Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų K. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-71-431/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus stogai“ ieškinį atsakovams K. M. ir R. M. dėl skolos priteisimo .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai ieškovas reikalauja iš atsakovų priteisti skolą, susidariusią už atliktus gyvenamojo namo stogo statybos darbus.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 96 638,24 Lt, 7 825, 01 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2010-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdydamas atsakovų užsakymą, atliko stogo statybos darbus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Rašytinės sutarties dėl darbų atlikimo šalys nesudarė, o visus klausimus, susijusius su minėtais darbais, sprendė K. M. ir jo įgaliotas asmuo J. G.. Atsakovas tik iš dalies atsiskaitė su ieškovu, pagal 2009-01-30 PVM sąskaitą faktūrą VS Nr. 00784 sumokėdamas 73 000 Lt, jis nepripažino medžiagų tiekimo ir už jas nesumokėjo, nors jo atstovas 2009-09-30 patvirtino pateiktų medžiagų kiekį, pasirašydamas medžiagų kiekių suderinimo aktą Nr. 2008-09-30/01, kuriame nurodyta medžiagų kaina – 87 183,70 Lt. Ieškovo manymu, jis pilnai ir tinkamai atliko stogo statybos darbus, atsakovai juos priėmė ir naudojasi, todėl jie turi sumokėti už atliktus darbus, tačiau tai padaryti vengia.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškovu buvo sutarta tik dėl dalies stogo darbų atlikimo, kurie nurodyti 2009-01-30 atliktų darbų akte Nr. 05 ir kurio pagrindu išrašyta bei apmokėta PVM sąskaita faktūra. Ieškovui pabaigus minėtus darbus, svarstė galimybę atlikti ir kitus stogo dengimo darbus, bet nesutarus dėl kainų ir terminų, darbų buvo atsisakyta. Pabrėžė, kad jų įgaliotas asmuo susipažino su medžiagų sąrašu ir nustatė, kad šios nereikalingos, nes nesusitarta dėl pačių darbų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012-03-07 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 93 518,24 Lt skolos, 1 520 Lt palūkanų ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-05-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas, remdamasis byloje atliktos ekspertizės išvadomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ekspertui buvo pateikti ir atsakovų užsakymu UAB MK „Projektai“ atlikti stogo konstrukcijų, atskirų mazgų planai ir atskirų detalių darbo brėžiniai ir šie buvo vertinami kartu su ieškovo darbo brėžiniais ir stogo įrengimo technologijomis, nustatė, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengto stogo konstrukcija atitinka stogo konstrukciją, pavaizduotą pateiktuose brėžiniuose, stogo konstrukcijos įrengimui buvo reikalingi pateiktuose medžiagų kiekių suderinimo akte bei atliktų darbų aktuose nurodyti darbai ir medžiagos, šių darbų ir medžiagų kiekiai buvo būtini ir pakankami, išskyrus tašų kiekį gegnių įrengimui. Byloje nesant kitokių įrodymų, kurie leistų abejoti eksperto išvada ar su ja nesutikti (CPK 218 str.), sprendė, kad eksperto išvada paneigia atsakovų argumentus dėl stogo darbų brėžinių neatspindėjimo realaus medžiagų poreikio tokiems darbams atlikti.

Nustatęs, kad byloje nekilo ginčas dėl 2009-01-30 atliktų darbų akte Nr. 05 nurodytų darbų apimties, t. y. stogo konstrukcijos įrengimo – paruošimo iki dangos klojimo, šis pasirašytas praėjus ketveriems mėnesiams po to, kai buvo suderinti medžiagų kiekiai, dokumentų sudarymo laikas atitinka atsakovų nurodytų susitarimų ir darbų atlikimo laiką, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų motyvus, kad minėtas aktas buvo skirtas planuojamų ateityje darbų atlikimui, dėl kurių šalys iš esmės nesusitarė. Kartu pažymėjo, kad šias aplinkybes paneigia ir minėtos ekspertizės išvados. Teismo vertinimu, 2008-11-27 kasos pajamų orderis, kuriuo ieškovas iš atsakovų priėmė 73 000 Lt, rodo, kad šis atsiskaitymas nebuvo galutinis pagal pateiktą 2009-01-30 atliktų darbų aktą Nr. 05, o aplinkybė, kad likusiai mokėtinai 96 638,24 Lt sumai ieškovas sąskaitą faktūrą išrašė tik 2010-01-15 ir pateikė ją atsakovams, neturi įtakos atsakovų pareigai vykdyti prievolę. Įvertinęs tai, kad 2010-01-15 atliktų darbų aktas Nr.02 yra pasirašytas tik rangovo, ir nenustatęs, jog užsakovas jo nepasirašė pagrįstai, vadovaudamasis CK 6.676 straipsnio nuostatomis, sprendė, kad iš atsakovų solidariai priteistina darbų ir medžiagų kaina, mažinant ją 3 120 Lt suma pagal eksperto pateiktas išvadas dėl būtino ir pakankamo tašų kiekio gegnių įrengimui ((4 992+12 168)-(5 400+8 640)). Konstatavęs, kad rangovas turėjo paskaičiuoti ir suderinti reikiamą darbų atlikimui medžiagų kiekį, o užsakovas nėra atsakingas ir jam netenka pareiga apmokėti už didesnį medžiagų kiekį nei jų realiai sunaudota stogo statybai, atmetė ieškovo argumentą, kad 2008-09-30 medžiagų kiekių suderinimo akte nurodytos medžiagos buvo perduotos atsakovų nuosavybėn, nes šis niekaip neatskleidžia paminėtos aplinkybės (CK 305 str.). Teismas nustatęs, kad šalys nenustatė atsiskaitymo termino, sprendė, jog taikytinas CK 6.53 straipsnis ir ieškovo reikalavimo apmokėti prievolę pateikimo diena laikytina 2010-01-15 sąskaitos išrašymo, o ne 2008-09-30, todėl tik nuo 2010-01-22 skaičiuotinos ieškovo prašomos priteisti palūkanos, sudarančios 1 520 Lt (119 dienų nuo nesumokėtos 93 518,24 Lt sumos) (CK 6.210 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai, nesutikdami su minėtu sprendimu, padavė apeliacinį skundą ir prašo jį panaikinti bei bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė atsakovų teises naudotis tinkamu atstovavimu ir vesti bylą per atstovą. Atsakovų atstovas apie savo ligą ir negalėjimą dėl to dalyvauti 2012-02-20 teismo posėdyje juos informavo 2012-02-16, o teismui, ieškovui ir jo atstovui apie tai pranešė 2012-02-17 tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2010-01-15 atliktų darbų akte Nr. 02 nurodytus darbus atliko ieškovas, ir priteisė 7 962,10 Lt (be PVM). Iš byloje atliktos ekspertizės išvadų nėra galimybės tiksliai nustatyti, kuriuos darbus atliko būtent ieškovas, ar minėtame akte nurodytos medžiagos būtinos jame nurodytiems darbams atlikti, ar tik darbams, nurodytiems 2009-01-30 atliktų darbų akte Nr. 05. Be to, ekspertizės išvadose nurodyti statybinių medžiagų kiekiai, panaudoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo įrengimo darbams, neatitinka kiekių, nurodytų 2008-09-30 medžiagų kiekių suderinimo akte Nr. 2008-09-30/01. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas atsakovų atstovas parodė, kad šiame akte nurodytos medžiagos buvo panaudotos visos.

Ieškovas su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

Teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.Šalys byloje pateikė visus parengiamuosius procesinius dokumentus, kuriuose visapusiškai išdėstė savo argumentus. Iki ekspertizės paskyrimo, byla buvo nagrinėjama iš esmės, apklaustas liudytojas, atsakovai turėjo visas galimybes užduoti rūpimus klausimus, o atstovo neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos nelaikoma rimta priežastimi pagal CPK 162² straipsnį. Ekspertizės aktas patvirtina nustatytą medžiagų ir jų kiekio poreikį darbams atlikti. Atsakovams buvo suteikta galimybė pateikti klausimus ekspertui, tačiau šiam jų neuždavė. Jie pripažįsta darbus, nurodytus 2009-01-30 akte Nr. 05, o tai reiškia, kad pripažįsta ir jiems pateiktas medžiagas, nurodytas 2008-09-30 akte, nes darbų atlikimas be medžiagų objektyviai neįmanomas. Teismas patenkino ieškovo ieškinį 3 480 Lt mažesne suma, nors medžiagos už šią sumą ir buvo perduotos atsakovams.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Įvertinusi apeliantų prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių jie mano, kad skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, t. y. kad galės pateikti paaiškinimus, užduoti klausimus dalyvaujantiems asmenims ir ekspertui, teiks prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, o taip pat bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Be to, kaip teisingai ieškovas nurodo atsiliepime, šalys turėjo visas įstatymo suteiktas galimybes savo argumentus išdėstyti procesiniuose dokumentuose, iki ekspertizės paskyrimo byla buvo nagrinėjama iš esmės, apklaustas liudytojas, atsakovai turėjo teisę užduoti klausimus proceso dalyviams, tačiau atsakovas K. M. dalyvavo tik viename teismo posėdyje, o teismui paskyrus ekspertizę – klausimų ekspertui nepateikė. Kita vertus, apeliantai turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka savo iniciatyva taip pat atlikti ekspertizę ir šios aktą pateikti teismui, tačiau to nepadarė (CPK 314 str.). Todėl apeliantų prašymas netenkintinas (CPK 185 str., 321 str., 322 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.).

Kaip minėta, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 96 638,24 Lt, 7 825,01 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2010-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes jis atliko stogo statybos darbus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovai tik iš dalies atsiskaitė su ieškovu, nepripažindami medžiagų tiekimo ir už jas nesumokėdami, nors jų atstovas patvirtino pateiktų medžiagų kiekį.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje atliktos ekspertizės išvadomis, sprendė, kad ši paneigia atsakovų argumentus dėl stogo darbų brėžinių neatspindėjimo realaus medžiagų poreikio tokiems darbams atlikti ir ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 93 518,24 Lt skolos, 1 520 Lt palūkanų ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-05-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Apeliantai, nesutikdami su šiuo teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės išvadomis, nes iš jos išvadų nėra galimybės tiksliai nustatyti, kuriuos darbus atliko būtent ieškovas, ar minėtame akte nurodytos medžiagos būtinos jame nurodytiems darbams atlikti, ar tik darbams, nurodytiems 2009-01-30 atliktų darbų akte Nr. 05, išvadose nurodyti statybinių medžiagų kiekiai, panaudoti namo stogo įrengimo darbams, neatitinka kiekių, nurodytų 2008-09-30 medžiagų kiekių suderinimo akte Nr. 2008-09-30/01; taip pat, kad teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė atsakovų teises naudotis tinkamu atstovavimu ir vesti bylą per atstovą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 263 str., 320 str., 327 str.).

Kaip žinoma, teisės į teisingą teismą įgyvendinimas neatskiriamas nuo teisės byloje naudotis teisine pagalba, jog asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai 2011-03-14 sudarė atstovavimo sutartį su profesionaliu teisininku – advokato padėjėju A. L., kuris dalyvavo 2011-03-30 ir 2011-08-30 teismo posėdžiuose ir atstovavo atsakovų interesus. Todėl atmetami kaip nepagrįsti apeliantų argumentai dėl atsakovų teisės naudotis tinkamu atstovavimu ir vesti bylą per atstovą pažeidimo. Kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime, atstovo neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos nepripažintina svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 162² str.). Juo labiau, kad 2012-02-20 teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2011-10-10 nutartimi, apie teismo posėdžio laiką ir vietą proceso dalyviams buvo parnešta įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, apie savo ligą atstovas teismui parnešė tik 2012-02-17 (penktadienį), nors, kad negalės dalyvauti žinojo jau 2012-02-15, o teismo posėdis vyko 2012-02-20 (pirmadienį). Be to, patys atsakovai 2012-02-20 teismo posėdyje nedalyvavo ir nenurodė svarbių neatvykimo priežasčių. Atstovo turėjimas neatima teisės iš pačių asmenų teisės dalyvauti byloje ir sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 51 str. 1 d.).

Taip pat kaip nepagrįstus teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės išvadomis, nes iš jos išvadų nėra galimybės tiksliai nustatyti, kuriuos darbus atliko būtent ieškovas, ar minėtame akte nurodytos medžiagos būtinos jame nurodytiems darbams atlikti, ar tik darbams, nurodytiems 2009-01-30 atliktų darbų akte Nr. 05, išvadose nurodyti statybinių medžiagų kiekiai, panaudoti namo stogo įrengimo darbams, neatitinka kiekių, nurodytų 2008-09-30 medžiagų kiekių suderinimo akte Nr. 2008-09-30/01.

Visų pirma, pažymėtina, kad byloje ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis, t. y. ieškovas atsakovams iš savo medžiagų atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo statybos darbus (stogo konstrukcijos įrengimas (paruošimas iki dangos klojimo)), nėra. Taigi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 str.), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 str.) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Kaip žinia, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.). Antra, kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jis turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį, t. y su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti iš atsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje atliktos ekspertizės išvadomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ekspertui buvo pateikti ir atsakovų užsakymu UAB MK „Projektai“ atlikti stogo konstrukcijų, atskirų mazgų planai ir atskirų detalių darbo brėžiniai ir šie buvo vertinami kartu su ieškovo darbo brėžiniais ir stogo įrengimo technologijomis, sprendė, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengto stogo konstrukcija atitinka stogo konstrukciją, pavaizduotą pateiktuose brėžiniuose, stogo konstrukcijos įrengimui buvo reikalingi pateiktuose medžiagų kiekių suderinimo akte bei atliktų darbų aktuose nurodyti darbai ir medžiagos, šių darbų ir medžiagų kiekiai buvo būtini ir pakankami, išskyrus tašų kiekį gegnių įrengimui. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau kartu pabrėžiama, kad jie nėra nenuginčijami ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. Ž. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. AB ,,ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-66/2010; kt.). Tačiau atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonės nurodytos teismo išvados nepaneigė, nors tokią teisė turėjo (CPK 178 str., 218 str., 314 str.). Todėl teismas, vadovaudamasis byloje esančiais objektyviais duomenimis, pagrįstai sprendė, kad eksperto išvada paneigia atsakovų argumentus dėl stogo darbų brėžinių neatspindėjimo realaus medžiagų poreikio tokiems darbams atlikti (CPK 185 str.). Be kita ko, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas pasirašė 2009-01-30 atliktų darbų aktą Nr. 05 ir dėl jo byloje ginčo nekilo, o 2008-11-27 kasos pajamų orderis, kuriuo ieškovas iš atsakovų priėmė 73 000 Lt, rodo, kad šis atsiskaitymas nebuvo galutinis (avansinis) pagal pateiktą 2009-01-30 atliktų darbų aktą Nr. 05. Kita vertus, kaip teisingai nurodo atsiliepime ieškovas, apeliantai, pripažindami darbus, nurodytus 2009-01-30 akte Nr. 05, tuo pačiu pripažįsta ir jiems pateiktas medžiagas, nurodytas 2008-09-30 akte, nes darbų atlikimas be medžiagų objektyviai neįmanomas. Sutiktina ir su teismo išvada, jog tai, kad likusiai mokėtinai 96 638,24 Lt sumai ieškovas sąskaitą faktūrą išrašė tik 2010-01-15 ir pateikė ją atsakovams, neturi įtakos jų pareigai vykdyti prievolę (CK 6.676 str. 2 d.).

Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 263 str., 301 str., 320 str.).

Teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes jie nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini teisiškai nereikšmingais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą nepakeistą.