- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-26
- Bylos Nr.
- 2S-1659-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24671-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Kauno vandenys“
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3194-192/2015 pagal pareiškėjos UAB „Kauno vandenys“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Kauno vandenys“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė pratęsti terminą kreditoriniam reikalavimui mirusio S. B. įpėdiniams pareikšti. Nurodė, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjui apie mirties faktą tapo žinoma tik 2014 m. lapkričio 5 d. iš Gyventojų registro tarnybos išrašo apie asmenį. Pareiškėjas savo pastangomis stengėsi surasti paveldėtojus, nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir atnaujino pareiškėjai UAB „Kauno vandenys“ praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus S. B. turto paveldėtojams. Padarė išvadą, kad pareiškėja, sužinojusi apie skolininko mirtį bei jos turto paveldėtoją, ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. tikrino Gyventojų tarnybos duomenų bazę bei kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registrą, iš kur buvo gauta informacija, jog po S. B. mirties niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos nėra užvestos. Taip pat pažymėjo, kad dėl didelio pareiškėjos UAB „Kauno vandenys“ vartotojų kiekio, pareiškėja yra fiziškai apsunkinta patikrinti visų vartotojų – skolininkų Gyventojų registro duomenų bazės išrašus, siekiant nustatyti mirusius. Teismas sprendė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą nepraleidusi CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto trejų metų naikinamojo termino. Taip pat teismas atmetė suinteresuoto asmens argumentą dėl pareiškėjos nepakankamo aktyvumo, sąžiningumo ir savo teisių įgyvendinimo nerūpestingai bei aplaidžiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Kauno vandenys“ pareiškimą atmesti (b. l. 52-54).
Motyvuose nurodė, kad UAB ,,Kauno vandenys“ praleido 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Butui, priklausiusiam S. B., adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, įsiskolinimas už vandenį atsirado nuo 2009 metų. Pareiškėja žinojo, kad už tiekiamą vandenį jam neatsiskaitoma, tačiau nesiėmė jokių veiksmų bei toleravo ir pateisimo tokį nemokėjimą, kas prieštarauja valstybės interesams. Pareiškėja paprašė apmokėti sąskaitas tik praėjus 17 mėnesių po S. B. mirties. Priežasčių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis, pareiškėja nei teismui nagrinėjant bylą, nei atskirajame skunde nenurodė. Aplinkybės, kad yra daug vartotojų, neatitinka svarbios aplinkybės reikšmės CK 5.63 str. 4 d. taikymo kontekste, nes priklausė nuo paties pareiškėjo valios ir buvo jo kontroliuojamos. Pripažinus šias aplinkybes svarbiomis gautųsi, kad pateisinus pelną siekiančios įmonės termino praleidimo priežastis svarbiomis, susidarytų situacija, kuomet vandens tiekėjas visada būtų vertinamas kaip objektyviai praleidęs procesinius terminus dėl vartotojų skaičiaus bei darbo krūvio ar vidinių sutarčių ypatumų, juridinis asmuo turėtų išimties teisę prieš kitus kreditorinius, pripažįstant paties juridinio asmens neveikimą svarbia termino praleidimo priežastimi.
Atsiliepimas
Pareiškėja UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimu prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 60-61).
Motyvuose nurodė, kad galėtų realizuoti savo teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, kaip numato CK 5.63 str. 1 d., kreditorius UAB ,,Kauno vandenys“ turėjo gauti oficialią informaciją iš viešųjų registro tvarkytojo apie tai, kad S. B. yra miręs ir nėra registruotų palikimo priėmimo faktų. Tokia informacija įmonei teikiama atlygintinai. Pareiškėja aptarnauja apie 300 000 paslaugų vartotojų, todėl yra apsunkintas nuolat tikrinti šių paslaugų vartotojų duomenis. Objektyvia termino praleidimo priežastimi laikytina didelis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojų kiekis. Pareiškėja periodiškai tikrina paslaugų gavėjus paslaugų tiekimo vietose, tikrina jų duomenis, vandens apskaitos prietaisų būklę, inžinerinių tinklų eksploatavimo taisyklių laikymosi tvarką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Ginčo esmė – ar pareiškėja UAB ,,Kauno vandenys“ praleidimo 3 mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams; jei praleido, ar termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis.
CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Kai palikimas pereina valstybei, CK 5.63 straipsnio informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra nustatęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Butas/Patalpa–Kambarys, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuo 2003 m spalio 8 d. priklausė S. B.. Minėtam butui laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2013 m. vasario 9 d. susidarė 1 742,28 Lt įsiskolinimas už vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugas. S. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2014 m. spalio 13 d. raštą, kuriuo informuojama, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, paveldėjo mirusio S. B. kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, pagal Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro 2014 m. rugsėjo 4 d. išduotą paveldėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 5 d. UAB ,,Kauno vandenys“ patikrino Gyventojų registro tarnybos duomenis ir nustatė kad S. B. mirė (duomenys neskelbtini).
Kaip minėta, pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos <...>. Skolininkas S. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2013 m. gegužės 9 d., iki nurodyto termino pareiškėja nėra kreipusis į įpėdinę, todėl darytina išvada, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Šios aplinkybės neneigia pati pareiškėja UAB „Kauno vandenys“, tačiau nurodo, kad terminas kreditoriniams reikalavimams praleistas esant svarbioms termino praleidimo priežastims. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis trijų metų terminas nepraleistas.
Teismas pažymi, kad terminui atnaujinti svarbu nurodyti svarbias priežastis, svarbios priežasčių aplinkybės turi egzistuoti tik termino eigos metu bei įvertinti termino tikslus, kadangi dažnai jų praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos nežinojimo apie skolininkės mirtį aspektas egzistavo nurodyto termino eigos metu (t. y. nuo 2013 m. vasario 9 d. iki 2014 m. spalio 15 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi buvo pagrįstai atnaujintas terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Pareiškėja yra didelė įmonė, teikianti vandens tiekimo paslaugas dideliam kiekiui vartotojų. Nurodyta aplinkybė lemia, jog pareiškėja neturi galimybių sužinoti iš karto apie kiekvieno vartotojo mirtį, ypatingai tais atvejais, kada miręs paslaugų gavėjas neturi įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą. Pažymėtina, kad yra tam tikra dalis paslaugų gavėjų, kurie netinkamai vykdo ar nevykdo paslaugų sutarties sąlygų ir laiku nemoka už jiems suteiktas paslaugas, tačiau kiekvienu tokiu atveju duomenų paieškos Gyventojų registro tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos vykdymas yra netikslingas ir iš esmės neatitinkantis protingumo kriterijaus. Byloje nustatyta, jog apie galimą paslaugų gavėjo S. B. mirtį pareiškėja sužinojo 2014 m. spalio 15 d., gavusi iš teisių perėmėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos informacinį raštą, 2014 m. lapkričio 5 d. nurodytą informaciją pareiškėja patikrino Gyventojų registre ir išsiaiškino, kad skolininkas yra tikrai miręs. 2014 m. lapkričio 6 d. raštu pareiškėja kreipėsi į S. B. teisių perėmėją, prašydama apmokėti 1 748,28 Lt įsiskolinimą, tačiau 2014 m. lapkričio 25 d. gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsakymą, kad ji apie apmokėjimą už S. B. skolas apsispręs tik gavusi įsiteisėjusią teismo nutartį dėl termino pareikšti kreditorinius reikalavimus pratęsimo. Nuo šios informacijos gavimo momento UAB ,,Kauno vandenys“ pareiškimas teismui buvo pateiktas per mėnesį laiko. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi mirusiajam neturint įpėdinių, ar jiems nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, yra sudėtinga sužinoti, kada ir kas gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.