- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- e2-3198-545/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37442-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- UAB „REMI INVEST“
- Atsakovas
- UAB „Gera dirbti“
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „REMI INVEST“ ieškinį atsakovui UAB „Gera dirbti“ dėl skolos priteisimo, –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 653,00 Eur skolos, 23,94 Eur delspinigių, 85,00 Eur skolos administravimo mokestį, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 317,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (300,00 Eur už ieškinio parengimą ir 17,00 Eur žyminio mokesčio).
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Dėl skolos.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pirminis kreditorius UAB „Vertikali medija“ ir atsakovas UAB „Gera dirbti“ 2017-03-10 sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. A 17 7194 (toliau – Sutartis). Sutartimi pirminis kreditorius įsipareigojo atsakovui teikti paslaugas, o atsakovas tinkamai ir laiku atsiskaityti su pirminiu kreditoriumi. Tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų tiekimo prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.716 str.). CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. 2018-10-26 pirminis kreditoriaus UAB „Vertikali medija“ ir UAB „REMI INVEST“, pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RI-18-015, kurios pagrindu pirminis kreditorius perleido ieškovui turėtą reikalavimo teisę išieškoti 653,0 Eur skolą bei kitas su perleidžiamu reikalavimu susijusias mokėtinas sumas, o ieškovas įgijo 653,00 Eur bei kitų su perleidžiamu reikalavimu susijusių mokėtinų sumų reikalavimo teisę. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo ieškovo informuotas tinkamai 2018-10-30 pranešimu dėl reikalavimo teisės perleidimo. Pirminis kreditorius tinkamai vykdė Sutartį, suteikė atsakovui paslaugų 735,89 Eur sumai ir išrašė bei pateikė apmokėjimui atsakovui PVM sąskaitas-faktūras: 2018-03-01 VMD Nr. 0006707 – 175,21 Eur, 2018-04-01 VMD Nr. 0007001 – 140,17 Eur, 2018-05-01 VMD Nr. 0007305 – 140,17 Eur, 2018-06-01 VMD Nr. 0007604 – 140,17 Eur, 2018-07-01 VMD Nr. 0007911 – 140,17 Eur. Atsakovas neapmokėjo 653,00 Eur sumos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų atsisakęs prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą (CPK 178 str., 185 str.), nėra, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 653,00 Eur skolą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl skolos ikiteisminio išieškojimo išlaidų.
Ieškovo atstovas 2018-10-30 dieną parengė pretenziją dėl reikalavimo teisės perleidimo ir skolos grąžinimo (toliau – Pretenzija). Ieškovo atstovas Pretenziją siuntė atsakovui kuri tinkamai įteikta 2011-11-23. Ieškovo atstovas, siekdamas tinkamai atlikti ikiteisminį skolos išieškojimą, atliko nuodugnią atsakovo analizę: patikrino atsakovo finansinę būklę, išnagrinėjo ir ieškovui pateikė išsamią ataskaitą dėl atsakovo dalyvavimo teisminiuose procesuose. Ieškovas už suteiktas paslaugas atstovui sumokėjo 85,00 Eur, šias išlaidas ieškovas patyrė dėl to, kad atsakovas nevykdo savo prievolių pagal Sutartį, todėl ieškovui priteistinos iš atsakovo 85,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos.
Dėl delspinigių.
Ieškovas su atsakovu Sutarties 5.4 punktu sutarė dėl netesybų – 0,04 proc. delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos, už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovas geranoriškai sumažino reikalaujamą priteisti delspinigių dydį iki 0,02 proc. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus ieškovo reikalavimas dėl 23,94 Eur delspinigių sumos tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio (kai abi sutarties šalys yra verslininkai) metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 761,94 Eur (653+23,94+85) dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 17,00 Eur dydžio žyminį mokestį šią sumą prašė priteisti iš atsakovo. Ieškovas, taip pat nurodė, kad už advokato padėjėjos teisinę pagalbą sumokėjo 300,00 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo. Patenkinus ieškinį visą apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos iš viso 317,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –
nusprendžia:
Priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Gera dirbti“, į. k. 304422735, 653,00 Eur skolos, 23,94 Eur delspinigių, 85,00 Eur skolos ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 761,94 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-29) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 317,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „REMI INVEST“, į. k. 302637365, naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Gera dirbti“, į. k. 304422735, valstybės naudai 3,58 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.