- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-155-954/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16559-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai nešiojo smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – metalinį kastetą, vežiodamasis jam priklausančiame automobilyje „VW Golf“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), po vairuotojo sėdyne esančioje dėtuvėje, kol 2021 m. gegužės 24 d. apie 03.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), automobilio apžiūros metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Kauno apylinkės teismas pripažindamas nuteistąjį kaltu nurodė, kad nešaunamojo ginklo, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus ir dujinius ginklus, nešiojimas yra uždraustas (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 punkto 2 papunktis). Įstatymas nenumato išimties iš šio draudimo ir tais atvejais, kai nešaunamasis ginklas nešiojamas savigynos tikslais ar kai asmeniui įstatymo nustatyta tvarka leidžiama turėti kurios nors kitos kategorijos ginklą. Ginklo ir šaudmenų nešiojimosi sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, kur išaiškinta, kad ginklo (taip pat ir nešaunamojo) nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 12 punktą ginklo gabenimas – ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio). Teismas šioje byloje nustatė, kad R. V. kastetą turėjo su savimi automobilyje, po vairuotojo sėdyne esančioje daiktų dėtuvėje, šis ginklas nebuvo laikomas specialiame dėkle ar kitaip specialiai supakuotas. Asmeniui, sėdinčiam automobilyje ir net išlipus iš automobilio, nebuvo apsunkinta galimybė pasiimti ginklą ir juo pasinaudoti nedelsiant. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo veika atitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą, nes kaltinamasis šį ginklą turėjo su savimi tokiomis sąlygomis, kurios leido ginklu pasinaudoti nedelsiant.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį bei priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį nustačius, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalies sudėties.
3.1. Skunde nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl rasto kasteto atitikimo nešaunamojo ginklo požymiams, tačiau apelianto įsitikinimu, byloje nebuvo paneigti jo nuosekliai duoti parodymai, neatskleistas tariamai jo padarytos nusikalstamos veikos tyčios turinys, be to Teismas neteisėtai plečiamai taikė baudžiamąjį įstatymą šioje byloje, ignoravo įrodymams keliamus įrodymų leistinumo (BPK 20 straipsnio 4 dalies) reikalavimus, o nepašalintas abejones vertino apelianto nenaudai. Teismas jį nuteisdamas nepaneigė nuoseklių jo parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Jis niekada neprisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo ir parodė, kad nusipirkęs automobilį, po metų laiko, gal 2018 ar 2019 metais, vasaros metu, valydamas automobilio saloną, dėtuvėje pamatė kastetą, kurį paėmęs apžiūrėjo ir padėjo atgal, o po to apie tą daiktą visiškai pamiršo. Be to, nurodė, kad po automobilio įsigijimo ne kartą automobilį taisė įvairiuose autoservisuose, todėl kastetas dėtuvėje galėjo atsirasti jam nežinant, kai automobilį remontavo meistrai.
3.2. Apeliantas nurodo, kad nuosprendis grindžiamas kitų objektų apžiūros protokolais, kuriuose aprašyti apelianto pokalbiai su policijos pareigūnais užfiksuoti jam to nežinant įvykio vietoje. Nuosprendyje lieka neatskleista, kaip minėti vaizdo kamerų įrašai įrodo, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką. Apie jokį kasteto nešiojimą jis niekada nėra niekam nurodęs. Galiausiai, tokių vaizdo įrašų naudojimas pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kadangi yra pažeidžiamos jo kaip įtariamojo teisės. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis tokį nešaunamąjį ginklą - kastetą kada nors yra nešiojęs savo rankomis, ar turėjęs pasislėpęs savo aprangoje drabužių kišenėje, nešiojęs krepšyje ar rankinėje. Būtent tai ir yra laikoma daikto nešiojimu. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad metalinio kasteto radimas po automobilio vairuotojo sėdyne esančioje nenaudojamoje dėtuvėje, yra nešaunamojo ginklo nešiojimas.
3.3. Apeliantas pažymi, kad nuosprendyje motyvuojama, kad jis galėjo nešaunamąjį ginklą bet kada panaudoti, tačiau atkreipia dėmesį į Kauno apygardos teismo priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuriuo asmuo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį asmuo išteisintas, kastetas buvo rastas bute pakabintas ant sienos. Nėra aišku, koks skirtumas tarp nešaunamojo ginklo - kasteto laikymo pakabinto ant sienos (asmenims matomoje vietoje) ir tokio daikto laikymo automobilio dėtuvėje.
3.4. Skundo autorius nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai šios bylos negrąžino prokurorei kaltinamajam aktui papildyti, nors 2021 m. spalio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu toks apelianto gynėjo prašymas ir buvo pateiktas. Šiuo atveju buvo pažeistos jo teisės į kaltinimo konkretumą, kadangi kasteto radimas jam nuosavybės teise priklausančiame automobilyje, negalėjo būti sutapatinamas su nešaunamojo ginklo - kasteto nešiojimu. Jis nesuvokė, kad už kasteto radimą jo automobilyje jis bus nuteistas už nešaunamojo ginklo nešiojimą.
3.5. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad teismas visiškai neatsižvelgė į baigiamųjų kalbų metu gynybos išsakytas abejones dėl įrodymų surinkimo teisėtumo šioje byloje. Nešaunamasis ginklas - kastetas buvo rastas pareigūnams atliekant neteisėtą automobilio VW Golf, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), apžiūrą. Teismas neatsižvelgė, kad šiuo konkrečiu atveju, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu pareigūnai atliko jo automobilio VW Golf, kratą. Teismas ignoruodamas aplinkybes, jog šioje byloje pagrindinis daiktinis įrodymas buvo rastas grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
3.6. Taip pat apeliantas nurodo, kad nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, t. y. kad jis būtų nešiojęs nešaunamąjį ginklą - kastetą, o ne šį daiktą gavęs pačiam to nežinant kartu su įsigyta transporto priemone, ar remontuojant automobilių servisuose, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. V. gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nešiojo smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – metalinį kastetą bei teigia, jog byloje dalis įrodymų gauti neteisėtais būdais, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs: įgijimas arba nešiojimas. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai nešiojo smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – metalinį kastetą. Byloje nekyla abejonių, tai nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde, kad 2021 m. gegužės 24 d. apie 03.30 val. R. V. priklausančio automobilio apžiūros metu buvo rastas metalinis kastetas, kuris yra smogiamojo - triuškinamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, draudžiamas civilinėje apyvartoje.
7. Nuteistasis R. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis nešiojo smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. V. nurodė, kad įsigijęs automobilį VW Golf, maždaug po metų laiko, 2018 ar 2019 metais, vasaros metu, valydamas saloną, rado dėtuvėje kastetą. Jį apžiūrėjo ir padėjo atgal, o po to pamiršo. Apie 03.30 val. ryto, prie jo automobilio, kuriame sėdėjo su draugu, privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai klausė ar neturi draudžiamų daiktų, kuriems atsakė, jog neturi. Automobilio apžiūros metu po sėdyne daiktadėžėje pareigūnai rado kastetą, tačiau jiems paaiškino, kad jis ne jo. Apie kastetą nėra niekam pasakojęs. Taip pat nurodė, kad automobilį ne kartą remontavo pas įvairius meistrus, todėl ir jie galėjo kastetą įdėti į automobilį. Taip pat iš esmės analogiškas aplinkybes R. V. nurodė ir apklausiamas įtariamuoju. Nors R. V. neigia nešiojęs nešaunamąjį smogiamojo-triuškinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis bei objektyviai nustatytomis aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, jų visuma vertinama bendrame nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, jų neišskiriant, nesuteikiant jiems jokio prioriteto.
8. Priešingai nei nurodo nuteistasis R. V., pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog jis nešiojo nešaunamąjį ginklą – metalinį kastetą. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punktą nešaunamojo ginklo, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus ir dujinius ginklus, nešiojimas yra uždraustas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad minėto įstatymo nuostatos nenumato išimties iš šio draudimo ir tais atvejais, kai nešaunamasis ginklas nešiojamas savigynos tikslais ar kai asmeniui įstatymo nustatyta tvarka leidžiama turėti kurios nors kitos kategorijos ginklą. Teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, nes toks įstatymo aiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-511/2015). Būtent ginklo ir šaudmenų nešiojimosi sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 15 punkte, kur išaiškinta, kad ginklo (taip pat ir nešaunamojo) nešiojimasis – ginklo ir (ar) šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą ir (ar) šaudmenis galima panaudoti nedelsiant.
9. Iš byloje surinktų įrodymų, o būtent įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią Baltijos g. - Prūsų g. sankryžoje, Kaune (automobilių stovėjimo aikštelėje), bei automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po vairuotojo sėdyne esančioje daiktadėžėje rastas ir paimtas sidabrinės spalvos kastetas (1 t., b. l. 12–20). Metalinis kastetas nebuvo laikoma specialiame dėkle, taip pat nebuvo kitaip specialiai supakuotas. Taigi, iš esmės jis buvo be jokių kliūčių pasiekiamas ranka tiek sėdint ant vairuotojo ar keleivio sėdynės, tiek, nesėdint automobilyje, tačiau stovint prie pravirų jo durų. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, jog, esant reikalui, būdamas automobilyje ar šalia jo, R. V. galėjo nedelsiant paimti šį ginklą ir juo pasinaudoti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog R. V. veiksmai, kuomet jis vežiojosi su savimi smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – metalinį kastetą, jį laikydamas lengvai prieinamoje vietoje, priešingai nei nurodo apeliantas, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytą nešaunamojo ginklo nešiojimosi sąvoką. Nuteistasis R. V. smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – metalinį kastetą, turėjo su savimi tokiomis sąlygomis, kurios leido ginklu pasinaudoti nedelsiant, todėl jo veika atitinka visus objektyviuosius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
10. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo psichinis santykis su daroma veika pasireiškė tyčine kaltės forma. Pažymėtina, jog smogiamojo-trupinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, t. y. toks ginklas, kuris yra specialiai pritaikytas žmonėms žaloti, šiuo atveju buvo laikomas ne namų sąlygomis, o nuteistojo automobilyje – po vairuotojo sėdyne. Be to, jis automobilyje buvo laikomas pakankamai ilgą laiko tarpą – teisminio nagrinėjimo metu R. V. nurodė, jog kastetą rado 2018 m. ar 2019 m. tvarkydamas automobilį, norėjo jį išmesti, bet apie jį pamiršo, kas reiškia jog jis šį ginklą su savimi vežiojosi ne vienus metus, iki kol 2021 m. gegužės 24 d. jį surado ir paėmė policijos pareigūnai. Teisėjų kolegija R. V. versiją, kad apie rastą kastetą buvo tiesiog užmiršęs, atmeta kaip gynybinę nuteistojo versiją, pateiktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, jog R. V. ne vienus metus automobilyje vežiojosi kastatą, apie jį jam buvo žinoma, nešaunamasis ginklas buvo jo žinioje, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis turėjo tyčią šį ginklą nešiotis su savimi, vežiodamasis jį automobilyje, o ne atliko netyčinį veiksmą, kai šis ginklas transporto priemonėje buvo paliktas per neapdairumą. R. V. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, paties nuteistojo R. V. parodymai patvirtina, kad jis žinojo kokiu daiktu disponuoja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog R. V. veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji BK 258 straipsnio 2 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra jokio pagrindo.
11. Apeliaciniame skunde cituojamas Kauno apygardos teismo nuosprendis priimtas 2021 m. vasario 24 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-634/2021 ir prašoma juo remtis kaip precedentu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra aktualus Kauno apygardos teismo nuosprendis priimtas 2021 m. vasario 24 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-634/2021, nes nurodomoje byloje ir nagrinėjamoje byloje iš esmės skiriasi bylos faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju R. V. priklausantis nešaunamasis ginklas buvo rastas po vairuotojo sėdyne esančioje daiktadėžėje, kuri nėra kaip nors specialiai pritaikyta apriboti prieinamumą prie jos viduje esančių daiktų, o nurodomame Kauno apygardos teismo nuosprendyje nešaunamasis ginklas buvo rastas bute kabintas ant sienos.
12. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi neleistinais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Lietuvos Respublikos policijos veikslo įstatymo 24 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę apžiūrėti transporto priemonę, asmenį ir jo bagažą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. J. tarnybiniame pranešime, nurodyta, kad 2021 m. gegužės 24 d. apie 03.30 val. dirbant kartu su vyr. patruliu R. Š. (duomenys neskelbtini) esančioje stovėjimo aikštelėje pastebėjo sustojusį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje sėdėję jaunuoliai pamatę jų tarnybinį automobilį itin sutriko, vairuotojo vietoje sėdėjęs asmuo pradėjo sėdyne slinktis žemyn, lyg bandydamas sudaryti įspūdį, kad jo nėra minėtame automobilyje, t. y. bandė slėptis. Priėjus prie asmenų buvo nustatyta, kad vairuotojo vietoje sėdi R. V., o šalia vairuotojo priekinėje vietoje sėdi D. R.. Paklausus asmenų ar su savimi turi draudžiamų daiktų, asmenys nurodė, kad nieko draudžiamo neturi. Atlikus asmenų dalinę apžiūrą draudžiamų daiktų nerasta, atlikus dalinę automobilio apžiūrą, vairuotojo vietoje, vairuotojo sėdynės daiktadėžėje rastas metalo konstrukcijos žaloti skirtas draudžiamas nešaunamasis ginklas - kastetas, su kaukolės formų išliejimais, kasteto pirštų viršutinėse dalyje. Paklausus asmenų kam priklauso šis draudžiamas turėti daiktas, R. V. nurodė, kad kastetas yra jo, skirtas asmeninėms reikmėms, t. y. savigynai (1 t., b. l. 33–34). Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 24 straipsnyje nurodyta, jog pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, be kita ko, turi teisę apžiūrėti transporto priemonę, asmenį ir jo bagažą. Šiam proceso veiksmui (apžiūrai) atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ar prokuroro nutarimas nereikalingi. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra jokio pagrindo teigti, jog apžiūros metu užfiksuoti duomenys gauti pažeidžiant įstatymo nuostatas. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokių patikimų duomenų, jų nepateikė ir apeliantas, kad policijos pareigūnai šiuo atveju būtų pažeidę mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių naudojimo tvarką.
13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstą išvadą dėl R. V. kaltės padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodymai, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymus ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas ir su jomis sutinka. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi apeliantas, t. y. nepalankiai nuteistajam, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl R. V. kaltės, yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei nenustačius pirmosios instancijos teismo esminių bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų, darytina išvada, jog naikinti skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. sausio 25 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-715 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 19). Pažymoje nurodyta, kad R. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 83,40 eurų ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
15. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistajam R. V., 2022 m. sausio 18 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas, tačiau nuteistasis R. V. sudarė susitarimą su advokatu Artūru Andriukaičiu. Būtent šis advokatas dalyvavo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. V. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo R. V. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.