- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-28
- Bylos Nr.
- ATP-931-498/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00358-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės kelių transporto inspekcijos skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-07-10 nutarimu R. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 145 straipsnio 3 dalyje, paskirta 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda, už pažeidimą, numatytą LR ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, paskirta 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda. LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus R. K. nubaustas 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda.
R. K. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra R. K., priklausanti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“,v/n (duomenys neskelbtini) su priekaba, v/n (duomenys neskelbtini), vežė kukurūzų grūdus maršrutu (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių junginys su kroviniu buvo sunkiasvoris, nes faktinė junginio masė-41,30 t, tai yra 1,3 t viršija susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintos „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ II-o skirsnio 2.2 „b“ punkte nustatytą maksimalią leidžiamą bendrą masę-40,00 t. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), su priekaba, v/n (duomenys neskelbtini), vežė kukurūzų grūdus maršrutu (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių junginys su kroviniu buvo sunkiasvoris, nes faktinė junginio masė-41,30 t, tai yra 1,3 t viršija susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr.3-66 patvirtintos „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ II-o skirsnio 2.2 „b“ punkte nustatytą maksimalią leidžiamą bendrą masę-40,00 t. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), su priekaba, v/n (duomenys neskelbtini), vežė kukurūzų grūdus maršrutu (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių junginys su kroviniu buvo sunkiasvoris, nes faktinė junginio masė-42,12 t, tai yra 2,12 t viršija susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintos „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ II-o skirsnio 2.2 „b“ punkte nustatytą maksimalią leidžiamą bendrą masę-40,00 t. Visų šių transporto priemonių vairuotojai S. B., A. P., A. Š. važiavo su minėtomis transporto priemonėmis, neturėdami specialių nustatytos formos leidimų, suteikiančių teisę sunkiasvorėmis transporto priemonėmis važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais. R. K., būdamas įmonės direktoriumi ir atsakingu už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad vairuotojai, veždami krovinius be leidimų, neviršytų kelių transporto priemonių maksimalią leistiną bendrą masę. R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo (2002-10-03IX-1113 redakcija) 20 straipsnio reikalavimus ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinėmis reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 p. reikalavimus. Be to (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“,v/n (duomenys neskelbtini), buvo vykdomas krovinių vežimas už atlygį, neturint licencijos.
Šalies argumentai
Valstybinė kelių transporto inspekcija (toliau-Inspekcija) apeliaciniu skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-07-10 nutarimą pakeisti ir už pažeidimą, numatytą LR ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, kartu su pinigine bauda paskirti nuobaudą – transporto priemonių „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) bei „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) bei pajamų už gautą neteisėtą veiką konfiskavimą. Skundo autorius nurodo, kad teismas siaurinančiai aiškino konfiskavimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko nepagrįstai nekonfiskavo nurodytų transporto priemonių ir pajamų, gautų iš veiklos, kuri buvo vykdoma neturint licencijos. Inspekcijos nuomone teismas nepagrįstai pažymėjo, kad pajamas už neteisėtą krovinio vežimą gavo ne fizinis asmuo R. K., o juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl tos pajamos negali būti pripažintos R. K. asmeninėmis pajamomis ir konfiskuotos. Apeliantas akcentuoja, kad LR ATPK 173 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad padarius šį pažeidimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių transporto priemonių ir pajamų, gautų už neteisėtą veiklą konfiskavimas yra galimas, o pagal LR ATPK 26 straipsnį konfiskavimas yra privalomas.
Atsiliepimas
R. K. įgaliotas atstovas advokatas M. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-07-10 nutarimą dalyje, kuria jis pripažintas kaltu padarius LR ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, panaikinti. Advokatas pažymi, kad teismo išvada, jog buvo vykdomas krovinių vežimas už atlygį, absoliučiai nepagrįstas, kadangi grūdų važtaraščiuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodytos transporto priemonės, nuosavybės teisėmis priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, vežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisėmis priklausančius kukurūzų grūdus, sandėliuotus ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuose. R. K. atstovas atkreipia dėmesį, kad Inspekcija klaidingai nurodo, kad kukurūzai buvo vežami iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi vežimo metu kukurūzai nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tik iškrovimo AB „(duomenys neskelbtini)“ metu nuosavybės teisėmis buvo perleisti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Iš to seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomomis transporto priemonėmis gabeno jai priklausantį krovinį, o tam jokios licencijos nereikalingos. Be to, advokatas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kukurūzų vežimas pasireiškė vienkartiniu veiksmu, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra pirminė žemės ūkio produkcijos gamyba. Dėl transporto priemonių ir pajamų konfiskavimo R. K. atstovas nurodo, kad nei R. K., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš grūdinių kultūrų vežimo negavo jokių pajamų. Konfiskuoti transporto priemonę taip pat nėra jokio pagrindo, kadangi juridinio asmens, kuriam priklauso transporto priemonė, kaltė nėra nustatyta, o be to, iš viso nėra nustatyta kaltė dėl LR ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.
Motyvuojamoji dalis
Valstybinės kelių transporto inspekcijos skundas atmetamas, nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde ginčo dėl LR ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo nėra ir aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su teismo išvadomis dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su ta nutarimo dalimi, kuria teismas, pripažindamas R. K. padarius LR ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, paskyrė piniginę baudą nekonfiskuodamas transporto priemonių bei iš neteisėtos veiklos gautų pajamų. Nors Inspekcijos skunde kaltės nustatymo klausimas nėra ginčijamas, nesutinkama tik su paskirta nuobauda, apygardos teismas, būdamas įpareigotas patikrinti pirmos instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, jog tam, kad įvertinti, ar paskirta nuobauda yra teisinga, proporcinga padarytam pažeidimui, pirmiausia reikia nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš tikrųjų padarė pažeidimą, už kurį yra nubaustas.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad LR ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Tik neginčijamai administracinė atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtį galima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimą. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad teismas minėtų reikalavimų nesilaikė.
LR ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Nagrinėjamu atveju R. K. buvo nubaustas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vežė krovinį neturėdama tam leidimo (licencijos) kai toks leidimas būtinas. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, nors ir konstatuodamas, kad R. K. kaltė yra neginčijamai įrodyta, nedetalizuoja ir neaptaria įrodymų, kuriais grindžia tokias savo išvadas, apsiriboja formaliu liudytojų parodymų perrašymu bei rašytinės medžiagos išvardinimu. Iš skundžiamo nutarimo neaišku, kuo remiantis apylinkės teismas padarė išvadas, kad R. K. veiksmuose yra visų būtinųjų LR ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių visuma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Iš to seka, kad vienas iš esminių LR ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymių yra veiklos, vykdomos neturint leidimo ar licencijos, versliškumas, tai yra sistemingas, pastovus, nuolatinis užsiėmimas šia veikla, siekiant iš jos gauti pajamų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N662-176/2010). Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, pripažindamas R. K. kaltu, skundžiamame nutarime nenurodė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiklos versliškumo požymį. Kaip jau minėta, vienas iš esminių požymių sprendžiant administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 173 straipsnio 1 dalį klausimą yra veiklos pakartotinumo (sistemiškumo) ir siekio gauti pajamas fizinio ar juridinio asmens veiksmuose nustatymas. Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, veždama krovinį, būtų už tai gavusi kokį atlyginimą, nekonstatuota. Taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų buvus susitarimą gabenti krovinį už atlygį. Šios aplinkybės pirmos instancijos teismo iš viso netirtos ir neanalizuotos, dėl jų skundžiamame nutarime nepasisakyta. Taip pat liko nenustatyta, ar krovinių vežimas buvo nuolatinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Iš byloje esančių grūdų važtaraščių kopijų matyti, kad kitais atvejais grūdų vežimui buvo samdomos pervežimu užsiimančios įmonės, kas leidžia pagrįstai tikėti R. K. pateikta versija, kad dėl susitarimo su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ specifiškumo, t. y. dėl susitarimo, kad nuosavybės teisė į grūdus ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pereis tik tada, kai grūdai bus atvežti ir iškrauti šalių sutartoje vietoje, byloje aptariami grūdų važtaraščiai buvo užpildyti kiek kitaip. Šie prieštaravimai ir neaiškumai nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme pašalinti nebuvo. Ta aplinkybė, kad iki grūdų iškrovimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kukurūzų grūdai nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grūdų krovinį vežė savo sąskaita, nepaneigta nei skundžiamame nutarime nei Inspekcijos apeliaciniame skunde. Nors apylinkės teismas konstatuoja, kad tikėti R. K. paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi grūdų pirkimo-pardavimo sutartis nėra įregistruota jokiame žurnale, o susitarimo dėl grūdų saugojimo iš viso nėra, apygardos teismas su tokia motyvacija nesutinka ir pažymi, kad paminėtos aplinkybės savaime nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių realumo ir juo labiau nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 173 straipsnio 1 dalyje.
Šiuo atveju, aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, pripažindamas R. K. kaltu padarius LR ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nesilaikė LR ATPK LR ATPK 248 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nagrinėjant bylą teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Dėl šių priežasčių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių pašalinti nustatytų prieštaravimų bei patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų bei motyvų pagrįstumo, o kartu nėra galimybės visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti apeliacinio skundo argumentus bei motyvuotai dėl jų pasisakyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarimą panaikinti ir R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius LR ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.