- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1547-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-03069-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- S. R., S. Š.
- Kategorijos
- 2.6.28.3Specialiosios pasaugos rūšys
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. įmonės apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-139-217/2017 pagal ieškovės M. J. individualios įmonės ieškinį atsakovams S. R. ir S. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė individuali M. J. įmonė 2016 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. R. ir S. Š. dėl skolos išieškojimo, kuriame teismo prašė jį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti solidariai iš atsakovų S. R. ir S. Š.: 1) 4 953,10 Eur skolą, susidariusią nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. bei po 8,70 Eur už kiekvieną automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugojimo dieną iki atsakovai automobilį pasiims iš M. J. individualios įmonės; 2) 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 4 953,10 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo spendimo įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 74,30 Eur žyminis mokestis ir 246 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, 2017 m. kovo 6 d. sprendimu už akių ieškovės M. J. įmonės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų S. R. ir S. Š. ieškovei M. J. įmonei 333,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 333,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21,55 Eur bylinėjimosi išlaidas bei po 3,56 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 1 d. UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko ir ieškovė M. J. įmonė sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo. Sutartis galioja iki 2018 m. sausio 1 d. 2015 m. liepos 29 d. Kauno apskrities VPK ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo (transporto priemonių iškėlimo, užkėlimo, transportavimo, nukėlimo), jų saugojimo tam pritaikytose transporto priemonių saugojimo aikštelėse Kauno mieste ir gražinimo, kuri galioja iki 2018 m. liepos 31 d. Individuali M. J. įmonė pagal minėtas sutartis dirba subrangovo teisėmis, todėl vadovaujasi 2015 m. liepos 29 d. Kauno apskrities VPK ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 p. nustatytais įkainiais: paslaugų kaina, kai už jas turi susimokėti administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, 55 Eur automobilio nuvežimas, 8,70 Eur saugojimo vienos paros įkainis. 2015 m. liepos 17 d. Jonavos PB patrulis surašė Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kad nuvežti VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nes šio automobilio valdytojas S. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas vilkiku į M. J. įmonės aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo saugomas. 2015 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio viršininkė leido atsiimti automobilį jo savininkui (valdytojui). Automobilio savininkas S. R. leidime pasirašė, jog automobilį gavo ir pasirašė, jog 2015 m. rugpjūčio 17 d. 17.20 val. automobilį pasiėmė. Ieškovei pareikalavus sumokėti už automobilio saugojimą, savininkas mokėti atsisakė, kadangi už tai turi sumokėti valdytojas ir automobilį paliko aikštelėje, kur jis saugomas iki šiol. Atsakovai įmonei už suteiktas paslaugas – priverstinį nuvežimą bei saugojimą nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. nesumokėjo. Raginimo laiškų jiems įteikti nepavyko, jie buvo grąžinti siuntėjui. Raginimai atsakovams sumokėti susikaupusią skolą išsiųsti 2016 m. spalio 4 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po leidimo grąžinti automobilį pateikimo, kai skola jau siekė 3 981,50 Eur.
Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai nuostolius paskaičiavo už 111 dienų, laikė, kad ieškovė nepateisinamai ilgą laiką nesielgė kaip rūpestingas, protingas ir apdairus teisinių santykių dalyvis, dėl ko pati prisidėjo prie automobilio saugojimo susijusių išlaidų didinimo. Todėl, įvertinęs mažą saugomo automobilio vertę (1996 m. gamybos VW Golf) bei vadovaudamasis CK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais sąžiningumo ir protingumo principais, sprendė, kad už automobilio saugojimą (kito asmens reikalų tvarkymą) ieškovei iš atsakovų solidariai turi būti priteista 333,40 Eur suma (8,7 Eur x 32 d. = 278,40 Eur už saugojimą ir 55 Eur už transportavimą) už teisėtai ir pagrįstai saugotą automobilį laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d., kai automobilio savininkui 2015 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio viršininkė leido atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidimu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas S. R. leidime Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė, jog transporto priemonę VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasirašė, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. automobilį pasiėmė. Teismas sprendė, kad ieškovė M. J. įmonė pažeisdama leidimą atsakovui S. R. atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, negrąžindama automobilio savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, šiam atvykus jį pasiimti, pati prisiėmė sau susidariusių nuostolių riziką, atsiradusią su automobilio saugojimo išlaidomis.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė M. J. įmonė prašo pakeisti 2017 m. kovo 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą, ieškinį tenkinti pilnai, iš atsakovų S. R. ir S. Š. priteisti solidariai 4 953,10 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos sumokėjimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas neatsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, nepagrįstai sprendžiant, kad ieškovė atsisakė grąžinti automobilį, kadangi S. R. 2015 m. rugpjūčio 17 d. nesumokėjo už jo saugojimą. Aplinkybę, kad S. R. ginčo transporto priemonę turėjo galimybę perimti 2015 m. rugpjūčio 17 d. patvirtina jo 2015 m. rugpjūčio 17 d. 17 val. 20 min. pasirašytas leidimas perimti transporto priemonę. Aplinkybė, nurodyta leidime perimti transporto priemonę – nemokėta, nepasiėmė – neįrodo ieškovės atsisakymo ją realiai grąžinti nesumokėjus. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka nebuvo išklausytos šalys, nustatytos realios ir svarbios teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybės
Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sumažino ieškinio reikalavimus remdamasis vien ta faktine aplinkybe, kad ieškovė netinkamai tvarkė svetimus reikalus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės aktyvius veiksmus siekiant kuo greičiau sugrąžinti atsakovams jiems priklausantį turtą.
Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sumažino ieškinio reikalavimus atsižvelgdamas į ginčo automobilio rinkos vertę. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tą faktinę aplinkybę, jog ieškovė pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus privalo saugoti svetimą turtą, nepriklausomai nuo to, kokia yra jo rinkos vertė. Sutartinė paslaugos kaina nesiejama su turto rinkos verte.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino tos faktinės aplinkybės, jog S. R., parašu patvirtinęs, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. pasiima ginčo transporto priemonę, savo konkliudentiniais veiksmais su ieškove sudarė automobilio paslaugos sutartį neapibrėžtam laikui, nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. tarp jų susiklostė neterminuoti paslaugos santykiai, todėl už paslaugą jis privalo sumokėti pagal nustatytus ir jam žinomus įkainius.
Atsiliepimas
Atsakovai S. R. ir S. Š. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliaciniame skunde keliamas netinkamo proceso teisės normų taikymo klausimas, teismui vertinant įrodymus ir priimant sprendimą už akių.
Pagal CPK 142 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo už akių priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiamą 2017 m. kovo 6 d. sprendimą už akių priėmė atsakovams per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimų į ieškinį.
Apeliaciniame skunde ieškovė neteigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą už akių, tačiau nesutinka su tuo, kad priimdamas sprendimą už akių teismas nepilnai patenkino jos ieškinį, nepateikus byloje įrodymų vertino, kad ieškinys pagrįstas tik iš dalies.
CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kokiais atvejais teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių. Vienas tokių – kada atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
Apeliaciniame skunde ieškovė, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai pagrįstai nurodo, jog Jonavos rajono apylinkės teismas, byloje priimdamas sprendimą už akių, be pagrindo pripažino, kad automobilio atsakovui S. R. ieškovės darbuotojai 2015 m. rugpjūčio 17 d. negrąžino, kadangi automobilio savininkas nesumokėjo už jo saugojimą. Tokių aplinkybių ieškovė nenurodė ieškinyje, todėl teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlikdamas formalų ieškovės pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, negalėjo jų pripažinti įrodytomis. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismui ieškovės ieškinyje šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai sukėlė rimtų abejonių, dėl ko jis, kaip kad nurodyta šios nutarties 13 p., negalėjo priimti sprendimo už akių.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo už akių priėmimą, įrodymų vertinimą, ir dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl šios priežasties Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimas naikintinas. Panaikinusi šį sprendimą, teisėjų kolegija bylą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pati padarytų pažeidimų negali ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad vien tik įstatyme numatytų sąlygų priimti sprendimą už akių buvimas dar nereiškia, kad teismas yra įpareigotas priimti sprendimą už akių – teismas, vadovaudamasis inter alia (be kita ko) teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06). Visais atvejais dėl sprendimo už akių priėmimo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Priimti sprendimą už akių yra teismo teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-262/2010; 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2163/2011). Taigi pirmosios instancijos teismas, net ir esant visoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, turi procesinę galimybę bylą išnagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tokiu būdu išsiaiškinti dėl jam kilusių abejonių dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.