Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties I. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. J. Valstybinės kelių transporto inspekcijos Susisiekimo ministerijos vyriausiojo specialisto (toliau – institucija) 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 6 dalyje ir nubausta 434 Eur bauda. I. J. nubausta už tai, kad 2016 m. liepos 27 d. 11 val. 35 min., kelio A1, 302,5 km, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnams sustabdžius ir partikrinus vairuotojo A. Ž. vairuojamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią VOLVO, valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) su puspriekabe FRUEHAUF CRANE, valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini), ir pasvėrus transporto priemonių junginį, buvo nustatyta, jog automobilio varančiosios ašies apkrova 0,7 t viršijo didžiausią maksimalią leidžiamą nustatytą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų 20 punkte, o transporto priemonių junginiui leidimo važiuoti viršijant didžiausias leidžiamas apkrovas nebuvo gautas, o R. J., būdama krovinio siuntėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu ir atsakingu asmeniu už krovinio pateikimą vežti 2016 m. liepos 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini) elevatoriuje į automobilį VOLVO, valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) su puspriekabe FRUEHAUF CRANE, valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini), pateikė vežti krovinį, kaip vėliau nustatyta automobilio varančiosios ašies apkrova 12,2 (svarstyklių parodymai – 12,41 t, pritaikyta +/- 0,2 t paklaida ašiai) ir 0,7 t (įvertinus 0,2 t paklaidą) viršijo maksimalią leidžiamą nustatytą Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 20 punkte ir neįsitikino, kad šiam sunkiasvoriam transporto priemonių junginiui yra gautas specialus, nustatytos formos leidimas, suteikiantis teisę važiuoti Lietuvos Respublikos keliais.Institucijos priimtą nutarimą I. J. apskundė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, tačiau 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi skundas buvo atmestas konstatavus, kad institucija byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai ir pagrįstai I. J. pripažino padarius pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 6 dalyje. Apeliaciniame skunde I. J. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo išvados visais atvejais turi būti motyvuotos ir pagrįstos konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Teismas privalo atsižvelgti ne tik į pavienius duomenis, tačiau į jų visumą, kadangi tik tokiu būdu galima užtikrinti teisėtos ir pagrįstos nutarties priėmimą bei asmens teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą. I. J. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė formaliai įvertinęs faktinius duomenis ir tinkamai jų neišanalizavęs. Taip pat teismas nevertino apeliantės pateiktų argumentų. I. J. tvirtina, kad, prieš pajudant kroviniui iš pradinio taško, ji įsitikino, kad krovinys buvo tinkamai paruoštas išvežimui ir jokių maksimalaus leistino svorio pažeidimų padaryta nebuvo. Nustačius, kad krovinio svoris atitiko teisės aktų reikalavimus, nebuvo būtinybės prieš išvežant krovinį papildomai gauti specialų leidimą, kadangi maksimaliai leistini svorio apkrovimai tiek bendrai, tiek atskirai ant kiekvienos ašies, prieš vežant krovinį, nebuvo viršyti. Teismas neįvertino skunde nurodytos aplinkybės, kad ašių apkrovų viršijimai galėjo atsirasti nuo išorinių veiksnių, kurių už pakrovimą atsakingas asmuo objektyviai numatyti ar kontroliuoti negali. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad vežamas krovinys – birūs produktai – yra lengvai paveikiamas išorinių veiksnių, dėl to tokio tipo krovinys ant ašių gali tam tikrais atvejais pasiskirstyti nevienodai būtent gabenimo metu. Šių aplinkybių I. J. teigia negalėjusi numatyti. Skunde taip pat pažymima, kad transporto priemonė su kroviniu buvo sustabdyta ir patikrinta nuvažiavus beveik 200 km nuo pakrovimo vietos. Ši aplinkybė neabejotinai turi įtakos siekiant objektyviai nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose galima įžiūrėti kaltės požymį. Nuvažiuotas kelio atstumas iki sustabdymo yra pakankamai nemaža kelio atkarpa, todėl yra objektyviai neįmanoma nustatyti, kuriuo konkrečiai metu galėjo atsirasti konstatuotas pažeidimas bei kokie konkretūs išoriniai veiksniai galimai turėjo tam įtakos. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad ašių apkrovų viršijimai galėjo atsirasti bet kuriuo metu iki transporto priemonės bei krovinio patikros. Pasak I. J., apylinkės teismas iš esmės nevertino jos atstovo skunde nurodytų aplinkybių ir tik deklaratyviai konstatavo jos kaltę. Apeliantė tvirtina atlikusi visus privalomus ir įmanomus veiksmus, o ašių apkrovos viršijimas atsirado nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių apeliantės tvirtinimus, kad krovinio pakrovimo metu birus krovinys buvo paskirstytas tolygiai, dėl to buvo įsitikinta, kad automobilio ašių apkrova neviršija leidžiamos masės. Atsiliepime į apeliacinį skundą institucija prašo I. J. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl I. J. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 6 dalyje. Apeliantės įsitikinimu, ji yra nubausta nepagrįstai, kadangi kroviniui jokio leidimo gauti nereikėjo, o ji objektyviai neturėjo galimybės numatyti, kad kelyje leidžiama maksimali transporto priemonės junginio ašies apkrova bus viršyta.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnyje reglamentuotas senaties terminų ir teisenos taikymas. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nenurodytais atvejais, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ATPK 146 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą perkvalifikuoti pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį nėra teisinio pagrindo (ANK nenumatyta švelnesnė administracinė atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus), I. J. skundas nagrinėjamas pagal ATPK įtvirtintą reglamentavimą.Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, dar kartą įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl I. J. kaltės padarius ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą. Apylinkės teismas skundžiamą institucijos nutarimą patikrino laikydamasis teisės aktų reikalavimų, nurodė sutikimo su institucijos nutarime padarytomis išvadomis argumentus ir motyvus, taip pat I. J. skundo atmetimo argumentus. Atsižvelgiant į paminėta, konstatuojama, kad institucijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas tinkamai, procesinių pažeidimų nepadaryta. ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius. I. J. neginčija aplinkybės, kad ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė ir atsakingas asmuo, buvo atsakinga už krovinio pateikimą vežti, tačiau tvirtina, kad šiuo atveju krovinys atitiko reikalavimus, leidimo gauti nereikėjo, o aplinkybės, kad transportavimo metu ašies apkrova bus viršyta, ji objektyviai numatyti negalėjo. Atkreipiamas dėmesys, kad analogiškas aplinkybes ir nesutikimo su institucijos padarytomis išvadomis motyvus I. J. buvo nurodžiusi ir skunde apylinkės teismui. Dėl apeliantės skunde nurodytų aplinkybių išsamiai ir argumentuotai pasisakyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje ir nurodyti aiškūs nesutikimo su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikiamu situacijos vertinimu argumentai ir motyvai, su kuriais nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Iš apylinkės teismo nutarties motyvų matyti, kad ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo požymiai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji, I. J. veiksmuose atskleisti tinkamai, nurodyta, kokiais būtent veiksmais šiuo konkrečiu atveju pasireiškė minėtas pažeidimas. Automobilio varančiosios ašies didžiausios leidžiamos apkrovos viršijimo faktas nustatytas objektyviai ir dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Taip pat nekyla abejonių dėl to, kad I. J. yra tinkamas atsakomybės pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį subjektas, kadangi ji buvo atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamą krovinių pakrovimą ir reikiamų dokumentų užpildymą. Atkreipiamas dėmesys, kad krovinio važtaraštyje/svėrimo akte nurodyta kad bendra transporto priemonės ir krovinio masė yra 40 520 kg ir ši masė viršija Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 nustatytą maksimaliai leistiną 40 tonų bendrą masę. Ši aplinkybė paneigia I. J. teiginį, kad šiuo atveju bendra transporto priemonės ir krovinio masė nebuvo viršyta, dėl to jokio leidimo gauti iš viso nereikėjo.Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą nekyla abejonių dėl to, kad I. J., būdama atsakinga už tinkamą krovinio pateikimą vežti ir reikiamų dokumentų užpildymą, šios pareigos nevykdė, nesiėmė jokių priemonių, kad įsitikinti, ar kelionės metu leidžiama maksimali ašių apkrova nebus viršyta, ar vežti tokiam kroviniui nėra reikalingas leidimas. Skundo argumentai, kad apeliantė neturėjo tyčios padaryti tokį pažeidimą, jos administracinės atsakomybės nešalina. Pagal ATPK 9 straipsnį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Nei institucijos nutarime, nei apylinkės teismo nutartyje nėra konstatuota, kad I. J. pažeidimą padarė tiesiogine tyčia, t. y. suprasdama, kad elgiasi ne pagal teisės aktų reikalavimus, kad dėl tokių veiksmų bus pažeista atitinkama tvarka ir tokių padarinių norėjo. ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padarytas ir netiesioginės tyčios forma, kuri šiuo atveju ir buvo nustatyta. Atkreipiamas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Taigi apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Šiuo atveju, kaip minėta, apeliantė savo skunde apygardos teismui dėsto tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie buvo nurodyti skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakyta. Jokių naujų esminių šiai bylai duomenų ar faktinių aplinkybių, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme, I. J. nenurodė. Atsižvelgiant į paminėta, aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiamos nutarties motyvų dar kartą nekartoja.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į paminėtų teisinių faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog I. J. kaltė padarius ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta, todėl institucijos 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimu dėl šio pažeidimo ji nubausta pagrįstai. Apylinkės teismas skundžiamo institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, dėl to nutartį naikinti, kaip to skunde prašo apeliantė, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį nepakeistą ir I. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.