- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-06
- Bylos Nr.
- I1-875-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02474-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Dalia Pranckienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas, ir A. L.) teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 7-5332 ,Dėl prašymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 7-5332) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 2S-4514 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2S-4514); 2) įpareigoti Pravieniškių PN-AK jį laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų; 3) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK prašymu, kad būtų izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, nes jis nuolatos pažeidinėja nustatytą režimą, ir kad tokiu būdu būtų užtikrinta jo priežiūra ir saugumas. Pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d. gavo Pravieniškių PN-AK administracijos Sprendimą Nr. 7-5332, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą, nustačius, kad jis nepateikė pagrįstų argumentų, dėl ko jis turėtų būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Nesutikdamas su tokiu Pravieniškių PN-AK atsakymu, jis skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2019 m. spalio 30 d. Sprendimu Nr. 2S-4514 pareiškėjo skundo patenkino. Nurodė, kad dėl atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, fizines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą (b. l. 1-3).
Teismo posėdyje pareiškėjas A. L. prašė tenkinti jo skundą. Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus, iš esmės pakartojo skunde nurodytus argumentus ir motyvus. A. L. papildomai paaiškino, kad pataisos įstaigoje grėsmę juto dėl to, kad jis skolindavo iš kitų nuteistųjų cigaretes, tačiau jų negrąžindavo. Mano, kad dėl tokių apgavysčių jo gyvybei grėsė pavojus. Nurodė, kad fiziškai nuo kitų nuteistųjų nėra nukentėjęs, kadangi vengė su jais susitikti, o per 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. gruodžio mėn. laikotarpį nuteistieji, kuriuos jis buvo apgavęs, buvo išvežti į kitus pataisos namus. Paaiškino, kad dėl jo veiksmų patikrinimų ar ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta, nuobaudų jam nebuvo taikyta. Paaiškino, kad neturtinė žala jam padaryta ir dėl darbuotojo E. B. neveikimo, kadangi jis neiškvietė jam gydytojo. Nurodė, kad dėl vartojamų vaistų šalutinio poveikio, burnoje atsiradus žaizdoms, jis negalėjo valgyti ir jautė skausmą, jam reikėjo pagalbos, tačiau pagalba buvo suteikta ne kreipimosi dieną, o vėliau. Teigė, kad nuo 2016 metų jaučia E. B. nepalankumą dėl to, kad rašo skundus, tačiau konfliktų su šiuo darbuotoju neturėjo.
Atsiliepimas
Atsakovai ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovai Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas pateiktais atsiliepimais prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 26 d. pataisos namų administracijai pateikė prašymą Nr. 70(2)-1139, kuriame nurodė, jog, siekiant palengvinti socialinę reabilitaciją ir užtikrinti priežiūrą ar saugumą, bei atsižvelgus į tai, kad jis pažeidinėja nustatytą režimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, prašė jį laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų. Į pareiškėjo prašymą buvo atsakyta 2019 m. spalio 15 d. pataisos įstaigos direktoriaus Sprendimu Nr. 7-5332. Pareiškėjui buvo pranešta, kad jis nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jį reikėtų perkelti į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų. Nurodė, kad priimant sprendimus dėl nuteistųjų izoliavimo, yra vertinama aplinkybių visuma ir vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, o ne individualiais kaltinamųjų norais ar pageidavimais. Nurodė, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos buvimo faktą, kad neturtinę žalą patyrė dėl pareigūnų veiksmų, pareiškėjas reikalavimą grindžia abstrakčiais argumentais, jie yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą vertino kaip nesąžiningą norą pasipelnyti (b. l. 45–48).
Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, kad A. L. 2019 m. spalio 17 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. spalio 15 d. Sprendimo Nr. 7-5332, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų. Išnagrinėjus surinktus duomenis, pareiškėjui buvo parengtas 2019 m. spalio 30 d. Sprendimas Nr. 2S-4514, kuriuo jo skundas buvo netenkintas. Išanalizavęs Pravieniškių PN-AK pareiškėjui pateiktą atsakymą į prašymą ir gautus duomenis, Kalėjimų departamentas įvertino, kad pataisos įstaiga nenustatė duomenų, jog pareiškėjas turi priešų pataisos įstaigoje ir kad gresia pavojus jo saugumui. Skundo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad dėl svarbių priežasčių ar gręsiančio pavojaus pareiškėją yra būtina perkelti į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį izoliuotą. Kalėjimų departamentas teigė, kad pareiškėjas privalėjo įrodyti, jog patyrė neturtinę žalą, tačiau jis nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, sietiną su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme. Vertino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuo grindžiamas prašomos sumos apskaičiavimas, jo pateikti teiginiai yra deklaratyvūs ir negali būti laikomi kaip pagrindžiantys neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą (b. l. 31-34).
Atsakovams ir Lietuvos valstybės atstovams Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Nurodyti bylos proceso dalyviai prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jų atstovai į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, bylos proceso dalyvių paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėjas A. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje.
Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją prašymu Nr. 70(2)-1139 laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas prašymą grindė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 70 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais bei 4 dalimi, siekimu palengvinti jo socialinę reabilitaciją, užtikrinti jo priežiūrą ar saugumą bei tuo, kad jis pažeidinėja nustatytą režimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (b. l. 40, 51).
Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 7-5332 „Dėl prašymo“ pareiškėjo prašymas buvo atmestas, nustačius, kad A. L. nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl ko jis turėtų būti izoliuotas (b. l. 6, 38, 49).
Pareiškėjas 2019 m. spalio 17 d. kreipėsi skundu į Kalėjimų departamentą ir prašė panaikinti Pravieniškių PN-AK 2019 m. spalio 15 d. Sprendimą Nr. 7-5332 (b. l. 36-37).Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 2S-4514 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjo skundo netenkino, nustatęs, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių ar gręsiančio pavojaus, dėl kurių būtina jį laikyti izoliuotą ir perkelti į kamerų tipo patalpas (b. l. 7-8).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Pravieniškių PN-AK 2019 m. spalio 15 d. Sprendimo Nr. 7-5332, kuriuo buvo netenkintas A. L. prašymas perkelti jį į kamerų tipo patalpas, Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 30 d. Sprendimo Nr. 2S-4514, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl aukščiau nurodyto Pravieniškių PN-AK direktoriaus sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimas.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi A. L. skundo reikalavimą dėl Pravieniškių PN-AK 2019 m. spalio 15 d. rašto Nr. 7-5328 „Atsakymas į prašymą“ panaikinimo buvo atsisakyta priimti, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (b. l. 22-23). Nurodyta nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2019 m. gruodžio 4 d. (b. l. 30). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. L. atskiruoju skundu nutarties dalies dėl atsisakymo priimti nagrinėti skundo reikalavimą neapskundė. Pravieniškių PN-AK 2019 m. spalio 15 d. raštas Nr. 7-5328 „Atsakymas į prašymą“ nagrinėjamoje byloje vertinamas kaip pareiškėjo pateiktas rašytinis įrodymas.
Ginčo dėl pataisos įstaigos sprendimo netenkinti nuteistojo prašymo laikyti jį izoliuotą teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
BVK 21 straipsnis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos. Pagal BVK 1 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, o šio kodekso 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.
BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais; laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas nuoseklus aiškinimas, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr., pvz., 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016; 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2395-662/2018 ir kt.); turi būti nustatytas svarus pagrindas, kuriuo remiantis, nuteistąjį būtų galima izoliuotai ar atskirai laikyti nuo kitų nuteistųjų tam, kad būtų įgyvendintas bent vienas iš BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018 ir kt.).
Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir suformuotu jo taikymo aiškinimu, daroma išvada, jog sprendžiant klausimą, ar pareiškėją laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, turi būti įvertinta, ar tam yra teisėtas pagrindas, t. y. ar yra svarbių priežasčių.
Teismas, įvertinęs BVK nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad už kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, t. y. pataisos įstaiga, kuri turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai, ir tokius asmenis kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas galėjo ir gali būti priskirtas kuriai nors nuteistųjų asmenų grupei, kuri BVK nustatyta tvarka turėtų būti izoliuojama nuo kitų asmenų.
Išanalizavus Pravieniškių PN-AK administracijai pateiktame 2019 m. rugsėjo 26 d. prašyme, Kalėjimų departamentui pateiktame 2019 m. spalio 17 d. skunde nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad A. L. šiuose dokumentuose nenurodė konkrečių motyvų, faktinėmis laiko, vietos ir būdo aplinkybėmis apibūdintų priežasčių, pagrindžiančių jo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų būtinumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais, apibendrintai suformuluotais teiginiais, formaliu teisės normų nurodymu. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas teismui paduotame skunde irgi nenurodė konkrečių motyvų ar priežasčių, pagrindžiančių jo izoliavimo būtinumą, iš esmės rėmėsi tik teisės aktų nuostatomis.
Įvertinus teismo posėdyje A. L. pateiktus papildomus paaiškinimus apie priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, jis turėjo būti izoliuotas, daroma išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų apie asmenis, galėjusius realiai kelti grėsmę jo sveikatai ar (ir) gyvybei. Teismo vertinimu, pareiškėjas apsiribojo apibendrintu teigimu, kad jis skolinosi iš kitų nuteistųjų cigaretes ir jų negrąžino, todėl mano, kad dėl tokių apgavysčių jo gyvybei grėsė pavojus. Tačiau pareiškėjas patvirtino, kad nuo kitų nuteistųjų fiziškai nenukentėjo, o per 2019 m. rugsėjo 26 d. - 2019 m. gruodžio mėn. laikotarpį nuteistieji, kuriuos jis buvo apgavęs, buvo išvežti į kitus pataisos namus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. spalio 11 d. pažymos duomenys patvirtina, jog A. L. nėra pranešęs pataisos įstaigai, kad jis turi konkrečių priešų, todėl pataisos įstaiga neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad jam gresia pavojus, nes kiti nuteistieji norėtų su juo susidoroti (b l. 39). Nurodytos pažymos duomenimis, nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų, kuriuose A. L. būtų pripažintas nukentėjusiuoju ar įtariamuoju. Teismo vertinimu, šie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus parengtos pažymos duomenys neprieštarauja teismo posėdyje pateiktiems A. L. paaiškinimams.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus bei atsižvelgus į taikomą teisinį reguliavimą ir suformuotą jo aiškinimą, konstatuojama, kad Pravieniškių PN-AK pagrįstai priėmė Sprendimą Nr. 7-5332 netenkinti A. L. 2019 m. rugsėjo 26 d. prašymo jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Dėl šios priežasties teisinio pagrindo naikinti ginčijamus Pravieniškių PN-AK 2019 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 7-5332 ir Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 2S-4514 nėra, pareiškėjo reikalavimas panaikinti šiuos sprendimus atmetamas kaip nepagrįstas. Nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl ginčijamų aktų panaikinimo, atmetamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Pravieniškių PN-AK pareiškėją.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) (CK 6.246 straipsnis), žalos pareiškėjui padarymo faktą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir neveikimo (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Pravieniškių PN-AK ir (arba) Kalėjimų departamento veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai (neveikimas), kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Byloje konstatuota, kad Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas, priimdami pareiškėjo ginčijamus Sprendimą Nr. 7-5332 ir Nr. 2S-45154, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Minėta, kad teismo posėdyje A. L. paaiškino, kad neturtinė žala jam padaryta ir dėl darbuotojo E. B. neveikimo, kadangi jis neiškvietė jam medicinos darbuotojo. Nurodė, kad dėl vartojamų vaistų šalutinio poveikio, burnoje atsiradus žaizdoms, jis negalėjo valgyti ir jautė skausmą, jam reikėjo pagalbos, tačiau pagalba buvo suteikta tik vėliau.
Bylos duomenimis, pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ir nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnas E. B. 2019 m. rugsėjo 18 d. nepakvietė medicinos darbuotojos (b. l. 18). Pravieniškių PN-AK 2019 m. spalio 15 d. raštu Nr. 7-5328 „Atsakymas į prašymą“ pareiškėjui nurodė, kad jo pareiškime nurodyti faktai nepasitvirtino (b. l. 41).
Nustatyta, kad rengiant Pravieniškių PN-AK 2019 m. spalio 15 d. raštą Nr. 7-5328 „Atsakymas į prašymą“, buvo gauti Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdybos skyriaus specialistų E. B. ir J. B. tarnybiniai pranešimai ( b. l. 43-44). Pravieniškių PN-AK pareigūnas E. B. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad A. L. 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymo iškviesti medicinos darbuotoją nepareiškė ir dėl to į jį nesikreipė.
Teismas neturi pagrindo abejoti E. B. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, kadangi juos patvirtina Pravieniškių PN-AK pareigūno J. B. tarnybinis pranešimas. Darant šią išvadą, atsižvelgiama į tai, jog pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad jis su pareigūnu E. B. konfliktų neturėjo. Teismas A. L. argumentą, kad jis nuo 2016 metų jaučia E. B. nepalankumą dėl pareiškėjo rašomų skundų, vertina kaip nepagrįstą bylos duomenimis.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytus duomenis, sprendžia, kad jie nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnas E. B. 2019 m. rugsėjo 18 d. neatliko jam pavestų tarnybinių pareigų arba jas atliko netinkamai.
Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra ir jis atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.