Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. T. (buvęs M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimu;

2) Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimu. Vadovaujanti BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir O. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu;

3) Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrina su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir O. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, atidėtas 3 metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;

4) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir O. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, atidėtas 3 metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;

5) Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir O. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, atidėtas 3 metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir O. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 2 metams paskiriant pareigas. O. T. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalis dėl O. T. išteisinimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis: O. T. nuteistas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme. Pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalys dėl bausmių bendrinimo ir O. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

O. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis O. T. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad nukentėjusįjį mato antrą kartą gyvenime. Nagrinėjamas įvykis nebuvo gruodžio 24 d., nes tuo metu jis gulėjo ligoninėje. Neicijavo susitikimo su A. D., pats nukentėjusysis parašė jam per programėlę ir pasiūlė susitikti. A. D. pasikvietė į namus, parodė kompiuterį, kuris buvo imtas seniau išsimokėtinai. Tada O. T. pasiūlė pasirašyti vekselį, bet jis sakė, kad nereikia, pasitiki kaltinamuoju. Pasakė, kad turi dvi banko sąskaitas ir pavedimą galės atlikti tik tada, kada galės. Pasitikėjimui davė savo „Facebook“ paskyrą ir telefono numerį. Dėl tam tikrų aplinkybių negalėjo pervesti jam pinigų, nes buvo ligoninėje, paskui vyko į reabilitacijos centrą, dar vėliau keliavo į įkalinimo įstaigą. Negalėjo užvaldyti svetimo turto, kai apie jį sužinojo po valandos bendravimo. Nevengia sumokėti 1000 Eur, bet nesutinka su neturtinės žalos atlyginimu.

Atsakydamas į teismo užduodamus klausimus, O. T. parodė, kad tikslios nagrinėjamo įvykio datos neatsimena, bet žino, kad 2022 m. gruodžio 25 d. jis gulėjo ligoninėje (į ją pateko per šventes). Su nukentėjusiuoju susitiko prieš patekimą į ligoninę. Iki nagrinėjamo įvykio nepažinojo A. D., jis pats pasiūlė kaltinamajam susitikti. Susitiko (duomenys neskelbtini) mikrorajone, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, vakaro metu, dar važiavo autobusai, todėl nebuvo 3 val. nakties. Nukentėjusysis pasikvietė į namus, kurie galėjo būti (duomenys neskelbtini) g. A. D. namuose buvo apie valandą ar pusantros valandos. Kompiuteris buvo A. D. kambaryje, jis gyrėsi šiuo daiktu, nors prieš tai neminėjo, kad nusipirko kompiuterį išsimokėtinai. Jei žinotų tokią aplinkybių, nebūtų ėmęs kompiuterio. Nukentėjusysis sakė, kad kompiuteris geras, bet šiek tiek stringa ir nori jį parduoti. Jis pats savo noru panaikino slaptažodžius, supakavo kompiuterį ir iškvietė taksi O. T.. Kaltinamasis tuo metu nedirbo, gyveno iš mokslų, jo mėnesio pajamos buvo gal 1000 Eur. Pagalvojo, kad kompiuteris gal būtų reikalingas mokslams, bet jis pradėjo neveikti, todėl šį daiktą pridavė į lombardą, gavo 250 Eur. Dėl neveikiančio kompiuterio negalėjo eiti pas nukentėjusįjį, šis tą vakarą gal buvo pavartojęs narkotikų, nes jam maišėsi realybė. Pridavęs kompiuterį į lombardą, nuvyko į ligoninę. Kompiuterį turėjo apie tris valandas. Jis nukentėjusiajam prisistatė M. Č., nors tuo metu buvo M. B.. Nematė reikalo prisistatyti savo pavarde. Jei būtų jutęs poreikį pasakyti savo pavardę, būtų pasakęs, bet A. D. neklausė to. „Facebook“ paskyroje yra pasivadinęs M. Č.. Po nagrinėjamo įvykio bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, bet nepavyko. Grįžęs iš reabilitacijos centro, buvo sutikęs jį prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, nes A. D. ten dirba. Jei nukentėjusysis būtų jį susiradęs per pietų pertrauką, būtų pasakęs, kad jam reikia pinigų, tai kaltinamasis būtų atidavęs pinigus. Kita vertus, A. D. nepasakė to, o O. T. po pirmo įspūdžio bijojo važiuoti pas nukentėjusiojo. Nagrinėjamo įvykio dieną eidamas link nukentėjusiojo namų, klausė jo, ar gali ten neiti, bet A. D. sakė eiti, nebijoti, tačiau po apsilankymo daugiau nebevažiavo pas nukentėjusįjį. Gal A. D. ir bandė susisiekti su juo, bet jis buvo gydymo įstaigoje. Teismui perskaičius medicinos dokumento išrašą (1 t., b. l. 115–118), susirašinėjimą (1 t., b. l. 42–45), O. T. parodė, kad jis 2022 m. gruodžio 30 d. jau buvo paleistas iš ligoninės, bet nesislėpė, kad grąžintų pinigus. Reabilitacijoje gydėsi nuo lošimų. Gautų pinigų už kompiuterį nepralošė. Bylai reikšmingu laiku turėjo dvi naudojamas banko sąskaitas, taip pat turėjo tik 96 Eur. Sakė nukentėjusiajam, kad, kai atsiras galimybė, grąžins pinigus, siūlė pasirašyti vekselį.

Atsakydamas į proceso dalyvių užduodamas klausimus, O. T. parodė, kad nemano, kad A. D. galėjo ką nors išgyventi dėl nagrinėjamo įvykio, nes pats atidavė kompiuterį kaltinamajam. Nebūtų atidavęs pinigų, gautų iš lombardo, nes nebūtų važiavęs pas nukentėjusįjį. Po reabilitacijos bandė susirasti A. D. per „Facebook“ paskyrą, bet nerado jo. Po gydymo grįžęs į (duomenys neskelbtini), kelis kartus buvo susitikęs nukentėjusįjį, tačiau šis nepriėjo. A. D. turėjo objektyvią galimybę susisiekti su juo, tačiau neparašė žinutės. Nagrinėjamas įvykis galėjo būti gruodžio 21 d., nes gydymo įstaigoje buvo gruodžio 22 d. Nežino, kokius motyvus turėjo nukentėjusysis perduodamas kompiuterį. A. D. nurodo, kad jis davė kompiuterį iš susižavėjimo, nežino, iš kur tai kilo, nes kaltinamasis nebūtų susitikęs su juo, jei šis nepasiūlytų. Nežino, ar prieš perduodant kompiuterį, šis daiktas gerai veikė.

Nukentėjusysis A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su O. T. susipažino per pažinčių programėlę. A. D. pirmas parašė jam, pasiūlė susitikti nukentėjusiojo namuose. Susitiko apie 23–24 val. (duomenys neskelbtini) mikrorajone prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Susitiko, nes susižavėjo kaltinamuoju. Baigė susitikimą apie 3 val. nakties. Namie jie gėrė kavą, arbatą. Bute buvo kompiuteris, kaltinamasis pasiūlė apžiūrėti jį, dar pamatė laikrodžius ir klausė, ar gali jam padovanoti. A. D. atsakė neigiamai, nes laikrodžiai yra kito žmogaus. Kompiuterį nusipirko išsimokėtinai. O. T. norėjo kompiuterio, nukentėjusysis prašė pasirašyti sutartį, tačiau kaltinamasis nesutiko, sakė, kad tai – žodinis susitarimas. A. D. sutiko. O. T. sakė, kad sutvarkys kompiuterį, šis daiktas veikė, buvo naujas ir nesudaužytas. Tada atidavė kompiuterį O. T. (prieš tai „atrakino“ kompiuterį), apsikeitė kontaktais, parašė jo „Facebook“ paskyros ir telefono numerio. Tikėjo, kad kaltinamasis grąžins jam 1000 Eur. O. T. sakė, kad per porą dienų perves pinigus. Prašė parodyti banko sąskaitą, kiek kaltinamasis turi pinigų, bet šis nepadarė to. Po to nukentėjusysis iškvietė O. T. taksi ir palydėjo iki automobilio. Paskui laukė pinigų ir vis rašydavo kaltinamajam. Palaukė porą dienų tikėdamasis, kad jis grąžins pinigus. Matė kaltinamąjį ir parduotuvėje, bet A. D. dirbo, jis galėjo ateiti, nebijoti ir pabendrauti.

Atsakydamas į teismo užduodamus klausimus, A. D. parodė, kad susipažino su kaltinamuoju gal gruodžio 22–23 d., tai vyko iki švenčių. O. T. prisistatė M. Č.. Kompiuterį „Asus“ nusipirko išsimokėtinai „(duomenys neskelbtini)“ salone, esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, iki nagrinėjamo įvykio jį turėjo gal savaitę. Turi kompiuterio įsigijimo dokumentus, moka už jį iki šiol. Nagrinėjamo įvykio dieną kompiuteris buvo stalčiuje, o laikrodžiai – sekcijoje. Stalčiuje daiktų nematyti. Parodė kompiuterį kaltinamajam, šis daiktas buvo veikiantis, jis buvo apžiūrimas. Su O. T. buvo tartasi, kad šis grąžins nukentėjusiajam 1000 Eur per porą dienų (perves pinigus per banką). Kompiuteris kainavo 1000 Eur, o kaltinamasis norėjo įsigyti šį daiktą už 1100 Eur. Kaltinamasis sakė, kad mokosi. Siūlė O. T. pasirašyti sutartį, tačiau neatsimena, ką šis atsakė. Neprisimena, ar kaltinamasis siūlė pasirašyti vekselį. Nagrinėjamo įvykio metu A. D. buvo blaivus. Pirmą kartą matė gyvai O. T.. Pasitikėjo kaltinamuoju, kad šis padės, nes susižavėjo O. T.. Davė kaltinamajam savo banko sąskaitą. O. T. neparodė, kiek banko sąskaitoje turi pinigų. Jis kažką rodė telefone, bet nespėjo pamatyti. Susitikimo metu O. T. bandė imituoti banko pavedimą, bet sakė, jog kadangi naktis, tai negali padaryti banko pavedimo, ir reikia laukti iki rytojaus. Po susitikimo A. D. skambino O. T. ir rašė. Kaltinamasis vieną kartą perskambino, tačiau nukentėjusysis negalėjo tuo metu kalbėti, o vėliau perskambino kaltinamajam. O. T. matė parduotuvėje, bet šis bijojo prieiti, o nukentėjusysis tuo metu dirbo. Nepavyko realiai pabendrauti su kaltinamuoju dėl kompiuterio. Buvo nuvykęs į mokyklą, kurioje kaltinamasis mokėsi, bet ten neatskleidė jo duomenų. Kitą dieną suprato, kad buvo apgautas. Dėl nagrinėjamo įvykio buvo sugadinti jam nervai, nes nebuvo vykdomas įsipareigojimas.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, A. D. parodė, kad būstas, kuriame jis gyveno, buvo nuomojamas. Nuomojosi būstą su kitu nuomininku, šiam papasakojo apie situaciją. Pats kreipėsi į policiją dėl nagrinėjamo įvykio. Nebūtų davęs kompiuterio kaltinamajam, jei žinotų, kad jis prisistatys ne savo vardu ir pavarde, taip pat kad neturi pinigų. O. T. turėjo jam padėti su programa verslui, sakė, kad padės rasti žmonių. A. D. norėjo užsiimti verslu. Susižavėjimas kaltinamuoju buvo trumpalaikis (patiko kaltinamojo paprastumas, susižavėjo jo bendravimu). Po nagrinėjamo įvykio buvo momentų, kai būdavo sunku, į darbą neišeidavo laiku, juto įtampą.

A. D. 2023 m. sausio 4 d. pareiškime nurodyta, kad asmuo, pasivadinęs M. Č., naudojęs telefono Nr. (duomenys neskelbtini), galimai daro sukčiavimus, t. y. sudaro žodinį sandorį paimdamas daiktą ir sandorio nesilaiko. 2022 m. gruodžio 25 d. minėtas asmuo, prisistatęs pirkėju, apgaule, nepatvirtinęs savo tapatybės, iš A. D. išviliojo nešiojamąją kompiuterį, pagamintą 2021 m., kurio vertė 1000 Eur, taip padarė tokio dydžio žalą (1 t., b. l. 16).

2023 m. sausio 4 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. D. pateikė asmens nuotrauką ir susirašinėjimą programėlėje „Messenger“ (1 t., b. l. 39–46).

2023 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, analizuojant nuotrauką, pateiktą 2023 m. sausio 4 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nuotrauka buvo priartinta ir, išgaunant geresnę veido kokybę, buvo padaryta veido nuotrauka. Pasinaudojus veido atpažinimo registru NEC, buvo paieškomas veidas. Pagal gautą nuotrauką su veido panašumu 0,894 procentai asmuo panašus į asmenį M. B.. Tuomet buvo priimtas sprendimas padaryti asmens atpažinimą pagal jo nuotraukas. Atpažinimo metu nukentėjusysis atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2, kuri buvo užvadinta foto Nr. 2, kurioje ir buvo pats M. B.. Atpažinimo metu ir buvo nustatytas įtariamasis (1 t., b. l. 80–84).

2023 m. sausio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. D. iš parodytų jam šešių nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2, kuris prisistatė jam kaip M. Č.. Atpažino asmenį pagal smakro formą, pailgo veido formą, rando buvimo vietą (duomenys neskelbtini) ir apgamą taško pavidalo ant (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73–79).

(duomenys neskelbtini) ligoninės rašte nurodyta, kad O. T. (M. B.) ligoninėje paskutinį kartą gydytas nuo 2022 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d. Šiuo laikotarpiu asmuo nebuvo išleistas iš ligoninės (2 t., b. l. 17–18).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 25 d. rašte nurodyta, kad pagal sutartį klientas A. D., įsigydamas įrangą „Asus ZenBook“ (vertė 999 Eur), bendrovei įsipareigojo 24 mėnesių laikotarpiui, su pradine 1 Eur įmoka kas mėnesį mokėti po 37,83 Eur. Bendra pasirašytų įrangos įsigijimo įsipareigojimų suma yra 908,92 Eur (2 t., b. l. 150–151).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021).

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Ši apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-179/2013, 2K-17-976/2020). Vien tai, kad nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-895/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-26-495/2022).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. T. byloje reikšmingu laiku ir vietoje padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, kad A. D. bylai reikšmingu laiku ir vietoje perdavė O. T. kompiuterį „Asus ZenBook“. Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme taip pat neneigė to, tačiau tvirtino, kad jis nepadarė sukčiavimo. Teismas nesutinka su tuo. Pirma, byloje neginčytinai nustatyta, kad O. T. (tuo metu buvęs M. B.), susipažinęs ir bendraudamas su A. D. prisistatė svetima pavarde M. Č.. Tokia pati pavardė buvo nurodyta O. T. „Facebook“ paskyroje (1 t., b. l. 43). O. T. teisme nepateikė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis turėjo slėpti savo pavardę nuo A. D., juolab kaltinamasis paėmė iš nukentėjusiojo kompiuterį ir žadėjo vėliau už jį atsiskaityti. Esant tokiai aplinkybei, akivaizdu, kad kiekvienas sąžiningas asmuo neslėptų savo pavardės, nes, esant nesklandumams dėl atsiskaitymo, kitam asmeniui sužinoti tikrąją asmens tapatybę būtų sudėtinga. O. T. teisme teigė, kad, jei būtų jutęs poreikį pasakyti savo pavardę, būtų pasakęs, bet A. D. neklausė to. Tai, kad nukentėjusysis nepaklausė tikrosios O. T. pavardės, nepateisina kaltinamojo nutylėjimo dėl savo tikrosios tapatybės, be to, nenustatyta, kad A. D. iš karto galėjo turėti kokių nors abejonių dėl O. T. pavardės. Antra, nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis, siekdamas, jog O. T. atsiskaitytų už kompiuterį, davė kaltinamajam savo banko sąskaitą. O. T. bandė imituoti banko pavedimą, bet sakė, jog kadangi naktis, tai negali padaryti banko pavedimo, ir reikia laukti iki rytojaus. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad A. D. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti O. T.. Minėti jo parodymai iš esmės atitinka parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 19–22). Taigi A. D. parodymai laikytini patikimi (tam tikri parodymų netikslumai nelaikytini esminiais, dėl kurių būtų pagrindas apskritai atmesti nukentėjusiojo parodymus kaip nepatikimus). Nėra abejonių, kad tokie O. T. veiksmai sustiprino A. D. klaidingą manymą, kad kaltinamasis iš tiesų ketina atsiskaityti su nukentėjusiuoju. Trečia, byloje nustatyta, kad kaltinamasis tik bylos nagrinėjimo teisme pabaigoje pervedė pinigus A. D.. O. T. nepadarė to ilgą laiką. A. D. teisme nurodė, kad jis po susitikimo skambino O. T. ir rašė. Kaltinamasis vieną kartą perskambino, tačiau nukentėjusysis negalėjo tuo metu kalbėti, o vėliau perskambino kaltinamajam, tačiau nenustatyta, kad jie kalbėjo. Iš byloje esančio susirašinėjimo per programėlę „Messenger“ matyti, kad O. T. neatsakinėjo į A. D. žinutes dėl pinigų pervedimo ar įrangos grąžinimo (1 t., b. l. 43–45). Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės rašto matyti, kad O. T. ligoninėje buvo gydytas nuo 2022 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d. Šiuo laikotarpiu asmuo nebuvo išleistas iš ligoninės (2 t., b. l. 17–18). Kita vertus, tokia aplinkybė nepatvirtina, kad kaltinamasis vėliau negalėjo atsakyti A. D. į žinutes ar pervesti pažadėtų pinigų už kompiuterį, juolab iš programėlės „Messenger“ informacijos matyti, kad nukentėjusysis rašė O. T. ir 2022 m. gruodžio 30 d. (2 t., b. l. 44). Kaltinamasis teisme teigė, kad jis po paleidimo iš (duomenys neskelbtini) ligoninės vyko į reabilitacijos centrą. Kita vertus, O. T. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis gydėsi reabilitacijos centre, juo labiau nenustatyta, kad tokiame centre laisvu laiku draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis. Teismas taip pat atmeta O. T. versiją, kad jis negalėjo atsiskaityti su nukentėjusiuoju, nes pateko į kalėjimą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad dėl O. T. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendis, kuriuo jam atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, be kita ko, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę į kalėjimą. O. T. atvyko atlikti laisvės atėmimo bausmės į kalėjimą 2023 m. gegužės 22 d. (2 t., b. l. 104–109). Visos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis turėjo pakankamai laiko tiek sukontaktuoti su A. D., tiek pervesti jam pinigus, jei iš tiesų tai ketintų daryti. Minėtos aplinkybės paneigia O. T. versiją, kad buvimas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, reabilitacijos centre ir patekimas į kalėjimą sutrukdė atsiskaityti su nukentėjusiuoju. Ta aplinkybė, kad A. D. kartą matė kaltinamąjį parduotuvėje, kurioje nukentėjusysis dirbo, nepaneigia, kad A. D. turėjo galimybes sukontaktuoti su O. T., juolab nukentėjusysis teisme nurodė, kad tuo metu jis negalėjo atsitraukti nuo darbo. Byloje nenustatyta priežasčių, dėl kurių O. T. tą dieną negalėjo bendrauti su A. D., tuo labiau kad būtent kaltinamasis buvo skolingas nukentėjusiajam, taigi O. T. turėtų rodyti iniciatyvą atsiskaityti.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl O. T. kaltės, svarbios jo nurodytos aplinkybės teisme, kad, gavęs kompiuterį, jį turėjo apie tris valandas; kompiuteris pradėjo neveikti, todėl šį daiktą pridavė į lombardą, gavo 250 Eur. Teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių O. T., iš tiesų ketindamas atsiskaityti su A. D., nesikreipė į nukentėjusįjį dėl sugedusio kompiuterio. Pasak O. T., jis dėl neveikiančio kompiuterio negalėjo eiti pas nukentėjusįjį, nes šis tą vakarą gal buvo pavartojęs narkotikų, nes jam maišėsi realybė. Kita vertus, kaltinamasis galėjo sukontaktuoti su A. D. vėliau, tačiau nepadarė to. Be to, nukentėjusysis teisme nurodė, kad jo perduotas kompiuteris kaltinamajam veikė, jis nevartojo jokių medžiagų ar alkoholio. Taip pat nelogiškas O. T. elgesys, kai jis, pridavęs kompiuterį į lombardą, gavo vos 250 Eur, o nukentėjusiajam įsipareigojo pervesti 1000 Eur už šį daiktą. Akivaizdu, kad tokio sandorio sudarymas, jei O. T. iš tiesų ketintų atsiskaityti su A. D., būtų jam visiškai nenaudingas.

Anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia abejoti, kad O. T., prisistatydamas A. D. ir bendraudamas su nukentėjusiuoju svetima pavarde, imituodamas banko pavedimą dėl pinigų pervedimo, panaudojo apgaulę prieš A. D. ir tokia apgaulė būtų esminė, t. y. suklaidintas nukentėjusysis perdavė kompiuterį kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kad, pasak O. T., A. D. inicijavo susitikimą, nukentėjusysis pasiūlė užeiti į jo namus, kaltinamasis sužinojo apie kompiuterį po valandos bendravimo su A. D.. Tyčia įgyti apgaule svetimą turtą gali susiformuoti ne tik iš anksto planuojant, bet ir staiga susiklosčius tam palankioms aplinkybėms. A. D. teisme taip pat teigė, kad jis susižavėjo O. T., o tai irgi kaltinamajam palengvino panaudoti apgaulę prieš nukentėjusįjį. O. T. gynėjas baigiamojoje kalboje, taip pat kaltinamasis paskutinio žodžio metu teigė, kad pats nukentėjusysis ištrynė kompiuterio slaptažodžius, supakavo kompiuterį ir perdavė jį O. T., tačiau tokius nukentėjusiojo veiksmus nulėmė būtent minėtas kaltinamojo elgesys. Tai, kad A. D. perdavė O. T. kompiuterį, kuris pirktas išsimokėtinai ir už jį dar nebuvo atsiskaityta, nepaneigia kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo. Apgaule įgyti galima tiek asmeniui visiškai nuosavybės teise priklausantį turtą, tiek asmens ne visiškai išsimokėtą turtą, juolab A. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis moka įmokas už kompiuterį, o šiuo daiktu negali naudotis. Be to, kaip minėta, teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulė gali būti panaudota tiek prieš svetimo turto savininką, tiek prieš jo valdytoją. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad sukčiavimo dalykas yra tik svetimas turtas. Turtas BK 182 straipsnio prasme yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, taip pat, kai nei kaltininkas, nei tretysis asmuo, kurio naudai veikia kaltininkas, į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad O. T. įgyjant kompiuterį, šis daiktas buvo svetimas kaltinamajam ir jis neturėjo jokių teisių į kompiuterį. A. D. bylai reikšmingu laiku teisėtai valdė kompiuterį. A. D. santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios buvo išsimokėtinai paimtas kompiuteris, kai šis daiktas buvo perduotas kitam asmeniui, yra nukentėjusiojo ir bendrovės civilinių santykių dalykas ir neturi reikšmės kvalifikuojant O. T. veiksmus pagal baudžiamąjį įstatymą.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad anksčiau aptarti O. T. veiksmai yra nusikalstami, o ne civilinis deliktas. Kaip minėta, O. T. prisistatė A. D. ir bendravo su nukentėjusiuoju svetima pavarde. Pačiam nukentėjusiajam būtų sudėtinga sužinoti tikrąją kaltinamojo pavardę. O. T. po kompiuterio gavimo iš esmės vengė bendrauti su A. D., nukentėjusiajam buvo apsunkintos galimybės sukontaktuoti su kaltinamuoju. Akivaizdu, kad A. D. dėl minėtų O. T. veiksmų būtų sudėtinga ginti savo teises civilinėmis priemonėmis. Pasak kaltinamojo, jis susitikimo metu pasiūlė pasirašyti vekselį, bet A. D. sakė, kad nereikia, pasitiki kaltinamuoju. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – BK) 1.105 straipsnio 1 dalį, vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Remiantis tokia vekselio apibrėžtimi, O. T. galėjo išrašyti vekselį ir savo iniciatyva, nes tokiam dokumentui išrašyti nereikia kito asmens valios, ir palikti vekselį A. D.. Kita vertus, kaltinamasis nepadarė to. Be to, vien pasiūlymas išrašyti vekselį nepatvirtina, kad O. T. nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme pervedė nukentėjusiajam pinigus už kompiuterį, neįrodo, kad jis nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nes O. T. tai padarė tik tuo metu, kai dėl jo buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Tokią išvadą taip pat patvirtina anksčiau aptartas kaltinamojo elgesys.

Iš byloje surinktų rašytinių dokumentų matyti, kad O. T. įgijo kompiuterį, kurio vertė 999 Eur, o ne 1000 Eur (2 t., b. l. 29, 150–151), kaip nurodyta kaltinime, todėl teismas tikslina šią kaltinimo dalį. Kaltinamojo apgaule įgyto svetimo turto vertė yra daugiau kaip 10 MGL (999 Eur atitinka 19,98 MGL), todėl toks dalykas patenka į BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

O. T. pareikštame kaltinime suformuluota, kad jis nusikalto 2022 m. gruodžio 25 d. apie 03.20 val. Kita vertus, kaip minėta, pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis tuo metu buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. O. T. teisme nurodė, kad nagrinėjamas įvykis galėjo būti 2022 m. gruodžio 21 d., nes gydymo įstaigoje jis buvo 2022 m. gruodžio 22 d. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas tikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką – laikotarpis nuo 2022 m. gruodžio 21 d. apie 23 val. iki 2022 m. gruodžio 22 d. apie 3.20 val. Toks patikslinimas nepažeidžia O. T. teisės į gynybą, nes kaltinamasis baudžiamojo proceso metu neneigė buvęs nukentėjusiojo namuose ir gavęs iš jo kompiuterį.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad O. T. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad jis, panaudodamas apgaulę prieš A. D., įgyja svetimą turtą, ir norėjo taip veikti.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad O. T. laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 21 d. apie 23 val. iki 2022 m. gruodžio 22 d. apie 3.20 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, A. D. prisistatęs išgalvotu M. Č. vardu, pažadėjęs A. D. už 1000 Eur įsigyti iš jo nešiojamąjį kompiuterį „Asus ZenBook“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), neatskleisdamas A. D., kad jis neketina atsiskaityti už įgyjamą daiktą, įtikindamas A. D., kad jis atlieka 1000 Eur banko pavedimą iš „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į A. D. „(duomenys neskelbtini)“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už kompiuterį, realiai A. D. nepervedė pinigų, o, iš jo gavęs kompiuterį, šį daiktą pasisavino. O. T. taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nešiojamąjį kompiuterį „Asus ZenBook“, kurio vertė 999 Eur.

O. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – O. T. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo apgaule įgyto svetimo turto vertę.

O. T. atsakomybę lengvina, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

O. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokuroras baigiamojoje kalboje ir kaltinamajame akte nurodė, kad O. T. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas pažymi, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš bylos medžiagos matyti, kad, O. T. darant nusikalstamą veiką, paskutinis dėl jo priimtas nuosprendis buvo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendis. Šiuo nuosprendžiu O. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kai jis nusikalto būdamas nepilnametis. Tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendis buvo priimtas dėl kaltinamojo jau po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo (2 t., b. l. 104–109). Vadinasi, O. T., darydamas šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką, nebuvo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. Nesant būtinos sąlygos, teismas nepripažįsta O. T. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Iš bylos medžiagos matyti, kad O. T. nuosprendžio paskelbimo metu iš viso teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) šešis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 104–109). Dauguma kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų buvo turtinio pobūdžio. Šiuo metu O. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį. Kaltinamasis anksčiau taip pat ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn (2 t., b. l. 110–118). Jis anksčiau dirbo darbovietėse trumpus laikotarpius (1 t., b. l. 127–128). O. T. ne kartą gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jam nustatytas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) sutrikimas (2 t., b. l. 47–55). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas daro išvadą, kad O. T., būdamas jauno amžiaus, nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad kaltinamasis nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Įvertinęs visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. T. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės). Prokuroro pasiūlyta arešto bausmė, teismo vertinimu, būtų pernelyg švelni valstybės reakcija tiek į kaltinamojo asmenybę, tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, juolab prokuroro siūloma bausmė teismo neįpareigoja.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu O. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendį, kuriuo iš dalies panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendis.

Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes bendrinti BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, kuriuo iš dalies panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendis, prie griežčiausios – 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, kuriuo iš dalies panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendis, pridedant dalį švelnesnės – 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir O. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju O. T. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis, būdamas jauno amžiaus, nuosprendžio paskelbimo metu yra gana daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), be kita ko, už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Jis, būdamas laisvėje, yra daręs nemažai administracinių nusižengimų. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad O. T. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje nukentėjusysis A. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 35) ir 500 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 10).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Bylą nagrinėjant teisme, O. T. pateikė banko „(duomenys neskelbtini)“ pavedimo kopijas, iš kurių matyti, kad kaltinamasis pervedė A. D. prašomą pinigų sumą (2 t., b. l. 129–136). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl nukentėjusiojo A. D. civilinio ieškinio dalies, susijusios su turtinės žalos atlyginimu, nutrauktinas.

A. D. civiliniame ieškinyje neturtinę žalą sieja su sugaištu laiku (2 t., b. l. 10). Nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad dėl nagrinėjamo įvykio jam buvo sugadinti nervai, nes nebuvo vykdomas įsipareigojimas, buvo momentų, kai būdavo sunku, į darbą neišeidavo laiku, juto įtampą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020). Spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, be kita ko, teismai turi ypatingą dėmesį atkreipti į padarytos turtinės žalos dydį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022).

Nagrinėjamu atveju O. T. tyčine nusikalstama veika įgijo iš A. D. kompiuterį, kuriuo nukentėjusysis nebegalėjo naudotis. A. D. teisiamojo posėdžio metu siejo patirtą neturtinę žalą su sugaištu laiku, be to, dėl nagrinėjamo įvykio jam buvo sugadinti nervai, nes nebuvo vykdomas įsipareigojimas, buvo momentų, kai būdavo sunku, į darbą neišeidavo laiku, juto įtampą. Kita vertus, vien to nepakanka pripažinti, kad nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ar kt. Pažymėtina, kad kiekviena nusikalstama veika sukelia nukentėjusiajam kažkokius nepatogumus, tačiau vien tai nesudaro pagrindo priteisti jam neturtinę žalą. Byloje nenustatyta, kad A. D. dėl padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į gydytoją patyrus nervinio pobūdžio ligą, jam buvo išrašyti kokie nors vaistai. Važinėjimas į policiją apklausai ikiteisminio tyrimo metu ar kitokio pobūdžio proceso veiksmų atlikimas su nukentėjusiuoju baudžiamojo proceso metu yra įprasta praktika. Neturtinės žalos atlyginimas remiantis išimtinai nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu, neįrodinėjant žalos fakto ir dydžio, yra nesuderinamas su teisingo baudžiamojo proceso principais. Vien tik formalaus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022). A. D. nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais neturtinės žalos padarymą jam.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje neįrodyta, kad A. D. patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ši civilinio ieškinio dalis atmetama.

VI. Kiti klausimai

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 15 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamąjį O. T. gynusio advokato darbo užmokestį (2 t., b. l. 122–126). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju O. T. atliko laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, todėl jam gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį nepriteistinos.

O. T. byloje laikinai sulaikytas nebuvo, byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, kuriuo iš dalies panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendis, prie griežčiausios – 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, kuriuo iš dalies panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendis, pridedant dalį švelnesnės – 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir O. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. kovo 22 d.

Į O. T. galutinę subendrintą bausmę įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendį, kuriuo iš dalies panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendis.

Bylos procesą dėl nukentėjusiojo A. D. civilinio ieškinio dalies, susijusios su turtinės žalos atlyginimu, nutraukti.

Nukentėjusiojo A. D. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš O. T. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (O. T. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.