- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-28
- Bylos Nr.
- eA-3142-556/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03415-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI, atsakovas) 2016 m. liepos 14 d. pranešimą Nr. (17.17-40)RES-146628 ir 2016 m. liepos 19 d. raštą Nr. (4.66)46-MPD-7014; 2) įpareigoti Vilniaus AVMI išregistruoti jo individualią veiklą Lietuvoje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą nuo 2001 m. birželio 28 d. Pareiškėjas Lietuvos advokatų tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 39 yra įregistravęs advokatų kontorą „Vainauskas ir partneriai“. Pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 21 d. yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos (tiek išsiregistravęs iš nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, tiek pateikęs išvykstančio asmens mokesčių deklaraciją). Pareiškėjas Lietuvoje nevykdo ir kol kas neketina vykdyti individualios veiklos (neketina teikti teisinių paslaugų per nuolatinę bazę Lietuvoje), tačiau siekia išlikti praktikuojančių advokatų sąraše, naudodamasis Europos Sąjungos acquis (inter alia 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva Nr. 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija) garantuojama profesinės veiklos laisve ir apskritai laisve teikti paslaugas, konsultuoti savo klientus ne Lietuvoje. Nuo 2016 m. birželio 21 d. pareiškėjas nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas, nevykdo ir neplanuoja Lietuvoje vykdyti individualios veiklos (verstis advokato praktika), todėl neturi prievolės ir negali būti registruotas Mokesčių mokėtojų registre (toliau – ir Registras) kaip individualią veiklą vykdantis nuolatinis Lietuvos gyventojas. Nutraukdamas savo, kaip advokato, individualią veiklą Lietuvoje, pareiškėjas neprivalo išsibraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo pagal advokatų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu taikytinas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 29 punktas, o ne 27.2 punktas. Todėl atsakovas (mokesčių administratorius, kaip Registro tvarkytojas), reikalaudamas išsibraukti pareiškėjui iš praktikuojančių advokatų sąrašo, akivaizdžiai viršija savo kompetenciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti.
4. Atsakovas paaiškino, kad Taisyklių 27.2 punkte nustatyta, jog advokato individualios veiklos nutraukimo pagrindas yra Lietuvos advokatūros sprendimas išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Remiantis Taisyklių nuostatomis, kurios parengtos, vadovaujantis kitais Lietuvos Respublikoje galiojančias įstatymais ir teisės aktais, įregistravimui ir išregistravimui iš Registro advokatams taikomas papildomas reikalavimas, t. y. įregistruojant pateikti mokesčių administratoriui kartu su nustatytos formos prašymu liudijimą, patvirtinantį, kad asmuo yra advokatas, o išregistruojant pateikti Lietuvos advokatūros sprendimą dėl išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Atitinkamai Vilniaus AVMI raštu informavo pareiškėjo atstovę, kad pagal Taisyklių nuostatas pareiškėjas, norėdamas nutraukti advokato individualią veiklą, privalo pateikti mokesčių inspekcijai, be nustatytos formos (duomenys neskelbtini) prašymo, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos posėdžio protokolo išrašą dėl sprendimo išbraukti pareiškėją iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Atsakovas teigė, kad informuodamas pareiškėją raštu, jog jis turi pateikti minėtus dokumentus įstatymų ir pareiškėjo teisių nepažeidė.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas, įvertinęs Taisyklių nuostatas nurodė, kad šio norminio administracinio akto 27.2 punkto norma yra imperatyvi ir nenumato išimčių, joje nurodytas vienintelis advokato veiklos nutraukimo pagrindas – Lietuvos advokatūros sprendimu advokato išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Atsakovas, remdamasis Taisyklių 27.2 punktu, pagrįstai nurodė pareiškėjui pateikti protokolo išrašą, kuriame nuspręsta išbraukti jį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Teismas akcentavo, kad nustatyti tokio pobūdžio prašymo trūkumą atsakovą įpareigoja Taisyklių nuostatos, todėl priimti galutinį sprendimo dėl išregistravimo iš individualią veiklą vykdančių asmenų sąrašo atsakovas gali tik gavęs iš pareiškėjo prašymą bei pagrindą, nurodytą Taisyklių 27.2 punkte. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai, informuojant pareiškėją apie būtinybę patikslinti prašymą, pateikiant dokumentus, yra teisėti.
7. Teismas kartu pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su reikalavimu pateikti advokato veiklos išregistravimo pagrindą, turi teisę kreiptis į atsakovą, prašydamas priimti sprendimą dėl jo išregistravimo iš mokesčių mokėtojų sąrašo, nepateikus advokato veiklos išregistravimo pagrindo. Teismo vertinimu, atsakovas turėtų priimti administracinį sprendimą, t. y. tenkinti pareiškėjo prašymą arba motyvuotai atsisakyti atlikti prašomus veiksmus. Atsakovui nepriimant tokio sprendimo ar pareiškėjui nesutinkant su galutiniu sprendimu dėl advokato veiklos išregistravimo, pareiškėjas galėtų atitinkamai skųsti atsakovo veiksmus ar priimtą sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovas nėra priėmęs individualaus sprendimo dėl pareiškėjo prašymo arba atsisakęs atlikti prašomus veiksmus, todėl nėra pagrindo spręsti klausimą dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.
III.
8. Pareiškėjas A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja savo argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, ir papildomai nurodo:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Vilniaus AVMI sprendimas dėl pareiškėjo individualios veiklos Lietuvoje išregistravimo apskritai nėra priimtas, ir tuo pagrindu pareiškėjo skundą atmetė, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas dėl aplinkybės, kuria šalys net nesirėmė ir dėl kurios ginčo tarp šalių nėra. Tokiu būdu teismas nesilaikė ginčo ribų ir pažeidė vieną iš administracinio proceso principų, kad procese negali būti jokių staigmenų. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas laikosi vieningos nuomonės, kad sprendimas šioje mokesčių administravimo procedūroje (dėl pareiškėjo individualios veiklos neišregistravimo) yra priimtas, o ginčas tarp šalių kyla dėl jo pagrįstumo. Tuo tarpu, teismui manant, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas joks individualus teisės aktas, pareiškėjo skundą turėjo palikti nenagrinėtą, o ne jį atmesti.
8.2. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog Vilniaus AVMI jokio individualaus teisės akto pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmusi, ginčijamo sprendimo dėstomojoje dalyje teismas pateikė savo samprotavimus, susijusius su ginčo esme, t. y. pasisakė dėl Taisyklių taikymo išregistruojant advokatų individualią veiklą.
8.3. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog, sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Taisyklių nuostatas, akivaizdu, kad individualią veiklą Lietuvoje nenuolatiniai Lietuvos gyventojai gali vykdyti tik per nuolatinę bazę. Tuo tarpu individualią veiklą Lietuvoje gali įregistruoti tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Kadangi pareiškėjas nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas nuo 2016 m. birželio 21 d., jo įregistruota individuali veikla yra teisiškai net neegzistuojanti kategorija ir privalo būti išregistruota. Taigi, pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu taikytinas Taisyklių 29 punktas, pagal kurį pagrindas išregistruoti individualią veiklą – asmens išvykimas iš Lietuvos, o ne Taisyklių 27.2 punktas.
8.4. Pareiškėjas papildomai nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 23 straipsnį advokato išvykimas gyventi į užsienį nėra net formalus pagrindas Lietuvos advokatūrai priimti sprendimą dėl advokato išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pakartoja argumentus ir motyvus, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui pateiktame savo atsiliepime į pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl Vilniaus AVMI 2016 m. liepos 14 d. pranešimu apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus Nr. (17.17-40)RES-146628 (toliau – ir Pranešimas) įforminto šio vietos mokesčių administratoriaus atsisakymo tenkinti pareiškėjo 2016 m. liepos 13 d. pateiktą prašymą išregistruoti individualią advokato veiklą iš Mokesčių mokėtojų registro (toliau – ir Registras).
11. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad, skirtingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, šis Pranešimas yra laikytinas viešojo administravimo subjekto atsisakymu tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro. Tačiau atsakant į pareiškėjo atstovės elektroninį laišką pateiktas Vilniaus AVMI 2016 m. liepos 19 d. raštas Nr. (4.66)46-MPD-7014 „Dėl individualios advokato veiklos nutraukimo“ yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl šis dokumentas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, o nagrinėjamu atveju aktualus tik tiek, kiek jis padeda atskleisti ginčijamo Pranešimo turinį (atsisakymo išregistruoti pagrindą, motyvus).
12. Savo atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą atsakovas iš esmės grindė Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 (toliau – ir Taisyklės; tekste remiamasi pirmine šio norminio akto redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus), 27.2 punktu, įtvirtinančiu, kad „advokato individualios veiklos nutraukimo pagrindas yra Lietuvos advokatūros sprendimu advokato išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.“
13. Dėl šios (cituotos) norminio administracinio akto nuostatos pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5-968/2019 pripažino, kad Taisyklių 27.2 punktas ir 2017 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. VA-37 bei 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. VA-76 redakcijų 26.2 punktas tiek, kiek juose nustatyta, kad advokato, esančio ne Lietuvos gyventoju ir nevykdančio individualios veiklos, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – ir GPM įstatymas), individualios veiklos nutraukimo pagrindas yra Lietuvos advokatūros sprendimas advokatą išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, prieštaravo ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 patvirtintų Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 77.3 punktui (2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 1058 redakcija; toliau – ir Nuostatai) bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos reikalavimams.
14. Administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Toks šio administracinio teismo sprendimas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus turi erga omnes poveikį visai atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo praktikai (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d nutarimas). Tai reiškia, kad norminis administracinis aktas, kurį kompetentingas administracinis teismas pripažino neteisėtu, nuo oficialaus atitinkamo administracinio teismo sprendimo paskelbimo dienos pašalinamas iš teisės sistemos ir nebegali būti taikomas (2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I556-11/2007).
15. Paminėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neneigia pirmosios instancijos teismui teikto skundo ir apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjas nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas GPM įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija) taikymo prasme. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas Lietuvoje vykdytų veiklą per nuolatinę bazę, kaip ji apibrėžiama GPM įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija), ar būtų gavęs (siekia gauti) to paties įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111, 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-427 ir 2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XII-663 redakcijos) nurodytų ar kitų pajamų. Kitaip tariant, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad Pranešimo priėmimo metu pareiškėjas būtų vykdęs individualią veiklą, kaip ji suprantama pagal ginčo laikotarpiui aktualias GPM įstatymo nuostatas.
16. Atitinkamai, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta šio Sprendimo 13 ir 14 punktuose, nagrinėjamu atveju spręstina, kad aptariamos Taisyklių nuostatos nėra taikytinos sprendžiant dėl ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, minėto 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5-968/2019 41 punkte Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad nei Advokatūros įstatymo, nei Mokesčių administravimo įstatymo, nei GPM įstatymo, nei Nuostatų normos nesuponuoja, jog advokato, esančio ne Lietuvos gyventoju ir nevykdančio individualios veiklos, kaip ji apibrėžiama GPM įstatyme, individualios veiklos nutraukimo pagrindas turėtų būti sprendimas jį išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.
17. Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad atsakovo atsisakymas tenkinti (nagrinėti) pareiškėjo prašymą išregistruoti advokato individualią veiklą iš Registro vien tuo pagrindu, kad jis nepateikė sprendimo jį išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo negali būti pripažintas pagrįstu. Palikdamas atsakovo sprendimą galioti pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą – ginčijamą individualų administracinį aktą panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).
18. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą išregistruoti jo individualią advokato veiklą iš Registro teisėjų kolegija pastebi, kad priimdama ginčijamą sprendimą Vilniaus AVMI nevertino jokių kitų aktualiuose įstatymuose ir norminiuose aktuose numatytų aplinkybių, reikšmingų priimant sprendimą dėl mokesčių mokėtojo išregistravimo iš Registro. Be to, nuo prašymo vietos mokesčių administratoriui pateikimo yra praėjęs nemažas laiko tarpas, dėl ko minėtos reikšmingos aplinkybės jau gali būti pasikeitusios. Todėl aptariamas pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies – atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. liepos 13 d. pateiktą prašymą išregistruoti ginčo veiklą iš Registro (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.).
V.
19. Kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, išskyrus mokėjimo nurodymą dėl 22,50 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo (b. l. 10). Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistina 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteisti išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliantas neprašo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. liepos 14 d. pranešimu apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus Nr. (17.17-40)RES-146628 panaikinti ir įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. V. 2016 m. liepos 13 d. pateiktą prašymą išregistruoti individualią advokato veiklą iš Mokesčių mokėtojų registro.
Priteisti pareiškėjui A. V. iš atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurai ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas neskundžiamas.