Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-425-71/2010

Teisėja Edita Kavaliauskienė Procesinio sprendimo kategorija 110.5; 122.4.

NUTARTIS

2010 m. rugsėjo 20 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant atsakovo AB „Šiaulių energija“ atstovui A. S. , atsakovo UAB „Mūsų butas“ atstovui direktoriui J. V. ,

teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1373-797/2010 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams AB „Šiaulių energija“ ir UAB „Mūsų butas“ bei trečiajam asmeniui R. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo motyvas, jog atsakovo AB „Šiaulių energija“ tinkamai vykdė savo pareigas yra nepagrįstas, nes AB „Šiaulių energija“ vykdė pastato, esančio Šiauliuose, Vilniaus g. 154, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, todėl privalėjo organizuoti ir prižiūrėti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą, t. y. žinodamas, kad yra pasibaigęs prižiūrimų vamzdynų naudojimo trukmės normatyvas, privalėjo organizuoti to vamzdyno renovaciją bei informuoti apie šią aplinkybę pastato savininkus, pastato administratorių, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-08-5 d. įsakymo Nr. 4-291, 34 p., 106-110 p., 150 p.;Byloje nėra duomenų, kad pastato bendrasavininkai buvo informuoti apie vamzdynų būklę, jog jie atsisakė renovuoti ar keisti vamzdyną, todėl pastato bendrasavininkams nekyla civilinė atsakomybė;Teismo išvada, kad jog nėra nustatytas teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos nepagrįsta. Atsakovai neįrodė, jog jie gali būti atleisti nuo atsakomybės už jiems pavesto turto valdymą (priežiūrą ir administravimą);Atsakovų prižiūrėtojo AB „Šiaulių energija“ ir pastato administratoriaus UAB „Mūsų butas“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad abu atsakovai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, buvo aplaidūs, nepakankamai nerūpestingi, pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigas (CK 6.246, 6.256 str.). Vadovaujantis CK 6.256 str. 4 d. civilinei atsakomybei atsirasti kaltės nustatyti nereikia.

Atsakovas UAB „Mūsų butas“ ir tretysis asmuo R. D. atsiliepimo į apeliacinį skunda įstatymo nustatyta tvarka, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

LR CPK 320 straipsnyje yra nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 straipsnyje. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine tiek faktine prasme.

Apeliacinės instancijos kolegija laiko, kad ieškovas privalo įrodyti, kad dėl atsakovų kaltės trūko šildymo sistemos jungtis. Šios aplinkybės nėra preziumuojamos, todėl jas turi įrodyti ieškovas.

Byloje nustatyta, kad namo vamzdynas nebuvo avarinės būklės, tai nėra fiksuota ir dabar. Pagal sudarytas sutartis atsakovas AB „Šiaulių energija“ vykdė savo funkcijas, šildymo sistema ir šilumos punktas buvo paruoštas šildymo sezonui, surašytas aktas, kuriame pateikta išvada, kad objektas paruoštas šildymo sezonui. Atliktus 6 atmosferų slėgiu hidraulinius bandymus, Vilniau 154 name, šilumos vamzdynas bandymus atlaikė, jokių pažeidimų tuo metu nebuvo užfiksuota, vamzdyno izoliacijos pažeidimų (drėgnumo) nebuvo nustatyta, o kadangi vamzdynas yra izoliuotas, todėl atsakovo atstovo teigimu, trūkimas gali būti pastebėtas tik vizualiai tai nustačius (b. 1. 27-28). AB "Šiaulių energija" kaip pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja pagal pasirašytas sutartis garantuoja nustatytų parametrų šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą klientui nuo įvado iki atsakomybės ribos bei vadovaujantis tarpusavio šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartimi užtikrina šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą iki atsakomybės ribos.

Byloje nustatyta, kad žala atsirado trūkus vamzdynų jungčiai palėpėje. 2008 m. sausio 8 d. AB „Šiaulių energijos" darbuotojai, atvykę pagal Vilniaus g. 154 namo gyventojų pranešimą, sutvarkė prakiurusią šio namo palėpėje šildymo sistemos vamzdyno dalį. Ši avarija įvyko ne dėl bendrovės kaltės ir buvo likviduota vadovaujantis Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarka. Pagal Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį vartotojas įsipareigoja tvarkingai prižiūrėti jam priklausančius šilumos įrenginius, neleisti savo buto ar kitų patalpų šilumos ir karšto vandens įrenginiuose šilumnešio nuotekų, o atsiradus nuotekoms, skubiai sustabdyti, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82 str. 1 d. butų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, tame tarpe ir šildymo sistemos vamzdynas.

Avarija, Vilniaus g. 154 namo palėpėje, įvyko dėl šilumos vamzdžio sujungimo movos įtrūkimo. Nuo vamzdžių nuėmus izoliaciją, paaiškėjo, kad ši mova ir prie jos prijungtas plastikinis vamzdis nėra naudojami, įrengiant šilumos tiekimo vamzdyną. Dėl netinkamo sujungimo ir įvyko avarija. Kas keitė vamzdyną ir naudojo netinkamus vamzdžius bei mova, byloje nenustatyta. Movos įtrūkimas įvyko palėpėje, kuri priklauso visiems namo Vilniaus 154 gyventojams. Namas, Vilniaus g. 154, Šiauliai, nėra įkūręs bendrijos, todėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartys turi būti pasirašytos su kiekvienu namo gyventoju atskirai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad buto savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Atsakovas AB „Šiaulių energija" nėra šildymo sistemos valdytoja ir neturi pareigos ar teisės nurodyti namo gyventojams atnaujinti namo inžinerinius tinklus. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2002 9 p. gyvenamojo namo priežiūra (eksploatavimas) yra namo nuolatinis stebėjimas, tame tarpe bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, derinimas, paruošimas šildymo sezonui. Šiuos darbus pagal reglamento 17 punktą atlieka, nuolatinius stebėjimus - gyvenamojo namo priežiūros vadybininkas, kasmetines ir neeilines apžiūras - specialistų grupė (komisija). Minėto reglamento 18 punkte išvardinta, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti. Tai, kad vamzdynas susidėvėjęs - šio fakto nefiksavo atsakovai, o nefiksavo todėl, kad vamzdynas atlaikė hidraulinius bandymus ir byloje nėra įrodymų, vamzdynas susidėvėjęs. Ieškovas neįrodė, kad avarija įvyko dėl susidėvėjusio vamzdyno (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Teismui nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog vamzdynas keistas, bet nėra įrodymų, jog jis yra susidėvėjęs. Kaip jau minėta, atsakovas AB „Šiaulių energija" namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju yra nuo 1996 m. ir nuo to laiko tvirtina nekeitę vamzdyno, o iki to laiko, kas buvo daroma name su vamzdynu, informacijos nėra. Atsakovas UAB „Mūsų butas" namo administratoriumi paskirtas tik nuo 2002 m.

Įstatymas numato, kad civilinės atsakomybės sąlyga yra būtinas priežasties ir pasekmių ryšys. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos turi būti teisiškai reikšmingas, aiškus, konkretus, egzistuoti objektyviai ir turi būti įrodytas. Nenustatyta, kad atsakovų veiksmai ar neveikimas sukėlė avariją, kad veiksmai buvo neteisėti. Atsakovai tinkamai vykdė savo pareigas, o avarija įvyko ne dėl nuo atsakovų priklausančių aplinkybių, todėl jie neturi už tai atsakyti (Civilinio kodekso 6.270 str.). Teismui nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos, nenustačius, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) įvyko avarija, ar kad atsakovai elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio netenkino. Atsakovai tiek UAB „Mūsų ūkis“ bei AB „Šiaulių energija“ visus atsakovams privalomus darbus šiame name yra atlikę, pastato šilumos įrenginiai buvo paruošti šildymo sezonui ir tai patvirtina 2007 m. rugsėjo 03 d. aktas bei 2007 m. gegužės 10 dieną atlikti hidrauliniai bandymai, kurių metu šildymo sistema buvo išbandyta 6 atmosferų slėgiu ir šį slėgį vamzdynas išlaikė, (šildymo sezonu šildymo sistemoje slėgis yra apie 3 atmosferas). Be to šildymo sistemos vamzdynas šiame name yra izoliuotas, todėl vamzdžio trūkimas gali būti pastebėtas tik vizualiai nustačius izoliacijos drėgnumą. Jokių izoliacijos pažeidimų darant bandymus ar apžiūrint vamzdynus pastebėta nebuvo, todėl numatyti vamzdyno trūkimo rizikos prižiūrėtojas negalėjo. AB „Šiaulių energija" atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, kaip namo šildymo prižiūrėtojas, todėl nėra atsakinga už avarijos metu padarytą žalą.

Apeliantas nurodo, kad AB „Šiaulių energija" privalėjo imtis aktyvesnių veiksmų, kurie būtų leidę išvengti ar sumažinti atsiradusią žalą tačiau toks teiginys yra teorinio pobūdžio ir neturi praktinio įgyvendinimo galimybių, nes visiškai neaišku kokie veiksmai yra aktyvesni, už tuos kuriuos atsakovai atliko.

Teisėjų kolegija vertina ir vadovaujasi tais įrodymais, kurie yra pateikti byloje. Apeliacinės instancijos kolegija, laikydamasi įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų reikalavimų, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė aplinkybių visumos, leidžiančių teigti, kad avarija įvyko dėl atsakovų kaltės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi visas šios bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 dienos sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas1100051834, J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius) valstybei keturis litus 25 centus, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.