, byloje patyrė 2904,00 Lt (b.l.109,110,111,112) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl nepatenkinus ieškinio, visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Taip pat iš ieškovo yra priteistinos išlaidos, susisijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai ( LR CPK 88 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 str., 430 str 6 d. 2 p., teismas
nusprendžia:
panaikinti 2014 m. liepos 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos (į.k.158985240) priteista 55003,20 Lt žalos atlyginimo ir 852,00Lt ieškovui S. S. ir ieškovo S. S. ieškinį dėl 55003,20 Lt žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Priteisti iš S. S. (a.k(duomenys neskelbtini) 2904.00 Lt ( 841,06 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovės VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos (į.k.158985240, adresas Miškininkų g.1, Kaišiadorys) naudai.
Priteisti iš S. S. (a.k(duomenys neskelbtini) 16,09 Lt (šešiolika litų 0,09 ct, 4,66 Eur) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.