- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-23
- Bylos Nr.
- B2-122-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00249-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
Įžanginė dalis
dalyvaujant ieškovo atstovams R. J., advokato padėjėjui B. B., suinteresuotam asmeniui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lietmedis“ bankroto administratoriaus ieškinį pripažinti UAB „Lietmedis“ bankrotą tyčiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-08-21d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai iškelti UAB „Lietmedis“ bankroto bylą, Bankroto administratorius, įvertinęs viešų registrų duomenis apie įmonės finansinę būklę, turtą, turto areštus, ir atsižvelgdamas į tai, kad joks įmonės turtas ir finansinės apskaitos dokumentai administratoriui neperduoti, nustatė, kad UAB „Lietmedis“ vadovaujant bendrovės direktoriui A. B. nuo 2006 m. iki bankroto bylos iškėlimo veikė nuostolingai, nuostoliai nuolat didėjo; nuo 2007m. UAB „Lietmedis“ įsipareigojimai sudarė 392 577,32Eur, įmonės turto vertė buvo 486 145,15Eur, todėl jau 2008 m. A. B. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Lietmedis“ iškėlimo, tačiau tai padaryta nebuvo; nuo 2012m. spalio 10 d. UAB „Lietmedis“ visiškai nemokėjo Valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo mokesčių, įmonės skola 96 915,37Eur; UAB „Lietmedis“ nuo 2004 m. turėjo įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri jau 2008-05-06 buvo pradėjusi vykdyti priverstinį skolos išieškojimą dėl nesumokėto 33 500,89Eur GPM mokesčio; UAB „Lietmedis“ nuo 2008m. turėjo įsiskolinimus darbuotojams dėl darbo užmokesčio nemokėjimo; įmonė vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, kurie neturėjo pirmumo teisės gauti atsiskaitymus; nuo 2008m. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Lietmedis“ buvo taikomi turto areštai, kurių bendras mastas sudarė 234 166,38Eur; UAB „Lietmedis“ atsiskaitymus vykdė per bendrovės direktoriaus A. B. asmeninę sąskaitą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas palaiko prašymą UAB „Lietmedis“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
A. B. su BUAB „Lietmedis“ bankroto administratoriaus prašymu UAB „Lietmedis“ bankrotą pripažinti tyčiniu nesutiko ir nurodė, kad BUAB „Lietmedis“ bankrotą lėmė verslo nesėkmė. Bankroto administratoriaus nurodo abstrakčias prielaidas, nepateikia nei vieno konkretaus pavyzdžio, kuris atitiktų teisės normą dėl netinkamo įmonės valdymo, pagal kurią bankrotą būtų galima pripažinti tyčiniu. Nurodė, jog bankroto administratorius pamiršo pažymėti, jog 2005m. visas įsiskolinimas VMI buvo padengtas, 2014-08-01 UAB „Lietmedis“ jokių įsiskolinimų dirbantiems darbuotojams, išskyrus patį įmonės vadovą, bei jo šeimos narius neturėjo. Su A. B., jo šeimos nariais buvo sudarytos atlyginimo išmokėjimo atidėjimo sutartys. Priešingai nei teigia ieškovas, įmonė visomis išgalėmis vykdė su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus ir nuo 20 tūkst. eurų skolos įmonės darbuotojams 2007m. iki 2014-08-01 pavyko visiškai likviduoti, išskyrus įmonės vadovą, kuriam skola už nesumokėtą atlyginimą susikaupė nuo 2006metų rugpjūčio mėn., jo sūnų K. B. ir valdymo organo , įmonės vadovo žmonos sūnų iš pirmos santuokos R. N.. Taip pat nespėta atsiskaityti pagal J. K., I. K. ir G. K. civilinius ieškinius. Bendrovė savo veiksmais ne mažino, bet didino turtą, ruošė įmonę gamybos išplėtimui: nuo 2004m. buvo įrengta , vėliau išplėsta prieš medienos džiovyklas išbetonuota krovos aikštelė, pastatyta gaterinė, krovos aikštelė raštams sandėliuoti, rampa (paaukštinimai, nuo kurių rąstai buvo ritinami ant vežimėlių ir vežami į gaterinę), gaterinėje įrengtas elektrinis rąstų keltuvas, gaterio platforma pailginta nuo 6 iki 12 metrų rąstams pjauti, įrengtas geležinkelis, , rastų pervežimui nuo krovos aikštelės iki gaterinės, įrengta giluminio statybinės medienos impregnavimo linija, įrengtos 1800kv.m. betoninės grindys, pastatas prijungtas prie miesto vandentiekio tinklų, pastate suprojektuota ir įrengta priešgaisrinė, gaisro gesinimo sistema, įrengtas vandentiekis, kanalizacija, san. mazgai, darbininkų persirengimo kambariai, autotransporto apžiūros ir remonto duobė, mechaninės dirbtuvės pastate baigta įrengti elektros instaliacija. Visuose pastatuose nuo vietinės katilinės įrengtas centrinis šildymas. Visi darbai atlikti daugiausia įmonės jėgomis ir lėšomis, todėl sudėtos bendros sąnaudos lyginamos su pajamomis už pagamintą ir realizuotą produkciją ir išvedamas nuostolis, todėl ne turto iššvaistymai, , ne blogas valdymas ar kam nors neturinčiam pirmumo teisės faktinis kreditų grąžinimas sąlygojo, kad balanse dažnai buvo rodomas nuostolis. 2008-2014 m. pasaulinė ekonomikos krizė lėmė, kad sumažėjo statybos, o su tuo ir medienos produkcijos poreikis.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog bankroto administratoriaus išdėstyta informacija apie UAB „Lietmedis“ vadovo veiksmus (nuostolių didėjimas laikotarpiu nuo 2006m. iki 2014m., įmokų nemokėjimas VSDF biudžetui, įsiskolinimai darbuotojams, nuolatinis skolos didėjimas VMI prie FM) leidžia daryti išvadą, kad būtent šių veiksmų visuma įrodo įmonės privedimą prie bankroto tyčia faktą. UAB „Lietmedis“ mokestinė nepriemoka susidarė dar 2004m. balandį ir nuosekliai augo. Bankroto byloje VMI prie FM buvo patvirtintas 94 538,34Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau VSDFV) sutinka su bankroto administratoriaus pareiškimu, nurodė, jog UAB „Lietmedis“ turėjo prievolę kiekvieną mėnesį nuo darbuotojams priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos apskaičiuoti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir sumokėti jas į Fondo biudžetą ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 15 dienos, tačiau įmonė nesilaikė nustatytos VSD įmokų mokėjimo tvarkos ir nemokėjo priskaičiuotų įmokų, todėl įsiskolinimas VSDF biudžetui nuolat didėjo. Draudėjo mokėjimai sutriko dar 1998 metais. Kreditorius draudėjui 2001-02-06, 2003-07-23, 2005-07-14 siuntė raginimus dėl skolos sumokėjimo. UAB „Lietmedis“, mokėdamas ankstesnio laikotarpio skolas, socialinio draudimo įmokas paskutinį kartą mokėjo 2012 m. spalio 10 d. UAB „Lietmedis“ buvo pateikęs prašymą dėl įsiskolinimo atidėjimo sutarties, kuri buvo pasirašyta 2010-02-18, tačiau pažeidus sutarties sąlygas 2012-12-13 VSD įmokų atidėjimo sutartis buvo nutraukta. Įmonės įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 60 248,66Eur.
Ieškinys tenkintinas.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies nuostatas, bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, jog tyčinis bankrotas- įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
Byloje nustatyta, jog UAB „Lietmedis“ atžvilgiu 2008-06-12d. , 2008-07-22d. pagal VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus, 2008-05-06 VMI prie FM sprendimus dėl skolų išieškojimo priverstine tvarka, UAB „Lietmedis“ sąskaitoms buvo taikytas areštas. Pagal UAB „Lietmedis“ bankroto byloje patvirtintų įmonės darbuotojų finansinius reikalavimus (1 tomas, b.l. 140-143, 2 tomas, b.l. 94-95) matyti, jog pirmosios eilės kreditoriaus G. K. darbo užmokesčio įsiskolinimo laikotarpio pradžia 2006 m. spalio mėn., J. K. nuo 2008 m. 06 mėn., I. J. (Korsakaitei) nuo 2008 m. 11 mėn., K. B. ir R. N. nuo 2011 m. 01 mėn., V. P. nuo 2011m. 04 mėn. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-629-808/2012).
Kaip matyti iš UAB „Lietmedis“ vadovo ir akcininko A. B. vardu SEB banko sąskaitos išrašų (1 tomas, b.l. 10-130) nuo 2009-10-13d. už UAB „Lietmedis“ suteiktas paslaugas įmonės UAB „Logdom“, UAB „Eika“, UAB „Timber group“, UAB „Biomotorai“, UAB „Vievio transportas“, UAB „Vlamosta“, UAB „Elso“, UAB „Jarimpekso statyba“, UAB „Minties gija“, UAB „Benglita“, UAB „Pallet Logistic“, UAB „Medinukai“, Morozo IĮ Sauguva , UAB „Hikorija“ , UAB „Venta“, UAB „Town Group“, VŠĮ „Sos gyvūnai“, UAB „Impex House“, UAB „Sibirica“, UAB „Dalvytra“, UAB „Sanddorn“, UAB „Eituma“, MB „ Hardwood agency“, UAB „Economus“, UAB „Adolita“, UAB „Cukatas“, UAB „Tėvuko statyba“ pinigines lėšas pervesdavo į asmeninę A. B. sąskaitą.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
Byloje nustatyta, jog UAB „Lietmedis“ nuo 2008m. gegužės mėn. nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, įmonės vadovas nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau įmonė buvo valdoma neefektyviai, įmonės balanse apskaitytam turtui nebuvo taikomas nusidėvėjimas, todėl turimas įmonės turtas neatspindėjo tikrosios jo vertės. Kaip nurodė bankroto administratorius įmonės turtas nebuvo prižiūrėtas, buvo samdomi nekvalifikuoti darbuotojai. Bendrovės vadovas būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą, nurodė jog siekdamas sumažinti įmonės išlaidas iki minimumo, atsisakė tokių etatų, kaip valytoja-šunų šėrikė, tiekėjo, auto krautuvo vairuotojo, elektriko, santechniko projektuotojo, darbų vadovo, nes šias funkcijas vykdė pats, pats dirbo auto krautuvo vairuotoju, galąsdavo įrengimų frezas, obliavimo staklių peilius, reguliuodavo ir remontuodavo įrengimus, dirbo kroviku, taip pat kaip eilinis darbininkas stodavo prie staklių ir obliuodavo, pjaustydavo medieną, mokė darbininkus naujų technologijų kaip klijuoti medieną, pats projektuodavo užsakytus gaminius. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog tokiais veiksmais įmonės vadovas ėmėsi priemonių įmonės nuostoliams išvengti, priešingai, tai rodo, jog įmonės vadovavimas, kaip pagrindinė vadovo funkcija turi būti neatsiejamas nuo planavimo ir organizavimo, tačiau nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog įmonės valdymas buvo organizuojamas neefektyviai, vadovas nesugebėjo sutelkti įmonės žmogiškuosius resursus sėkmingam įmonės tikslų realizavimui, neformavo įmonės politikos, nerengė įmonės veiklos strategijos, strateginio plano, nekontroliavo vyriausiojo finansininko darbo, nes įmonės nuostoliai, skolos kreditoriams toliau didėjo. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka. 2013m. spalio 1d. įsigaliojus Civilinio kodekso 6.930¹ straipsniui, kuris reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai įmonė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, įmonės vadovas turėjo pareigą atsiskaitymus vykdyti šioje įstatymo normoje nustatyta eilės tvarka, t.y. prieš atsiskaitant su partneriais ar tiekėjais, įmonė turėjo būti visiškai atsiskaičiusi su darbuotojais bei valstybės biudžetu, sumokėjusi VSDF biudžetui įmokas ir visus mokesčius, kurių mokėjimo terminai buvo suėję. Įmonei atsiskaičius su šiais privilegijuotais kreditoriais, atsiskaitymai turėjo būti vykdomi vykdomuosius dokumentus turintiems, t.y. skolą jau prisiteisusiems, kreditoriams, ir tik tuomet leidžiama atsiskaitinėti su likusiais kreditoriais. Su visais kreditoriais turi būti atsiskaitoma griežtai kalendorinio eiliškumo tvarka – pagal mokėjimo dokumentų gavimo datą, draudžiama atsiskaityti su „svarbesniu“ tiekėju, jei jo sąskaita gauta vėliau nei kurio nors kito tiekėjo. UAB „Lietmedis“ vadovas vengdamas ir šiame įstatyme nustatytos pareigos atsiskaitymus vykdė ne per įmonės sąskaitą, o per savo asmeninę banko sąskaitą, tokiu būdu siekdamas išvengti UAB „Lietmedis“ taikytų turto arešto pasekmių. Visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą UAB „Lietmedis“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, CPK 290 str., 291 str., Teismas,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
UAB „Lietmedis“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
Įpareigoti BUAB „Lietmedis“ bankroto administratorių UAB „Audata“ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai bus perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti UAB „Lietmedis“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, šios nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl apie nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu paskelbimo interneto svetainėje.