Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-26 · Civilinė byla Nr. 2S-2106-577/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-26
Bylos Nr.
2S-2106-577/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07267-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2106-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07267-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.4.5.11; 3.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (skolininkų) D. Z., A. S. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų (skolininkų) D. Z., A. S. ir V. B. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, suinteresuotieji asmenys (išieškotojai): J. V., M. K..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į antstolį S. M. su skundu, prašydami panaikinti jo: 2018 m. vasario 8 d. turto arešto akto Nr. eS002512 vykdomojoje byloje Nr. 0170/18/00104 dalį, nustatant, kad yra areštuojamas tik šis skolininkui D. Z. priklausantis turtas: 1/3 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); 2018 m. vasario 8 d. turto arešto akto Nr. eS002568 vykdomojoje byloje Nr. 0170/18/00101 dalį, nustatant, kad yra areštuojamas tik šis skolininkui V. B. priklausantis turtas: 1/3 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); panaikinti 2018 m. vasario 8 d. patvarkymą Nr. eS002506 areštuoti skolininkui D. Z. priklausančias pinigines lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą ir 2018 m. vasario 8 d. nurodymą Nr. eS002507 priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykdomoji byla Nr. 0170/18/00104); panaikinti 2018 m. vasario 8 d. patvarkymą Nr. eS002567 areštuoti skolininkui V. B. priklausančias pinigines lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą ir 2018 m. vasario 8 d. nurodymą Nr. eS002566 priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykdomoji byla Nr. 0170/18/00101); panaikinti 2018 m. vasario 9 d. patvarkymą Nr. eS002624 areštuoti skolininkei A. S. priklausančias pinigines lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą ir 2018 m. vasario 9 d. nurodymą Nr. eS002629 priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykdomoji byla Nr. 0170/18/00102); panaikinti visus kitus nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių areštus, kurie yra taikomi skolininkų D. Z., A. S. ir V. B. atžvilgiu. Skunde nurodė, kad antstolis areštavo žymiai didesnę skolininkų turto dalį nei būtina išieškotojų reikalavimams patenkinti. Pasak pareiškėjų, nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra ženkliai didesnė nei išieškoma suma (nepriklausomai nuo to, kuria verte būtų vadovaujamasi). Pažymėjo, kad nekilnojamam turtui taikomi suvaržymai nemažina nekilnojamojo turto vertės ar jo likvidumo.Antstolis S. M. 2018 m. kovo 6 d. patvarkymu Nr. eS004722 pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, - panaikino areštą, taikytą 2018 m. vasario 8 d. turto arešto aktu skolininko D. Z. vardu registruotoms 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „D.“ akcijų; kitą skundo dalį atmetė ir persiuntė skundą su vykdomosiomis bylomis teismui.Suinteresuotieji asmenys nustatytu terminu atsiliepimų į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjų (skolininkų) D. Z., A. S. ir V. B. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų atmetė. Vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau- SVI) 11 punktu, taip pat atsižvelgęs į Turto arešto aktų registro turto arešto akto Nr. 2016018361 duomenis, kad skolininkui V. B. priklausančios žemės sklypo bei statinių dalys yra areštuotos kito antstolio, vykdančio išieškojimą pirmesnės eilės išieškotojams, į turto arešto akto Nr. 2016052993 duomenis, kad tas pats skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas areštuotas dar vieno antstolio, vykdančio skolų išieškojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI), sprendė, jog antstolis neturi galimybės skolų išieškojimą skolininko V. B. atžvilgiu nukreipti į jam priklausančio žemės sklypo ir statinių dalį. Pažymėjo, kad antstolis gali tik prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą. Vadovaudamasis SVI 12 punkto nuostatomis, bei įvertinęs tai, kad skolininkai turi ir kito turto, teismas padarė išvadą, kad dėl žemės sklypui ir statiniams pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo teisėtai areštuotas kitas skolininkams priklausantis turtas bei priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Kito skolininkų turto nepakakus užtikrinti visos skolos išieškojimo, buvo areštuotas ir žemės sklypas su statiniais, kuriems pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taip pat teismas nurodė, jog antstolis padarė pagristą išvadą, jog Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-2015-467/2018 yra sprendžiama dėl žemės sklypo suformavimo teisėtumo, ir tai sudarė pagrindą antstoliui kritiškai vertinti šio žemės sklypo bei statinių teisinį statusą ir galimybes užtikrinti išieškotojų interesus juos realizavus. Sutiko su antstolio pozicija, kad jei būtų nustatyta, jog statiniai įregistruoti neteisėtai, kiltų ir sklypo suformavimo teisėtumo klausimas, o žemės sklypo suformavimą pripažinus neteisėtu, žemė būtų grąžinama valstybei ir jos realizavimas skolininkų skolų padengimui taptų nebeįmanomas. Pažymėjo, kad ne visos piniginės lėšos už galimai iš varžytynių parduotą turtą būtų pervestos išieškotojams, kadangi už realizuojamą turtą gautinos lėšos būtų skirstomos visiems išieškotojams pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nurodytą reikalavimų patenkinimo eilę. Teismas nesutiko su skolininkų teiginiais, kad žemės sklypo ir statinių areštas pakankamai užtikrina išieškotojų finansinių reikalavimų vykdomosiose bylose patenkinimą.2018 m. vasario 8 d. ir 2018 m. vasario 9 d. patvarkymais antstolis areštavo skolininkams galimai priklausantį turtą, turtines teises ar pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis ar priklausantį jiems iš trečiųjų asmenų. Kadangi skolininko D. Z. areštuota turtinė teisė sudarė 3,14 Eur, skolininkės A. S. turtinių teisių antstolis nenustatė, teismas padarė išvadą, kad skolininkų galimų turtinių teisių areštas, nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas nėra pertekliniai. Teismo nuomone, įvertinus tai, kad piniginės lėšos iš areštuotų skolininkų sąskaitų kredito įstaigose į antstolio depozitinę sąskaitą pervestos nebuvo, nėra pagrindo teigti, kad skolininkų sąskaitų areštas yra perteklinis. Taip pat pažymėjo, kad skolininkai A. S. ir V. B. nedirba, pajamų negauna, o skolininko D. Z. darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro apie 55 Eur.Kadangi yra tikimybė, jog nukreipti išieškojimą į žemės sklypą ar statinius gali tapti neįmanoma, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog antstolio veiksmai areštuojant ne tik žemės sklypą bei statinius, bet ir kitą skolininkams priklausantį turtą, turtines teises ar pinigines lėšas, yra neteisėti ar nepagrįsti; nėra areštuota daugiau turto, negu būtina skolininkų įsipareigojimams padengti bei užtikrinti išieškotojų finansinių reikalavimų patenkinimą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjai D. Z., A. S. ir V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – D. Z., A. S. ir V. B. skundą patenkinti visiškai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skolininkui V. B. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra areštuotas kitose vykdomosiose bylose. Teigia, kad V. B. 432,65 Eur įsiskolinimas VMI vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01178, 2018 m. balandžio 24 d. buvo padengtas ir ši vykdomoji byla yra užbaigta antstolio V. M. 2018 m. balandžio 24 d. patvarkymu. Jokie papildomi suvaržymai skolininkui V. B. priklausančiam nekilnojamajam turtui išskyrus taikomus antstolio S. M., nutarties priėmimo metu ir šiuo metu neegzistuoja, todėl nėra kliūčių šį turtą realizuoti bei atsiskaityti su išieškotojais. Be to, visiško turto arešto režimas taikomas ir kitiems skolininkams, kurių atžvilgiu jokie papildomi išieškojimai nėra vykdomi, o skolai padengti pakaktų realizuoti turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, esančio minėtu adresu, vidutinė rinkos vertė remiantis 2016 m. lapkričio 28 d. turto vertinimo ataskaita – 1 500 000 Eur, o pagal masinį vertinimą 2018 m. sausio 1 d. dienai - 655 000 Eur, t. y. viršija antstolio išieškomą sumą. Sklype esančių statinių bendra vidutinė rinkos vertė - 37 500 Eur. Teigia, kad šiuo metu jokių kliūčių imtis priverstinių skolos išieškojimo veiksmų iš minėto apeliantams priklausančio nekilnojamojo turto nėra, todėl nutartis naikintina, o visi pertekliniai suvaržymai skolininkų turto atžvilgiu turėtų būti panaikinti.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2015-467/2018 ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atmetė ir nurodė, kad įsiteisėjus sprendimui, panaikinamos 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantų įsitikinimu, nors teismo sprendimą ieškovas apskundė, aplinkybė, kad ieškinys buvo atmestas, reiškia, kad šis ieškovo reikalavimas yra prima facie nepagrįstas. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nedraudžia realizuoti skolininkams priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipotetinės prielaidos apie teorines grėsmes šį žemės sklypą realizuoti ateityje, nėra pakankamas pagrindas varžyti skolininkų teises daugiau nei būtina teismo sprendimui įvykdyti.Antstolio patvarkymo atsikirtimai dėl skolininkų pateiktos turto vertinimo ataskaitos nepagrįsti ir nesudaro pagrindo skolininkų turto atžvilgiu taikyti daugiau suvaržymų negu būtina. Antstolis nepateikė įrodymų, kad žemės sklypo kaina per vienerius metus pakito. Masinio vertinimo būdu nustatyta žemės sklypo vertė nesudaro pagrindo laikyti, kad turto vertinimo ataskaitoje žemės sklypo vertė buvo nustatyta neteisingai. Turto ir verslo vertinimo pagrindų 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto ataskaitos teisingumo prezumpcija. Turto vertės neįtakoja ir turto atžvilgiu taikomi areštai.

Antstolis S. M. atsiliepime prašo atmesti skolininkų D. Z., A. S. ir V. B. atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Skunde (5-6 punktai) pateikiami klaidinantys ir tikrovės neatitinkantys argumentai ir faktai. Skolininkų skundo antstoliui pateikimo ir jo nagrinėjimo vykdymo procese metu skolininkui V. B. priklausančios žemės sklypo bei statinių dalys jau buvo areštuotos kito antstolio. Tai, kad skolininkas po 2018 m. kovo 6 d. antstolio patvarkymo priėmimo ir skundo netenkinimo dienos 2018 m. balandžio 24 d. sumokėjo skolą, neduoda pagrindo pripažinti 2018 m. kovo 6 d. antstolio patvarkymą ir 2018 m. balandžio 30 d. nutartį neteisėtais ir minėtu pagrindu juos naikinti. Papildomi įrodymai galėjo būti pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos, todėl pastaruosius atsisakytina priimti apeliacinės instancijos teisme CPK 314 straipsnio pagrindu. Be to, V. B. priklausančios žemės sklypo bei statinių dalys 2016 m. balandžio 21 d. areštuotos kito antstolio, vykdančio išieškojimą pirmesnės eilės išieškotojų naudai; apribojimas galioja ir šiuo metu.Skolininkų nesąžiningi veiksmai suponuoja išvadą, kad skundo patenkinimo atveju visas kitas skolininkams priklausantis turtas nedelsiant būtų perleistas susijusiems asmenims ar kitu būdu paslėptas. Pažymi, kad skolininkas D. Z. jam priklausančias 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „D.“ akcijų perleido trečiajam asmeniui po 2017 m. sausio 25 d. sprendimo įsiteisėjimo bei vykdomųjų raštų išdavimo dienos. Be to, jis gavęs 2018 m. sausio 18 d. raginimą, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), užtikrinant paskolos sutarties vykdymą 2018 m. sausio 22 d. įkeitė fiziniam asmeniui.Susiklosčiusi situacija sudaro pagrindą skolininkų nurodomo žemės sklypo ir statinių nevertinti kaip turto, kurį realizavus galėtų būti tenkinami išieškotojų reikalavimai. Šio viso areštuoto turto teisinis statusas šiuo metu nėra aiškus, nes galimai žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jeigu būtų nustatyta, jog statiniai įregistruoti neteisėtai, kiltų ir sklypo suformavimo teisėtumo klausimas, o žemės sklypo suformavimą pripažinus neteisėtu, žemė būtų grąžinama valstybei ir jos realizavimas skolininkų skolos padengimui taptų nebeįmanomas.Skolininkų pateikiama daugiau nei metų senumo žemės sklypo vertinimo ataskaita, neatspindi šią dieną susiklosčiusios situacijos. Be to, žemės sklypas buvo vertintas neatsižvelgiant į 2016 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis uždrausta perleisti sklypą, uždrausta organizuoti jo planavimo darbus be uždraustajame vykdyti bet kokius statybos darbus, kas neabejotinai mažina žemės sklypo vertę. Kito skolininkams priklausančio turto/turtinių teisių ir piniginių lėšų (neskaičiuojant žemės sklypo ir statinių, kurių teisinis statusas neaiškus ir kuriam taikomi kiti apribojimai, ir D. Z. priklausančio žemės sklypo, kuriam įregistruota hipoteka, vertės), vertė sudaro – 13 234,17 Eur, kurių nepakanka įvykdyti įsipareigojimus išieškotojams. Nėra areštuota turto daugiau nei yra būtina skolininkų įsipareigojimas padengti bei realiai užtikrinti išieškotojų interesus. Suinteresuoti asmenys (išieškotojai) M. K. ir J. V. atsiliepime prašo skolininkų D. Z., V. B., A. S. atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartį, priteisti iš skolininkų išieškotojams bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą ir Turto arešto aktų registro išrašą, V. B. turtui areštą yra pritaikęs ir antstolis M. D., užtikrinant pirmos eilės kreditorės M. B. interesus, todėl atskirojo skundo teiginiai neatitinka tikrovės. Antstolis, vadovaudamasis teisės aktais ir nežinodamas, ar galės būti pilnai patenkinti išieškotojų reikalavimai iš V. B. žemės sklypo dalies, o taip pat kada kitas antstolis realizuos turtą, pagrįstai areštavo ir kitą skolininko V. B. turtą. Žemės sklypui ir jame esantiems statiniams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal dvi teismo nutartis. Atskirojo skundo teiginiai nepagrįsti bei nesudarantys pagrindo teisėtos ir pagrįstos nutarties panaikinimui.Kadangi Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, yra neįsiteisėjęs, bylos baigtis nėra aiški, o Nekilnojamojo turto registro išrašai liudija, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra panaikintos ir žemės sklypo teisinis statusas vis dar nėra aiškus, sudaro pagrindą ir toliau šio žemės sklypo vertę ir išieškojimo iš jo galimybes vertinti kritiškai, priešingai nei teigiama atskirajame skunde. Aplinkybė, jog ieškinys buvo atmestas, nereiškia, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismo gali būti pakeistas. Žemės sklypo suformavimą pripažinus neteisėtu, žemė būtų grąžinama valstybei, jos realizavimas skolų padengimui taptų nebeįmanomas. Be to, žemės sklypo, kurį įsigijus yra didelė tikimybė prarasti, arba niekas nepirktų, arba jis būtų parduotas už ženkliai mažesnę kainą. Sutiktina su antstolio patvarkyme nurodytais argumentais, jog pateikiama žemės sklypo vertinimo ataskaita, neatspindi šiai dienai susiklosčiusios situacijos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

Pareiškėjai su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymo antstoliui V. M. bei tos pačios dienos antstolio V. M. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kopijas. Antstolis S. M. prie atsiliepimo pridėjo 2018 m. gegužės 25 d. skolininko V. B. Turto arešto aktų registro išrašą, 2018 m. kovo 14 d. VMI raštą antstoliui dėl patvarkymo vykdymo (V. B.). Suinteresuoti asmenys (išieškotojai) taip pat prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo naujus įrodymus: 2018 m. gegužės 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)), Turto arešto aktų registro išrašą dėl šio turto bei minėtame esančių statinių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinus tai, kad šiuo atveju pateikti įrodymai siekiant pagrįsti savo teikiamų procesinių dokumentų argumentus, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes nauji įrodymai buvo išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų (skolininkų) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nustatyta, kad antstoliui S. M. pateikti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. išduoti vykdomieji raštai: Nr. e2-1771-852 /2017 dėl solidarios 83 000 Eur skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš V. B. išieškotojo J. V. naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/18/00101); Nr. e2-1771-852/ 2017 dėl solidarios 47 000 Eur skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš A. S. išieškotojo M. K. naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/18/00102 ); Nr. e2-1771- 852/2017 dėl 2 468,08 Eur skolos išieškojimo iš D. Z. išieškotojo M. K. naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/18/00103); Nr. e2-1771-852/2017 dėl solidarios 83 000 Eur skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš D. Z. išieškotojo J. V. naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/18/00104). Per raginimuose nurodytą terminą skolininkai neatsiskaitė, todėl antstolis pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus ir priėmė ginčijamus patvarkymus. Skolininkai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kurį grindė argumentu, jog nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), vertė (pagal VĮ Registrų centro duomenis – 588 000 Eur, o pagal 2016 m. lapkričio 28 d. turto vertinimo ataskaitą – 1 500 000 Eur), yra daugiau nei pakankama teismo sprendimui įvykdyti (bendra išieškotina suma – 153 492,95 Eur), tačiau antstolis areštavo ir visą kitą skolininkams priklausantį ir nepriklausantį turtą. Antstolis S. M. 2018 m. kovo 6 d. patvarkymu skundą tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų (skolininkų) skundą (nepatenkintą skundo dalį) taip pat atmetė. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, teigdami, kad: 1) teismas nepagrįstai konstatavo, jog skolininkui V. B. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra areštuotas kitose vykdomosiose bylose; 2) teismo argumentai nesudaro pagrindo laikyti, kad išieškojimas iš žemės sklypo nėra galimas, dėl ko antstoliui reikėtų taikyti suvaržymus likusiam apeliantų turtui; 3) antstolio argumentai dėl skolininkų pateiktos žemės sklypo vertinimo ataskaitos nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, ir nepaneigia joje padarytų išvadų teisingumo.CPK 624 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Jeigu išieškotojas nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 straipsnio 3 dalis). Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu raštu to prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis). Pirmiausia išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jei išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, jų nesant, išieškojimas nukreipiamas į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, išskyrus nurodytą CPK 664 straipsnio 4 ir 5 dalyse (CPK 664 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Pareiškėjai atskirąjį skundą grindžia CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tačiau ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir kompensuoti vykdymo išlaidas. Taigi, taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimų patenkinimui. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0170/18/00101 ir Nr. 0170/18/00104 matyti, kad skolininkų V. B. ir D. Z. solidari skola su vykdymo išlaidomis yra atitinkamai – 96 168,74 Eur ir 96 176,45 Eur (išieškotojas J. V.); iš vykdomosios bylos Nr. 0170/18/00102 nustatyta, kad skolininkės A. S. skola su vykdymo išlaidomis – 54 667,16 Eur (išieškotojas M. K.). Pareiškėjai šių sumų paskaičiavimo nekvestionuoja, o prašomuose panaikinti antstolio dokumentuose (turto arešto aktuose, patvarkymuose) nurodytas arešto mastas atitinka šias sumas. Kaip minėta, apeliantai teigdami, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), visiškai pakanka išieškomoms sumoms padengti, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-2015-467/2018 nagrinėjami klausimai sudarė pagrindą antstoliui kritiškai vertinti žemės sklypo bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinį statusą ir galimybes užtikrinti išieškotojų interesus juos realizavus. Pasak apeliantų, ieškinys buvo atmestas, todėl ieškovo reikalavimas yra prima facie nepagrįstas; be to, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nedraudžia realizuoti skolininkams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Mano, jog teorinės grėsmės dėl šio žemės sklypo realizavimo ateityje, nėra pakankamas pagrindas varžyti skolininkų teises daugiau nei būtina teismo sprendimui įvykdyti.Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. civilinėje byloje Nr. e2-2015-467/2018 nutartimi uždraudė atsakovams D. Z., V. B. ir A. S. perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą (jo dalis), esantį adresu (duomenys neskelbtini), organizuoti šio ginčo sklypo planavimo darbus, organizuoti ir vykdyti šiame ginčo sklype statybos darbus. 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje taip pat uždrausta minėtiems asmenims įkeisti ir perleisti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esančius pastatus. Motyvuojamoje nutarčių dalyje nurodyta, jog ieškovas siekia, kad valstybei natūra būtų grąžintas nurodytas ginčo žemės sklypas; atsakovai, turėdami neapribotą disponavimo teisę ginčo dalyku (ginčo žemės sklypu), gali jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, kas realiai apsunkintų galimo ieškovui, ginančiam viešąjį interesą, palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, akivaizdu, kad šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nepakistų ginčo turto savininkas. Pažymėtina, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. <...> Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 19 punktas). Taigi, antstolis, vykdydamas išieškojimą, gali imtis tik teisėtų priemonių šiam tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog informacija apie iškeltą civilinę bylą dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre (vykdomosios bylos Nr. 0170/18/00104, b. l. 54, 45-43). Akivaizdu, kad informacija apie civilinės bylos, kurioje sprendžiamas klausimas, susijęs su restitucijos taikymu apeliantų nurodomam turtui, antstoliui pagrįstai sudarė pagrindą spręsti apie galimą tokio turto realizavimo ribojimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad šiuo metu nėra jokių kliūčių imtis priverstinių skolos išieškojimo veiksmų iš apeliantams priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstus. Šios nutarties 21 punkte nurodytomis nutartimis laikinosios apsaugos priemonės taikytos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o kaip minėta, 2018 m. sausio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2015-467/2018 nėra įsiteisėjęs. Nei antstolis, nei teismas nagrinėjamoje byloje negali vertinti priimto teismo sprendimo teisėtumo, nesprendžia laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimų, todėl atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo, atmestini kaip neįtakojantys nutarties išvadų teisėtumo. Įvertinus duomenis apie teisme nagrinėjamą bylą, susijusią su ginčo turto teisiniu statusu, apeliantų argumentai dėl šio turto vertės (kad ji yra didesnė, nei išieškoma suma), iš esmės nereikšmingi. Kaip minėta, antstolis turi imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų vykdomas realiai, todėl neturėdamas pagrindo šiuo metu nukreipti išieškojimą į ginčo turtą, pagrįstai areštavo ir kitą skolininkų turtą.Apeliantai taip pat teigia, jog V. B. priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra areštuotas kitose vykdomosiose bylose. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas turėjo vertinti aplinkybes, buvusias skundžiamų veiksmų atlikimo metu. Iš vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0170/18/00104 esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (vyld. b. l. 54) matyti, jog 2018 m. vasario 8 d., t. y. ginčijamų turto areštų aktų priėmimo metu, be teismo taikytų apribojimų, V. B. priklausančiam žemės sklypui ((duomenys neskelbtini)), buvo įregistruoti dviejų antstolių – V. M. (įrašas galiojo nuo 2016 m. lapkričio 18 d.) ir M. D. (įrašas galiojo nuo 2016 m. balandžio 22 d.) areštai. Sutiktina su antstolio S. M. atsiliepime išdėstyta pozicija, jog faktas, kad skolininkas po 2018 m. kovo 6 d. antstolio patvarkymo priėmimo ir skundo netenkinimo dienos 2018 m. balandžio 24 d. sumokėjo skolą, neduoda pagrindo pripažinti 2018 m. kovo 6 d. antstolio patvarkymą ir 2018 m. balandžio 30 d. nutartį neteisėtais ir minėtu pagrindu juos naikinti. Duomenų apie turto arešto panaikinimą apeliantai pirmosios instancijos teismui nepateikė. Kita vertus, apeliantai nieko nepasisakė dėl kito antstolio taikyto arešto, kuris bylos duomenimis, liko nepanaikintas.Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakytina. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais naikinti arba keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl pareiškėjų (skolininkų) atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).Suinteresuoti asmenys M. K. ir J. V. pateikė prašymą priteisti solidariai iš pareiškėjų M. K. ir J. V. jų patirtas 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimu. Pridėjo 2018 m. gegužės 31 d. Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ M. K. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, bei suteiktų paslaugų ataskaitą ir šios sumos mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Įvertinus tai, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą viršija maksimalų dydį, nustatytą 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, taip pat tai, kad be išlaidų už atsiliepimo parengimą buvo patirta 45 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro bei Turto areštų aktų registro išrašus, prašymas tenkinamas iš dalies, išlaidas patyrusiam suinteresuotam asmeniui M. K. iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina 385,32 Eur (340,32 Eur + 45 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjų (apeliantų) D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 385,32 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 128,44 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 44 ct) suinteresuotam asmeniui M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jadvyga Mardosevič