- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-19
- Bylos Nr.
- e2YT-539-470/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-01368-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Turto bankas
- Suinteresuotas asmuo
- Lazdijų rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto bankas pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lazdijų rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad transformatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Nurodo, kad VĮ Turto banko patikėjimo teise valdo žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), administracinį pastatą ir kiemo statinius (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype prie patikėjimo teise valdomo objekto pastatyta transformatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), kuri nėra registruota Nekilnojamojo turto registre. Buvęs statinių, esančiu (duomenys neskelbtini), valdytojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos minėtos transformatorinės neapskaito ir jokia forma nevaldo. Taip pat AB „Energijos skirstymo operatorius“ transformatorinė nepriklauso, o nuosavybės teise priklauso tik galios transformatorius, kuris sumontuotas transformatorinėje. Visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Šiuo atveju pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti transformatorinės nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir teismų praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn. Šiuo atveju transformatorinė buvo sukurta kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir nebuvo perduota (parduota ar kitaip pagal įstatymus perleista) privačių asmenų nuosavybėn, todėl ji turi būti vertinama kaip priklausanti valstybei nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pareiškėjas, prašydamas pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad transformatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tapo valstybine nuosavybe, sukūrus naują daiktą, tačiau nėra jokių, tai patvirtinančių, dokumentų.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.
Iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą.
VĮ „Registrų centro“ duomenimis nustatyta, jog transformatorinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė neįregistruota. Minėta transformatorinė buvo sukurta kaip valstybės nuosavybė ir nebuvo privatizuota teisės aktų nustatyta tvarka, todėl liko valstybės nuosavybe.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 str. 2 d., valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Įstatymo 19 str. 3 d., valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014-10-01 centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra valstybės įmonė Turto bankas). Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti transformatorinę valstybės nuosavybe leis VĮ Turto bankas įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.
Duomenų apie tai, kad transformatorinė buvo perduota Lazdijų rajono savivaldybei, nėra. Lazdijų rajono savivaldybė patvirtino, kad ji minėto objekto nuosavybės ar kita teise nevaldo, transformatorinė nėra įtraukta į Lazdijų rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą. Be to, Lazdijų rajono savivaldybė nėra pradėjusi jokių procesų dėl šios transformatorinės perdavimo jai nuosavybės teise, ji nėra įtraukta į statinių, kurie neturi savininkų sąrašą ir savivaldybė nereiškia pretenzijų į šią transformatorinę. Valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka minimas nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad transformatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Tikslu įregistruoti nuosavybės teisę į transformatorinę nekilnojamojo turto registro įmonėje, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos Respublikos valstybė nuosavybės teise valdo transformatorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.