Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-935/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
1A-318-935/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
Nuteistasis
K. P.
Advokatai
Eligijus Vinckus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-935/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50588-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.1.9.1; 1.2.25.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,nuteistojo gynėjui advokatui Eligijui Vinckui,nuteistajam K. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir K. P. paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, K. P. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, buvo konfiskuoti K. P. priklausantys 300 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. P. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. spalio 20 d., apie 19.00 val., Vilniuje, nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Ateities g. 91, iki P. Žadeikos g. 2A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio, VTMT TL SI T-A 10474/2018 (01) nustatyta, kad K. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,26 promilės etilo alkoholio. Tokiais savo veiksmais K. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

2. Taip pat K. P. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. spalio 20 d., apie 19.40 val., vežamas policijos tarnybiniame automobilyje BMW 320, v. n. (duomenys neskelbtini) P. Žadeikos gatve, Vilniuje, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo, kad nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, sakydamas „vyrai nevežkit, susitariam, duosiu 300“, policijos tarnybiniame automobilyje išsitraukęs iš kelnių kišenės 300 Eur ir juos įkišdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui A. V. į ranką davė 300 Eur kyšį už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Tokiais savo veiksmais K. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo K. P. konfiskuoti automobilio Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri yra 10149 Eur.

4. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog teismas turi turėti galimybę neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių taikomos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. sausio 21 d. nutarimas). Prokuroro įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisingumo bei protingumo reikalavimus, nėra pagrindo tvirtinti, jog turto konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė K. P., jos paskyrimas ribotų nuteistojo teises labiau nei to reikia siekiamiems tikslams įgyvendinti.

5. Prokuroras pažymi, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes bei nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, taip pat formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta tokia nusikalstama veika, konfiskavimo daugeliu atvejų nėra įmanomas.

6. Apeliaciniame skunde aiškinama, jog byloje yra nustatyta, kad K. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kuri priklauso trečiajam asmeniui, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš kaltininko užtikrina, kad tokiam asmeniui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas.

7. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 10149 Eur konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė. Pabrėžia, kad teisinės priemonės proporcingumas reiškia teisingą viešojo intereso ir asmens teisių pusiausvyrą, o teismas įvertino tik nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, turto vertę, tačiau visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su nusikalstama veika, bei kitų reikšmingų aplinkybių.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, alkoholio koncentracija kraujyje daugiau nei penkis kartus viršijo leistiną normą. K. P. nustatytas neblaivumo laipsnis yra artimesnis sunkaus neblaivumo laipsniui, o ne ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Tokiais veiksmais nuteistasis ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, taip pat nuteistasis vairuodamas tokios būsenos kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. Liudytojos N. S. parodymai leidžia teigti, jog K. P. prie prekybos centro užvažiavo ant bordiūro, kelis kartus vos neatsitrenkė į pravažiuojančius kitus automobilius. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų tokio pobūdžio nusikalstamų veikų, padarytas teisės pažeidimo pobūdis ir mastas, lyginant su kitais tokios pat rūšies nusikaltimais, taip pat kaltininko asmenybė, nėra išskirtiniai ir nerodo, kad konfiskavus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą toks sprendimas būtų neteisingas ir neproporcingas, apribotų asmenį labiau nei to reikia auklėjamiesiems ir prevenciniams tikslams pasiekti.

9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akcentuoti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, prokuroro įsitikinimu, negali būti pagrindu lengvinti jo teisinę padėtį. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, rodančių baudžiamajame įstatyme numatytos poveikio priemonės pritaikymo akivaizdų neproporcingumą.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis tik šiek tiek viršija už nesunkius nusikaltimus numatytos minimalios baudos dydį. Be to, nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminas taip pat nėra maksimalus. Taigi, esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, neatitinkanti teisingos viešojo intereso ir asmens teisių pusiausvyros, varžanti jį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Sutiktina, kad baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.

11. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asmeniui paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, viršijančios paskirtinos baudos dydį, išieškojimą, ši baudžiamojo poveikio priemonė atliktų ne baudžiamojo poveikio priemonės, bet bausmės funkciją, ir būtų pažeistas non bis in idem principas. Tokia išvada neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose.

12. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, jog nors baudžiamojo poveikio priemonės savo esme ir turiniu yra labai panašios į bausmes, tačiau nėra tapačios joms, nes yra skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo padariniai ir pan. Be to, BK nėra numatytas draudimas ar ribojimas turto konfiskavimą taikyti tais atvejais, kai nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką kaip bausmė skiriama bauda. Vien tai, kad nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką kaip bausmė skiriama bauda, savaime nereiškia, kad tokioje situacijoje turto konfiskavimas tampa neteisėta bei neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, viršijančios už nusikalstamą veiką paskirtinos baudos dydį, išieškojimas, nesant jokių kitų išimtinių tokios priemonės taikymo neteisingumą pagrindžiančių aplinkybių, nepažeidžia teisingumo ir proporcingumo principų.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kuris reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskavimo taikymą, todėl nepagrįstai netaikė automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo iš nuteistojo K. P.. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs, jog tam tikrais atvejais, kai baudžiamojo poveikio priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos padarytam teisės pažeidimui, gali būti asmeniui netaikomos, tačiau neproporcingumas turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad dėl jo negalėtų kilti abejonių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikti motyvai nelemia išvados, jog, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, turto konfiskavimo neproporcingumas šioje byloje yra toks aiškus ir neginčytinas, kad dėl jo negalėtų kilti abejonių, o baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas šiuo atveju objektyviai apribotų asmenį labiau nei to reikia auklėjamiesiems ir prevenciniams tikslams pasiekti.

Atsiliepimas

14. Nuteistojo gynėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį.

15. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, viršijančios paskirtos baudos dydį, išieškojimas iš nuteistojo atliktų ne baudžiamojo poveikio priemonės, o bausmės funkciją, būtų neproporcinga priemonė, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros.

Šalies argumentai

16. Gynėjas mano, kad įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė netaikyti jam įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi jos taikymas būtų neproporcingas siekiamiems tikslams.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime akcentuojama ir tai, jog prašoma konfiskuoti automobilio vertę atitinkanti pinigų suma nėra pagrįsta individualiais ir objektyviais duomenimis. Konfiskuojant turtą yra išieškoma turto vertė, o VšĮ „Emprekis“ žinyne nurodoma automobilio kaina, kuri gali ir neatitikti realios konkretaus automobilio kainos.

Šalies argumentai

18. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

19. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

20. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad automobilis, kurį 2018 m. spalio 20 d., apie 19.00 val., būdamas neblaivus, vairavo K. P., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. K. P. vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. P. gali būti išieškoma tik šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

21. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Tas pats pasakytina ir apie konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms, t. y. ši priemonė gali būti netaikoma tik tais atvejais, kai konfiskuotino turto vertės išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pažymėtina, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turi būti įvertinama, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus (turto konfiskavimo paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės tikslus (BK 67 straipsnio 1 dalis)), taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK nėra numatytas draudimas ar ribojimas turto konfiskavimą taikyti tais atvejais, kai nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką kaip bausmė skiriama bauda. Aplinkybė, kad tiek bauda, tiek ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju reiškia turtinio pobūdžio sankcijos pritaikymą, nepažeidžia principo, jog už vienos nusikalstamos veikos padarymą galima bausti tik vieną kartą. Pagal BK 72 straipsnį tiek pinigai, tiek materialią vertę turintys daiktai, esant šiame straipsnyje numatytam pagrindui, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kokia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nuosprendžiu paskiriama nuteistajam (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-186/2010). Tokios pačios pozicijos laikomasi skiriant baudą ir turto konfiskavimą už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Taigi darytina išvada, jog vien tai, kad nuteistajam yra paskirta bauda, kuri yra švelniausia iš BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytų bausmių, negali lemti teismų išvados, kad tokioje situacijoje turto konfiskavimas savaime tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Esant aptartoms aplinkybėms, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog, išieškojus iš K. P. nusikaltimo padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, būtų pažeistas non bis in idem principas.

23. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad K. P.vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje žymiai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jo kraujyje buvo nustatyta 2,26 promilės etilo alkoholio. K. P. vairavo automobilį mieste darbo dienos vakare netoli žmonių traukos centro, t. y. prekybos centro, kai automobilių eismas vis dar yra pakankamai intensyvus. Pažymėtina, jog pavojingi nuteistojo veiksmai buvo išaiškinti ir užkardyti tik neabejingiems ir pilietiškiems asmenims pastebėjus nuteistojo grėsmę keliantį elgesį kelyje ir iškvietus policiją. Liudytojos N. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, leidžia daryti išvadą, jog nusikalstami nuteistojo veiksmai kėlė realų pavojų aplinkiniams (jų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei jam pačiam, kadangi jo vairuojamas automobilis buvo užvažiavęs ant bordiūro, vos nekliudė kitų automobilių (b. l. 39). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog K. P., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, ji veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas, teisėjų kolegijos manymu, rodo jo neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Nuteistasis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas. Iš paties nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis prieš sėsdamas už automobilio vairo suvartojo nemažą kiekį stipraus alkoholio, automobilį vairavo iš esmės be jokios svarbesnės priežasties. Šios aplinkybės rodo jo lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, K. P. kritiško požiūrio į savo paties nusikalstamus veiksmus stoką parodo tai, kad jis po to, kai alkotesteriu buvo nustatyta, jog jis yra neblaivus, siekdamas išvengti jam gresiančios teisinės atsakomybės, ėmėsi kitų nusikalstamų veiksmų, t. y. bandė papirkti policijos pareigūnus. Čia būtina pabrėžti, jog nuteistajam paskirtos galutinės bausmės dydį nulėmė tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas. Už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam buvo paskirta griežtesnė bausmė nei už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, be jokios abejonės, faktai, kad K. P. anksčiau nėra teistas, dirba vadovu įstaigoje, kuri užsiima sportininkų ugdymu, yra sukūręs šeimą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu teigtina, jog K. P. teigiamai apibūdinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui leido jam paskirti pačią švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą (minėtos normos sankcijoje yra numatytos arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės). Pabrėžtina, jog K. P. buvo paskirta bauda, kurios dydis yra artimas minimaliam šios bausmės dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima skirti baudą nuo 50 MGL iki 2000 MGL). Taip pat čia būtina pastebėti ir tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, kaltininko asmenybė ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio procesinio sprendimo 23 ir 24 pastraipose aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad išieškojus iš nuteistojo konfiskuotino automobilio Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) vertę būtų pažeistas proporcingumo principas. Be to, pažymėtina, jog sprendžiant, ar konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš nuteistojo neprieštarauja proporcingumui, atsižvelgtina į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (nuteistojo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog teigiamai K. P. apibūdinantys faktai, vertinant juos kartu su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, neleidžia daryti išvados, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš nuteistojo nėra tinkama priemonė siekiamiems tikslams (nubaudimo, prevenciniams ir kt.), numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti, šių tikslų galima pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis (bauda bei draudimu naudotis specialia teise), aptariamos priemonės taikymas darys daugiau žalos nuteistajam nei to reikalauja siekiami tikslai, jų pobūdis. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos bendros taisyklės, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

26. VšĮ „Emprekis“ duomenys patvirtina, kad vidutinė automobilio Škoda Octavia 1.6 TDI Elegance kaina be PVM yra 10149 Eur (b. l. 31). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose automobilio vertė paprastai skaičiuojama be PVM mokesčio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018 ir kt.). Abejoti transporto priemonės vertę patvirtinančių duomenų teisingumu, kurių nepaneigia jokie kiti byloje esantys duomenys, nėra jokio pagrindo. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog VšĮ „Emprekis“ duomenys yra laikytini įrodymais, kuriais gali būti grindžiama konfiskuotino turto vertė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018). Čia pažymėtina, jog turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, jo įsigijimo kaštus ir pan. Viešai skelbiamoje informacijoje apie VšĮ „Emprekis“ sistemą nurodoma, jog joje vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose (http://www.emprekis.lt). Įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistajam paskirtos baudos dydį, taip pat galutinės subendrintos baudos dydį bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš nuteistojo išieškotinos pinigų sumos, kuri atitinka konfiskuotino turto vertę, dydis neleidžia daryti išvados, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nebus proporcingas siekiamiems tikslams, neatitiks teisingumo principo reikalavimų.

27. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas ir iš nuteistojo K. P. išieškotina konfiskuotino turto, t. y. automobilio Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini)vertę atitinkanti pinigų suma. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. P. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 10149 (dešimt tūkstančių šimtas keturiasdešimt devyni) Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Daiva KazlauskienėStasys LemežisUgnius Trumpulis