Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-29 · Administracinė byla Nr. I-822-142/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
I-822-142/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė, Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas
UAB „Juodoji audinė“
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
VĮ Žemės ūkio informacijos
Advokatai
Marius Endzinas
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-822-142/2013
Proc. Nr. 3-61-3-01954-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 33.4; 37.1; 74 (S)
Vilniaus apygardos administracinis teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Nijolės Sušinskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovams J. R. ir advokatui Mariui Endzinui, atsakovės atstovams Eglei Toliūnaitei ir Audriui Ilgevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovėms Ramunei Adamonienei ir Daliai Bubnelytei-Daktariūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Juodoji audinė“ skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Juodoji audinė“ (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra, NMA, atsakovė) 2012 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-5563 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį, kurioje pareiškėjai pritaikyta 227 254 Lt dydžio sankcija už neįvykdytą įsipareigojimą pasiekti reikiamą sąlyginių gyvulių vienetų (toliau – SGV) skaičių valdoje; 2) įpareigoti atsakovę pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2011 m. liepos 10 d. atsakovei pateiktą mokėjimo prašymą paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ Nr. 1VM-KK-08-2-000173-MP001, skirtinos paramos dydį (atitinkamai SGV skaičių) apskaičiuojant pagal visų pareiškėjos ūkyje laikomų audinių (neapsiribojant vyresnėmis kaip 10 mėnesių) skaičių (t. y. 19 400 vnt.).

Skunde paaiškina, kad pareiškėja, besiverčianti kailinių žvėrelių – audinių – auginimu, 2008 m. parengė ir pateikė Agentūrai paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“. Bendra prašoma paramos suma buvo 401 300 Lt. Kadangi suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir pareiškėjos turimų ir numatomų laikyti SGV skaičių valdoje, paramos paraiškoje buvo nurodyta: tinkamas finansuoti projekto išlaidas sudaro 401 300 Lt suma; paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu pareiškėja planuoja turėti 26 832 vnt. audinių, o tai sudaro 671 SGV. 2008 m. parengtame pareiškėjos investiciniame projekte buvo numatyta, kad paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu (prognozuojamas laikotarpis 2009 m. spalio 31 d.) pareiškėja planuoja turėti 671 SGV, t. y. 26 832 audines, šis skaičius buvo apskaičiuotas įvertinus numatomas auginti 3 917 pagrindinės bandos suaugusias audines (pateles), jų 22 950 vnt. prieauglį (kitaip - suaugusius jauniklius) bei kritusias audines. Investiciniame projekte numatomų laikyti audinių skaičius buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į visas tuo metu laikomas ir numatomas laikyti audines. Agentūra 2008 m. balandžio 23 d. įvertinusi pateiktą paraišką ir atlikusi atitinkamus paskaičiavimus nusprendė, kad projektas yra tinkamas gauti ne 401 300 Lt, o 401 166 Lt paramą. Paramos suma Agentūros vertinimu buvo sumažinta 134 Lt, kadangi buvo netinkamai apskaičiuota paramos suma pagal SGV. Agentūra nereiškė jokių pastabų ar prieštaravimų dėl to, kad netinkamai apskaičiuotas suaugusių gyvūnų skaičius. Tarp Agentūros ir pareiškėjos 2008 m. liepos 22 d. buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. 1VM-KK-08-2-000173-PR001. Pagal 2011 m. birželio 2 d. susitarimo Nr. 6 „Dėl 2008 m. liepos 22 d. paramos sutarties Nr. 1VM-KK-08-2-000173-PR001 pakeitimo“ 1 punktą šalys susitarė, kad pareiškėja mokėjimo prašymą dėl paramos skyrimo pateiks iki 2011 m. liepos 21 d. Pareiškėja 2011 m. liepos 20 d. pateikė mokėjimo prašymą 400 624,00 Lt paramai gauti. Paramos suma buvo mažesnė negu buvo nurodyta paramos sutartyje, kadangi dalis paramos lėšų (524,00 Lt), numatytų įsigytai įrangai kompensuoti, nebuvo įsisavinta, nes įranga bendrai kainavo pigiau nege numatyta pateiktoje paraiškoje. Agentūra 2012 m. liepos 21 d. inicijavo patikrą vietoje. Patikra buvo patvirtinta 2012 m. rugpjūčio 18 d. Po atliktos patikros Agentūra 2011 m. rugsėjo 1 d. paprašė pateikti papildomų dokumentų ir informacijos apie laikomas audines. Dokumentai Agentūrai buvo pateikti 2011 m. spalio 27 d. kartu su 2011 m. spalio 24 d. raštu, kuriame buvo nurodyta, kad mokėjimo prašymo pateikimo metu fermoje buvo 19 400 audinių (tai sudaro 485 SGV), iš jų 3 080 suaugusios patelės ir 16 320 suaugę jaunikliai, todėl laikytina, jog pagal pateiktą prašymą paramos suma turėtų būti skaičiuojama būtent pagal šį (19 400 vnt.) audinių skaičių. Iš Žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 22 d. rašto Nr. 2D-1603(12.37) sužinojo, kad Agentūra, vertindama pareiškėjos 2011 m. liepos 20 d. pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 1VM-KK-08-2-000173-PR001, nustatė, jog pareiškėja neįvykdė įsipareigojimų, t. y. nepasiekė SGV skaičiaus, kuris buvo numatytas pateiktame projekte, ir, įtarusi pažeidimą, inicijavo pažeidimo tyrimą. Pareiškėja 2012 m. birželio 11 d. pateikė Agentūrai raštą „Dėl pateikto mokėjimo prašymo“ ir patikslintą mokėjimo prašymo antrą lapą, kuriame nurodė patikslintą prašomą paramos sumą (337 196 Lt), rašte nurodydama, kad prašoma paramos suma skaičiuojama už prašymo pateikimo metu visas fermoje laikytas audines, t. y. už 19 400 vnt., iš kurių 3 080 vnt. sudarė suaugusios patelės ir 16 320 vnt. sudarė suaugę jaunikliai. Agentūra 2012 m. birželio 19 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė vietoje pareiškėjos prašomos 337 196 Lt paramos sumos suteikti 109 942 Lt paramą, t. y., Agentūra pritaikė 227 254 Lt dydžio sankciją už neįvykdytą įsipareigojimą pasiekti reikiamą SGV skaičių valdoje. Agentūros nuomone, parama yra skirtina atsižvelgiant ne į visas ūkyje laikomas maksimalų dydį (svorį) ir, svarbiausia, taršos (mėšlo, srutų) kiekį pasiekusias audines (kurių buvo 19.400 vnt.), bet tik į vyresnes nei 10 mėn. audines, t. y. paramą skyrė tik už laikomus 3 080 vnt. (77 SGV) lytiškai subrendusių „motininių“ audinių, o tai atitinka 109 942 Lt paramos sumą (29 x 1934 Lt + 48 x 1122 Lt = 109 942 Lt). Pareiškėjos nuomone, Agentūra netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus ir netinkamai vertino pareiškėjos situaciją, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėja remiasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmosios veiklos srities „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3D-479 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 10 punktu, Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašu, patvirtintu aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (toliau – Aprašas), ir aiškina, kad, kadangi audinių perskaičiavimo į SGV normos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 V priede nenurodytos, todėl audinių SGV nustatomos vadovaujantis Aprašo priede nustatytu koeficientu audinėms. Ir paramos paraiškos užpildymo metu (2008 m.), ir mokėjimo prašymo pateikimo metu (2011 m. liepos 20 d.) galiojusio Aprašo redakcijos Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti priede „Sutartinių gyvulių (SG) skaičiaus ir mėšlo bei srutų skleidimo ploto nustatymas“ (redakcija galiojo nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) dėl audinių/kiaunių (suaugusių gyvūnų) buvo nurodyta, kad SG atitinka 40 gyvūnų vienetų, vienas gyvūnas sudaro 0,025 SG, skleidimo plotas ha yra 0,015. Kokio tiksliai amžiaus audinės laikytinos suaugusiomis, nei teisės aktuose, nei kituose viešai prieinamuose dokumentuose nebuvo sunorminta. Tik 2011 m. spalio 1 d., t. y. jau po mokėjimo prašymo pateikimo dienos, įsigaliojo nauja Aprašo redakcija, kurios priede „Sutartinių gyvulių (SG) skaičiaus ir mėšlo bei srutų skleidimo ploto nustatymas“ nurodoma, kad audinės/kiaunės (vyresnės kaip 10 mėnesių) sudaro 40 vnt., kas atitinka SG. Agentūra, priimdama skundžiamą sprendimą ir pasisakydama, kad parama priklauso tik už pareiškėjos laikomus 77 SGV (t. y. už 3 080 vnt. audinių pateles, kurios yra vyresnės kaip 10 mėn.), netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, nes vadovavosi jau po mokėjimo paraiškos ir mokėjimo prašymo pateikimo dienos priimto teisės akto redakcija. Tokiu būdu Agentūra nevertino, kad likę pareiškėjos laikomi 16 320 vnt. suaugusių jauniklių taip pat turėtų būti priskirtini suaugusiems gyvūnams (SGV skaičiavimo prasme, kaip tai numatyta mokėjimo prašymo pateikimo metu galiojusioje Aprašo priedo redakcijoje). Teisiškai tokia situacija yra negalima, kadangi turi būti taikoma dokumentų pateikimo metu galiojusi teisės aktų redakcija (kurioje nėra įvestas audinių 10 mėn. amžiaus ribos kriterijus), o ne vėlesnė, jau po mokėjimo prašymo pateikimo įsigaliojusi teisės akto redakcija. Pareiškėjai pagrįstai tikintis, kad ji teisingai traktuoja, o Agentūrai nepareiškus dėl to jokių pastabų ar prieštaravimų, kas yra laikoma suaugusia audine (SGV skaičiavimo prasme), jau po dokumentų pateikimo pasikeitus teisės aktams ir įvedus 10 mėn. audinių amžiaus kriterijų, pareiškėjai pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu buvo pritaikyta teisinio poveikio priemonė – nepagrįstai išmokėta tik dalis tinkamų finansuoti lėšų. Agentūra, grįsdama sprendimą vėliau įsigaliojusiu teisės aktu, pažeidė teisės normų galiojimo laike taisykles ir konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, pagal kurį turi būti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės. Agentūra skaičiavo tik tas audines, kurios yra vyresnės nei 10 mėn. amžiaus, ir neskaičiavo pareiškėjos laikomų likusių 16 320 vnt. suaugusių jauniklių, kurie turėjo būti vertinami kaip suaugę gyvūnai SGV skaičiavimo prasme, nes audinės įprastai veda jauniklius balandžio mėn.–gegužės mėn. pradžioje; audinių jaunikliai, sulaukę 3–4 mėnesių (t. y. jaunikliai išgyvenę iki liepos mėnesio), iš išorės jau nesiskiria nuo suaugusiųjų audinių, t. y. jie būna pasiekę suaugusios audinės dydį, jaunikliai atskiriami nuo motinų, mityba (taip pat ir išskiriamų išmatų kiekis) tampa toks, kaip ir suaugusios audinės. Tai patvirtina mokslinėse metodinėse publikacijose, įvairiuose straipsniuose internete pateikiama informacija, įvairių (pvz. Danijos) šalių audinių veisimo verslo praktika. Kadangi šio ginčo atveju yra aktualus audinės amžius ne lytinės brandos prasme, bet dydžio ir, dar svarbiau, išskiriamų išmatų prasme, dėl to, tiek paraiškos pateikimo, tiek projekto įgyvendinimo, tiek mokėjimo prašymo metu nesant teisinio išaiškinimo, nuo kada audinė laikoma suaugusiu gyvūnu, pareiškėja pagrįstai, vadovaudamasi audinių veisimo verslo praktika bei objektyviai pagrįstu vertinimu, laikė, kad suaugę jaunikliai (t. y. jaunikliai 3–4 mėn. amžiaus) yra laikytini suaugusiais gyvūnais SGV skaičiavimo (Nitratų direktyvos projektui) prasme. Pareiškėja daro išvadą, jog mokėjimo prašymo pateikimo metu, t. y. 2011 m. liepos mėn., ginčo projekto apimtyje SGV skaičiavimo prasme pareiškėja laikė 19 400 vnt. audinių: 3 080 vnt. suaugusių audinių (dėl kurių ginčo nėra) ir 16 320 vnt. suaugusių jauniklių (t. y. gyvūnų, kurie teršimo (šalinimo) apimtimi, o taip pat dydžiu, svoriu bei mityba prilygsta suaugusiems gyvūnams, tik dar nėra subrendę lytiškai, tačiau tai nėra svarbu). Šį skaičių patvirtina audinių inventorizacijos aktai ir informacija, kuri yra pateikiama viešuose registruose. Be to, SGV skaičius mokėjimo paraiškos užpildymo metu (2008 m.) buvo vertinamas būtent pagal visų ūkyje laikomų audinių skaičių, t. y. ir suaugusiųjų (lytiškai subrendusių, „motininių“) audinių, ir suaugusių jauniklių skaičių, o ne vien tik pagal audines, kurios yra vyresnės nei 10 mėn. Agentūra, 2008 m. įvertinusi pateiktą paraišką, dėl prašomo paramos dydžio (SGV skaičiavimo aspektu) jokių klausimų nekėlė, patvirtino paramos sumą už visas ūkyje laikomas audines, t. y. tiek pagrindinės bandos pateles, tiek jauniklius, išaugusius iki suaugusios audinės dydžio (nevertinant jų pagal 10 mėnesių amžiaus ribą), t. y. Agentūra savo konkliudentiniais veiksmais sutiko su nuostata dėl suaugusių audinių traktavimo, jog suaugę jaunikliai (jaunikliai išgyvenę iki liepos mėnesio) yra laikytini suaugusiais gyvūnais (SGV skaičiavimo prasme). Todėl pareiškėja pagrįstai laikė, kad audinių jaunikliai, sulaukę 3 mėnesių amžiaus (t. y. gyvūnai, kurie buvo atsivesti balandžio–gegužės mėn.), jau liepos mėnesį yra priskirtini suaugusiems gyvūnams (SGV skaičiavimo prasme), ir parama turėjo būti skirta už visas 2011 m. liepos 20 d. mokėjimo prašymo metu laikytas audines (19 400 vnt., iš viso už 485 SGV).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui teikiamų pranešimų (deklaracijų) formoje nėra ir nebuvo numatyta galimybė suaugusių gyvūnų skaičių nurodyti kaip nors kitaip, nei nurodant skaičių tų, kurie yra virš 10 mėnesių amžiaus. Dėl to pareiškėja buvo priversta deklaruoti suaugusių gyvūnų skaičių būtent tokiu būdu. Ūkio atskaitomybėje buvo skaičiuojama tokiu būdu, koks pateiktas paraiškoje ir mokėjimo prašyme. Paaiškino, kokiu būdu gyvūnai buvo apskaitomi ūkyje (sudaroma komisija, surašomi aktai ir pan.). Paaiškino, kad ūkio produkcija yra ne gyvūnai, bet kailiai.

Atsiliepimas

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (t. I, b. l. 155–156) su pareiškėjos skundu nesutinka.

Paaiškina, kad pareiškėja 2008 m. vasario 11 d. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų plano priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas“ ir antrąją veiklos sritį (reg. Nr. 1VM-KK-08-2-000173-PR001), kurioje įsipareigojo įgyvendinti projektą „Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas UAB „Juodoji audinė“ ūkyje“ ir iki projekto įgyvendinimo pabaigos padidinti turimų SGV skaičių iki 671. Įvertinus paraišką, tarp Agentūros ir pareiškėjos 2008 m. liepos 22 d. pasirašyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmosios veiklos srities „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas“ paramos sutartis Nr. 1VM-KK-08-2-000173-PR001, kurioje pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą nepažeisdama sutarties sąlygų, Europos Bendrijos reikalavimų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų. Pareiškėja pateikė Agentūrai 2011 m. liepos 20 d. mokėjimo prašymą paramai gauti, kuriame prašė išmokėti 400 624,00 Lt paramos sumą, ir projekto įgyvendinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones galutinę ataskaitą/ užbaigto projekto metinę ataskaitą Nr. 001, kurioje nurodė, kad pareiškėjos ataskaitiniu laikotarpiu (mokėjimo prašymo pateikimo dieną) yra pasiektas 320 SGV skaičius. Taip pat pareiškėja Agentūrai pateikė 2012 m. birželio 11 d. mokėjimo prašymo patikslintą antrą lapą, kuriame prašoma išmokėti paramos suma sumažinta iki 337 196,00 Lt. Pareiškėjos projekto vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėja iki projekto įgyvendinimo pabaigos neįvykdė įsipareigojimo padidinti SGV skaičių iki prašomą paramos sumą atitinkančių 485,58 SGV, 2011 m. liepos 20 d. pareiškėjos valdoje įregistruoti tik 77 SGV. Įgyvendinimo taisyklių 10 punkte nurodyta, kad „suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir pareiškėjo turimų ir numatomų laikyti sąlyginių gyvulių vienetų skaičių valdoje“. Vadovaudamasi tuo ir remdamasi Įgyvendinimo taisyklių 120.1.1 punktu, Agentūra 2012 m. birželio 19 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame nurodyti nustatyti pareiškėjos pažeidimai, taikoma 227 254 Lt dydžio sankcija už neįvykdytą įsipareigojimą pasiekti reikiamą SGV skaičių valdoje bei teisės aktai, kuriais remiantis paraiškėjai taikoma minėta sankcija. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Agentūra neatlieka pareiškėjų turimų SGV skaičiavimų, o vadovaujasi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – Centras) tvarkomo Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, nes Centras yra valstybinė įmonė, atsakinga už valstybės politiką žemės ūkio informacinės sistemos srityje ir yra atsakinga už ūkinių gyvūnų registravimo ir tapatybės nustatymo sistemos kompiuterinės centrinės duomenų bazės tvarkymą ir įgyvendinimą, jis apdoroja, kaupia ir saugo Ūkinių gyvūnų registro duomenis, tvarko jų apskaitą. Šiuo atveju pareiškėjos pateikto mokėjimo prašymo vertinimo metu Agentūroje nustatyta, kad, vadovaujantis Centro Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, 2011 m. liepos 20 d., t. y. mokėjimo prašymo pateikimo metu, pareiškėjos ūkyje buvo 77 SGV. Trūkstamų SGV skaičius siekia 408,58. Todėl pareiškėjos skundo teiginiai, kad Agentūra „netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, nes vadovavosi jau po mokėjimo paraiškos ir mokėjimo prašymo pateikimo dienos priimto teisės akto redakcija“, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atstovai palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos argumentai, jog jau pateikus paraišką atsakovei turėjo būti aišku, kaip pareiškėja apskaičiuos suaugusių gyvūnų skaičių, yra nepagrįsti. Paraiškoje buvo nurodoma tik tai, kokį suaugusių gyvūnų skaičių pareiškėja pasieks įgyvendinusi projektą. Jeigu pareiškėja apskaičiavo gyvūnų skaičių kažkokiu kitu būdu, tokiu atveju jau pateikdama paraišką klaidino NMA, o dėl to parama negalėjo pasinaudoti kiti ūkio subjektai, nes paramos suma buvo ribota.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsiliepime į skundą (t. IV, b. l. 86–89) pateikė paaiškinimus dėl SGV skaičiavimo. Paaiškino, kad Centras vadovaujasi žemės ūkio ministro 2007 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 3D-20 (2009 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 3D-163) redakcija), patvirtintais Centro įstatais. Taip pat remiasi Ūkinių gyvūnų registro nuostatais, patvirtintais žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 3D-177. Paaiškino, kad ūkinių gyvūnų registro paskirtis yra registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus. Registro tikslas – vykdyti ūkinių gyvūnų apskaitą. Registro duomenų teikėjai yra gyvūnų laikytojai, savininkai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, susiję su ūkinių gyvūnų laikymu, ženklinimu, perkėlimu, kaita, šalutinių gyvūninių produktų (ŠPG) tvarkymu. Remiasi Įgyvendinimo taisyklių 10 punktu, šių taisyklių aiškinamųjų pastabų 1 punktu, Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1974/2006 (V priedu) ir aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“, kuriame nurodyti SGV skaičiavimo koeficientai. Priimdama sprendimus dėl paramos NMA vadovaujasi Įgyvendinimo taisyklių 10 punktu ir naudoja Ūkinių gyvūnų registro duomenis. Ūkinių gyvūnų registre registruojamos 2 grupės ūkinių gyvūnų – individualiais numeriais ženklinti gyvūnai ir bandos numeriu ženklinti gyvūnai. Bandomis registruotų gyvūnų deklaravimas prasidėjo 2008 metais. Bandos rūšis dar skirstoma pagal grupes, nes kiekvienai gyvūnų grupei taikomas kitas sutartinio gyvulio (SG) skaičiavimo koeficientas, kuris naudojamas kaimo plėtros paramos programų administravimui. Centrui yra svarbus bendras gyvūnų skaičius dėl informacijos apie ligų profilaktiką, epidemijas. Suaugę gyvūnai pradėti išskirti dėl NMA poreikių administruojant paramos paraiškas. Taip pat remiasi žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-105, kuriuo patvirtintas Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašas. Centras privalo vadovautis šiuo aprašu, juo privalo vadovautis ir ūkinių gyvūnų laikytojai. Gyvūnų laikytojų pareigos nurodytos šio aprašo 10, 15, 31 punktuose. Šiuo aprašu yra patvirtintos ir ūkinių gyvūnų registravimo formos. Apraše nurodyta ir pareiga registruoti gyvūnus, kai teikiama paraiška gauti valstybės pagalbą. Centro pareigos nurodytos aprašo 7 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Centro atstovės paaiškino, kad dėl ginčo išsprendimo nuomonės neturi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčas yra dėl Agentūros 2012 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-5563 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalies, kurioje pareiškėjai pritaikyta 227 254 Lt dydžio sankcija už neįvykdytą įsipareigojimą pasiekti reikiamą SGV skaičių valdoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Agentūra skundžiamame sprendime (t. I, b. l. 17–18) nustatė, kad pareiškėjai suteikiama parama 109 942 Lt vietoje prašomos 337 196 Lt paramos. Sprendime nurodoma, kad pritaikyta 227 254 Lt dydžio sankcija už neįvykdytą įsipareigojimą pasiekti reikiamą SGV skaičių valdoje. Ginčo sprendimas grindžiamas paramos sutarties (2008 m. liepos 22 d.) 1.1, 17.1, 17.11 punktais, nurodoma, kad priimdama sprendimą Agentūra vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 11.1.2 punktu, 120.1.1 punktu, taip pat nurodomos faktinės aplinkybės, t. y., kad paramos suma turi atitikti numatomus laikyti 485,58 SGV, nurodoma, kad, remiantis Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjos valdoje 2011 m. liepos 20 d. įregistruoti tik 77 SGV, todėl trūkstamas SGV skaičius yra 408,58.

Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą sprendimo dalį (kurioje neskirta parama) ir įpareigoti atsakovę pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2011 m. liepos 10 d. NMA pateiktą mokėjimo prašymą paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ Nr. 1VM-KK-08-2-000173-MP001 ir skirtinos paramos dydį (atitinkamai SGV skaičių) apskaičiuoti pagal visų pareiškėjos ūkyje laikomų audinių (neapsiribojant vyresnėmis kaip 10 mėnesių) skaičių (t. y. 19 400 vnt.).

Nustatyta, kad pareiškėja 2008 m. vasario 11 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų plano priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas“ ir antrąją veiklos sritis Nr. 1VM-KK-08-2-000173-PR001 (t. III, b. l. 104–122), projekto pavadinimas „Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas UAB „Juodoji audinė“ ūkyje“. Planuojama projekto pradžia buvo numatyta 2008 m. gegužės 1 d., pabaiga 2009 m. spalio 31 d. Paraiškos XIII dalyje ir jos paaiškinimuose nurodyta, kad projekto pabaigai numatomas gyvūnų skaičius, apskaičiuojamas SGV – 671 vnt. (pareiškėjos 2011 m. spalio 24 d. rašte NMA buvo nurodyta, kad mokėjimo prašymo pateikimo metu (2011 m. liepos 20 d.) fermoje buvo 19 400 audinių, tai sudaro 485,58 SGV), remiamasi tuo, kad 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 V priede nustatyta, kaip turi būti grupuojami gyvūnai, o paraiškoje yra pastaba, kad gyvūnai, kurie nėra įvardinti Reglamento priede, grupuojami kaip nurodyta Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti (patvirtinti aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/D3-342) priede. Paraiškos XII dalyje nurodyta, kad gyvūnų skaičius vienetais skaičiuojamas pagal grupes laikotarpio pabaigai. Nurodyta, kad gyvūnai turi būti sugrupuoti, kaip nurodyta 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taisykles (OL 2006 L 368), V priede. Nurodyta, kad gyvūnai, kurie nėra įvardinti V priede, grupuojami kaip nurodyta Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti, patvirtintų aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/D3-342 (Žin., Nr. 92-3434, 2007, Nr. 68-26689), priede. Paraiškoje (XIII dalyje) yra paaiškinama, kaip skaičiuojamas sąlyginis gyvulių vienetas, tenkantis 1 ha, t. y. vadovaujamasi minėtais teisės aktais.

Minėtame Komisijos reglamento V priede audinės nėra nurodytos, todėl paraiška įpareigoja vadovautis nurodytu aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu (Aprašu). Komisijos reglamento V lentelėje pateikiamas galvijų perskaičiavimo į galvijų vienetus (Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 27 straipsnio 13 dalyje pasakyta, kad gyvūnų perskaičiavimo į gyvulių vienetus (GV) normos nurodytos V priede; valstybės narės šias normas gali diferencijuoti laikydamosi tame priede atitinkamoms kategorijoms nustatytų ribų bei vadovaudamosi objektyviais kriterijais) skaičiavimas. Paraiškos pateikimo metu galiojusio Aprašo 2 punkte paaiškinamos sąvokos ir nurodoma, kad sutartinis gyvulys (SG) – sutartinis vienetas, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis. Laikoma, kad vieno SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto, SG atitinkantis skirtingų rūšių gyvūnų skaičius pateiktas šio Aprašo priede (įsakymo redakcija, kuri aktuali nuo 2007 m. birželio 22 d.). Priede „Sutartinių gyvulių (SG) skaičiaus ir mėšlo skleidimo ploto nustatymas“ nurodyta, kad audinės/kiaunės (suaugę gyvūnai) – 40 atitinka SG, gyvūnų skaičius, kuris sudaro SG, yra 0,025, vienas gyvūnas ha – 0,015.

Tarp NMA ir pareiškėjos 2008 m. liepos 22 d. pasirašyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmosios veiklos srities „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ paramos sutartis Nr. 1VM-KK-08-2-000173-PR001 (t. II, b. l. 152–165). 2009 m. gruodžio 22 d. pasirašytas susitarimas Nr. 2 (t. II, b. l. 148–150), kuriuo projekto įvykdymo ir mokėjimo prašymo pateikimo terminas pratęstas iki 2010 m. liepos 21 d. , 2010 m. rugpjūčio 10 d. pasirašytas susitarimas Nr. 4 (t. II, b. l. 144–145, 195–196), kuriuo projekto įvykdymo ir mokėjimo prašymo pateikimo terminas pratęstas iki 2011 m. liepos 22 d. Sutarties vykdymo metu buvo keičiamos ir kitos sąlygos: 2010 m. kovo 4 d. susitarimas Nr. 3 (t. II, b. l. 198–199), 2010 m. gruodžio 28 d. susitarimas Nr. 5 (t. II, b. l. 193–194), 2011 m. birželio 2 d. susitarimas Nr. 3 (t. II, b. l. 167). Tačiau, kas reikšminga šiam ginčui, parama buvo teikiama kompensuoti paramos gavėjo investicijas, kurios skirtos srutų surinkimo sistemai, srutų kaupyklai, kitai srutų tvarkymo įrangai, t. y. paramos teikimo tikslas ir uždaviniai nesikeitė. Pareiškėja 2011 m. liepos 20 d. NMA pateikė mokėjimo prašymą (t. II, b. l. 50–58), kuriame prašė išmokėti 400 624 Lt paramos sumą, ir kartu pateikė projekto įgyvendinimo ataskaitą, kurioje nurodė, kad mokėjimo prašymo pateikimo dieną yra pasiektas 320 SGV skaičius. Pareiškėja 2012 m. birželio 11 d. patikslino mokėjimo prašymą ir prašė išmokėti sumažintą paramos sumą – 337 196 Lt (t. I, b. l. 173, 174). Šiame patikslinime nurodė, kad paramos prašo už mokėjimo prašymo pateikimo metu visas fermoje laikytas audines, t. y. 19 400 vnt., iš kurių 3 080 vnt. sudarė suaugusios patelės ir 16 320 vnt. sudarė suaugę jaunikliai, bendras laikytų audinių kiekis sudarė 485 SGV ir pagal šį kiekį priklausanti paramos suma gali siekti iki 337 196 Lt. Atsakovė teismui pateikė SGV skaičiavimo ataskaitą (t. I, b. l. 175), kurios data yra 2011 m. liepos 20 d. ir kurioje nurodytas SGV yra 77, audinių skaičius (suaugę gyvūnai (nuo 10 mėn.) yra 3 080 vnt., laikytojas UAB „Juodoji audinė“).

Centras pateikė pareiškėjos 2011–2012 m. ūkinių gyvūnų deklaracijas (t. III, b. l. 58–63), iš kurių matyti, kad 2011 m. liepos 1 d. iš viso laikomų gyvūnų skaičius sudarė 19 400, o suaugę gyvūnai (nuo 10 mėnesių) sudarė 3 080 vnt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas ginčą vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Teismų įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad teismai, nagrinėdami bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais, taip pat 4 dalimi, nustatančia, kad „Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina“. Teismo pareigą vadovautis teismų precedentais ir taip įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, kuris reiškia ir jurisprudencijos tęstinumą, ne kartą yra nurodęs ir Konstitucinis Teismas.

Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime (Byla Nr. 33/03) nurodyta, kad „<...> pabrėžtina, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Bendrosios kompetencijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad minėti teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą“.

Nurodytame nutarime pasakyta, kad „<...> Pabrėžtina, kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui“.

Teismas taip pat vadovaujasi Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime (Byla Nr. 26/07) esančiu išaiškinimu, kad „<...> Taigi teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai“. Nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžiama: „<...> 9. Kita vertus, teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Minėta, kad tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi būti daroma deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Ypač pabrėžtina, kad nukrypdamas nuo ankstesnių precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti patį priimamą sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento“.

Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, Vilniaus apygardos teismas vertina, kuris iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimų taikytini nagrinėjamoje byloje. LVAT išnagrinėjo dvi analogiškas bylas ir paskelbė 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-667/2013 ir 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-847/2013. Tai, kad šios bylos ir jų faktinės aplinkybės yra beveik identiškos (parama skirta įgyvendinant tą pačią direktyvą, ūkiuose auginti tie patys gyvūnai, paraiškų ir mokėjimo prašymų pateikimas skiriasi keliomis dienomis, paramos sutartys iš esmės identiškos, taikytini tie patys teisės aktai ir kt.), patvirtina ir nagrinėjamoje byloje gautas prašymas dėl administracinių bylų sujungimo (t. IV, b. l. 64–65), kuriuo buvo prašoma sujungti šią bylą su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamomis administracinėmis bylomis Nr. I-3911-142/2012 (pareiškėja UAB „Danmink“), I-3961-365/2012 ir su administracine byla pagal AB „Vilkijos ūkis“ skundą (Nr. I-3912-189/2012).

Teismas daro išvadą, kad vadovaujantis minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nurodytu principu, jog teismų precedentas turi užtikrinti asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinio principo įgyvendinimą, šioje byloje būtina vadovautis LVAT 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-667/2013, nes pareiškėja UAB „Juodoji audinė“ negali atsirasti blogesnėje padėtyje, nei analogišku atveju yra UAB „Danmink“. Teismas sulygina šiose bylose skundžiamų NMA sprendimų turinį (UAB „Danmink“ byloje NMA 2012 m. birželio 18 d. raštas Nr. BRK-(3.239)-5561 ir šioje byloje 2012 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. BRK-(3.239)-5563) ir daro išvadą, kad skundžiami sprendimai pagal savo apimtį, turinį, išdėstymą, daromas išvadas yra identiški. Skiriasi tik numatytų laikyti gyvūnų skaičiai (bet jie apskaičiuojami taikant vienodus SGV skaičiavimo principus) ir dėl to skiriasi paramos sumos. Nurodytame LVAT 2013 m. balandžio 8 d. sprendime (administracinė byla Nr. A492-667/2013) kategoriškai pasakyta, kad skundžiamas NMA sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais faktais, t. y. NMA ir teismas taikė tik formalius kriterijus, vertindami, ar paraiškoje nurodytas projektas įgyvendintas tinkamai – ar realiai pasiektas projekte numatytas gyvūnų skaičius.

Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, šioje byloje teismas tiria, ar skirtos paramos sumažinimas atitinka paramos skyrimo tikslus ir uždavinius, ir vertina formaliuosius paramos projekto įgyvendinimo kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

Parama pareiškėjai buvo skirta pagal Įgyvendinimo taisykles. Tai reiškia, kad parama skirta įgyvendinant Nitratų direktyvą (1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva Nr. 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008). Šios direktyvos 1 straipsnyje nustatyta, kad jos tikslas yra mažinti vandens taršą, kurią sukelia ar skatina žemės ūkyje naudojami nitratai, ir stabdyti tolesnį tokį teršimą. Įgyvendinimo taisyklės patvirtintos vadovaujantis 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1974/2006, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles.

Paraiška, kurią pateikė Agentūrai pareiškėja, ir yra skirta įgyvendinti projektą „Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas UAB „Juodoji audinė“ ūkyje“. Iš paraiškoje pateikiamos projekto santraukos matyti, kad projektas skirtas modernizuoti taikomas audinių auginimo technologijas ir įrengti efektyvią skysto mėšlo tvarkymo sistemą bei taip sumažinti ūkio daromą neigiamą poveikį aplinkai. Tam tikslui bendrovė pretendavo į 401 300 Lt paramą, kuri turėjo būti skirta įrengti srutų surinkimo sistemą, kaupyklą, srutų separatorių, įsigyti srutovėžį (minėta, kad ši paramos paskirtis iš esmės projekto įgyvendinimo laikotarpiu nesikeitė, nors kiek keitėsi įsigytina įranga). Paraiškoje buvo nurodyta, kad projekte numatyta technika įsigyjama tam tikram konkrečiam sąlyginiam gyvulių skaičiui, auginamam fermoje, pasiekti (Paraiškos XIII dalis). Taip pat paraiškoje buvo nurodytas auginamų gyvūnų skaičius (XII dalyje), jo prognozės. Iš šios paraiškos dalies NMA galėjo matyti, kad pareiškėja skaičiuoja visus laikomus suaugusius gyvūnus.

Pareiškėjai turėjo būti žinoma (tai nurodyta paraiškoje), kad paramos teikimą reglamentuoja Įgyvendinimo taisyklių nuostatos. Įgyvendinimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir pareiškėjo turimų ir numatomų laikyti sąlyginių gyvulių vienetų (SGV) skaičių valdoje; nustatyta, kad SGV skaičiavimas atliekamas vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 priedu. Įgyvendinimo taisyklių 10 punktas turi pastabą, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai gyvūnų perskaičiavimo į SGV normos pagal konkrečius gyvūnų pavadinimus nėra nurodytos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 V priede, reikia vadovautis aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“ priede nurodytais SGV skaičiavimo koeficientais. Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo nuostatos pasikeitė tik nuo 2011 m. spalio 1 d., t. y. ir paraiškos, ir mokėjimo prašymo pateikimo metu Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo priede audinės (suaugę gyvūnai) nebuvo apskaičiuojamos pagal 10 mėnesių kriterijų. Tik pareiškėjai pateikus mokėjimo prašymą, pasikeitė gyvūnų apskaitos principai, to pareiškėja negalėjo numatyti nei teikdama paraišką, nei pateikdama mokėjimo prašymą. Į šias aplinkybes būtina atsižvelgti ir dėl to, kad mokėjimo prašymas buvo nagrinėjamas beveik metus laiko ir per tą laiką vyko susirašinėjimas tarp NMA ir pareiškėjos (t. I, b. l. 113, 117), taip pat tarp pareiškėjos ir Žemės ūkio ministerijos (t. I, b. l. 114, 115–116), pareiškėja teikė papildomus dokumentus, todėl darytina išvada, kad NMA nebuvo aišku, kaip vertinti mokėjimo prašymą, ir dėl to NMA turėjo galimybę prašyti pateikti papildomų duomenų dėl laikomų gyvūnų skaičiaus. Pareiškėja teikė ir projekto įgyvendinimo ataskaitą (2012 m. balandžio 30 d.), kurioje nurodė, kad pasiektas SGV skaičius yra 103 (prognozuota buvo 135), pareiškėja mokėjimo prašymu ir jo patikslinimu ir prašė mažesnės paramos, nei buvo numatyta skirti įvertinus paraišką. Iš pareiškėjos teismui pateiktų duomenų (t. IV, b. l. 104–216) matyti, kad iš esmės NMA turėjo objektyvią galimybę nustatyti laikomų suaugusių gyvūnų skaičių pagal pareiškėjos vedamą biologinio turto apskaitą (t. IV, b. l. 151), nes pareiškėja apskaitė audinių pateles ir patinus senus ir suaugusias pateles ir patinus iš jauniklių, o jauniklius apskaitė atskirai. Pareiškėja dėl vidinės apskaitos surašė 2011 m. liepos 1 d. Audinių vertinimo pagal kokybinius ir kokybinius požymius aktą (t. IV, b. l. 211), iš kurio matyti, kaip skaičiuojami suaugę gyvūnai, ir šie skaičiai atitiko paduotą mokėjimo prašymą. Be to, iki paduodant mokėjimo prašymą, Kauno RAAD Kaišiadorių r. agentūra surašė patikrinimo aktą Nr. 86 (t, IV, b. l. 215–216), iš kurio matyti, kad pareiškėjos ūkyje suaugusių audinių skaičius yra 20 000 vnt. gyvūnų, nurodyta, kad patikrinimo tikslas yra skirtas būtent ūkiui įgyvendinant 2007–2013 m. priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir dėl paraiškos Agentūrai Nr. 1VM-KK-08-2-000173-PR001. Atsakovės atstovai aiškino, kad šiuo aktu vadovautis negalima, nes jis yra vėlesnis nei mokėjimo prašymas, tačiau šis aktas yra ankstesnis ir beveik metus nagrinėjant mokėjimo prašymą, buvo galimybė išreikalauti visus būtinus neaiškumams pašalinti dokumentus.

Minėta, kad pareiškėja pateikė Agentūrai paramos paraišką pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų plano priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas“ ir antrąją veiklos sritį.

Žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D3-258 pareiškėjos projektas įtrauktas į projektų, kuriems skiriama parama pagal priemonę, sąrašą. Tarp Agentūros ir pareiškėjos 2008 m. liepos 22 d. pasirašyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmosios veiklos srities „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas“ paramos sutartis. Minėta, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa parengta vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai, taip pat Komisijos reglamento Nr. 1974/2006, nustatančio detalias šio Tarybos reglamento taikymo taisykles, nuostatomis.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos I.2 prioriteto „Modernizacijos, technologijos, inovacijos lygio kėlimas“ įgyvendinamomis veiklos sritimis siekiama kelti modernizacijos, technologijos ir inovacijos lygį pirminės žemės ūkio produkcijos gamybos, perdirbimo ir miškų ūkio sektoriuose, siekiant užtikrinti be kita ko, kad ūkiai atitiktų ES Nitratų direktyvos reikalavimus, I.2 prioritetą įgyvendinančios priemonės I.2.1 „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 20 straipsnio (b) punkto (i) papunktis ir 26 straipsnis, Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 17 straipsnis ir II priedo 5.3.1.2.1 punktas) vienas iš tikslų yra Lietuvai aktualios aplinkos taršos azoto junginiais problemos sprendimas įgyvendinant Tarybos direktyvą 91/676/EEB ( Nitratų direktyva). Lietuva įsipareigojo įgyvendinti Nitratų direktyvos reikalavimus dviem veiksmų programomis. Pirmoji 2004–2008 m. veiksmų programa bus įgyvendinama visoje Lietuvos teritorijoje, 2003 m. rugpjūčio mėn. šią veiksmų programą patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybinės vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1076, ilgalaikis tikslas yra įgyvendinti Nitratų direktyvą Lietuvos teritorijoje, mažinant vandenų taršą ir ypatingą dėmesį skiriant nitratams bei kitoms cheminėms medžiagoms, galinčioms pakenkti visuomenės sveikatai, biologinei įvairovei, pažeisti tradicinį kraštovaizdį. Taip siekiama apsaugoti Lietuvos Respublikos vandens telkinius nuo eutrofikacijos. 2004–2008 m. visoje Lietuvos valstybės teritorijoje įgyvendinama pirmoji veiksmų programa. Kartu su privalomomis priemonėmis, susijusiomis su tinkamu tręšimu organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, žemės naudojimu ir sėjomaina, privaloma įrengti tinkamas mėšlides ir srutų kaupyklas gyvulininkystės ūkiuose, kuriuose yra daugiau nei 300 SGV, bei visuose naujai steigiamuose ūkiuose. Pagal antrąją 2008–2012 m. veiksmų programą mėšlides privaloma įrengti ir mažesniuose ūkiuose. Todėl priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ viena iš veiklos sričių yra skirta įgyvendinti Nitratų direktyvos reikalavimams ūkiuose, laikančiuose ne mažiau kaip 10 SGV.

Nagrinėjamoje byloje paramos sutartimi pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą „Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas UAB „Juodoji audinė“ ūkyje“, kurio uždaviniai pirmiau minėti (srutų tvarkymo ir pan. įrangos įdiegimas ūkyje), tikslas – ūkyje įgyvendinti Nitratų direktyvos reikalavimus, siekiant sumažinti vandens taršą nitratais ir pan. Minėta, kad paraiškos XIII lentelėje ir jos paaiškinimuose nurodyta, kad projekto pabaigai numatomas gyvūnų skaičius, apskaičiuojamas SGV – 671 vnt. 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 V priede nustatyta, kaip turi būti grupuojami gyvūnai, o paraiškoje yra pastaba, kad gyvūnai, kurie nėra įvardinti Reglamento priede, grupuojami kaip nurodyta Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti (patvirtinti aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/D3-342) priede.

Paramos sutartyje numatytos priemonės buvo skirtos įgyvendinti 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (91/676/EEB) keliamus tikslus. Direktyvos preambulėje taip pat pabrėžiama, kad pagrindinė taršos priežastis iš pasklidžių taršos šaltinių yra nitratai iš žemės ūkio šaltinių, patenkantys į bendrijos vandenis, kad kiekviena valstybė narė turi nustatyti jautrias zonas, sukurti ir įgyvendinti veiksmų programas vandens taršai azotiniais junginiais pažeidžiamose zonose mažinti; tokiose veiksmų programose turi būti numatytos priemonės, kaip riboti visų azoto turinčių trąšų naudojimą ir ypač kaip nustatyti gyvulių mėšlo naudojimo konkrečias ribas. Direktyvos tikslai yra įvardijami 1 straipsnyje – mažinti vandens taršą, kurią sukelia ar skatina žemės ūkyje naudojami nitratai, ir stabdyti tolesnį tokį teršimą. Direktyvos 2 straipsnyje apibrėžiamos vartojamos sąvokos, tarp jų: „gyvuliai“ – tai visi gyvuliai, kurie yra laikomi naudojimui ar pelnui gauti; „gyvulių mėšlas“ – tai gyvulių ekskrementai ar pakratų ir gyvulių ekskrementų mišinys, netgi apdorotas. Direktyvos 12 straipsniu valstybės narės įpareigotos priimti įstatymus ir kitus aktus, įgyvendinančius šią direktyvą. Į veiksmų programas privalomai turi būti įtraukiamos priemonės, iš jų ir užtikrinančios, kad kiekvienoje fermoje ir gyvulininkystės ūkyje gyvulių mėšlo kiekis, įterptas į dirvą kiekvienais metais, neviršytų 170 kg N hektarui, šis kiekis gali būti apskaičiuotas pagal gyvulių skaičių (5 str. 4 d. a p., III priedo 2 d., 3 d.).

Remiantis Nitratų direktyvos reikalavimais ir Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos siekiamais tikslais bei numatomais jiems įgyvendinti uždaviniais, darytina išvada, kad parama pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ jos pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas“ turi apimti visų ūkyje laikomų gyvulių mėšlo (srutų) sutvarkymą pagal Nitratų direktyvos reikalavimus. Agentūros teikiamas formalaus pobūdžio argumentas, kad parama gali būti skiriama tik audinių, kurių amžius viršija 10 mėnesių, mėšlui (srutoms) sutvarkyti, neatitinka Direktyvos 2 straipsnio nuostatų ir neužtikrina Direktyvos keliamų tikslų įgyvendinimo. Pareiškėjos ūkyje laikomų audinių didžiąją dalį sudaro žvėreliai iki 10 mėnesių amžiaus, tai patvirtina jos teikiami Centrui pranešimai, kuriuose nurodomas bendras gyvūnų skaičius, ir pagal nustatytus formos reikalavimus suaugusių gyvūnų skaičius (nuo 10 mėn.). Pareiškėja pateikė vidinės biologinio turto apskaitos dokumentus, Kauno RAAD patikrinimo aktą, o šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja mokėjimo prašyme ir jo patikslinime teisingai nurodė suaugusių gyvūnų skaičių.

Jei Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas vertinamas selektyviai skaičiuojant tik vyresnius negu 10 mėn. gyvūnus, tai lieka neįvertinta iš esmės didžiausia pareiškėjos laikomos bandos dalis, o tai reiškia, kad šios gyvūnų dalies mėšlas (srutos) nėra tvarkomi pagal Nitratų direktyvos reikalavimus. Esant tokiai situacijai paramos skyrimas būtų apskritai negalimas, nes neatitiktų direktyvos keliamų tikslų, reikštų netinkamą valstybės įsipareigojimų įgyvendinimą.

Minėta, kad byloje ginčijamu sprendimu Agentūra paramos sumą pareiškėjai sumažino, pritaikė 227 254 Lt dydžio sankciją už neįvykdytą įsipareigojimą pasiekti reikiamą SGV skaičių valdoje (prašoma pareiškėjos paramos suma turėjo atitikti numatomus laikyti 485,58 SGV). Agentūra, įvertinusi Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenis, nustatė, kad pareiškėjos valdoje 2011 m. liepos 20 d. buvo įregistruota tik 77 SGV, ir trūkstamas skaičius siekia 408,58 SGV.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, teigia, kad Agentūra nepagrįstai SGV skaičiuoja tik pagal valdoje esančių audinių nuo 10 mėnesių amžiaus skaičių ir neįtraukia kitų ūkyje apskaitomų žvėrelių. Nurodo, kad paraiškos pateikimo ir paramos sutarties sudarymo metu Centrui buvo teikiami pranešimai apie ūkinių gyvūnų bandą, nurodant visus ūkyje į apskaitą įtrauktus gyvūnus. Nuo 2011 m. spalio 1 d., t. y. jau po projekto įgyvendinimo ir mokėjimo prašymo pateikimo, įsigaliojus naujai Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342, redakcijai, jos priede „Sutartinių gyvulių (SG) skaičiaus ir mėšlo bei srutų skleidimo ploto nustatymas“ buvo nustatyta kad gyvūnų skaičius, atitinkantis SG, nustatomas skaičiuojant audines, vyresnes kaip 10 mėn. Mokėjimo prašymo pateikimo metu galiojusi Aprašo redakcija nustatė, kad gyvūnų skaičius, atitinkantis SG, nustatomas skaičiuojant audines (suaugusius gyvūnus). Pareiškėja teigia, kad iki 2011 m. spalio 1 d. Centras reikalavo teikti informaciją apie gyvūnus pagal dvi pozicijas – bendras gyvūnų skaičius (iš viso) ir suaugę gyvūnai (nuo 10 mėnesių), tačiau, pareiškėjos manymu, tai neturėtų lemti SGV skaičiavimo įtraukiant tik gyvūnus nuo 10 mėnesių, o ne bendrą gyvūnų skaičių, nes Centras nesudarė galimybės iki 2011 m. spalio 1 d. teikti deklaracijas tokiu būdu, kaip tai buvo nustatyta Aplinkosaugos reikalavimuose mėšlui tvarkyti, tuo labiau paramos skyrimui negali būti taikomos taisyklės, įsigaliojusios po projekto įgyvendinimo ir mokėjimo prašymo pateikimo. Šie pareiškėjos argumentai pripažintini pagrįstais. Agentūra neįvertino, ar pareiškėja įgyvendino paramos sutarties projekte numatytus uždavinius ir pasiekė tikslus. Kaip jau buvo minėta, parama pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ jos pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas“ skiriama visų ūkyje laikomų gyvulių mėšlui (srutoms) sutvarkyti. Paramos sutarties sudarymo metu vertindama pateiktą paraišką Agentūra buvo susipažinusi su visais pareiškėjos pateiktais duomenimis apie turimą ūkyje gyvūnų skaičių, apie planuojamą auginti bei realizuoti, naudojamus žemės plotus, taip pat apie gyvūnų leistiną tankį pagal Nitratų direktyvą (1,58 SGV/ha), sutartinį vienetą SG (sutartinis gyvulys), kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis (laikoma, kad vieno SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto, Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti 2 punktas). Agentūra, vertindama paraišką, jos neatmetė dėl to, kad pareiškėjos ūkyje numatytas iki projekto įgyvendinimo pabaigos gyvūnų skaičius bus per mažas ar SGV skaičiuojamas netinkamai. Paramos sutarties sudarymas pareiškėjai sukūrė teisėtus lūkesčius, kad įgyvendinusi projektą, t. y. pasiekusi tuos tikslus ir įgyvendinusi uždavinius, keliamus Nitratų direktyvos, gaus sutartyje numatytą paramą. Vien formaliais kriterijais pareiškėjos teisėti lūkesčiai negali būti paneigiami, Agentūra, pritaikydama sankciją, sprendimą turi pagrįsti objektyviais argumentais, patvirtinančiais, kad pareiškėja nepasiekė projekte numatytų tikslų. Šie argumentai negali būti siejami tik su formalių taisyklių taikymu, kurios, pirma, nebuvo taikytos pasirašant paramos sutartį (kaip jau buvo minėta, pareiškėja atskleidė visus reikiamus duomenis), ir antra, keitėsi projekto įgyvendinimo metu. Agentūra turėjo vertinti ne tik ūkyje auginamą bendrą audinių skaičių ir/ar SGV, bet ir pateikti argumentus bei įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą, nepasiekė Nitratų direktyvos keliamų tikslų, reikalaujančių, kad iš jos ūkyje visų esančių gyvūnų (mėšlo šaltinio) išskiriamo bendrojo azoto kiekis neviršytų nustatytos normos vienam hektarui, bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programos privalomų uždavinių – tinkamų mėšlidžių ir srutų kaupyklų įrengimo gyvulininkystės ūkiuose, laikančiuose ne mažiau kaip 10 SGV.

Nei atsakovė, nei suinteresuotasis asmuo nepateikė teismui argumentų, kodėl skaičiuojant SGV numatyta įtraukti tik suaugusias nuo 10 mėnesių amžiaus audines, kai atsižvelgiant į pareiškėjos verslo specifiką, tokio amžiaus gyvūnai ūkyje sudaro mažesnę dalį, ir akivaizdžiai neatitinka Nitratų direktyvos reikalavimų apskaičiuoti išskiriamo azoto kiekį pagal visų ūkyje laikomų gyvūnų skaičių.

Teismas, remdamasis pirmiau aptartais argumentais bei vadovaudamasis minėta LVAT suformuota praktika, daro išvadą, kad Agentūros sprendimas taikyti sankciją neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais faktais. Teismas vadovaujasi tuo, kad tik formalių kriterijų taikymas nagrinėjamu atveju neatitinka viešojo administravimo principų – įstatymo viršenybės, objektyvumo ir proporcingumo (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Toks administracinis aktas laikytinas neteisėtu iš esmės ir naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija tenkina pareiškėjos skundą visiškai – panaikina Agentūros 2012 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-5563 dalį, kurioje Agentūra nusprendė pareiškėjai pritaikyti 227 254 Lt dydžio sankciją, ir įpareigoja Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos 2011 m. liepos 20 d. (skundo reikalavimuose data nurodyta neteisingai, tai laikytina rašymo apsirikimu) pateikto mokėjimo prašymo dalį dėl 227 524 Lt dydžio paramos skyrimo ir priimti naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127, 129 straipsniais teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Juodoji audinė“ skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-5563 dalį, kurioje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nusprendė pareiškėjai pritaikyti 227 254 Lt dydžio sankciją, ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjos UAB „Juodoji audinė“ 2011 m. liepos 20 d. pateikto mokėjimo prašymo dalį dėl 227 254 Lt dydžio paramos skyrimo ir priimti naują sprendimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Margarita StambrauskaitėNijolė SušinskienėHalina Zaikauskaitė