Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal privataus kaltinimo skundą, kurioje A. T. kaltina V. K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), Kaune, nedirbantį, aukštojo išsilavinimo, neteistą, administracine tvarka baustą, nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. kaltina V. K. S. tuo, kad 2012-08-23, dienraščio „L. ž.“ internetiniam portalui išspausdinus straipsnį „Mitingas, kuriame atmesta baimė“, komentarų skiltyje, V. K. S., prisistatęs slapyvardžiu „P.“, pasinaudodamas visuomenės informavimo priemone – internetu, parašytame komentare paskleidė melagingą, bei šmeižikišką informaciją, neva A. T., prisidengdamas rezistencine veikla buvo KGB agentas, jog L. l. l., kuriai vadovavo pareiškėjas buvo sukurta ir veikė kaip KGB organizacija, o jos tikslai buvo telkti patriotiškai bei priešiškai sovietinei okupacijai nusiteikusius asmenis tam, kad KGB galėtų juos kontroliuoti, terorizuoti, bei konfiskuoti pareiškėjo bute sukauptą literatūrą. V. K. S. tvirtinimu 1987-08-23, Vilniuje, prie A. M. paminklo vykęs mitingas buvo surežisuotas L. l. l. kartu su KGB. V. K. S. savo komentaruose teigė, kad pareiškėjas A. T., net ir būdamas kalėjime elgėsi amoraliai su savo kameros draugais, dalinusiais su juo paskutiniu duonos kąsniu, kad per tą laiką, kurį neva leido karceryje, slapta kalėjimo administracijos būdavo išleidžiamas namo pas žmoną, nes buvo kalėjimo administracijos informatorius. Dėl V.K. S. išsakytų šmeižikiškų bei pareiškėjo garbę ir orumą žeminančių pasisakymų, A. T. patyrė dvasinius išgyvenimus, nes buvo pakirstas pasitikėjimas juo, kaip žmogumi, kovojusiu už Lietuvos laisvę. Dėl šių pasisakymų emocinį sukrėtimą patytė ne tik pareiškėjas, bet ir daugybė Lietuvos žmonių, kurie pasipiktino paskleistu melu, kadangi viešai buvo kompromituojami kovotojai už Lietuvos laisvę. Veiksmai, kuriuos prisistatydamas slapyvardžiu „P.“, padarė V. K. S. padaryti tyčia, suvokiant jų esmę, socialinę prasmę, specialiai pasirenkant datą. Būtent 2012 m. rugpjūčio 23- ąją dieną buvo minimos pirmojo antisovietinio mitingo, kurį organizavo L. L. l., 25-osios metinės. Skelbiant straipsnį buvo išspausdinta A. T. nuotrauka, todėl šis straipsnis sulaukė platesnio skaitytojų dėmesio. Mano, kad savo komentarais V. K. S. ne tik apšmeižė pareiškėją, bet pakirto pasitikėjimą Lietuvos valstybės institucijomis, kadangi pareiškėjas yra apdovanotas garbingais Valstybiniais apdovanojimais. Dėl tokios neigiamos ir pareiškėją šmeižiančios informacijos paskelbimo jam padaryta didelė neturtinė žala, kurią nukentėjusysis įvertino 50 000 litų. Kartu prašoma priteisti bylos vedimo išlaidas (b.l. 1-4A).

Kviečiamos į taikinamuosius posėdžius šalys nesusitaikė. Taikinamojo posėdžio metu (2014-04-18), V. K. S. atsakydamas į teismo klausimus paaiškino, kad komentarus, dėl kurių į teismą kreipėsi A. T., parašė jis, tačiau nepripažįsta to, kad tie komentarai buvo šmeižikiški. Rašydamas komentarus perdavė kito žmogaus, kurio asmeniškai jis nepažįsta, ir kuris jau yra miręs pasakojimus. Kai sulaukė kvietimo į policiją dėl A. T. skundo, asmeniškai jam paskambino ir pasiūlė nebesikapstyti po praeitį, pripažino galėjęs suklysti klausydamas to žmogaus, sukūrusio melagingą legendą pasakojimo. Pokalbio metu A. T. pasiūlius parašyti komentarus paneigiantį straipsnį, sutiko parašyti komentarą. Apie paskelbtą komentarą pranešė A. T. ir suprato, kad iš jo pusės daugiau pretenzijų nebus, nes pripažino, jog apgailestauja, kad buvo suklaidintas. Taikinamojo posėdžio metu V. K. S. kelis kartus atsiprašė A. T. dėl to, kad patikėjo tuo žmogumi ir papasakojo jo “pasaką“ ir pasiūlė pareiškėjui konfliktą užbaigti „čia ir dabar“, nesprendžiant padarytos žalos kompensavimo klausimo, kadangi jis yra pensininkas (b.l.24-26).

A. T. ir jo atstovas sutiko, ginčą spręsti abipusių nuolaidų būdu, todėl šalių prašymu taikinamajame teismo posėdyje padaryta pertrauka iki 2014-05-23, suteikiant galimybę privataus kaltinimo proceso dalyviams konfliktą išspręsti taikiai.

2014-05-23, proceso šalys atvykusios į taikinamąjį posėdį teismui pareiškė, kad susitaikyti nepavyko, nes šalys nerado bendro sprendimo. V. K. S. teismui pareiškė, kad jis nemato jokių galimybių susitaikyti, kadangi iš jo prašoma „kosminės sumos“, o jis tokių pinigų neturi, nes jo pensija yra tik 460 Lt. Galbūt galėtų atsiprašyti, bet nemato jokių galimybių susitaikyti ir sumokėti. Prašo prijungti prie bylos rašytinį pareiškimą ir paaiškinimus (b.l. 29-31, 32-45,46). Teismui pateiktame pareiškime V.K. S. nurodo, kad jo komentaruose nėra teiginio, jog A. T., prisidengdamas rezistencine veikla, buvo KGB agentas, nes komentare apie tai, kad A. T. galimai turėjo galimybę išeiti laikinai į laisvę, nebuvo užsiminta, kad tai galėjo būti leista už kokias nors paslaugas KGB. Nėra komentaruose nurodyta, jog L. l. l. sukurta ir veikė kaip KGB organizacija, nes komentare tik išsakė savo nuomonę apie tai, kad L. l. l. galėjo būti prižiūrima KGB, kadangi per ilgą lygos gyvavimo laikotarpį tokių viešų pastebėjimų ir spėlionių būta nemažai. Vien tai, kad 1980 metais, suėmus kelis lygos aktyvistus, jos veikla nenutrūko net iki 1987 metų. Komentaruose neteigė, kad jog A. T. būdamas kalėjime elgėsi amoraliai su savo kameros draugais ir kad buvo administracijos informatorius. Nepagrįstai skunde pareiškėjas teigia, jog komentaruose buvo nurodyta, kad L. l. l. tikslas buvo telkti patriotiškai bei priešiškai sovietinei okupacijai nusiteikusius asmenis tam, kad KGB galėtų juos kontroliuoti, terorizuoti, bei konfiskuoti jo bute sukauptą literatūrą. Savo komentare apie tokius žeminančius lygos tikslus, kaip ir apie jos bendradarbiavimą su KGB nėra užsiminęs. Nepagrįstai skunde teigiama, jog komentare nurodyta, kad 1987-08-23 Vilniuje prie A. M. paminklo įvykęs mitingas buvo surežisuotas L. l. l. kartu su KGB. Tokių teiginių jo komentaruose nėra, nes buvo nurodyta tik tos aplinkybės, kurios yra žinomos iš LTSR spaudos (b.l.29-31). Kartu su pareiškimu pateiktame paaiškinime V. K. S. įvardina mirusį J. S., kaip asmenį iš kurio pasakojimų sužinojo apie A. T. galimybes nedidelę suėmimo laiko dalį praleisti laisvėje. Paaiškinime minimos ir kitų asmenų pavardės, pateikiami V. K. S. vertinimai ir išvados dėl buvusio ikiteisminio tyrimo pagal A. T. pareiškimą, cituojamos prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei teismų nutarčių ištraukos. Paaiškinimuose V. K. S. nurodo, kad pateikdamas savo prisiminimus apie girdėtą pasakojimą iš praeities, kaip visada savo komentaruose turėjo „absoliučiai viešą interesą“ (b.l. 36).Toliau v.K. S. pakankamai detaliai aprašo savo biografijos faktus, dalyvavimą Sąjūdžio veikloje, budėjimą prie Kauno televizijos retransliacijos bokšto 1991 m. sausio mėn ir kt. Baigdamas savo paaiškinimą V.K. S. kreipiasi į A. T., prašydamas atsižvelgti į visas paaiškinime išdėstytas aplinkybes ir atsiimti skundą arba sudaryti taikos sutartį be išskirtinių, pareiškėją žeminančių sąlygų. Nurodo, kad tokiu atveju, jis pasižada niekada neliesti viešai praeities, susijusios su A. T. veikla (b.l. 37).

Šalims nesusitaikius privataus kaltinimo skundas perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje.

2014-09-12, teisiamojo posėdžio metu A. T. ir jo atstovas palaikė privataus kaltinimo skundą ir jame išdėstytus reikalavimus. Papildomai nurodydami, kad pradėjus privataus kaltinimo procesą teisme, kaltinamasis nesutiko atvirai pripažinti, kad savo komentaruose paskleidė tiesos neatitinkančius faktus ir teiginius. Priešingai, kaltinamasis pagrasino, kad ir toliau skleis nukentėjusįjį skaudinantį šmeižtą ir tai patvirtindamas pasiuntė nukentėjusiojo vaikams ir advokatui nukentėjusįjį šmeižiančius tekstus. Net ir savo Atsikirtime, pateiktame teismui, V. K. S. teigia, kad A. T., tam tikrais savo gyvenimo laikotarpiais kolaboravo su okupaciniu režimu, išdavė bendraminčius, buvo KGB informatoriumi, pakenkė Lietuvos rezistenciniam judėjimui ir netgi Lietuvos Atgimimo, Nepriklausomybės laikotarpiu kovojo prieš Tautos laisvės siekius. Neva analizuodamas rašytinius šaltinius, kaltinamasis iškreipia nukentėjusiojo gyvenimo faktus, ištraukia mintis iš bendro konteksto, dėlioja juos savo gynybai palankia linkme. Nukentėjusysis objektyvias faktais paneigė kaltinamojo komentarų teiginius apie tariamo laiškelio perdavimo žmonai aplinkybes, susitikimus ir galimą nukentėjusiojo bendravimą su a.a. J. S., nurodydamas konkrečius įvykius bei datas. Nurodo, kad kaltinamasis subjektyviai ir netgi melagingai interpretuoja 1987-08-23 mitingo Vilniuje, skirto paminėti Molotovo-Ribentropo pakto 40-metį organizavimo eigą ir pasekmių faktus (A. T. baigiamoji kalba prijungta prie teisiamojo posėdžio protokolo).

V. K. S. teismui pareiškė, kad supranta jam pareikštą kaltinimą, tačiau savo kaltės nepripažįsta. Posėdžio metu kaltinamasis V. K. S. perskaitė savo atsikirtimus į pareikštą kaltinimą ir prašė prijungti juos prie teismo posėdžio protokolo (b.l. 117). Atsikirsdamas į pareikštą kaltinimą, V. K. S. nurodė, kad A. T. privataus kaltinimo skunde išsakyti teiginiai visiškai prasilenkia su jo komentarų tekstu ir prasme. Niekada viešai nei viename iš daugybės internetinių komentarų, skirtų Lietuvos laisvės temai ir kitkam, parašytų per ilgą eilę metų nėra teigęs, kad vienas ar kitas asmuo buvo KGB agentas. Komentuodamas savo internetiniame portale paskelbtų komentarų turinį V.K. S. nurodo, kad apie A. T. rezistencinio laikotarpio trukmę gali būti įvairių nuomonių, todėl akcentuoja (paryškindamas tekstą): „Pats „pareiškėjas“ savo dažnuose prisiminimuose bando nurodyti, kad jis jau nuo ankstyvos jaunystės, o tuo labiau kiek vėlesniais metais mąstė ir elgėsi kaip rezistentas sovietiniam režimui. Deja, kai kurie faktai kelia rimtų abejonių. Jei tokios krypties rezistencijos vienu ar kitu laikotarpiu nebuvo, tai ir prisidengti ja, kaip teigia savo kaltinime, jis negalėjo“ (b.l. 81). Toliau savo atsikirtimuose V.K. S. analizuoja A. T. biografijos faktus, papildydamas juos savo komentarais ir duoda nuorodas į pridedamą literatūros sąrašą, kuria naudojosi rengdamas paaiškinimus teismui dėl privataus kaltinimo skunde pareikšto kaltinimo (b.l. 80-110,111-115). Kaltinamasis V. K. S. teismui pateikė 179 psl. apimties segtuvą: “Papildoma informacija- atsikirtimas, susijęs su A. T. „skunde“ pateiktais aptariamais komentarais“. Papildomoje informacijoje detalizuojama A. T. biografijos analizė, pateikiamos autoriaus pastabos bei vertinimai. Kartu pateikiamas panaudotos literatūros sąrašas, pasirinktinai pateikiant panaudotos literatūros puslapių šviesokopijas ( 4 tomai,730 lapų).

Kaltinamasis savo baigiamojoje kalboje, kuri po to, kai buvo paskelbta yra prijungta prie teisiamojo posėdžio protokolo (23 puslapiai), kaip ir anksčiau, daug dėmesio skiria sau kaip asmenybei, nurodydamas pakankamai daug savo autobiografijos faktų, pateikia savo buvusių darbdavių ir bendradarbių charakteristikas, dėsto savo nuomonę bei išsako kritiką dėl nukentėjusiojo ir jo atstovo advokato L. P. baigiamosiose kalbose išsakytų teiginių. Nurodo, kad teisminio proceso metu, įskaitant ir baigiamąsias A. T. bei jo advokato kalbas, nebuvo bent kiek įtikinamai pagrįsti privataus kaltinimo skunde nurodyti kaltinimai, t.y. nebuvo pateikta jokių raštų, kuriuose būtų oponuojama kaltinamojo teismui pateiktiems raštams. Kaltinamasis teigia, kad joks teismas nenustatė, kad jis savo komentaruose paskleidė melagingą informaciją. nurodydamas neva A. T. prisidengdamas rezistencine veikla buvo KGB agentas. Kaltinamasis teismui paaiškino, kad privatus kaltintojas savo iškėlė neįmanomas įgyvendinti sąlygas taikomajam susitarimui pasiekti t.y. prašo nerealios pinigų sumos, todėl jis yra priverstas aiškintis tikrąsias tokios savo pozicijos, išdėstytos komentaruose aplinkybes. Tik atlikus šiek tiek išsamesnę analizę tapo galima teigti, jog pareiškėjas vienu ar kitu metu tikrai veikė ne taip, kaip derėtų antisovietinės rezistencijos asmeniui. Čia pat kaltinamasis nurodo, kad kiekvienas pilietis turi teisę turėti savo nuomonę apie A. T. karjeros pradžią ir įvertinti to laikotarpio veiklą politiniu aspektu. Paminėjęs kelis A. T. darbinės veiklos momentus, kaltinamasis daro išvadą, kad jo nurodyta A. T. karjera 1949- 1957 m. laikotarpiu sovietinėje sistemoje nerodo, kad jis buvo to laikotarpio antisovietinis rezistentas (baigiamosios kalbos 3,4 psl.). Vertindamas A. T. advokato L. P. baigiamąją kalbą, kaltinamasis nurodo, kad jis gali turėti bent kokią nuomone dėl A. T. buvimo KGB bendradarbiu. Nurodo, jog buvo ir yra įsitikinęs, kad jo „komentare primintas ir pateiktas paliudijimas yra patikimas ir teisingas, o išsakytuose komentaruose abejonės bei asmeninė nuomonė turėjo teisę egzistuoti visuomenės viešo intereso naudai“ ( baigiamosios kalbos 10-11 psl.).

Liudytojas A. P. teismui paaiškino tai, kad galimai 1973 m., rudeniop, jis matė A. T. išlipantį iš automobilio prie savo namų, (b.l.151-153). Liudytojas V. S. L. nurodė, kad apie A. T. raštelio žmonai perdavimo aplinkybes žino tik iš V. K. S. pasakojimo. Pats asmeniškai su A. T. nebendrauja, nepažįsta ir laiškelio perdavimo momento nėra matęs (b.l. 150). Liudytojas J. M. patvirtino V. K. S. teiginius apie tai, kad jie visi kartu buvo pažįstami su a.a. J. S. ir kokiomis aplinkybėmis susitikdavo (b.l. 151). Kaltinamojo prašymu teisme apklaustų šių liudytojų parodymais yra visiškai nesusiję su V. K. S. pareikštais kaltinimais, todėl teismas jų detaliai neanalizuoja.

Privataus kaltintojo advokatas L. P. teismui nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog V. K. S. sąžiningai klydo dėl jo paskleistos informacijos teisingumo arba buvo įsitikinęs, kad jo skleidžiama informacija teisinga. Kaltinamojo rašytuose komentaruose nenurodytas joks patikimas informacijos šaltinis, o polemizuodamas su kitais, A. T. ginančiais komentatoriais, V. K. S. teigia, kad taip rašo todėl, kad tikrai žino. Analizuodamas kaltinamojo paskelbtus tris komentarus, advokatas nurodo, kad komentaruose vartojami ir kabutėmis išskiriami žodžiai: „patriotas“, „disidentas“, „asaba“ ir pan. panaudoti sąmoningai, siekiant suteikti savo išsireiškimams neigiamą atspalvį, nuvertinti ir pažeminti asmenį apie kurį rašomas komentaras. Detali teiginių esančių komentaruose loginė analizė, sakinių struktūra komentaruose rodo, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, nes kiekvienas vėlesnis komentaras vis stiprina neigiamas nuostatas, verbalinę nuostatą –L. l. l. buvo KGB kuruojama ir su jo leidimu veikianti organizacija, A. T.- KGB prižiūrimas ir kuruojamas asmuo, apsimetęs Lietuvos patriotu. V. K. S. parašęs šmeižikiškus komentarus ir toliau laikosi savo nuostatų. Gindamasis nuo privataus kaltinimo, V. K. S. savo parašytus komentarus grindžia paties nukentėjusiojo išsakytomis arba parašytomis mintimis. Tačiau teismui pateikta rašytinių šaltinių analizė patvirtina, kad komentarai parašyti iki to laiko, kai kaltinamasis pradėjo skaityti A. T. knygas. Advokatas prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiajam proceso išlaidas ir patirtos neturtinės žalos atlyginimą (advokato baigiamoji kalba prijungta prie teismo posėdžio protokolo).

Kaltinamojo gynėjas Advokatas Z. B. teismui nurodė, kad V. K. S. veikla pagal BK 154 straipsnį kvalifikuota netinkamai ir byloje nėra surinkta įrodymų, kad jis būtų padaręs tokį nusikaltimą. A. T. skunde paminėtos frazės: 1. „A. T. prisidengdamas rezistencine veikla buvo KGB agentas“, 2. „Lietuvos laisvės lyga, kuriai jis vadovavo buvo sukurta ir veikė kaip KGB organizacija, o jos tikslas buvo teikti patriotiškai bei priešiškai sovietinei okupacijai nusiteikusius asmenis tam, kad KGB galėtų juos kontroliuoti, terorizuoti, bei konfiskuoti jo bute sukauptą literatūrą“, 3. „1987-08-23 (Vilniuje, prie A. M. paminklo) įvykęs mitingas buvo surežisuotas L.l. l. kartu su KGB“, ir 4. „A. T. net ir būdamas kalėjime elgėsi amoraliai su savo kameros draugais (bendrakamerinkais), dalinusiais su juo paskutiniu duonos kąsniu, kadangi per tą laiką, kurį neva leido karceryje, slapta kalėjimo administracijos būdavo išleidžiamas namo pas žmoną, nes buvo kalėjimo informatorius“ yra parašytos paties kaltinamojo ir nesutampa su kaltinamojo komentarų citatomis (b.l. 75-76). Advokatas taip pat akcentuoja, kad V.K. S. komentarų tekstas, kuris neva įžeidė pareiškėją, teismui pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu, tačiau privataus kaltinimo skundo tekste tokių teiginių nėra. Komentarai, kuriuos šmeižikiškais laiko nukentėjusysis, yra paremti paties A. T. prisiminimais kaltinamajam išsakant tik savo nuomonę apie juos. V. K. S. komentaruose išsakyti pamastymai yra tik kaltinamojo nurodytų publikacijų įtakoje susiformavusi nuomonė. Advokatas Z. B. savo baigiamojoje kalboje akcentavo kaltinamojo pateikto literatūros sąrašo analizę, akcentuodamas, kad kaltinamojo komentaruose išdėstyta nuomonė neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes komentaruose kaltinamasis tik pateikė savo asmeninį vertinimą apie išviešintus faktus (advokato Z. B. baigiamoji kalba prijungta prie teisiamojo posėdžio protokolo).

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. BK 154 straipsnyje nurodyta, kad šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos, apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo paskleidimas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.

Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo ir, kai ta informacija neatitinka tikrovės. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Nustatant ar buvo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, įvertinant visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, visuotinai priimtas elgesio taisykles tiek teisės, tiek moralės atžvilgiu. Nustatant veikos subjektyviąją pusę, būtina įrodyti, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, tai padarė tyčia. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo ir sąmoningai tai daro.

Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji taip pat turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad „baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Pirma, tai gali būti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas - nuomonė. Ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nors asmeninei nuomonei ir netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi būti paremta tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas gali būti gaunama informacija - nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaši -individuali mąstymo veikla, tačiau savo pobūdžiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o nauja informacija - konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys 2K-7-645/2005, Nr. 2K-7-408/2007).“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. numato, kad „žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau ši laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamai veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu.

Vertindamas šioje byloje pateiktus įrodymus teismas akcentuoja tai, jog teisė turėti savo nuomonę, teisė skleisti idėjas, mintis nėra absoliuti ir ji visiškai nesuderinama su įžeidimu, melu, šmeižtu. Byloje, įvertinus ištirtų įrodymų visumą, nustatyta, kad V. K. S., pasivadindamas „P.“ slapyvardžiu, pasinaudodamas kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini) prieiga, 2012-08-23, dienraščio „L. Ž.“ internetiniame portale, straipsnio „Mitingas, kuriame atmesta baimė“ komentarų skiltyje išspausdino šmeižikiško pobūdžio informaciją apie nukentėjusįjį. Šią informaciją paskleidė tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą ir tai darė suvokdamas, kad paskleistos žinios gali pažeminti A. T. kaip asmenį, kad gali pakenkti jo autoritetui ir sąmoningai to siekė. Teismo nuomone, melagingų žinių komentavimas sustiprinant neigiamą požiūrį į asmenį, apie kurį rašoma, negali būti laikomas subjektyvia informacijos rengėjo nuomone, juolab, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, jog rašė tai, ką girdėjo apie A. T. iš savo šaltinių, ten (komentaruose) nedėstė savo nuomonės ( b.l. 5).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-05-31 prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus nustatyta, kad V. K. S. veikoje yra BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, nes V. K. S. melagingą informaciją apie A. T. paskleidė pasinaudodamas visuomenės informavimo priemone. Nutarime konstatuota, jog yra akivaizdu, kad padaryta nusikalstama veika buvo pažeisti asmeniniai A. T. interesai. Atsižvelgiant į tai, kad ši veika nesukelia jokių padarinių visuomenei, valstybei ar teisinei sistemai, nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-163-12 ir nukentėjusiajam išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b.l. 5-6).

Analizuojant teismui V. K. S. pateiktą rašytinę medžiagą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ji nėra susijusi su jam pareikštais kaltinimais. Rašytiniuose paaiškinimuose kaltinamasis dėsto savo biografijos faktus, aprašo savo bendradarbiavimą su pogrindinę spaudą leidusiais ir ją platinusiais asmenimis, analizuoja savo santykius su jais ir pan. Daug dėmesio rašytiniuose paaiškinimuose kaltinamasis skiria savo asmenybės vertinimui, pasisako ir apie kitus asmenis, tačiau visi šie teiginiai išeina už privataus kaltinimo skundo ribų, todėl teismas pateiktos medžiagos turinio neanalizuoja. Pats kaltinamasis teismui nurodo, kad rašytinius šaltinius, tame tarpe ir A. T. prisiminimus, jis studijavo, analizavo rengdamas paaiškinimus teismui dėl pareikšto kaltinimo, bet ne prieš tai, kai rašė komentarus (kaltinamojo baigiamosios kalbos 7-8 psl.).

Vertinant paskelbtų komentarų turinį akivaizdu, kad yra informacija apie faktus ir konkrečius duomenis, iš esmės akcentuojanti, kad A. T. prisidengdamas rezistencine veikla buvo KGB agentas, kad Lietuvos laisvės lyga, kuriai jis vadovavo buvo sukurta ir veikė kaip KGB organizacija, kad 1987-08-23 (Vilniuje, prie A. M. paminklo) įvykęs mitingas buvo surežisuotas Lietuvos laisvės lygos kartu su KGB, kad A. T. net ir būdamas kalėjime elgėsi amoraliai su savo kameros draugais, kad jis buvo kalėjimo informatorius. Komentarų turiniu A. T. priskiriami bei tiesiogiai įvardijami visuomenės akyse aiškiai neigiamą pobūdį turintys veiksmai. Vertinant šių komentarų turinį, bei kaltinamojo pasisakymus teisme ir juolab, teismui pateiktų rašytinių komentarų turinį, akivaizdu, jog kaltinamasis yra priešiškai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamojo reiškiama nuomonė dėl kitose visuomenės informavimo priemonėse bei leidiniuose skelbtos informacijos apie A. T., nėra adekvati. Komentaruose yra izotopijų, kuriomis kuriamas atstumiančios ir neigiamos nukentėjusiojo asmenybės aprašymas, todėl darytina išvada, kad komentarų turinys ir jų dėstymas gali pažeminti ar paniekinti A. T.. Komentaruose pateikta informacija, priskirtina V. K. S. autorystei, kadangi ji neatitinka kitos visuotinai prieinamos informacijos, todėl darytina išvada, kad autorius sąmoningai siekė neigiamai pavaizduoti nukentėjusįjį, kaip neigiamų bruožų turintį asmenį ir taip jį pažeminti ir paniekinti.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse yra nustatyta, kad žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi skelbti tikslias ir teisingas žinias, jas skelbti etiškai, kritiškai vertinti informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, laikytis nekaltumo prezumpcijos ir neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Teismo vertinimu, paskelbdamas savo komentarus nesilaikė būtent šių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad prieš rašant komentarus, kaltinamasis nebuvo susipažinęs su A. T. biografijos duomenimis, skelbtomis publikacijomis, o savo neva gautos informacijos nepatikrino, teismas kaltinamojo ir jo gynėjo teiginius, kad paskelbti komentarai yra pagrįsti faktais, t.y. viešais duomenimis apie A. T. vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją. Teismo vertinimu, bent kokių teiginių, nežiūrint į tai ar jie buvo prieš tai skelbti ar ne, viešinimas negali būti laikomas faktu, juolab, jeigu turima informacija (žinia ar ect.) nebuvo išsamiai patikrinta.

Vertindamas bylos duomenis teismas taip pat vadovaujasi Europos žmogaus teisių teismo nuostata, kuri yra išsakyta ne kartą, o būtent tuo, kad teisė informuoti visuomenę nėra absoliuti, kad kitų asmenų reputacija ir teisės gali būti pagrindu fundamentaliai žiniasklaidos teisei apriboti. Viešosios informacijos skleidėjas, įgyvendindamas savo teisę laisvai reikšti mintis, privalo nepažeisti kito asmens teisės ir laisvės, todėl neturi peržengti savo teisės įgyvendinimo ribų.

Kaltinamojo gynėjo argumentai, kad kaltinamojo veiksmuose nėra nustatyta visų būtinų šmeižimo nusikaltimo sudėties požymių, nes apie A. T. kaltinamasis rašė remdamasis kituose rašytiniuose šaltiniuose pateikta ir viešai prieinama informacija ir tik kartu išreiškė savo subjektyvią nuomonę, nėra teisiškai pagrįsti faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pats kaltinamasis nedviprasmiškai ir ne kartą nurodė, kad publikacijas apie A. T., bei jo paties prisiminimus analizavo bei komentavo tik rengdamas atsikirtimus į privataus kaltinimo skundą. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu V. K. S. paskelbė ne nuomonę, o faktus, kurių tikrumą buvo galima patikrinti todėl, net ir vertinamojo pobūdžio išsireiškimai, kurie padaryti nepatikrinus faktų, nėra teisėti. Kaltinamasis, vertinant jo išsimokslinimą bei paties akcentuojamą visuomeninę veiklą, galėjo ir turėjo suvokti, kad žeminančios informacijos paskleidimas gali pažeminti ir paniekinti asmenį apie kurį skleidžiama tokia informacija, pakirsti pasitikėjimą šiuo asmeniu, juolab, kai tai buvo padaryta raštu. Raštu išreikšta nuomonė vertinama, atsižvelgiant į jos pobūdį ir raiškos stilių. Teismo vertinimu bendras kaltinamojo komentarų stilius ir teikiamos išvados suponuoja tik neigiamą skaitančiųjų nuomonę apie nukentėjusįjį ir jo rezistencinę veiklą.

Nors privatus kaltintojas ir jo atstovas, formuluodami kaltinimą pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nenurodė konkrečių V. K. S. komentarų, kurie neatitinka tikrovės teiginių, tačiau jie buvo tikslinami ir konkretinami viso proceso metu, todėl teismas sutinka, kad komentarų skaitytojai galėjo susidaryti įspūdį, jog A. T. nebuvo rezistentu, kad jis ir L.l.l. bendradarbiavo su KGB ir pan.

Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo teiginiais buvo paskleista vienareikšmiškai suprantama žinia apie A. T. ir L. l. l. bendradarbiavimą su KGB, todėl akivaizdu, kad šioje byloje nagrinėjamų kaltinamojo komentarų turinys vertintinas kaip neatitinkantis tikrovės, turinis šmeižikišką pobūdį, žeminantis asmens garbę ir orumą, diskredituojantis A. T. kaip asmenį ir kaip vieną iš L. l. l. iniciatorių bei įkūrėjų. Tikrovės neatitinkanti informacija apie nukentėjusįjį paskleista užgauliai, turint tikslą apibūdinti jį kaip nesąžiningą asmenį, bendradarbiavusį su okupacinės valdžios represinėmis struktūromis, kas pagrįstai vertinama kaip kito asmens šmeižimas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. V. K. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, administracine tvarka baustas. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą kad kaltinamajam skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Baudos dydis nustatytinas vadovaujantis BK 47 straipsnio 2 dalyje , 3 dalies 2 punkte ir BK 61 straipsnyje numatytomis taisyklėmis.

Nukentėjusiojo A. T. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino 50 000 Lt (14 481 EUR) ir nurodė, kad dėl šmeižimo, t.y. kaltinamajam viešai paskleidus informaciją jis buvo įskaudintas pažemintas, pakirstas pasitikėjimas juo ir jo veikla, tiek pažįstamų, draugų, tiek ir visuomenės akyse.

CK 6.25 str. 2 d. nustatyta, kad pagrindiniai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra pasekmės ir neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad nors padarytas nesunkus nusikaltimas, tačiau padarytas nusikaltimas sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiajam, kuris buvo viešai pažemintas. Su kaltinamojo publikuotomis ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu toliau publikuojamais komentarais, kuriuose apie nukentėjusįjį buvo paskleista šmeižikiška informacija, ir ji skelbiama toliau, galėjo ir gali susipažinti daug informacijos naudotojų, todėl nukentėjusiojo reikalavimas, kad kaltinamasis pinigine išraiška kompensuotų jo patirtus dvasinius išgyvenimus yra teisėtas. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgęs į kaltinamojo amžių bei jo socialinę ir turtinę padėtį laiko, kad 5 000 EUR ( penki tūkstančiai Eurų) (17 264 litų) suma yra pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. A. T. turėtos 724,05 EUR (2500 Lt) išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei Baudžiamojo proceso kodekso 115, 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

V. K. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 154 str. 2 d., ir nubausti jį 20 MGL, t. y. 753,20 EUR (septyni šimtai penkiasdešimt trys eurai ir 20 euro centų) bauda.

Išaiškinti V. K. S., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“. Įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Nesumokėjus paskirtos baudos per teismo nustatytą terminą, bauda gali būti išieškoma priverstinai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. S. kardomosios priemones neskirti.

Nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, reikalavimą dėl proceso išlaidų atlyginimo, tenkinti visiškai.

Iš V. K. S. priteisti A. T. 5 000 EUR ( penkis tūkstančius Eurų) (17 264 litų) patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 724,05 EUR (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 5 euro centus), advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.