Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. K. (toliau vadinamas Pareiškėju) skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015-12-23 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities VPK Visagino PK KP skyriaus tyrėjas A.Bendelstonas 2012-10-23 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo I. K. pareiškimą, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė L.Galič 2012-11-16 nutarimu patenkino Pareiškėjo skundą – minėtą tyrėjo nutarimą panaikino ir pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00167-12 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 231 str. 1 d., 300 str. 1 d. padarymo.

Atlikus eilę procesinių veiksmų, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuroro 2015-05-15 nutarimu ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje buvo nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aukštesnysis prokuroras M.Rašinskas 2015-07-24 nutarimu tyrimą atnaujino, nurodydamas atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

2015-09-09 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras A.Amparavičius priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00167-12, nesant nusikalstamų veikų sudėčių požymių. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, jį apskundė aukštesniajam prokurorui. Panevėžio apygardos prokuratūros vyr. prokurorė J. Činčikienė 2015-10-01 nutarimu Pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjui apskundus šį aukštesniojo prokuroro nutarimą, skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2015-12-23 nutartimi Pareiškėjo skundas ir jo papildymai dėl vyr. prokurorės J.Činčikienės 2015-10-01 nutarimo panaikinimo buvo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pagal I. K. pareiškimą buvo pradėtas, atliktas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, trukdymo antstolio veiklai. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia ikiteisminio tyrimo baigtimi, skunde iš esmės ginčija prokurorų bei teismo išvadas, susijusias su surinktų įrodymų vertinimu, teigia apie nevisapusišką tyrimo atlikimą bei, jo manymu, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumą nusikalstamų veikų padarymui konstatuoti. Tačiau tokie apelianto teiginiai nepagrįsti.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš LR Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatos prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri be kita ko sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tarp jų ir surašyti kaltinamąjį aktą, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia, o BPK prokurorą įpareigoja surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.). Prokuroras yra vienintelis baudžiamojo proceso subjektas, ikiteisminio tyrimo metu turintis išimtinę teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei jį kartu su baudžiamąja byla perduoti teismui arba esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kartu pažymėtina, kad prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo ar jo atstovo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Be to, teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus dėl prokurorų sprendimų, gali juos patikrinti tik teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau negali duoti jokių privalomų nurodymų. BPK 170 str. 5 d. yra įvirtinta nuostata, kad net aukštesnysis prokuroras, kuris šiaip turi teisę pavaldžiam prokurorui duoti privalomus nurodymus byloje, negali nurodyti, kokį konkrečiai procesinį sprendimą priimti. Taigi, nuspręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinai bylą kontroliuojančio prokuroro kompetencija. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Aukštesnės instancijos teismas, nustatęs pažeidimus, gali tik nurodyti juos pašalinti.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą baudžiamąją bylą, prokurorų nutarimus ir skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo pagal Pareiškėjo teiktą pareiškimą metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai esmingai pažeisti nebuvo, o tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei vėlesniuose jo skunduose nurodytas galimo jo nurodytų asmenų nusikalstamo elgesio M. K. atžvilgiu aplinkybes. Šių duomenų pagrindu skundžiamuose prokurorų nutarimuose, apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kam pritaria ir šis aukštesnės instancijos teismas. Skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atmestas Pareiškėjo skundas dėl prokurorų nutarimų panaikinimo, su šiuo vertinimu sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Nors Pareiškėjas nurodo aplinkybes, jo manymu, patvirtinančias UAB „V“, šios bendrovės direktoriaus J. M. ir kitų asmenų nusikalstamų veiksmų padarymą jo sūnaus M. K. atžvilgiu, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių Pareiškėjo nurodomų asmenų nusikalstamus veiksmus, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Šios išvados nekeičia ir Pareiškėjo skunde minimas Visagino miesto apylinkės teismo 2011-05-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-724/2011.

Iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos prokurorų nutarimuose, teismo nutartyje, I. K. skunde nenurodoma. Jame taip pat nenurodoma, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje nebuvo atlikti ir kokioms aplinkybėms nustatyti, kokius veiksmus dar būtina ar galima atlikti, o tik nurodoma apie netinkamą bylos duomenų įvertinimą, tyrimo neišsamumą, o kaip minėta, duomenų vertinimas yra išimtinė prokuroro kompetencija. Pripažinti, kad prokuroras ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį atliko netinkamai, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Prokurorų nutarimuose išsamiai išdėstyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvai, kurie nėra nepagrįsti ar neteisingi. Kad pareiškėjas su šiomis išvadomis nesutinka ir reikalauja bylos duomenis vertinti iš naujo, ir taip, kaip vertina jis pats, nereiškia, kad tai turi būti besąlygiškai vykdoma ikiteisminio tyrimo institucijų.

Vienas Pareiškėjo skunde suformuluotų prašymų susijęs su Utenos apskrities VPK Visagino PK KP skyriaus tyrėjo 2012-10-23 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimu. Šio nutarimo teisėtumas bei pagrįstumas išnagrinėtas dar Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės L.Galič 2012-11-16 nutarimu, kuriuo tyrėjo nutarimas buvo panaikintas ir pagal Pareiškėjo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl nagrinėti minėtą tyrėjo 2012-10-23 nutarimą šis teismas neturi jokio pagrindo.

Skunde daug dėmesio skiriama Visagino miesto apylinkės teismo 2011-05-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-724/2011 ir proceso atnaujinimą reglamentuojančio CPK 366 straipsnio analizei, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šie klausimai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų nepasisako.

Taigi, aukštesnės instancijos teismas, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje iš esmės atliktas išsamiai, atlikti būtini procesiniai veiksmai, prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje įvertintos Pareiškėjo pareiškime bei skunduose nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam jo nurodytų faktų įvertinimui. Todėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2015-09-09 ir vyr. prokurorės 2015-10-01 nutarimus bei dėl jų priimtą Visagino miesto apylinkės teismo 2015-12-23 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. K. (I. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-12-23 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.