Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Malijauskienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI ar atsakovė) 2017 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (7.2) 46-MPD-1121 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus AVMI išregistruoti A. V. individualią veiklą Lietuvoje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis yra advokatas, įsiregistravęs į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą nuo 2001 m. birželio 28 d. Lietuvos advokatų tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 39 yra įregistravęs Advokatų kontorą „V. ir partneriai”.

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad nuo 2016 m. birželio 21 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos ir tą pačią dieną deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Lietuvoje nevykdo ir kol kas neketina vykdyti ekonominės veiklos (neketina teikti teisinių paslaugų per nuolatinę bazę Lietuvoje), tačiau siekia išlikti praktikuojančių advokatų sąraše, naudodamasis Europos Sąjungos acquis (inter alia (taip pat) 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva Nr. 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija) garantuojama profesinės veiklos laisve ir apskritai laisve teikti paslaugas, konsultuoti savo klientus ne Lietuvoje.

Mano, kad negali būti registruotas Mokesčių mokėtojų registre (toliau – ir Registras) kaip individualią veiklą vykdantis nuolatinis Lietuvos gyventojas. Nutraukdamas savo, kaip advokato, individualią veiklą Lietuvoje, neprivalo išsibraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo pagal advokatų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu taikytinas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 29 punktas, o ne 27.2 punktas, todėl atsakovė (mokesčių administratorius, kaip Registro tvarkytojas), reikalaudama išsibraukti pareiškėją iš praktikuojančių advokatų sąrašo, akivaizdžiai viršija savo kompetenciją.

Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatomis (el. byla, I tomas, b. l. 1-6).

Atsakovė Vilniaus AVMI su A. V. skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas, kurios parengtos, vadovaujantis kitais Lietuvos Respublikoje galiojančias įstatymais ir teisės aktais, įregistravimui į mokesčių mokėtojų registrą ir išregistravimui iš mokesčių mokėtojų registro advokatams taikomas papildomas reikalavimas, t. y. įregistruojant pateikti mokesčių administratoriui kartu su nustatytos formos prašymu liudijimą, patvirtinantį, kad asmuo yra advokatas ir išregistruojant pateikti Lietuvos advokatūros sprendimą dėl išbraukimo advokato iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Minėtų Taisyklių 29 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo, nutraukusio individualią veiklą ar kitą veiklą dėl išvykimo nuolat gyventi į užsienį, veiklos nutraukimo procedūros užbaigiamos, kai jis galutinai įvykdo visas mokestines prievoles, laikytina bendrąja norma, reguliuojančia individualios veiklos nutraukimo sąlygas mokesčių mokėtojui išvykus gyventi į užsienį, tačiau ši norma teisinę veiklą vykdantiems advokatams gali būti taikoma tik kartu su Taisyklių 27.2 punktu, t. y. advokato individuali veikla gali būti išregistruota tik esant Lietuvos advokatūros sprendimui dėl advokato išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo ir advokatui įvykdžius visas mokestines prievoles (el. byla, I tomas, b. l. 40-41, 42-43).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus AVMI sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas išregistruoti individualią advokato veiklą iš Mokesčių mokėtojų registro (toliau – Registras).

Nustatyta, kad pareiškėjas yra advokatas, įsiregistravęs į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, o Lietuvos advokatų tarybos sprendimu Nr. 39 yra įregistravęs Advokatų kontorą „V. ir partneriai“ (registracijos kodas Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 21 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos ir Vilniaus AVMI 2016 m. liepos 8 d. pateikė fizinio asmens prašymą išregistruoti jo Lietuvoje vykdomą individualią veiklą (forma REG812).

Vilniaus AVMI 2016 m. liepos 14 d. pranešimu (17.17-40) RES-146628 ir 2016 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (4.66) 46-MPD-7014 nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas nutraukti advokato individualią veiklą, be minėtos formos REG812 mokesčių administratoriui turi pateikti Lietuvos advokatūros išduoto Advokatų tarybos posėdžio, kuriame būtų nuspręsta išbraukti pareiškėją iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, protokolo išrašą.

Pareiškėjo atstovė advokatų kontoros „Valiūnas ir partneriai Ellex“ advokatė A. M. 2016 m. gruodžio 23 d. pateikė Inspekcijai prašymą priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2016 m. liepos 8 d. prašymo išregistruoti pareiškėjo individualią veiklą Lietuvoje remiantis Taisyklių 29 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo, nutraukusio individualią veiklą ar kitą veiklą dėl išvykimo nuolat gyventi į užsienį, veiklos nutraukimo procedūros užbaigiamos, kai jis galutinai įvykdo visas mokestines prievoles.

Vilniaus AVMI 2017 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą Nr. (7.2)46-MPD-1121 „Dėl individualios advokato veiklos nutraukimo“, kuriuo nusprendė neišregistruoti advokato A. V. individualios veiklos.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą atsakovė iš esmės grindė Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36, 27.2 punktu, įtvirtinančiu, kad „advokato individualios veiklos nutraukimo pagrindas yra Lietuvos advokatūros sprendimu advokato išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo“.

Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5-968/2019 pripažino, kad Taisyklių 27.2 punktas ir 2017 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. VA-37 bei 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. VA-76 redakcijų 26.2 punktas tiek, kiek juose nustatyta, kad advokato, esančio ne Lietuvos gyventoju ir nevykdančio individualios veiklos, kaip ji apibrėžiama GPMĮ, individualios veiklos nutraukimo pagrindas yra Lietuvos advokatūros sprendimas advokatą išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, prieštaravo ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 patvirtintų Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 77.3 punktui (2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 1058 redakcija) bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos reikalavimams.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Toks šio administracinio teismo sprendimas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus turi erga omnes poveikį visai atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo praktikai (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d nutarimas). Tai reiškia, kad norminis administracinis aktas, kurį kompetentingas administracinis teismas pripažino neteisėtu, nuo oficialaus atitinkamo administracinio teismo sprendimo paskelbimo dienos pašalinamas iš teisės sistemos ir nebegali būti taikomas (2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I556-11/2007).

Paminėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pripažįsta, jog pareiškėjas nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas GPMĮ 2 straipsnio 3 dalies ir 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija) taikymo prasme. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas Lietuvoje vykdytų veiklą per nuolatinę bazę, kaip ji apibrėžiama GPMĮ 2 straipsnio 13 dalyje (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija), ar būtų gavęs (siekia gauti) to paties įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111, 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-427 ir 2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XII-663 redakcijos) nurodytų ar kitų pajamų. Kitaip tariant, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas būtų vykdęs individualią veiklą, kaip ji suprantama pagal ginčo laikotarpiui aktualias GPMĮ nuostatas.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovės atsisakymas tenkinti (nagrinėti) pareiškėjo prašymą išregistruoti advokato individualią veiklą iš Registro vien tuo pagrindu, kad jis nepateikė sprendimo jį išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, negali būti pripažintas pagrįstu. Dėl šių priežasčių Vilniaus AVMI 2017 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. (7.2) 46-MPD-1121 turi būti panaikintas.

Kaip matyti iš Inspekcijos į bylą pateikto patikslinto atsiliepimo, Inspekcija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendime išdėstytus argumentus ir vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr.eA-3142-556/2019, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir 2019 m. rugsėjo 9 d. išregistravo pareiškėjo individualią veiklą (advokato) Lietuvoje nuo 2016 m. liepos 13 d. Atsižvelgiant į tai, tenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo Vilniaus AVMI išregistruoti A. V. individualią veiklą Lietuvoje nėra pagrindo ir ši pareiškėjo skundo dalis atmestina, kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 dalį teismas nutraukia administracinę bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo, įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas dėl Vilniaus AVMI 2016 m. liepos 14 d. pranešimo apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus Nr. (17.17-40)RES-146628 ir A. V. 2016 m. liepos 13 d. pateikto prašymo išregistruoti individualią advokato veiklą iš Mokesčių mokėtojų registro. Šioje administracinėje byloje ginčijamas Vilniaus AVMI 2017 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. (7.2) 46-MPD-1121, kuriuo buvo atsisakyta išregistruoti pareiškėjo individualią advokato veiklą iš Mokesčių mokėtojų registro. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra nepagrįstas.

Pareiškėjo prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas pateikė mokėjimo nurodymą dėl 22,50 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo. Kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų pareiškėjas į bylą teismui nepteikė. Todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį ir vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo naudai iš atsakovės priteistina 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (7.2) 46-MPD-1121 panaikinti.

Kitą pareiškėjo A. V. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjo A. V. naudai iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 11,25 (vienuolika eurų 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.