Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis – (duomenys neskelbtini), baigęs 6 klases, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių viešųjų darbų bausme; Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi jam paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 26 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs;

2) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė bausmė – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį visą probacijos laikotarpį pradėti dirbti; neišeiti iš namų nuo 9.00 val. iki 21.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos, t. y. 1500 Eur, bei per vieną mėnesį atlyginti Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą 12,07 Eur turtinę žalą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir Ž. D. pasiųstas atlikti 2016 m. rugsėjo 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės, bausmės neatlikęs;

3) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė bausmė - 30 (trisdešimties) parų areštas, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent jis 2020 m. spalio 24 d., apie 01.00 val., ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „VW LT35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,98 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis Ž. D. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi bei parodė, kad įvykio dieną jam pritrūko cigarečių, todėl nusprendė nuvažiuoti iki degalinės nusipirkti cigarečių. Jis buvo išgėręs. Jie trise išgėrė 1 litrą degtinės, valandą prieš važiavimą. Jis žino, kad negalima vairuoti išgėrus. Pripažino, kad jam nustatytas neblaivumas yra teisingas. Automobilis priklauso jo draugui. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, savo elgesį vertina labai blogai. Jis pajamų pragyvenimui užsidirbdavo iš pavienių darbų, vienos profesijos neturi.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, kaltinamajam bei jo gynėjai, įrodymų tyrimą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

Liudytojas Lukas Paulauskas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 24 d. tarnybos metu patruliuojant kartu su Klaipėdos AVPK NVRS vyriausiuoju patruliu E. Ž., ekipaže AP „L1714“, apie 01:00 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį VW LT35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo sustabdytas patikrinimui. Nustatyta, kad automobilį vairavo Ž. D.. Nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, asmens kalba buvo nerišli. Ž. D. teigė, kad maždaug prieš 1 val. vartojo alkoholį. 01:09 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6820, Nr. ARHK - 0622, jam buvo nustatytas - 2,08 promilės neblaivumas, taip pat paaiškėjo, kad Ž. D. neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Antru bandymu 01.25 val. asmeniui alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas - 1,98 promilių neblaivumas. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos miesto policijos komisariatą tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi. Sulaikant ir pristatant asmenį į policijos komisariatą fizinė jėga, bei spec. priemonės nenaudotos (1 t., b.l. 19-21).

2020 m. spalio 24 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2020 m. spalio 24 d., 01.09 val. Ž. D. alkotesterio ,,Alkotest“ Nr. ARHK-0622 (patikros sertifikato Nr. 1293900) pagalba, nustatytas - 2,08 promilių girtumas, o 01.25 val. jam nustatytas - 1,98 promilių girtumas (1 t., b.l. 13).

2020 m. spalio 24 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis „VW LT35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nuotraukose užfiksuoti automobilio apgadinimai (1 t., b.l 23-25, 27-30).

2020 m. spalio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skaitmeninių laikmenų apžiūra, iš kurių matyti, jog vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip 2020 m. spalio 24 d. 01:06:25 policijos pareigūnas bendrauja su Ž. D. ir po pokalbio, policijos pareigūnas vairuotojui alkotesterio pagalba jam nustatė 2,08 promilių girtumą. Kaltinamasis, neneigė, kad vartojo alkoholinius gėrimus (1 t., b.l. 32-34).

Liudytojas R. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra automobilio „VW LT35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Nuo 2020 m. kovo mėnesio kuomet buvo minėtas automobilis užregistruotas Lietuvoje, juo davė naudotis M. S., jis yra automobilio valdytojas, vykdo krovinių pervežimus, jis jam minėtą automobilį nuomoja. Kaip vėliau sužinojo, minėtas asmuo Ž. D., kuris vairavo, jam nuosavybes teise priklausantį automobilį, būdamas neblaivus, nuomojasi kambarį pas M. S. ir tuo metu pasiėmė raktelius ir automobiliu išvažiavo. Jis, jog Ž. D. vairuos minėtą automobilį, būdamas neblaivus, nieko apie tai nežinojo ir nė neįtarė. Jis neblaiviam asmeniui niekada nebūtų patikėjęs vairuoti savo automobilio. Ž. D. asmeniškai nepažįsta, jį matė tik porą kartų (1 t., b.l. 39-40).

VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės ,,VW LT35“, 1999 metų gamybos, vertė su PVM Lietuvoje yra 2170 Eur (1 t., b.l. 49).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „VW LT35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. D. (1 t., b.l. 50). 2020 m. spalio 27 d. nutarimu bei 2020 m. spalio 27 d. pakvitavimu automobilis „VW LT35“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkui – R. D. (1 t., b.l. 44-47).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – paties kaltinamojo Ž. D. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. spalio 24 d. neblaivumo nustatymo aktas, daiktų apžiūros bei kitų objektų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis Ž. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Tokie kaltinamojo Ž. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo Ž. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis Ž. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis Ž. D. anksčiau teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinį kartą 2020 m. lapkričio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis Ž. D. šiuo metu atlieka kitu procesiniu teismo sprendimu - 2016 m. rugsėjo 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu - paskirtą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Šioje byloje kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailėjosi dėl savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, iki sulaikymo kaltinamasis niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis Ž. D. nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, pažeidinėti įstatymus, kaip matyti, teigiamų išvadų nedaro ir toliau elgiasi nusikalstamai.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, darytina išvada, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamajam Ž. D. bus pasiekti skiriant BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.

Kadangi Ž. D. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo Ž. D. laikinojo sulaikymo laikas (1 t., b.l. 79-83).

Kaltinamasis Ž. D. šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2016 m. rugsėjo 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat teismas nustatė, kad po šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo Ž. D. buvo priimtas dar vienas procesinis sprendimas - 2020 m. lapkričio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam paskirta arešto bausmė. Šios bausmės kaltinamasis taip pat nėra atlikęs. Abu minėti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, todėl jais Ž. D. paskirtos bausmės bendrintinos su šioje byloje skiriama bausme.

Pirmiausia šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė su 2020 m. lapkričio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, ne mažesnę nei minimali arešto bausmė, 2020 m. lapkričio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės, kuri keičiama į laisvės atėmimą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 9 dalis, 65 straipsnis). Po to, subendrintoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinama su neatlikta 2016 m. rugsėjo 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, kuri šio nuosprendžio priėmimo dieną yra 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai ir 4 (keturios) dienos, prie griežtesnės 2016 m. rugsėjo 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant dalį subendrintosios bausmės (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad Ž. D. nusikalto vairuodamas transporto priemonę ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis Ž. D. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 3 (trejiems) metams. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu. Šiuo atveju, nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama, todėl tas faktas, kad kaltinamasis neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad jis tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - tai yra, teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai bus paleistas iš pataisos įstaigos.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kad transporto priemonė, numatyta 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir suformuotoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018 ir kt.).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, jog rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-12-495/2020).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam Ž. D., o R. D. (1 t., b. l. 32). 2020 m. spalio 27 d. nutarimu grąžinti daiktus, automobilis „VW LT35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 27 d. pakvitavimu perduotas jo teisėtam savininkui - R. D. (1 t., b.l. 44-47). Baudžiamojoje byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio ,,VW LT35“, 1999 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM - 2170 Eur (1 t., b. l. 39). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo Ž. D. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „VW LT35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė su PVM, t. y. 2170 Eur.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b.l. 84-85, 91-92, 95-96) – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos, kadangi šiuo metu kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. kovo 15 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pranešime nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo Ž. D. interesus atstovauti bylą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo paskirta advokatė J. U.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 75,06 Eur. Pateiktame pranešime detalizuotos patirtos išlaidos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ž. D. gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei 2 dalies pagrindu, įvertinus tai, kad kaltinamasis atlieka bausmę pataisos įstaigoje. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nesant duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nėra didelės, šios išlaidos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Ž. D..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktine plokštele, priklijuotas prie 1-ojo bylos tomo viršelio - paliktinas saugoti byloje, Ž. D. asmens tapatybės kortelė, esanti voke prie 1-ojo bylos tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus - grąžintina Ž. D..

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. D. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį 2020 m. lapkričio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės, kuri keičiama į laisvės atėmimą, ir Ž. D. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2016 m. rugsėjo 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos 1 metų 4 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridėti dalį subendrintos 4 mėnesių ir 20 dienų bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę Ž. D. paskirti 1 (vienerius) metus 7 (septynis) mėnesius 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti Ž. D. laikinojo sulaikymo šioje byloje laiką nuo 2020 m. spalio 24 d. 01.25 val. iki 2020 m. spalio 24 d. 16.30 val. (vieną dieną).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 3 (trejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, Ž. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „VW LT35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2170 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt eurų) valstybės naudai.

Kaltinamajam Ž. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš Ž. D. valstybei 75,06 Eur (septyniasdešimt penkis eurus, 6 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –– voką su kompaktine plokštele, priklijuotą prie 1- ojo bylos tomo viršelio - palikti saugoti byloje, Ž. D. asmens tapatybės kortelę, saugomą voke prie 1-ojo bylos tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus - grąžinti Ž. D..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.