- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- 1-1822-1078/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12865-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- P. A.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. A. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2020 m. kovo 31 d., apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius 2,27 promilių girtumą. Šiais savo veiksmais P. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. A. kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad prieš nagrinėjamą įvykį sirgo, aukšta temperatūra laikėsi kelias savaites, dėl ko gydytoja jam išrašė siuntimą pasidaryti testą dėl koronaviruso. Iš draugų buvo girdėjęs, jog stipresnis nei 60 laipsnių alkoholis numuša temperatūrą. Jis šiaip alkoholio nevartoja, tačiau nagrinėjamo įvykio rytą, paklausęs draugų patarimo, išgėrė 0,2 l talpos degtinės butelį. Po to pamiegojo ir vakare važiavo į patikros punktą dėl COVID-19 testo, iki punkto nenuvažiavo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nurodė, kad tuo metu, kai sėdo vairuoti automobilio, jautėsi gerai, nuo alkoholio vartojimo jau buvo praėjęs ne mažas laiko tarpas. Kaltinamasis nurodė, kad labai gailisi dėl savo poelgio, supranta, kad savo elgesiu kėlė pavojų kitiems, dėl savo netinkamo poelgio prarado kitų žmonių pagarbą ir pasitikėjimą. Kaltinamasis nurodė, kad savo mamai, kuri prašo būti jo laiduotoja, apie įvykį pranešė iškart, kai tik sustabdė policijos pareigūnai, mama itin kritiškai vertino jo poelgį, nustebo dėl to, kas įvyko, nes jis alkoholio nevartoja. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jam mama yra autoritetas, su ja bendrauja dažnai, nors mama gyvena kitame mieste, tačiau ji dažnai atvažiuoja į (duomenys neskelbtini), kur jie susitinka, taip pat jis mamą aplanko (duomenys neskelbtini). Su mama ne sykį kalbėjo apie tai, kad alkoholio vartojimas yra blogas dalykas. Kaltinamasis nurodė, kad automobilis, kurį jis vairavo įvykio metu, priklausė dabar jau mirusiam jo tėvui. Formaliai šiuo metu priklauso automobilis mamai pagal paveldėjimo teisę, bet faktiškai dar iki tėvo mirties automobiliu naudojosi tik jis ir jo tėvas, mama pati net neturi teisės vairuoti automobilio.
Kadangi kaltinamasis P. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis P. A. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, kad savo automobilio neturi, jam automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duodavo tėvas. Iki 2020 m. kovo 31 d. įvykio niekada nėra vairavęs neblaivus, tačiau prieš įvykį jis susirgo, tuo metu jam buvo paliktas tėvo automobilis, atsižvelgiant į tai, kad 3 savaites jam buvo temperatūra, paskambinus telefonu (duomenys neskelbtini) jam rekomendavo pasitikrinti patikros punkte dėl koronaviruso (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo užregistruotas 2020 m. kovo 31 d., 19.15 val. Tą dieną jis nutarė išbandyti vieną girdėtą metodą prieš virusą - išgerti stipraus alkoholio. Jam nupirko 0.2 buteliuką degtinės, 79 laipsnių, jis išgėrė, tuomet kiek pamiegojo, jautėsi gerai. Tada apie 18.45 val., sėdo už anksčiau minėto automobilio vairo ir nuvažiavo link patikros punkto. Važiuojant į patikros punktą jį sustabdė policijos pareigūnai, (duomenys neskelbtini) prospekte. Jis neneigia, kad buvo išgėręs, vykdė visus pareigūnų nurodymus. Anksčiau niekada nenusižengdavo, laikėsi įstatymų, tačiau šįkart taip pasielgė iš baimės dėl koronaviruso. Dėl to labai gailisi, savo poelgį vertina neigiamai. (b.l. 45).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. V. parodė, kad jis 2020 m. kovo 31 d., apie 19.05 val., dirbamas su porininku L. S., patruliuodami (duomenys neskelbtini) gatvėje, gavo pranešimą, kad pranešėjas važiuoja paskui automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtą automobilį jie pastebėjo maždaug 19.15 val. (duomenys neskelbtini) pr., netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš sustojant įjungė garsinius signalus ir švyturėlius, automobilis iš karto sustojo. Jie abu su porininku matė vairavimo faktą, vairuotojas važiavo vienas, kaip paaiškėjo, tai buvo P. A.. Vairuotojas kalbėjo neaiškiai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas paaiškino, kad maždaug prieš valandą gėrė 79 laipsnių stiprumo degtinę, nes baiminasi, kad yra užsikrėtęs koronavirusu. Paaiškėjo, kad P. A. yra užsiregistravęs į mobilų viruso patikros punktą ir į jį vyko automobiliu. Jie su porininku jam nustatė pirmu testavimu alkotesteriu 2,27 promilių girtumą, antruoju testavimu - 2,32 promilių girtumą. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ uždarė į saugomų automobilių aikštelę, P. A. pristatė į mobilų koronaviruso patikros punktą ir dėl tokios jo būklės jo nesulaikinėjo ir į komisariatą nevežė (b.l. 11). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 9).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. kovo 31 d., 19.07 val., buvo gautas pranešimas, jog pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7, 8).
Iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. balandžio 16 d., 10.27 val., nuotoliniu būdu, telefonu, buvo atlikta liudytojo V. A. apklausa. Liudytojas nurodė, jog jam priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu naudojasi pats, tačiau duoda naudotis ir sūnui P. A.. Palieka jam automobilį, kai darbo reikalais išvyksta į užsienį, į reisą. Įvykio metu, kai sūnus vairavo automobilį neblaivus, jis buvo išvykęs į reisą, automobilį paliko sūnui, todėl sūnus juo naudojosi su jo žinia (b.l. 14).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad P. A. nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b.l. 15).
Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest rodmenų kvitų matyti, jog 2020 m. kovo 31 d., 19.15 val., P. A. nustatytas 2,27 prom. girtumas, o 2020 m. kovo 31 d., 19.34 val., nustatytas 2,32 prom. girtumas (b.l. 16, 17).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. kovo 31 d. buvo apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 19-21).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. A. (b.l. 27).
Iš į bylą pateikto Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog V. A. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 80).
Iš Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties nustatyta, jog mirusiojo V. A. viso turto paveldėtoja yra G. A. (b. l. 81).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, kad P. A. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tokiu savo elgesiu P. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir atliko neteisėtus, BK numatytus draudžiamus veiksmus.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo automobilį po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. įvykio dienos rytą išgėrė 0.2 l. buteliuką degtinės, 79 laipsnių stiprumo, ir tos pačios dienos vakarą sėdo už automobilio vairo. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, bet ir juos atitinkantys liudytojo policijos pareigūno V. V. parodymai, pareigūno L. S. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltinamojo neblaivumo laipsnį. Minėti duomenys sutampa tarpusavyje ir yra pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti bei P. A. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad P. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Teismo posėdžio metu kaltinamojo P. A. motina G. A. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
G. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad itin kritiškai vertina kaltinamojo elgesį, kuomet jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, juo labiau, kad kaltinamasis iki tol alkoholio iš viso nevartodavo. Kai sužinojo apie šią situaciją, ji buvo šokiruota, sūnaus elgesio pateisinti negali ir jį vertina išimtinai kritiškai. Kiek suprato iš sūnaus, jis alkoholį vartojo, nes draugai taip buvo primokę neva tai padės numušti aukštą temperatūrą. Su sūnumi daug kalbėjo apie įvykį, apie tai, kad negalima vairuoti išgėrus. G. A. taip pat teisme nurodė, jog su sūnumi palaiko glaudžius santykius, ji gali padaryti sūnui teigiamą įtaką, nes yra jam autoritetas, jis visada atsižvelgia į jos nuomonę ir ją išklauso. Liudytoja nurodė, kad automobilis, kurį vairavo P. A., įvykio metu priklausė jos vyrui, po šio mirties – priklauso jai, nors pati teisės vairuoti neturi.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl P. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. P. A. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis P. A. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, P. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Pažymėtina, kad teismo posėdyje P. A. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo P. A. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad P. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju P. A. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo motina G. A.. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad būtent ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kadangi ji kaltinamajam yra autoritetas, kaltinamasis įsiklauso į jos nuomonę ir ją vertina. Teismo posėdžio metu G. A. išreiškė kritišką požiūrį į kaltinamojo padarytą veiką, jo elgesį, nurodė, kad toks elgesys netoleruotinas. G. A. taip pat nurodė, jog stengsis ateityje užtikrinti, kad toks P. A. elgesys niekada nepasikartotų.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja G. A. yra verta teismo pasitikėjimo: neteista, administracine tvarka nebausta, (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti P. A. elgesį, negalinti jo pateisinti, išreiškė nuoširdų rūpinimąsi kaltinamuoju bei tvirtą pasiryžimą padėti jam keisti elgesį ir užtikrinti, jog P. A. teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad G. A. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant G. A. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį P. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant P. A. G. A. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką P. A. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą teismas įvertina tai, kad praeityje P. A. nebuvo teistas bei baustas administracine tvarka, taip pat tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog įvykio metu jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,27 prom.), ženkliai viršijantis ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), ir sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas mažesnis nei šios priemonės taikymo vidurkis, t. y. 2 metai. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2020 m. gegužės 27 d. nutarimo, kuriuo P. A. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas bei specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 27 d. (b. l. 48).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – V. A. (b. l. 27). Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio savininkas V. A. mirė (duomenys neskelbtini), jo turto paveldėtoja – G. A., kuri pati teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijusi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. A., tiek teisme apklausta G. A. bei P. A. nurodė, kad faktinis šio automobilio valdytojas yra būtent P. A.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visgi sprendžia, jog šioje byloje taikytinas būtent transporto priemonės, o ne jos vertės, konfiskavimas.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. balandžio 14 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. spalio 14 d. d. apribotos nuosavybės teisės į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turto saugotoju paskiriant automobilio savininką V. A. (b. l. 28). Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. A., konfiskuotinas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, dokumentų paėmimas ((duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Prokuroras prašė išieškoti iš kaltinamojo P. A. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 56,87 eurų proceso išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis Nr. 1A-172-334/2019). Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo susidarė 56,87 eurų išlaidų (b. l. 33), kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui: DVD diskas su V. A. nuotolinės apklausos garso įrašu, saugomas byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
P. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos G. A. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti P. A. baudžiamojo poveikio priemones:
· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 27 d.
· automobilio (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. balandžio 14 d. nutarimu paskirą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, į V. A., nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
P. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą bei specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus P. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Patirtas proceso išlaidas 56,87 Eur (penkiasdešimt šešis eurus ir 87 centus), priteisti iš kaltinamojo P. A. Vilniaus apskrities VPK naudai, šias lėšas pervedant į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB (duomenys neskelbtini) bankas (mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio markę, valstybinį numerį, vardą ir pavardę).
Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui: DVD diską su V. A. nuotolinės apklausos garso įrašu, saugomą byloje (prisegtą prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti G. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.