- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- A6.-645-990/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00910-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. J.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023 m. liepos 25 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja D. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Pareiškėja mano, kad UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovo R. J. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. R. J., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinodamas apie tai, kad jo vadovaujama įmonė yra nemoki, neinicijavo įmonės nemokumo proceso ir nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teismo posėdžio metu R. J. parodė, kad VMI pareiškime aplinkybės iš esmės nurodytos teisingai. 2021 metais jis perėmė bendrovės valdymą iš ankstesnio vadovo V. P., kurio jis prašė perduoti jam įmonės dokumentus, bet gavo tik dalį jų, todėl jis nežinojo apie UAB (duomenys neskelbtini) skolą. Praėjus porai mėnesių po jo tapimo įmonės vadovu iš VMI jis gavo elektroninį laišką, kuriame buvo reikalaujama sumokėti skolą, tokiu būdu jis sužinojo, kad bendrovės skolos mokėjimas buvo išdėstytas, ir suprato situaciją. Ankstesnis vadovas žada perduoti likusius dokumentus, kuriuos jis perduos bankroto administratoriui. Be to, jis neturėjo vadovavimo patirties. Įmonė vertėsi (duomenys neskelbtini) veikla, kurios beveik nevykdė arba vykdė minimaliai, o prasidėjus karantinui nebeturėjo klientų. Buvo sudėtinga situacija su darbuotojais, nesisekė. Jis nežinojo, kur reikia kreiptis dėl bankroto paskelbimo, bet dėl to jis prisiima atsakomybę. Šiuo metu jis yra UAB (duomenys neskelbtini), minėta įmonė užsiima (duomenys neskelbtini) veikla, jis pats dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos minimalios, jis moka alimentus, turi skolų.
3. UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini), jos vadovu nuo (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) R. J. (vadovavimo faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini); bylos lapai 62-64).
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi išnagrinėjus VMI pareiškimą UAB (duomenys neskelbtini) iškelta nemokumo byla (bylos lapai 5-7).
5. UAB (duomenys neskelbtini) nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 - 2022 metus (bylos lapas 12), taigi teismas remsis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartyje nurodytais UAB (duomenys neskelbtini) finansiniais rodikliais.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartyje nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) ilgalaikio turto neturėjo, turėjo trumpalaikio turto už 7 490 eurų, 62 936 eurų mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų (per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). 2022 metais UAB (duomenys neskelbtini) pajamų ir pelno neturėjo. 2023 m. balandžio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) ilgalaikio turto neturi, turi trumpalaikio turto už 7 490 eurų, 62 936 eurų mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų (per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). 2023 metais UAB (duomenys neskelbtini) pajamų ir pelno neturėjo.
7. 2023 m. liepos 24 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) turėjo prievoles, kurių mokėjimo terminas suėjęs, VMI sumokėti 24 973,05 eurų: 116,18 eurų gyventojų pajamų mokesčio, ir 24 848,91 eurų pridėtinės vertės mokesčio (bylos lapas 4).
8. 2023 m. balandžio 6 d. duomenimis antstoliai vykdė keturias bylas dėl išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini). Išieškojimai pradėti 2019 m. rugsėjo 25 d. (dėl 22 596 eurų), 2021 m. rugsėjo 29 d. (dėl 2 479,06 eurų), 2022 m. balandžio 22 d. (dėl 1 468,45 eurų), 2022 m. gegužės 17 d. (dėl 22 484,64 eurų; bylos lapas 8).
9. 2023 m. balandžio 20 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nebuvo (bylos lapas 10).
10. 2023 m. balandžio 20 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) turi vieną įregistruotą transporto priemonę, kurios dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas (bylos lapas 11).
11. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nurodytos sąlygos yra alternatyvios, t. y. nemokumo būsenai konstatuoti pakanka vienos iš dviejų sąlygų: 1) juridinis asmuo negali laiku įvykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021; 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Vertinant juridinio asmens (ne)mokumą taip pat atsižvelgtina ir į kitas juridinio asmens finansinius sunkumus atskleidžiančias aplinkybes, pavyzdžiui: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas šiuos nemokumo požymius, kasacinis teismas pažymėjo, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-818-933/2022).
12. Teismas pažymi, kad R. J. vadovavimo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu minėta įmonė atitiko abi sąlygas, būtinas pripažinti bendrovę esant nemokia: UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo laiku įvykdyti turtinių prievolių, dėl ko įmonės kreditoriai kreipėsi į antstolius, taip pat UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai jau nuo 2022 metų viršijo turto vertę, taigi akivaizdu, kad jau 2022 metais UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki.
13. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.
14. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J., žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė yra nemoki, neinicijavo įmonės nemokumo proceso ir nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, taigi R. J. nesilaikė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
15. Teisinė atsakomybė už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui įtvirtinta ANK 120 straipsnio 1 dalyje, taigi R. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
16. R. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
17. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad R. J. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. J. už administracinių nusižengimų, analogiškų nagrinėjamam šios administracinio nusižengimo teisenos metu, padarymą nebaustas, taigi R. J. skirtina minimalaus dydžio – vieno tūkstančio keturių šimtų eurų bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pripažinti R. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų dydžio baudą.
Išaiškinti R. J., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį „A6.-645-990/2023“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.