Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-09-24 · Civilinė byla Nr. e2-1342-1120/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
e2-1342-1120/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00278-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Ieškovas
R. A.
Atsakovas
Ž. J., L. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1342-1120/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00278-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.3.2.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria ieškovei atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas ir ieškovė įpareigota sumokėti dalį žyminio mokesčio, civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams Ž. J., L. J. ir antstoliui R. V. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugpjūčio 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. S-18-179-9645 ir S-18-179-9515 vykdomojoje byloje Nr. 0197/17/01103; taikyti restituciją priteisiant ieškovei iš atsakovų Ž. J. ir L. J. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pakeisti išieškojimo prievolėje 205 200 Eur sumai kreditorius į Ž. J. ir L. J.; taikyti restituciją priteisiant ieškovei iš atsakovo Ž. J. 2/9 patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) ir pakeisti išieškojimo prievolėje 11 400 Eur sumai kreditorius į Ž. J.; priteisti iš antstolio R. V. ieškovei R. A. 8 955,77 Eur sumą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu atmetė ieškinį ir priteisė atsakovui Ž. J. iš ieškovės 1 070 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisme 2019 m. liepos 26 d. gautas ieškovės apeliacinis skundas dėl nurodyto sprendimo. Ieškovė (apeliantė) prašė atleisti ją nuo 1 600,20 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat atidėti dalies žyminio mokesčio – 1 066,80 Eur – sumokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atidėjo ieškovei R. A. 2 000 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos procesinio sprendimo priėmimo ir įpareigojo ieškovę R. A. per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos sumokėti 667 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

4. Nurodė, kad ieškovė pateikė teismui apeliacinį skundą, už kurį turėjo sumokėti 2 667 Eur žyminį mokestį. Ieškovė nurodė, kad antstolis areštavo jos lėšas banko sąskaitoje, visos apeliantės pajamos naudojamos kreditorių reikalavimams tenkinti. Atsakovė turi nekilnojamojo turto, bet negali jo parduoti tam, kad sumokėtų žyminį mokestį. Nurodė, kad jos turtinė būklė pagerės, nes ji pareiškė buvusiam partneriui (rangovui) 25 752,17 Eur reikalavimą, kuris patvirtintas bankroto bylą nagrinėjančio teismo. Be to, bankroto administratorė ginčija papildomą ieškovės pareikštą 20 394,84 Eur reikalavimą. Ieškovė siekia iš buvusių kreditorių V. K. ir A. B. prisiteisti 47 581,85 Eur sumą (civilinė byla Nr. e2-889-808/2019).

5. Teismas sprendė, kad prie apeliacinio skundo pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės turtinė būklė sunki. Teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo dalyką, apeliacinio skundo reikalavimus, įvertinęs byloje esančius duomenis, ieškovės preliminarią galimybę ateityje sumokėti žyminį mokestį, sprendė, kad ieškovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies netenkintinas, bet yra pagrindas atidėti dalies žyminio mokesčio – 2 000 Eur – mokėjimą iki apeliacinės instancijos procesinio sprendimo priėmimo. Atidėjus dalies žyminio mokesčio mokėjimą, ieškovė įpareigota sumokėti trūkstamą 667 Eur žyminio mokesčio dalį.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė (toliau ir – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti dalį Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria R. A. įpareigota per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos sumokėti 667 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir išspręsti klausimą iš esmės bei atleisti apeliantę R. A. nuo dalies – 667 Eur – žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirajame skunde nurodyti šie argumentai:

6.1. Vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0197/17/01103 antstolis areštavęs apeliantės kredito įstaigoje esančią sąskaitą, visos turimos pajamos naudojamos kreditorių reikalavimams tenkinti, apeliantei priklausantis turtas yra areštuotas. Net jei byloje būtų priimtas palankus teismo sprendimas, reali apeliantės turtinė padėtis nepasikeistų (ji negautų naudos), kadangi pritaikius restituciją turto vertės dydžio įsiskolinimas būtų perkeliamas naujiems kreditoriams. Ieškinio reikalavimą apeliantė suformavo ne tik kaip turto priteisimą, bet ir kreditoriaus teisių ir pareigų perkėlimą naujam kreditoriui – pirkėjams.

6.2. Skundžiama nutartimi teismas nepateikė motyvų, kodėl reikalavimas atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo netenkintinas. Taip pat teismas neatsižvelgė į žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, apeliantės veiksmus, bei priežastį dėl kurios turtinė padėtis yra sunki. Apeliantė dirba ir tikisi jog jos finansinė padėtis pagerės, todėl galės sumokėti žyminio mokesčio dalį, kuri bus atidėta. Tačiau aukščiau išvardintos aplinkybės įrodančios sunkią finansinę padėtį yra tęstinės, t. y. tęsis viso apeliacinio skundo nagrinėjimo laiku ir bei priėmus apeliacinio teismo sprendimą. Apeliantė neturi galimybės sumokėti dalies žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovė įpareigota sumokėti 667 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo

12. Nustatyta, kad teisme 2019 m. liepos 26 d. gautas ieškovės apeliacinis skundas, ieškovė (apeliantė) prašė atleisti ją nuo 1 600,20 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat atidėti dalies žyminio mokesčio – 1 066,80 Eur – sumokėjimą. Teismas atidėjo ieškovei 2 000 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos procesinio sprendimo priėmimo ir įpareigojo ieškovę sumokėti 667 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliantė prašo panaikinti dalį teismo nutarties, kuria ji įpareigota sumokėti 667 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir išspręsti klausimą iš esmės bei atleisti apeliantę nuo dalies – 667 Eur – žyminio mokesčio sumokėjimo. Taigi, nagrinėjamu atveju spręstina ar apeliantę yra pagrindas atleisti nuo 667 Eur dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo.

13. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

14. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

15. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys jo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.

16. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis patvirtinančius, kad jos turimas nekilnojamasis turtas areštuotas, kad iš jos turimos banko sąskaitos AB SEB banke antstoliui pervedamas beveik visas darbo užmokestis. Iš pateikto banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 16 d. matyti, kad sąskaita iš esmės skirta gauti darbo užmokestį ir pervesti lėšas antstoliui, kadangi vieninteliai banko sąskaitos išraše matomi mokėjimai yra komisiniai už lėšų nurašymą, kortelės naudojimo mokesčiai, Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) palaikymo mokesčiai ir mokėjimai antstoliui. Nėra duomenų apie kitas apeliantės banko sąskaitas ir pajamas, nors akivaizdu, kad jų turi būti, kadangi beveik visas į šią apeliantės sąskaitą gaunamas darbo užmokestis pervedamas antstoliui. Nėra duomenų, kiek apeliantė išleidžia maistui, pragyvenimui, komunaliniams mokesčiams, nėra aišku, kiek dar banko sąskaitų apeliantė turi, kokias kitas pajamas gauna bei kiek kitose banko sąskaitose turi lėšų. Todėl darytina išvada, kad apeliantė nepateikė visų duomenų apie jos turtinę padėtį, nors turėjo tokią galimybę pateikdama apeliacinį skundą bei pateikdama atskirąjį skundą, kas verčia abejoti pagrindo atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio mokėjimo egzistavimu.

17. Tai pat atkreiptinas dėmesys, kad pateiktame banko sąskaitos išraše matyti, jog sąskaitos likutis 2019 m. sausio 1 d. buvo 1 190,01 Eur, o sąskaitos likutis 2019 m. liepos 16 d. buvo 1 189,31 Eur, taigi apeliantė šioje banko sąskaitoje turi lėšų, apie kurių disponavimo apribojimus duomenų teismas neturi, taip pat nėra duomenų ir apeliantė nenurodo, kodėl šiomis lėšomis nepadengia žyminio mokesčio, ypač atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis, kurį įpareigota sumokėti apeliantė beveik du kartus mažesnis nei apeliantės nurodytoje banko sąskaitoje esančių lėšų likutis.

18. Būtina įvertinti tai, kad apeliantė, pareikšdama ieškinį pirmosios instancijos teisme, 2019 m. kovo 6 d. nutartimi atleista nuo 1 000 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir jai atidėtas 1 300 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovė įpareigota sumokėti tik 367 Eur žyminio mokesčio dalį. Taigi, iki šiol nagrinėjant pagal apeliantės ieškinį pradėtą bylą, apeliantė turėjo pareigą sumokėti 2 667 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 2 667 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, iš viso 5 334 Eur, tačiau šiuo metu apeliantė sumokėjusi tik 367 Eur už ieškinį, nuo 1 000 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo apeliantė atleista, 3 300 Eur žyminio mokesčio mokėjimas apeliantei atidėtas, o įmokų už apeliacinį skundą apeliantė apskritai nėra atlikusi. Apeliantė, žinodama, kad jai atidėtas 1 300 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas už ieškinį, turėjo kaupti lėšas, kurios galėtų būti panaudotos ne tik atidėtai žyminio mokesčio daliai sumokėti, bet ir sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, bet to nepadarė. Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantė yra darbingo amžiaus asmuo, nėra duomenų apie prastą sveikatos būklę ar išlaikytinius, ir į tai, kad apeliantė naudojasi mokamomis advokato paslaugomis ir nėra duomenų, kad apeliantė būtų prašiusi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atstovaujant jos interesus.

Dėl bylos baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas atleisti apeliantę nuo 667 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimo, taip pat nenustatytas pagrindas ir apeliantė neprašė svarstyti galimybės atidėti ir šios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

20. Procesinis terminas apeliantei sumokėti žyminio mokesčio dalį jau yra pasibaigęs, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 rugpjūčio 1 d. nutarties reikalavimams įvykdyti ir nustatytai 667 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti apeliantei nustatytinas naujas terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 316 straipsnio 3 dalimi, 336 – 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei R. A. dešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti 667 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt septynių eurų) žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminio mokesčio daliai sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.

Teisėja Agnė Tikniūtė