- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- I-6405-739/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01500-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2–6) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus pataisos namai), 430 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 18 d., pareiškėją laikant netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose, bei pripažinti jį nukentėjusiuoju pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį.
Pareiškėjas ir atsakovei atstovaujančių Alytaus pataisos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jiems įteiktas nustatyta tvarka. Pareiškėjas skunde prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 6). Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, kameros plotas buvo apie 27 kv. m, joje gyveno 9 nuteistieji, todėl vienam nuteistajam neteko net po 3 kv. m laisvo judėjimo ploto. Nuo 2018 m. birželio 5 d. visi Alytaus pataisos namuose kalintys nuteistieji laikomi kamerų tipo patalpose ir iš kamerų išleidžiami tik 3 val. per parą. Nurodė, kad pagal įstatymus kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems turi būti skiriama ne mažiau kaip 5 kv. m laisvo judėjimo ploto. Kameroje Nr. 2, 14-ame būryje, vienam asmeniui teko nepilni 3 kv. m laisvo judėjimo ploto. Pareiškėjo teigimu, kai vienam kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3,06 kv. m laisvo ploto, tai prilygsta šiurkščiam pažeminimui. Pareiškėjas kėlė klausimą, kad tokioje mažoje patalpoje buvo per daug miegamųjų gultų. Jo teigimu, jeigu patalpa yra 27 kv. m ploto, tai joje turėtų būti ne daugiau kaip 5 miegamosios vietos, kadangi patalpos plotą užima stalas, lovos, kėdės, spintelės. Pareiškėjo teigimu, asmens laikymas tokiomis sąlygomis, kokiomis buvo laikomas pareiškėjas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui, Konvencijos 3 straipsniui. Taip pat pareiškėjas skunde paaiškino, kad kameroje Nr. 2, 14-ame būryje, trūko gryno oro, nes ant langų iš vidaus ir iš išorės sudėtos grotos, langai beveik neprasidarė. Langų nebuvo galima gerai išvalyti, nes iš vidaus sudėtos grotos. Dėl gryno oro trūkumo pareiškėjui kilo sveikatos problemos, jam pastoviai skaudėjo širdį. Dėl nurodytų neteisėtų Alytaus pataisos namų veiksmų pareiškėjas nurodė patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 430 Eur. Jis prašo šią sumą priteisti iš atsakovės (b. l. 2–6). Atsikirtime į Alytaus pataisos namų atsiliepimą pareiškėjas nesutiko su atsakovės atstovo Alytaus pataisos namų atsiliepimu.
Atsiliepimas
Atsakovei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 13–17) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2018 m. liepos 18 d. buvo paskirtas į 14-tą būrį 6-tame lokaliniame sektoriuje, ir buvo laikomas 2-ame miegamajame, kuris yra ne kameros tipo, o bendrabučio tipo. Šio miegamojo plotas yra 33,94 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,77 kv. m., o sanitarinio mazgo esančio Jis turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti 3 valandas Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakyme Nr. 1-152 patvirtintos nuteistųjų, esančių 5-ame ir 6-ame lokaliniuose sektoriuose, dienotvarkės laiku. Nurodė, kad bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus, kaip numato Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas. Nurodė, kad nors pareiškėjo gyvenamoje patalpoje ant langų yra vidinės grotos, kaip teigia pareiškėjas, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti miegamuosius. Sanitariniame mazge yra įrengta veikianti ištraukiamoji ventiliacija. Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus pataisos namų administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, konkrečiai neįvardija bei nepagrindžia, jog yra visos civilinės atsakomybės būtinos sąlygos, todėl nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimo.
Bylos duomenys (asmens bylos kopija) patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 18 d. atliko bausmę Alytaus pataisos namuose (b. l. 18), todėl byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos, atsiradusios nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 18 d. (toliau – ginčo laikotarpis), atlyginimo.
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtais veiksmais laiko ir prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, kad jo gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, bei iš to, kad šioje patalpoje nebuvo įmanoma gerai išvalyti langų ir trūko gryno oro. Kitokio pobūdžio ginčo pareiškėjas nekelia.
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Bylos duomenimis (b. l. 13, 19, 53) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 14-ame būryje (6 lokaliniame sektoriuje), 2-ame miegamajame. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 13) ir rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad 2-as miegamasis yra bendrabučio tipo (b. l. 53).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas), pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktas). Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2-asis miegamasis, kuriame buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, yra 33,94 kv. m ploto(b. l. 20, 53). Bylos duomenimis, šiame miegamajame yra 9 lovos (b. l. 20, 13). Kadangi miegamajame buvo 9 lovos, jame galėjo gyventi ne daugiau kaip 9 asmenys (įskaitant pareiškėją). Bylos duomenimis nustatyta, kad šiame miegamajame 2018 m. birželio 6 d., 2018 m. birželio 30 d. ir 2018 m. liepos 18 d. gyveno 9 asmenys (taip pat ir pareiškėjas) (b. l. 54–56). Pareiškėjas skunde taip pat patvirtino, kad jo gyvenamoje patalpoje buvo 9 asmenys (b. l. 2). Tokiu atveju vienam asmeniui teko 3,77 kv. m ploto (33,94 / 9 = 3,77). Iš šių duomenų teismas daro išvadą, kad Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtinta minimali gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos bendrabučio tipo patalpai (3,1 kv. m vienam asmeniui) nebuvo pažeista. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpoje ir iš kameros išleidžiamas tik 3 val. per parą. Teismas, atsižvelgdamas į šį pareiškėjo skundo argumentą, sprendžia, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų buvęs laikomas užrakintas kameroje, minimali gyvenamojo ploto norma, nustatyta pataisos įstaigos kamerų tipo patalpai (3,6 kv. m vienam asmeniui) (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktas) taip pat nebuvo pažeista, kadangi vienam asmeniui teko 3,77 kv. m ploto. Dalį ploto 2-ame miegamajame, kuriame ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, užėmė baldai (b. l. 15), tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (pvz., 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-308-492/2018). Dalį ploto šiame 2-ame miegamajame užėmė sanitarinis mazgas (jis užėmė 2,85 kv. m ploto (b. l. 53)). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų pataisos namuose, rėmėsi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.¹1 punkto ir 11¹.2 nuostatomis ir konstatavo, kad jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Konvencija, vienam asmeniui kamerų tipo patalpose turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-308-492/2018). Toje pačioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Pagal teisminę praktiką, tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju tiek bendrabučio tipo patalpai nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas), tiek kameros tipo patalpai nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktas) nebuvo pažeista.
Europos Žmogaus Teisų Teismas (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršič prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-308-492/2018).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal Konvencijos 3 straipsnio išaiškinimus, jeigu grindų plotas vienam asmeniui yra mažesnis nei 3,06 kv. m laisvo ploto, tai prilygsta šiurkščiam pažeminimui, ir prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju pagal Konvencijos 3 straipsnį. Teismas pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti jį nukentėjusiuoju pagal Konvencijos 3 straipsnį vertina kaip skundo motyvą, kurio pagrindu pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjui teko 3,77 kv. m gyvenamojo ploto, todėl, remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog Konvencijos 3 straipsnis buvo pažeistas.
Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameroje langų nebuvo įmanoma gerai išvalyti ir kameroje trūko gryno oro (nes langai atsidarė tik 15 cm) dėl tos priežasties, jog ant langų iš vidaus pusės buvo sudėtos grotos.
Iš byloje esančių fotografijų matyti, kad 2-oje gyvenamojoje patalpoje (kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas) ant lango iš vidaus ir iš išorės sudėtos grotos (b. l. 36–38).
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi ir ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 22 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai; 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Bylos duomenimis, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymasis Alytaus pataisos namuose buvo patikrintas 2016 m. gruodžio 7 d., t. y. iki ginčo laikotarpio. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) šio patikrinimo metu nustatė, kad pataisos namų pastate su kamerų tipo patalpomis kamerose langai yra skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikyti natūraliam patalpų vėdinimui. Mechaninė ventiliacija įrengta tualeto, dušo patalpose. Nuteistieji asmenys apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, šios patalpos vėdinamos per langus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šio patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų Alytaus pataisos namuose nenustatė (2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), b. l. 23–24). Atsakovės atstovo atsiliepime nurodytais duomenimis, sanitariniame mazge yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija (b. l. 14). Teismas neturi pagrindo abejoti patikrinimo akto pagrįstumu ir atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų duomenų apie teisingumu. Dėl to teismas sprendžia, kad nuteistųjų gyvenamosiose patalpose yra langai, jie atsidaro ir yra galimybė gyvenamąsias patalpas išvėdinti per langus. Be to, iš byloje esančių fotografijų, kuriuose užfiksuoti pareiškėjo gyvenamosios patalpos langai ir grotos ant langų (b. l. 36–38) matyti, jog grotos, uždėtos ant langų iš vidaus, negali trukdyti pradaryti langus ir išvėdinti gyvenamąją patalpą, taip pat yra galimybė langus išvalyti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl gryno oro trūkumo gyvenamojoje patalpoje bei galimybės langus išvalyti nebuvimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl gryno oro trūkumo jam skauda širdį. Bylos medžiagoje yra medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopija, kurioje užfiksuota, jog 2018 m. liepos 19 d. pareiškėjui buvo nustatytas duriančio pobūdžio skausmas krūtinėje ir skirti vaistai (b. l. 40), tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad skausmo krūtinėje priežastis buvo gryno oro trūkumas dėl gyvenamojoje patalpoje nepakankamai atsidarančių langų, kaip nurodė pareiškėjas. Todėl atmestini kaip neįrodyti pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjui dėl gryno oro trūkumo (dėl gyvenamojoje patalpoje nepakankamai atsidarančių langų) sutriko sveikata(skauda širdį).
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Alytaus pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.