Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdamas atsakovės T. V. ir trečiojo asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovei T. V. dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo, trečiasis asmuo atsakovės pusėje V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės dalį išmokėtų sumų, t. y. 424,89 euro, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės - draudėjos T. V. 2014 m. kovo 8 d. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria buvo apdraustas draudėjai priklausančio automobilio OPEL INSIGNIA SPORTS TOURER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Sutartyje aptarta sąlyga, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų jaunesnių nei 30 metų amžiaus. 2014 m. liepos 16 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės vairuojama transporto priemonė apgadino kitą transporto priemonę HYUNDAI TIBURON. Eismo įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės. Todėl ieškovas, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis atlygino 2934,11 Lt, (849,78 euro) dydžio nuostolius automobilio HYUNDAI TIBURO savininkui. Eismo įvykio metu apdraustą transporto priemonę vairavo asmuo (atsakovė), kuris buvo jaunesnis nei 30 metų amžiaus. Sutarties 1.6 punkte, nurodyta, kad pasikeitus bent vienai sąlygai pasikeičia draudimo rizika, dėl to draudimo įmoka gali būti perskaičiuota.Draudėjai šios sutarties bei teisės aktų numatytais terminais nepranešus apie rizikos padidėjimą, draudikas, dėl įvykusio draudžiamojo įvykio išmokėjęs išmoka, vadovaudamasis įstatymu bei LR Vyriausybės nustatytomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, įgijo teisę reikalauti, kad draudėja grąžintų išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį. Ieškovas įgijo 50 procentų dydžio nuo išmokėtos sumos, t. y. 424,89 euro, atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti išmokėtos draudimo išmokos sumą.Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Teigė, jog Sutarties 1.5. punkte nurodytos sąlygos draudimo sutarties sudarymo dieną tinkamai neįvertino, ši sąlyga nebuvo, sudarant sutartį, atskirai aptarta, nebuvo išaiškinta. Atsakovė pasikliaudama draudiku, kaip savo srities profesionalu, kuriam keliami didesni reikalavimai ir atsakomybė, sudarė draudimo sutartį pakankamai atidžiai nevertindama kiekvieno jos punkto. Ši aplinkybė negali būti traktuojama, kaip silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies nenaudai. Ieškovas žinojo, kad Sutarties sudarymo dieną atsakovei nebuvo 30 metų, nes ieškovui buvo pateikti asmens duomenys patvirtinantys atsakovės amžių. Automobilis OPEL INSIGNIA SPORTS TOURER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Sutarties sudarymo metu, tiek įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei, kuri yra ne tik automobilio savininkė, bet ir draudėja. Nors atsakovei Sutarties sudarymo dieną nebuvo 30 metų, tačiau į Sutartį buvo įtraukta sąlyga, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų jaunesnių, nei 30 metų amžiaus. Atsakovė sudarant sutartį nenuslėpė jokios svarbios informacijos, elgėsi sąžiningai ir bendradarbiavo su draudiku ir nė nenumanė, kad tokia sąlyga bus įtvirtinta sutartyje. Atsakovo nuomone, tokia sąlyga yra nesąžininga. Trečiasis asmuo V. V. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad Sutartį sudarė ne atsakovė, o jos vardu trečiasis asmuo. Sutartis buvo sudaryta ir jos sąlygos suformuluotos remiantis išimtinai V. V. išreikštu pageidavimu, ieškovas iš esmės pripažino savo nerūpestingą ir neprofesionalų elgesį bei jam priklausančių pareigų įvertinti draudimo riziką nevykdymą. Pageidavimo sudaryti draudimo sutartį kitomis sąlygomis negu objektyviai egzistuojančios pagal draudikui pateiktus atsakovės kaip transporto priemonės savininkės dokumentus – draudžiamo automobilio registracijos dokumentus, nereiškė.Sutarties sudarymo dieną draudiko atstovė matė atsakovę, tačiau su ja nekalbėjo ir nieko neklausė. Sutartis buvo sudaryta apgaulingai, neatskleidžiant visų jos sąlygų, manipuliuojant pasitikėjimu, pagal paties draudiko primestas sąlygas.

Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės T. V. ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiai per AAS „Gjansidige Baltic“ Lietuvos filialą, 424,89 euro, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 424,89 euro sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 eurų bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad Sutarties 1.5 punkte susitarta, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų jaunesnių nei 30 metų amžiaus. Sutarties 1.6 punkte nurodyta draudėjo pareiga pranešti draudikui apie padidėjusią riziką, o draudėjui neįvykdžius šios pareigos, draudikas įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį.Draudimo sutartį faktiškai sudarė atsakovės sutuoktinis V. V., kuris draudimo atstovei pateikė automobilio techninį pasą, kuriame automobilio savininku nurodyta atsakovė, ir įmokėjo pirminę įmoką 179,10 Lt, todėl ieškovei perėjo šia Sutartimi prisiimtos draudėjo teisės ir pareigos. Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 11 punkte, numatyta, kad pareigą sudaryti draudimo sutartį turi transporto priemonės savininkas bei asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, pagal kurią jam numatoma galimybė įgyti nuosavybės teisę į šią transporto priemonę per tam tikrą terminą. Jų vardu draudimo sutartį turi teisę sudaryti transporto priemonės teisėtas valdytojas arba kitas įstatymų nustatyta tvarka įgaliotas asmuo. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas šiame punkte nurodytų asmenų, atsakingų už draudimo sutarties sudarymą, atstovu pagal įstatymą. Draudikas savo iniciatyva turi teisę, bet ne pareigą tikrinti pateiktos informacijos teisingumą. Draudikui nustatyta pareiga sudaryti draudimo sutartį su prašymą pateikusiu transporto priemonės savininku ar teisėtai automobilį valdančiu asmeniu pagal jų pateiktus duomenis. Draudimo santykiai yra fiduciariniai, teisės aktai numato draudiko teisę, bet ne pareigą patikrinti duomenų tikrumą. Teismas daro išvadą, kad ieškovas nepažeidė įstatymų ir kitų, transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Sutartį sudarydamas pagal V. V. pateiktus duomenis. Sutarties sąlyga, nustatanti, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų jaunesnių nei 30 metų amžiaus (Sutarties 1.5 punktas), nėra standartinė. Ji yra aptariama individualiai ir į draudimo sutartį įtraukiama tada, kai ją suderino abi sutarties šalys. Ieškovas ir liudytoja apklausta V. N. teigė, kad V. V., sudarydamas įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pateikė atsakovės vardu automobilio registracijos pažymėjimą, tačiau patikino, kad atsakovė automobilio nevairuos ir pageidavo draudimo sutartyje nurodyti 30 metų valdytojo amžių ir 7 metų vairavimo stažą.Įvertinęs paaiškinimus, kad T. V. neskaitė Sutarties, sutiko su joje nurodyta sąlyga, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų jaunesnių nei 30 metų amžiaus (Sutarties 1.5 punktas), per visą laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki autoįvykio nesikreipė į draudėją dėl Sutarties sąlygų pakeitimo ar pan., teismas padarė išvadą, kad atsakovė sutiko su individualia draudimo sąlyga, o neperskaitydama Sutarties sąlygų ir jomis nesidomėdama, būdama neatidi ir nerūpestinga, pati prisiėmė riziką. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės teiginį, kad individualios draudimo sąlygos sudarymo faktas nėra nurodytas draudimo polise, todėl atsakovė negalėjo žinoti apie tokios sąlygos buvimą. Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 37 ir 40 punktų nuostatos aiškina, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra specifinė draudimo rūšis, reglamentuojama specialiųjų teisės aktų, jos liudijimai yra suvienodinti, todėl individualiai aptariamos draudimo sąlygos yra įrašomos ne į draudimo liudijimus, bet į draudimo sutartį. Atsakovė priešinių reikalavimų pripažinti Sutarties sąlygas negaliojančiomis nereiškė ir net Sutarties sąlygų neaiškumu, nesuprantamu išdėstymu ir pan. neatsikirtinėjo. Sutarties 1.5 punkte aiškiai nurodytos sutartos transporto priemonės naudojimo sąlygos, turinčios įtakos draudimo rizikai bei nurodyta, kad draudimo rizika įvertinta ir įmoka apskaičiuota pagal draudėjo pateiktą informaciją apie numatomus valdytojus. Šalys susitarė dėl esamo Sutarties turinio, t. y. su numatytu valdytojo amžiaus, ribojimu. Atsakovė ir/ar jos sutuoktinis kaip vidutiniškai apdairūs ir atidūs asmenys, turėjo galimybę ir pareigą perskaityti Sutarties sąlygas, ir nustatę, kad pasirašė ne tokio turinio Sutartį, kokio pageidavo, turėjo teisę reikalauti pakeisti Sutartį. Duomenų, kad atsakovė po Sutarties sudarymo būtų ėmusis tokios iniciatyvos, byloje nėra. CK 6.1010 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuojau pat, kai apie tokius pasikeitimus sužinojo. Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 37 punktas numato, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Atsakovė nevykdė Sutarties 1.6 punkto įsipareigojimo padidėjus Sutarties 1.5 punkte numatytai rizikai informuoti draudėją ar jo atstovą Sutarties 1.6 punkto numatyta tvarka, todėl ji yra atsakinga ieškovui.Reikalauti maksimalios 50 procentų draudimo išmokos iš atsakovės nėra ieškovo pareiga. Tačiau teismas vertina ieškovo į bylą pateiktus draudimo įmokos apskaičiavimo duomenis, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog skaičiuojant draudimo apsaugos kainą (draudimo įmoką) pagal atsakovės asmens duomenis, draudimo rizika padidėja net 60,30 procentų. Teismas konstatavo, kad užtenka vienos iš Sutarties 1.5 punkte nurodytos sąlygos egzistavimo rizikos padidėjimo faktui konstatuoti. Atsakovės padarytas Sutarties pažeidimas yra pakankamai reikšmingas, kadangi transporto priemonės valdytojo amžius yra vienas iš pagrindinių kriterijų, į kurį atsižvelgiama skaičiuojant draudimo apsaugos kainą (draudimo įmoką), todėl tokiu atveju, jei atsakovė būtų po Sutarties sudarymo informavusi ieškovą apie draudimo rizikos padidėjimą, ieškovas, siekdamas prisiimti padidėjusią draudimo riziką, būtų modifikavęs vieną iš pagrindinių Sutarties sąlygų, t. y. padidinęs draudimo apsaugos kainą (draudimo įmoką). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas visiškai pagrįstai reikalauja maksimalios 50 procentų dydžio išmokėtos draudimo išmokos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Teismui nusprendus, jog nėra teisinio pagrindo ieškiniui atmesti, prašė sumažinti ieškovui priteisiamos išmokos dydį.Atsakovė nurodė, kad jai nebuvo atskleistos draudimo sutarties sąlygos, susijusios su rizikos faktoriais (pvz., vairuotojo amžius), ieškovas sąmoningai, siekdamas eismo įvykio atveju išsireikalauti 50 proc. draudimo išmokos dydžio sumą iš atsakovės, į draudimo sutartį įrašė 30 metų amžiaus sąlygą. Atsakovės sutuoktinis nebuvo įgaliotas sudaryti sutartį jos vardu. Sutartis neužtikrina atsakovės teisėtų interesų ir nepateisina lūkesčių.Ieškovas pažeidė sąžiningumo ir rūpestingumo pareigą bei piktnaudžiavo atsakovės žinių draudimo teisiniuose santykiuose stoka.Atsakovė sutartį sudarė prisijungimo būdu kaip vartotoja, todėl abejotinos Sutarties sąlygos aiškinamos atsakovės naudai.Sutarties sąlyga, pagal kurią atsakovės civilinė atsakomybė apsaugoma tik 50 proc. neatitinka Sutarties tikslų.Sutarties sudarymo metu atsakovė buvo 27 metų amžiaus, todėl nuo reikalaujamo 30 metų amžiaus skyrėsi tik 3 metais, eismo įvykio metu atsakovė turėjo ilgametę virš 7 metų vairavimo stažą. Vien asmens amžius nėra sąlyga iš esmės didinanti draudiko riziką.Atsakovė nurodė, kad ieškovui nepriteistina 50 proc. draudimo išmokos dydžio suma, kadangi ieškovas neįrodė TPVCAPDĮ 22 str. nustatytų pagrindų regresinei atsakovo prievolei atsirasti. Maksimalios regresinio reikalavimo sumos priteisimas neatitinka proporcingumo principo.Atsakovė nurodė, kad prieš kreipiantis ieškovui į teismą ieškovas pasiūlė atsakovei taikų ginčo sprendimo būdą reikalavimo sumą sumažinant iki 289,62 Eur (1000 Lt). Tačiau ir toks nuostolių sumažinimas neatitinka sąžiningumo ir protingumo principo. Tai patvirtina, kad draudikas supranta savo klaidą ir pripažįsta kaltę. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje V. V. prisidėjo prie apeliacinio skundo ir jį palaikė.

Transporto priemonės savininkas privalo pats arba per savo atstovą sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 2 str. 19 d.). Draudikas privalo sudaryti draudimo sutartį su savininku, kuris pats ar per savo atstovą pateikė prašymą, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti (TPVCAPDĮ 6 str. 2 d.). Asmuo, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant sutartį yra laikomas transporto priemonės savininko atstovu pagal įstatymą (TPVCAPDĮ 6 str. 2 d.).Atstovaujant įstatymo pagrindu nėra būtinas įgaliojimas, todėl vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad trečiasis asmuo V. V. laikytinas atsakovės atstovu pagal TPVCAPDĮ. Per įgaliotinį sudarytas sandoris sukelia teisines pasekmes įgaliotojui (šiuo atveju atsakovei T. V., CK 2.133 str.).Atsakovės atstovas V. V., nurodę, kad T. V. yra tik automobilio savininkė, paprašė nurodyti būtent jo amžių ir stažą atitinkančius kriterijus, o ne atsakovės amžių.TPVCAPDĮ. Per įgaliotinį sudarytas sandoris sukelia teisines pasekmes įgaliotojui (šiuo atveju atsakovei T. V., CK 2.133 str.).Atsakovės atstovas V. V., nurodę, kad T. V. yra tik automobilio savininkė, paprašė nurodyti būtent jo amžių ir stažą atitinkančius kriterijus, o ne atsakovės amžių.Atsakovė T. V. žalą padarė elementarioje situacijoje, vaižiuodama nedideliu greičiu atbuline eiga. Darytina išvada, kad tokiam elementariam pažeidimui padaryti įtakos neabejotinai turėjo vairuotojo jaunas amžius. Su draudimo sutarties sąlygomis atsakovė (per atstovą) buvo supažindinta tinkamai, o savo neatidumu ir nerūpestingumu prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką.Transporto priemonės vairuotojo amžius yra objektyvus kriterijus vertinant riziką, nes patvirtintas objektyviais statistiniais skaičiavimais. Todėl atsakovė draudimo sutarties galiojimo metu privalėjo apeliantą informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą. Atsakovės bendradarbiavimo pareigos nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas, kuris lėmė neigiamus padarinius, dėl kurių ir buvo draustasi, atsiradimąPagal byloje esančią medžiagą Apeliantas yra pateikęs teismui transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių įmokų tarifus, galiojusius Sutarties sudarymo metu. Jei atsakovė (per atstovą) būtų nuslėpusi informacijos, kad vairuos 30 metų amžiaus neturintis asmuo, draudimo įmokai būtų taikytas ženkliai didesnis koeficientas, ir ji išaugtų daugiau nei 60 proc. Ši aplinkybė dar kartą įrodo, kad draudimo rizika padidėjo labai ženkliai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ieškovo motyvais dėl Sutarties sąlygos apie minimalų vairuotojo amžių ir vairavimo stažą nepripažinimo siurprizine.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės atstovas V. V. kreipėsi į ieškovą dėl draudimo sutarties sudarymo. Ieškovą AAS „Gjensidige Baltic“ draudimo sutarties sudarymo procese atstovavo darbuotoja V. N.. Į bylą į pateiktas jos 2015-10-09 paaiškinimas dėl draudimo sutarties sudarymo aplinkybių. V. N. nurodė, kad „draudimo sutartyje nurodytas 30 metų amžius ir 7 metų vairavimo stažas, nes taip pageidavo V. V., kuris sudarė ir pasirašė sutartį...“ V. N. paaiškino V. V., kad draudimo sutartyje reikėtų nurodyti automobilio savininkės (atsakovės) amžių ir stažą (atsakovės amžius sutarties sudarymo metu buvo 27 m.), priešingu atveju rizikuojama sulaukti regresinio reikalavimo iš ieškovo. Nepaisant to, V. V., nurodęs, kad T. V. yra tik automobilio savininkė, paprašė nurodyti būtent jo amžių ir stažą atitinkančius kriterijus. V. V. sumokėjo draudimo 179,10 Lt draudimo įmoką tuo patvirtindamas, kad susipažino ir sutinka su draudimo sutarties sąlygomis (sutarties 6.2. p., įmokos sumokėjimo kvitas). Šiuo faktus V. N. patvirtino ir apklausus ją kaip liudytoją teismo posėdyje. Abejoti liudytojos V. N. parodymais nėra pagrindo.Teisės aktuose nėra reikalavimo, kad draudimo sutartyse turi būti nurodytas amžius ir stažas, atitinkantys automobilio savininko amžių ir stažą. Situacija, kai automobilį savininkas perduoda naudotis kitam asmeniui, o pats nevairuoja, yra įprasta. Dėl to nurodomas naudotojo amžius, stažas ir kiti rizikos faktoriai. Draudimo sutartį V. V. perdavė atsakovei. Ši patvirtino, kad sutarties. Nuo Sutarties sudarymo momento iki įvykio praėjo daugiau nei 4 mėnesiai, tačiau, kaip teigia atsakovė, ji sutarties taip ir neskaitė, o apie Sutarties sąlygas neva sužinojo tik gavusi iš ieškovo pretenziją. Atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visetą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad su draudimo sutarties sąlygomis atsakovė (per atstovą) buvo supažindinta tinkamai, o savo neatidumu ir nerūpestingumu pati prisiėmė neigiamų pasekmių riziką.Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 m. liepos 15 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016, kurios teisiškai reikšmingos aplinkybės iš esmės panašios į nagrinėjamos apeliacinės bylos aplinkybes. Kasacinėje byloje draudikas prašė priteisti iš draudėjo 50 proc. nukentėjusiajam sumokėtos draudimo išmokos, nes draudėjas neinformavo draudiko apie automobilio perleidimą, o draudėjas priešieškiniu prašė pripažinti tam tikras draudimo sutarties sąlygas negaliojančiomis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismai pagrįstai nepripažino draudimo sutarties sąlygos dėl minimalaus transporto priemonės valdytojo amžiaus, vairavimo stažo ir galimų sankcijų draudėjui už nepranešimą apie sutartų apribojimų pažeidimą negaliojančiomis bei siurprizinėmis, nes jos buvo individualiai aptartos dar prieš sudarant sutartį. Nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 d., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – ir Taisyklės) įgijo teisę draudikas, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Nors transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką, tačiau tai automatiškai nereiškia, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies. Eismo įvykio metu vairuotojas buvo 27 m. amžiaus, turėjo 6 m. vairavimo stažą, tuo tarpu sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 m. amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 m. vairavimo stažą asmuo, todėl draudimo rizika negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje nurodė, kad draudimo rizika dėl kasatoriaus nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir taikydama šioje nutartyje suformuluotą draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti, iš kasatoriaus priteistiną sumą sumažinant iki 25 proc. ieškovo išmokėtos draudimo išmokos.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nurodė, kad maksimalios 50 procentų dydžio regresinio reikalavimo sumos priteisimas neatitinka proporcingumo principo. Apeliantė buvo 27 metų amžiaus, t.y. iki ribinio 30 metų amžiaus trūko 2 metų amžiaus, tačiau turėjo reikalaujamą 7 metų vairavimo stažą.Apeliacinės instancijos teismas 424,89 euro regresinio reikalavimo sumą mažina iki 25 proc. ieškovo išmokėtos draudimo išmokos, t.y. iki 212,45 eurų.Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą , t. y. ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies (50 proc.), proporcingai perskirstomos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos – ieškovui iš atsakovo priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų mokant žyminį mokestį už paduotą ieškinį; atsakovei priteistina 10 eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apmokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 25 eur išlaidų apmokant už advokato padėjėjo pagalbą.Įskaičius šalims viena iš kitos priteistinas sumas, atsakovui iš ieškovo priteistina 20 eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą pakeisti:

Priteisti iš atsakovės T. V. ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiai per AAS „Gjansidige Baltic“ Lietuvos filialą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 212,45 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25 eurų bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.