Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. (toliau – J. A.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (17 nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios A. D. atžvilgiu), 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios B. T. atžvilgiu), 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal 182 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiojo P. M. atžvilgiu), 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

- pagal 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios O. A. K. atžvilgiu), 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

- pagal 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal 182 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiosios G. Z. atžvilgiu), 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

- pagal 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo G. V. atžvilgiu), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo L. M. atžvilgiu), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios R. V. D. B. atžvilgiu), 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios J. Š. atžvilgiu), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo J. S. atžvilgiu), 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šios J. A. paskirtos bausmės buvo subendrintos jas iš dalies sudedant, paskiriant J. A. subendrintą 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant J. A. sumažintą 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. A. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta, prie jos pridedant dalį Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu J. A. paskirtos bausmės, paskiriant J. A. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Į šios bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas J. A. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. sausio 16 d., bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 16 d.

J. A. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta nepakeista.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš J. A. nukentėjusiajai B. T. priteista 300 (trys šimtai) eurų, L. J. – 280 (du šimtai aštuoniasdešimt) eurų, O. A. K. – 960 (devyni šimtai šešiasdešimt) eurų, V. S. – 240 (du šimtai keturiasdešimt) eurų, G. Z. - 170 (vienas šimtas septyniasdešimt) eurų, T. V. – 190 (vienas šimtas devyniasdešimt) eurų, L. M. – 200 (du šimtai) eurų, R. V. D. B. – 275 (du šimtai septyniasdešimt penki) eurai, A. J. L. – 200 (du šimtai) eurų, J. Š. – 270 (du šimtai septyniasdešimt) eurų, J. S. – 900 (devyni šimtai) eurų, T. T. – 200 (du šimtai) eurų, R. Č. – 450 (keturi šimtai penkiasdešimt) eurų, S. M. – 210 (du šimtai dešimt) eurų, A. L. – 210 (du šimtai dešimt) eurų, F. K. – 410 (keturi šimtai dešimt) eurų, A. D. – 500 (penki šimtai) eurų, R. P. – 135 (vienas šimtas trisdešimt penki) eurai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Be to, iš J. A. nukentėjusiajai J. Š. priteista 200 (du šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje jos civilinį ieškinį atmetant.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. A. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu asmeniu, apgaule, savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įgijus nusikalstamos veikos darymo įrankius - mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelę, kuriai priskirtas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 27 d. 15 val. 28 min. paskambinus nukentėjusiajai A. D., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio (AB TEO LT) telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pakeitus balsą, kad būtų panašus į moters, prisistatęs jos giminaite (duomenys neskelbtini), klaidino ją pranešimu, kad giminaitė yra sužeista ir negali kalbėti, kad perduoda telefoną kalbėti nukentėjusiojo giminaičiui, ir taip įgijus A. D. pasitikėjimą, nukentėjusiajai melagingai pranešė, kad giminaitė sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalota, ir, siekiant, kad giminaitė išvengtų kalėjimo, reikalinga nukentėjusiosios giminaičiui atlyginti žalą. A. D. sutikus duoti 1000 eurų, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas konkrečius ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens telekomunikacinėmis priemonėmis nurodytus veiksmus, reikalingus nusikalstamai veikai įgyvendinti (baigti), nuvyko pas A. D., gyv. (duomenys neskelbtini), po to kartu su nukentėjusiąja A. D. nuvyko prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), iš kurio A. D. išgrynino 500 eurų ir juos jam (J. A.) perdavė, t. y., apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – A. D. priklausančius pinigus – 500 eurų, tuo nukentėjusiajai A. D. padarė 500 eurų turtinę žalą. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir kito bendrininko naudai įgijo svetimą turtą, o būtent 2016 m. balandžio 20 d., atlikdamas laisvės bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ((duomenys neskelbtini)), 14.32 val. paskambinęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į laidinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) B. T. ir melagingai pranešė, kad anūkei D. reikalinga paskolinti pinigų baudai dėl avarijos sumokėti, bei pareikalavo 300 eurų, tokiu būdu suklaidinus B. T., nenustatytas asmuo telefonu nurodė jam (J. A.) paimti iš nukentėjusios apgaulės įtakoje perduodamus pinigus, po ko jis apie 15 val. nuvykęs į nukentėjusios namus, adresu (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs D. draugu paėmė iš nukentėjusios 300 eurų, ir nenustatytą dalį pinigų pasiliko sau, o kitą dalį pinigų perdavė nenustatytiems asmenims nenustatytoje vietoje, ir tokiu būdu savo ir kitų bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – B. T. priklausančius 300 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai B. T. 300 eurų turtinę žalą. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2016 m. balandžio 21 d., patalpinęs socialiniame tinklapyje „skelbiu.lt“ melagingą skelbimą apie parduodamą „Sony Playstation 4 500 GB“, po to 2016 m. balandžio 21 d., bendraudamas mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr., (duomenys neskelbtini), nurodė parašiusiam pirkėjui P. M., kad jis parduoda „Sony Playstation 4 500GB“, bei nurodė pervesti 175 eurus į A. V. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas prekę išsiųsti rytojaus dieną, tačiau 2016 m. balandžio 21 d. (nuosprendyje padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant 2017-02-21), pervedus 175 eurų į nurodytą sąskaitą, „Sony Playstation 4 500GB“ nesiuntė ir pinigų P. M. negrąžino, o 2016 m. balandžio 21 d. A. V. 175 eurus pervedus A. K. į „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), A. K. 175 eurus išgryninus 2016 m. balandžio 22 d., 11.01 val. „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini) ir perdavus jam, apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – P. M., priklausančius 175 eurus, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. M. 175 eurų turtinę žalą.Be to, J. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir kito bendrininko naudai įgijo svetimą turtą, o būtent 2016 m. balandžio 21 d., 18.58 val., atlikdamas laisvės bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ((duomenys neskelbtini)), paskambinęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į laidinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) O. A. K. melagingai pranešė, kad jos sesuo Stasė sužalojo mergaitę, o padarytai žalai atlyginti pareikalavo pinigų, tokiu būdu suklaidinus O. A. K., nenustatytas asmuo telefonu nurodė jam (J. A.) paimti iš nukentėjusios apgaulės įtakoje perduodamus pinigus, po ko jis apie 19.40 val. nuvykęs į nukentėjusios namus, adresu (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusios 960 eurų, ir 60 eurų pasiliko sau, o kitą dalį pinigų perdavė nenustatytiems asmenims nenustatytoje vietoje, ir tokiu būdu savo ir kitų bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – O. A. K. priklausančius 960 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. A. K. 960 eurų turtinę žalą.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2016 m. balandžio 26 d., patalpinęs internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt melagingą skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6 Gold“, po to 2016 m. balandžio 26 d., bendraudamas SMS žinutėmis telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė parašiusiam pirkėjui V. S., kad jis parduoda mobilaus ryšio telefoną „Iphone 6 Gold” bei nurodė pervesti 240 eurų į A. V. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas prekę išsiųsti rytojaus dieną, tačiau 2016 m. balandžio 26 d., pervedus 240 eurų į nurodytą sąskaitą, mobilaus ryšio telefono nesiuntė ir pinigų V. S. negrąžino, o A. V. tą pačią dieną pervedus 230 eurų į A. K. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. 2016 m. balandžio 26 d. 19.05 val. pinigus išgryninus AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini) ir perdavus jam, apgaule įgijo svetimą turtą – V. S., priklausančius 240 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. 240 eurų turtinę žalą.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2016 m. gegužės 3 d., 17.25 val., patalpinęs internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt melagingą skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5S“, po to 2016 m. gegužės 3 d., apie 19 val., bendraudamas SMS žinutėmis telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė parašiusiai pirkėjai G. Z., kad jis parduoda mobilaus ryšio telefoną „Iphone 5S” bei nurodė pervesti 170 eurų į A. V. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas prekę išsiųsti rytojaus dieną, tačiau 2016 m. gegužės 3 d. G. Z., pervedus 170 eurų į nurodytą sąskaitą, mobilaus ryšio telefono nesiuntė ir pinigų G. Z. negrąžino, o A. V. 2016 m. gegužės 3 d., 21.15 val., pinigus išgryninus AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), ir perdavus jam, apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – G. Z. priklausančius 170 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. Z. 170 eurų turtinę žalą.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2016 m. birželio 1 d., patalpinęs internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt melagingą skelbimą apie parduodamą žaidimų konsolę „PS4“, po to 2016 m. birželio 1 d., bendraudamas SMS žinutėmis telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė parašiusiam pirkėjui T. V., kad jis parduoda žaidimų konsolę „PS4“ bei nurodė pervesti 190 eurų į K. J. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas prekę išsiųsti 2016 m. birželio 2 d., tačiau 2016 m. birželio 1 d., pervedus 190 eurų į nurodytą sąskaitą, žaidimų konsolės 2016 m. birželio 2 d. neišsiuntė ir pinigų T. V. negrąžino, o K. J. 2016 m. birželio 1 d., 18.03 val. pinigus išgryninus AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), ir perdavus jam, apgaule įgijo svetimą turtą – T. V. priklausančius 190 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. V. 190 eurų turtinę žalą.Be to, J. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2016 m. birželio 9 d., patalpinęs internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt melagingą skelbimą apie parduodamą žaidimų konsolę „Sony Playstation 4“, po to 2016 m. birželio 9 d., bendraudamas SMS žinutėmis telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė parašiusiam pirkėjui L. M., kad jis parduoda žaidimų konsolę „Sony Playstation 4“ bei nurodė pervesti 200 eurų į K. J. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas prekę išsiųsti rytojaus dieną, tačiau 2016 m. birželio 9 d., pervedus 200 eurų į nurodytą sąskaitą, žaidimų konsolės „Sony Playstation 4“ nesiuntė ir pinigų L. M., negrąžino, o K. J. 2016 m. birželio 9 d. 21.11 val. pinigus išgryninus AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), ir perdavus jam, apgaule įgijo svetimą turtą – L. M., priklausančius 200 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. M. 200 eurų turtinę žalą.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2016 m. birželio 13 d., 16 val., patalpinęs internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt melagingą skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6“, po to bendraudamas SMS žinutėmis telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė parašiusiai pirkėjai R. V. D. B., kad jis parduoda mobilaus ryšio telefoną „Iphone 6” bei nurodė pervesti 275 eurų į K. J. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai pažadėdamas prekę išsiųsti, tačiau 2016 m. birželio 14 d. R. V. D. B., pervedus 275 eurų į nurodytą sąskaitą, mobilaus ryšio telefono nesiuntė ir pinigų R. V. D. B. negrąžino, o K. J. 2016 m. birželio 14 d. 16.20 val. pinigus išgryninus AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), ir perdavus jam, apgaule įgijo svetimą turtą – R. V. D. B. priklausančius 275 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. V. D. B. 275 eurų turtinę žalą.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2016 m. liepos 13 d., patalpinęs internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt melagingą skelbimą apie parduodamą žaidimų konsolę „Playstation 4“, po to 2016 m. liepos 13 d., bendraudamas SMS žinutėmis telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė parašiusiam pirkėjui A. J. L., kad jis parduoda žaidimų konsolę „Playstation 4“ bei nurodė pervesti 200 eurų į K. J. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas prekę išsiųsti rytojaus dieną, tačiau 2016 m. liepos 13 d., pervedus 200 eurų į nurodytą sąskaitą, žaidimų konsolės „Playstation 4“ neišsiuntė ir pinigų A. J. L. negrąžino, o K. J. 2016 m. liepos 13 d. 18.18 val. pinigus išgryninus AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), ir perdavus jam, apgaule įgijo svetimą turtą – A. J. L. priklausančius 200 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. L. 200 eurų turtinę žalą. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2016 m. birželio 20 d., apie 19 val. 23 min., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, patalpino interneto portale „www.skelbiu.lt“ skelbimą, jog yra parduodamas mobiliojo ryšio telefonas „IPhone 6“, nors minėto telefono neturėjo, ir skelbime nurodė savo kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus telefonu pirkėjai J. Š. ir bendraujant su jos sutuoktiniu V. Š. sutarė, kad mobiliojo ryšio telefoną „IPhone 6“ J. Š. įsigis už 270 eurų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė V. Š. pinigus 270 eurų už prekę – mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6“ pervesti į T. J. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, melagingai žadėdamas prekę – mobiliojo ryšio telefoną „IPhone 6“ atsiųsti pirkėjai į Kėdainius kitą dieną. 2016 m. birželio 22 d. 22 val. 30 min. elektroninės bankininkystės būdu J. Š. pervedus už mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6“ 270 eurų į T. J. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, J. Š. įsigytos prekės – mobiliojo ryšio telefono „Iphone 6“ negavo.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2016 m. birželio 29 d., patalpinęs internetiniame puslapyje www.autogidas.lt melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „BMW E46“, po to 2016 m. birželio 29 d., bendraudamas SMS žinutėmis telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė parašiusiam pirkėjui J. S., kad jis parduoda automobilį „BMW E46“ bei nurodė pervesti 930 eurų į E. Č. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas informuoti, kuomet automobilis iš (duomenys neskelbtini) bus parvežtas į (duomenys neskelbtini), tačiau 2016 m. birželio 29 d., pervedus 930 eurų į nurodytą sąskaitą, apie automobilį nieko nepranešė ir pinigų J. S. negrąžino, o E. Č. 2016 m. birželio 30 d. 17.58 val. pinigus išgryninus AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), ir perdavus jam, apgaule įgijo svetimą turtą – J. S. priklausančius 930 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. S. 930 eurų turtinę žalą. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku patalpino internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt melagingą skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6 64GB“, 2016 m. birželio 29 d., bendraudamas SMS žinutėmis telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė Ž. J. už telefoną pervesti 280 eurų į E. Č. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai žadėdamas prekę išsiųsti rytojaus dieną, tačiau 2016 m. birželio 29 d. L. J. pervedus 280 eurų į nurodytą sąskaitą, mobilaus ryšio telefono neperdavė, pinigų L. J. negrąžino, o E. Č. 2016 m. birželio 29 d. 18.03 val. pinigus išgryninus AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), ir perdavus jam, apgaule įgijo svetimą turtą – L. J. priklausančius 280 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. J. 280 eurų turtinę žalą.Be to, J. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2016 m. birželio 29 d., patalpinęs internetiniame puslapyje www.autogidas.lt melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A4“, po to 2016 m. birželio 29 d. bendraudamas SMS žinutėmis telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė parašiusiam pirkėjui R. Č., kad jis parduoda automobilį „Audi A4” bei nurodė pervesti 200 eurų į E. Č. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas automobilį rezervuoti, tačiau 2016 m. birželio 29 d. pervedus 200 eurų į nurodytą sąskaitą, automobilio nepristatė ir pinigų R. Č. negrąžino, o E. Č. pinigus išgryninus 2016 m. birželio 29 d. 15.29 val. AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), 180 eurų, 15.35 val. – 20 eurų, ir pinigus perdavus jam, apgaule įgijo svetimą turtą – R. Č. priklausančius 200 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. Č. 200 eurų turtinę žalą.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2016 m. liepos 13 d., patalpinęs internetiniame puslapyje www.autogidas.lt melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „BMW 530“, po to 2016 m. liepos 13 d., bendraudamas SMS žinutėmis telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė parašiusiam pirkėjui T. T., kad jis parduoda automobilį „BMW“ bei nurodė pervesti avanso 200 eurų į E. Č. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas automobilį pristatyti 2016 m. liepos 17 d., tačiau 2016 m. liepos 14 d., pervedus 200 eurų į nurodytą sąskaitą, automobilio nepristatė ir pinigų T. T. negrąžino, o E. Č. 2016 m. liepos 16 d. 11.07 val. pinigus išgryninus AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), ir perdavus jam, apgaule įgijo svetimą turtą – T. T. priklausančius 200 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. T. 200 eurų turtinę žalą.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2016 m. liepos 17 d., patalpinęs internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt melagingą skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A7 Edge“, po to 2016 m. liepos 17 d., bendraudamas SMS žinutėmis telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė parašiusiam pirkėjui R. Č., kad jis parduoda mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A7 Edge“ bei nurodė pervesti 450 eurų į E. Č. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A7 Edge“ atsiųsti kitą dieną, tačiau 2016 m. liepos 18 d., pervedus 450 eurų į nurodytą sąskaitą, neatsiuntė mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A7 Edge“ ir pinigų R. Č. negrąžino, o E. Č. 2016 m. liepos 18 d. 11.27 val. pinigus išgryninus AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), ir perdavus jam, apgaule įgijo svetimą turtą – R. Č. priklausančius 450 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. Č. 450 eurų turtinę žalą.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2016 m. liepos 17 d., patalpinęs internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt melagingą skelbimą apie parduodamą žaidimų konsolę „Sony Playstation 4“, po to 2016 m. liepos 17 d., bendraudamas SMS žinutėmis telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė parašiusiam pirkėjui S. M., kad jis parduoda žaidimų konsolę „Sony Playstation 4“ bei nurodė pervesti 210 eurų į E. Č. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas prekę išsiųsti rytojaus dieną, tačiau 2016 m. liepos 18 d., pervedus 210 eurų į nurodytą sąskaitą, žaidimų konsolės nesiuntė ir pinigų S. M. negrąžino, o E. Č. 2016 m. liepos 18 d. 11.27 val. pinigus išgryninus AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), ir perdavus jam, apgaule įgijo svetimą turtą – S. M. priklausančius 210 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. M. 210 eurų turtinę žalą.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2016 m. liepos 17 d., patalpinęs internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt melagingą skelbimą apie parduodamą žaidimų konsolę „Sony Playstation 4, 500 GB“, po to 2016 m. liepos 17 d., bendraudamas SMS žinutėmis telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė parašiusiam pirkėjui A. L., kad jis parduoda žaidimų konsolę „Sony Playstation 4, 500 GB“, bei nurodė pervesti 210 eurų į E. Č. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas prekę išsiųsti rytojaus dieną, tačiau 2016 m. liepos 18 d., pervedus 210 eurų į nurodytą sąskaitą, mobilaus ryšio telefono nesiuntė ir pinigų A. L. negrąžino, o E. Č. 2016 m. liepos 18 d. 9.35 val. pinigus išgryninus AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), ir perdavus jam, apgaule įgijo svetimą turtą – A. L. priklausančius 210 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. L. 210 eurų turtinę žalą.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2016 m. liepos 19 d., patalpinęs internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt melagingą skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7EDG“ (Edge), po to 2016 m. liepos 19 d., bendraudamas SMS žinutėmis telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė parašiusiam pirkėjui F. K., kad jis parduoda mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7EDG“ (Edge), bei nurodė pervesti 405 eurų į E. Č. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas prekę išsiųsti rytojaus dieną, tačiau 2016 m. liepos 19 d., pervedus 405 eurų į nurodytą sąskaitą, mobilaus ryšio telefono nesiuntė ir pinigų F. K. negrąžino, E. Č. 2016 m. liepos 19 d. 405 eurų pervedus H. L. į banko sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), H. L. 390 išgryninus 2016 m. liepos 19 d. 15.46 val. AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), ir pinigus perdavus jam, apgaule įgijo svetimą turtą – F. K. priklausančius 405 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam 405 eurų turtinę žalą.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2016 m. spalio 26 d., patalpinęs socialiniame tinklapyje „Facebook“ melagingą skelbimą apie parduodamas automobilio „BMW E39“ detales, po to 2016 m. spalio 26 d., bendraudamas socialiniame tinklapyje „Facebook“ „Messenger“ programos žinutėmis, nurodė parašiusiam pirkėjui R. P., kad jis parduoda automobilio „BMW E39“ detales, bei nurodė pervesti 155 eurus į R. S. banko sąskaitą AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas prekę išsiųsti rytojaus dieną, tačiau 2016 m. spalio 26 d., pervedus 135 eurų į nurodytą sąskaitą, automobilio „BMW E39“ detalių ir pinigų R. P. negrąžino, R. S. 135 eurus išgryninus 2016 m. spalio 28 d. 18.28 val. AB „SEB“ bankomate, (duomenys neskelbtini), ir perdavus jam, apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – R. P., priklausančius 135 eurus, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. P. 135 eurų turtinę žalą.Apeliaciniu skundu nuteistasis J. A. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendį, paskiriant jam švelnesnę bausmę; subendrinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi jam paskirta bausme. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę įvertino tai, kad atlikdamas atskiras nusikalstamas veikas A. D., O. A. K. ir B. T. atžvilgiu jis veikė bendrininkų grupėje, kadangi byloje nėra nustatyti kiti kartu su juo bendrai veikę asmenys, todėl spręsti, jog paminėtos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos bendrininkų grupėje, teisinio pagrindo nebuvo. Juo labiau, kad bendrininkų grupei yra reikalingi trys asmenys, o šiuo konkrečiu atveju nustatytas tik nuteistasis. Be to, pasak J. A., pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino epizodus, kuriuose pinigai buvo pervedami į E. Č. banko sąskaitą, kadangi minėtas asmuo apklaustas nebuvo, jis slapstosi užsienyje, o pats nuteistasis dėl šių nusikalstamų veikų kaltu prisipažino tik teisiamojo posėdžio metu ir tik siekdamas švelnesnės bausmės. Apeliaciniu skundu pažymima, kad dėl nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujojo MGL dydžio, vienuolikoje epizodų jo nusikalstamos veikos turi būti perkvalifikuotos. Pabrėžiama ir tai, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu J. A. buvo pripažintas kaltu, buvo padarytos prieš pusantrų metų, po jų įvykdymo nuteistasis buvo įsidarbinęs ir iki suėmimo dirbo užsienyje, tokiu būdu, tinkamai integravosi į visuomenę. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo J. A. gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, teigdamas, kad nuteistojo apeliacinio skundas yra nepagrįstas, prašė jį atmesti.Nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ištyrė visas J. A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Skundžiamame teismo nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Šios išvados kontekste analizuojant nuteistojo apeliacinio skundo motyvus matyti, jog J. A., iš esmės neginčydamas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nesutinka tik su savo veiksmų, atliktų veikiant kartu su E. Č. (į jo banko sąskaitas buvo pervesti pinigai už neva parduodamas prekes), teisiniu vertinimu, nurodant, kad E. Č. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustas nebuvo, o savo kaltę dėl šių nusikalstamų veiksmų pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis (J. A.) pripažino tik siekdamas švelnesnės bausmės. Šių nuteistojo argumentų visumoje neabejotina, kad apeliaciniu skundu iš esmės keliamas klausimas tik dėl jo veiksmų kvalifikavimo nukentėjusiųjų J. S., L. J., R. Č., T. T., R. Č., S. M., A. L. ir F. K. atžvilgiu. Kaip nustatyta J. A. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais (kiek jie aktualūs sprendžiant jo kaltės klausimą ginčijamų nusikalstamų veikų padaryme), jis talpindavo skelbimus į skelbimų portalus, kuriuose žmonės perka/parduoda tam tikrus daiktus, apie tam tikrą jo neva parduodamą prekę – žaidimų konsolę, mobilaus ryšio telefoną, automobilį, skelbime nurodydamas savo telefono numerį. Asmenys, ketindami pirkti jo neva parduodamą prekę, susisiekdavo su juo skelbime nurodytu telefono numeriu, aptardavo su juos prekės pirkimu/pardavimu susijusias aplinkybes, jis (J. A.) nurodydavo jiems banko sąskaitos, į kurią turi būti pervedami pinigai už neva parduodamus daiktus, numerį bei asmens, kuriam priklauso banko sąskaita, vardą ir pavardę, pažadėdamas po apmokėjimo prekę išsiųsti. Tuo tarpu siekdamas susirasti asmenį, į kurio banko sąskaitą pirkėjai galėtų pervesti pinigus už ketinamą įsigyti neva parduodama prekę, socialiniuose tinkluose jis skelbdavo, kad ieško žmonių, norinčių užsidirbti. Kai toks asmuo atsirasdavo, privačia žinute nurodydavo jam darbo pobūdį, paaiškindamas, jog asmuo turi turėti banko sąskaitą, į kurią bus pervedami pinigai, kuriuos tam asmeniui reikės išgryninti. Aiškindamas aplinkybes, susijusias su nusikalstamomis veikomis, kurių įvykdymui buvo pasinaudota E. Č. banko sąskaita, J. A. parodė, kad L. D., tuo metu atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, paprašė jo patalpinti skelbimus apie neva parduodamus daiktus, ką jis ir padarė. Žmogui susisiekus komentuojamuose skelbimuose nurodytais telefono numeriais, t. y. arba su juo, arba su L. D., pirkėjas pervesdavo pinigus, o jis (J. A.) išgrynindavo pinigus, dalį jų pasilikdamas sau. Su E. Č. bendravo tiek jis, tiek ir L. D., tačiau komentuojamus veiksmus organizavo ne tik jis, dėl ko savo kaltės dėl epizodų, kuriuose dalyvavo E. Č., ikiteisminio tyrimo metu jis nepripažino. Papildomai J. A. paaiškino, kad nepamena, kokiais telefono numeriais jis tuo metu naudojosi, juos dažnai keisdavo, pažymėdamas ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnui jis nurodė teisingą savo telefono numerį, t. y. tą, kuriuo tuo metu naudojosi. Iš aptartų J. A. parodymų visumos seka, kad apklausiamas apylinkės teisiamojo posėdžio metu nuteistasis iš esmės pripažino dalyvavęs nusikalstamose veikose, kurių vykdymo metu pinigai, už neva pagal įvairiuose internetiniuose skelbimų portaluose parduodamus daiktus, buvo pervedami į E. Č. banko sąskaitą, iškeldamas versiją, jog šiuos veiksmus jis atliko kartu su asmeniu, tuo metu atlikinėjusiu laisvės atėmimo bausmę, t. y. L. D.. Vertinant šios J. A. versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiais atvejais kaltininko parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų baudžiamosios bylos duomenų visumoje. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, skelbimai apie parduodamus daiktus įvairiuose internetiniuose skelbimų portaluose, pagal kuriuos į J. A. kreipėsi nukentėjusieji J. S., Ž. J. (nukentėjusioji L. J.), R. Č., T. T., R. Č., S. M., A. L. ir F. K., buvo talpinami iš skirtingų telefono numerių – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (šis telefono numeris buvo naudojamas keliais atvejais – J. S. ir R. Č.), (duomenys neskelbtini) (šis telefono numeris buvo naudojamas keliais atvejais – J. T., R. Č., S. M. ir A. L.), (duomenys neskelbtini). Šie telefonų numeriai buvo nurodomi ir skelbimuose, kaip kontaktiniai asmens, parduodančio siūlomus įsigyti daiktus, telefono numeriai, būtent jais, remiantis nukentėjusiųjų parodymais, jie susisiekdavo su neva parduodamo daikto pardavėju ir suderindavo daikto pirkimo/pardavimo detales. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad komentuojami skelbimai buvo talpinami iš skirtingų IP adresų – (duomenys neskelbtini) (J. S., Ž. J., R. Č. atveju), (duomenys neskelbtini) (T. T. atveju), (duomenys neskelbtini) (R. Č., R. M., A. L. atveju), (duomenys neskelbtini) (F. K. atveju), tačiau visi minėti IP adresai siejami su vienu ir tuo pačiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (b. t. 6, b. l. 63-64, 150-151, b. t. 7, b. l. 5,163-164, b. t. 8, b. l. 41-42, 71, 128-129, 147), kuris, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, priklauso J. A.. Šią aplinkybę, nurodydamas, kad tai buvo nuolatinis jo telefono numeris, jis betarpiškai patvirtino ikiteisminio tyrimo apklausos metu (b. t. 9, b. l. 148-149), pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pažymėdamas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams jo nurodytas telefono numeris (sprendžiant iš bylos duomenų visumos, (duomenys neskelbtini)) iš tiesų priklauso jam. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad visi skelbimai, kiek jie susiję su J. A. veiksmų, atliktų nukentėjusiųjų J. S., Ž. J. (L. J.), R. Č., T. T., R. Č., S. M., A. L. ir F. K. atžvilgiu kvalifikavimu, buvo patalpinti J. A. veiksmais, būtent su juo nukentėjusieji bendravo ketindami įsigyti nuteistojo neva parduodamus daiktus, būtent šio asmens nurodymu pinigai už neva parduodamus daiktus buvo pervedami į jo nurodytų asmenų, tame tarpe E. Č. sąskaitą.Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. A. priklausantis mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), yra siejamas ne tik su J. A. veiksmais nukentėjusiųjų J. S., Ž. J., R. Č., T. T., R. Č., S. M., A. L. ir F. K. atžvilgiu, bet ir kitais skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotais veiksmais, kurių apeliaciniu skundu J. A. neginčija: pvz. nusikalstamos veikos T. V. (b. t. 4, b. l. 60, 66), L. M. (b. t. 4, b. l. 125-126, 129-130, 133-134), R. V. D. B. (b. t. 5, b. l. 33), A. J. L. (b. t. 5, b. l. 93, 97-98) atžvilgiu. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad telefono numeriai (duomenys neskelbtini) (A. J. L. ir R. V. D. B. epizodai), (duomenys neskelbtini) (J. T., R. Č. epizodai) buvo naudojami vienu ir tuo pačiu telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (b. t. 4, b. l. 191, b. t. 7, b. l. 166-185, b. t. 8, b. l. 16). Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje sprendžiant J. A. kaltės klausimą, tuo pačiu atmetant ir jo apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys ir į liudytoja nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustos I. Č. (E. Č. sutuoktinės) parodymus. Jos teigimu, E. Č. socialiniame tinkle „Facebook“ rado skelbimą, pagal kurį buvo ieškomas asmuo, turintis banko sąskaitą. E. Č. susisiekė su skelbimo autoriumi ir sutiko duoti savo banko sąskaitą, su tuo asmeniu apsikeitė telefono numeriais. Kai tik į E. Č. banko sąskaitą buvo pervedami pinigai, skelbimo autorius susisiekdavo su E. Č. ir liepdavo išgryninti gautus pinigus, juos atiduodant tam asmeniui (skelbimo autoriui). Minėtas asmuo pasiimti pinigų atvykdavo automobiliu Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Už kiekvieną tokį darbą E. Č. gaudavo po 20 eurų (b. t. 6, b. l. 154-156). Vertinant šiuos liudytojos parodymus, jų patikimumą ir objektyvumą, atkreiptinas dėmesys, jog apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistasis J. A. patvirtino asmenų, su banko sąskaitomis, į kurias buvo pervedami pinigai už neva jo parduodamus daiktus, ieškojęs internete, siūlydamas užsidirbti, kas iš esmės atitinka I. Č. parodymus apie tai, kaip E. Č. susirado asmenį, kuriam turėdavo išgryninti į jo sąskaitą pervedamus pinigus. Be to, jos parodymai iš esmės atitiko J. A. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išdėstytą jo „darbo“ specifiką, t. y. asmeniui, surastam socialiniuose tinkluose ir sutikusiam nuteistajam nurodyti savo banko sąskaitą, buvo pervedami pinigai už J. A. neva parduodamas prekes, juos asmuo turėdavo išgryninti ir perduoti J. A., tam tikrą pinigų dalį pasilikdamas sau. Atsižvelgiant į tai, kad I. Č. parodymai, kiek jie susiję su E. Č. vaidmeniu J. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdyme, iš esmės sutapo su nuteistojo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma, abejoti jais, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. I. Č. suinteresuotumas bylos baigtimi, įvertinus tai, kad iš esmės neneigė savo sutuoktinio E. Č. vaidmens aptariamų nusikalstamų veikų padaryme, byloje nenustatytas. Įvertinus šios liudytojos parodymus aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, kad I. Č. nurodytas automobilis, kuriuo asmuo atvažiuodavo pasiimti pinigų iš E. Č., bylos duomenimis priklausė J. A. (b. t. 6, b. l. 157), spręstina, jog, priešingai nei savo apeliaciniu skundu teigia nuteistasis, jo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų J. S., Ž. J., R. Č., T. T., R. Č., S. M., A. L. ir F. K. atžvilgiu, pasitvirtino visiškai. J. A. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iškelta versija apie tai, kad analizuojamu atveju jis veikė kito asmens nurodymu, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nepasitvirtino, jos apeliaciniu skundu iš esmės nepalaikė ir nuteistasis, todėl ji pripažintina gynybine nuteistojo pozicija, nesudarančia pakankamo pagrindo abejoti J. A. veiksmų vertinimu, atliktu skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu.Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo apklaustas E. Č.. Atmetant šiuos J. A. argumentus kaip neturinčius esminės reikšmės nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, vis tik pažymėtina, kad tiek priimant skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, tiek nagrinėjant J. A. baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų J. S., Ž. J., R. Č., T. T., R. Č., S. M., A. L. ir F. K. atžvilgiu, buvo grindžiama kitais įrodymais, kurių visumos neabejotinai pakanka jo kaltei pagrįsti. Todėl vien tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo apklaustas E. Č., nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimui/pakeitimui. Juo labiau, kad vertinamu atveju E. Č. nebuvo apklaustas dėl objektyvių priežasčių – nuo 2016 m. spalio 26 d. yra paskelbta šio asmens paieška (b. t. 6, b. l. 158-159), o I. Č. (E. Č. sutuoktinės) teigimu, 2016 m. rugsėjo mėnesį jos sutuoktinis išvyko uždarbiauti į Vokietiją, kokiu adresu jis gyvena ir kur jis dirba, nežino (b. t. 6, b. l. 154-156).Be aukščiau aptartų faktinių aplinkybių apeliaciniu J. A. skundu keliamas ir skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, teigiant, jog jam paskirta bausmė yra per griežta. Vertinant šiuos apelianto argumentus, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę J. A., atsižvelgė į tai, kad vertinamu atveju jis įvykdė 20 tyčinių nusikalstamų veikų – 17 nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, 3 baudžiamieji nusižengimai, įvertino jo asmenybę – praeityje teistas ne kartą, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, atsižvelgė į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (A. D., O. A. K. ir B. T. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos) – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas už J. A. inkriminuotų nusikaltimų padarymą skyrė griežčiausias BK 182 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas bausmes – terminuotą laisvės atėmimą (BK 182 straipsnio 1 dalis) bei areštą (182 straipsnio 3 dalis). Nustatydamas J. A. paskirtų terminuoto laisvės atėmimo bausmių dydžius apylinkės teismas įvertino J. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, neteisėtai užvaldyto svetimo turto vertę, paskirdamas jam švelnesnes bausmes nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu bei švelninti nuteistajam paskirtas bausmes jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.Nors apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio išvada, jog nusikalstamus veiksmus A. D., O. A. K. ir B. T. atžvilgiu J. A. įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, teigdamas, kad šie asmenys vertinamu atveju nustatyti nebuvo, dėl ko pripažinti jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvo jokio teisinio pagrindo, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sutikti su šiais apelianto argumentais ir jų pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę, teisinio pagrindo nėra. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau (šiuo aspektu nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad bendrininkavimo inkriminavimui yra būtinas bent trijų asmenų dalyvavimas įvykdant nusikalstamą veiką, atmestini kaip nepagrįsti) tarpusavyje susitarusių asmenų, pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje gali būti daromi skirtingi sprendimai dėl bendrininkavimo požymių, veikiant su teismo nenustatytu asmeniu. Teismo išvada priklauso nuo to, kokia informacija surinkta byloje apie nenustatytus asmenis. Jei bylos nagrinėjimo metu nepavyksta nustatyti kitų asmenų, dalyvavusių darant nusikaltimą, asmenybės, be to, byloje nėra jokių duomenų, apie tų asmenų išvaizdą, galimą amžių, veikimo būdus ir kitus požymius, leidžiančius identifikuoti tuos asmenis, teismas paprastai vengia daryti išvadą dėl bendrininkavimo ir bendrininkų grupės buvimo. Tačiau jei byloje yra duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie kitų asmenų, dalyvavusių, darant nusikaltimą, išorinius bruožus, apytikrį amžių, sąmoningumo laipsnį nusikalstamai veikiant, tokiais atvejais teismas gali padaryti išvadą, kad tarp nuteistojo ir teismo nenustatyto asmens yra ryšys, atitinkantis bendrininkavimo požymius. Nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti susitarimo su kaltinamuoju, veikos ir tyčios bendrumo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2011).Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad nukentėjusioji A. D. apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu betarpiškai patvirtino, jog įvykio dieną telefonu paskambinusi moteris (kalbėjo tokiu balsu, kad ji pagalvojo, jog jai skambina moteris, ateinanti sutvarkyti jos namus) nurodė, kad per ją buvo sužalotas vaikas. Jai (A. D.) sutikus perduoti pinigus, pas ją į namus atvyko du vyriškiai – vienas apie 40 metų amžiaus, kitas labai panašus į J. A.. Šiuos nukentėjusiosios parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš esmės patvirtino ir J. A., nurodydamas, jog pas A. D. jis vyko savo pažįstamo, atlikinėjusio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nurodymu, pas nukentėjusiąją vyko savo automobiliu su draugu (jo tapatybės taip pat nekonkretizuodamas, tačiau patvirtindamas, kad šis asmuo nieko apie daromą nusikaltimą nežinojo). Šiuos J. A. ir nukentėjusiosios parodymus iš esmės patvirtina ir byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys – 2016 m. kovo 27 d. automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 16.37 val. važiuoja (duomenys neskelbtini) mieste link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, 16.45 val. – nuo minėtos sankryžos; automobilio priekyje matomi du vyrai (b. t. 2, b. l. 30-35), šis automobilis priklausė J. A. (b. t. 2, b. l. 36). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris nusikaltimo padarymo metu veikė celės, esančiose (duomenys neskelbtini) (4,66 km ir 3,15 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pataisos namų – www.maps.lt duomenys) ir (duomenys neskelbtini) rajone (3,56 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pataisos namų, www.maps.lt duomenys), vėliau – celėse, esančiose (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 83-84), kas iš esmės atitinka J. A. parodymus, jog nurodymus jam analizuojamu atveju davė asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), vėliau - (duomenys neskelbtini). Analogiška nusikalstamos veikos schema buvo naudojama tiek nukentėjusiosios B. T., tiek ir O. A. K. atžvilgiu. J. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog B. T. atveju viskas vyko taip pat, kaip ir kitais atvejais, nurodymus telefonu jam davė tas pats asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Iš esmės analogiškas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu jis parodė ir dėl O. A. K. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, pažymėdamas, kad nurodymus iš jos paimti pinigus jam davė laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys (b. t. 10, b. l. 132-133). Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad vertinamu atveju tiek B. T., tiek O. A. K. buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 116-117, b. t. 3, b. l. 39), kurio veikimo zona tiek B. T., tiek ir O. A. K. atveju apėmė ir (duomenys neskelbtini) pataisos namus (b. t. 2, b. l. 127, b. t. 3, b. l. 47, b. t. 1, CD laikmenos). Šių duomenų visumoje abejoti tuo, jog komentuojami J. A. veiksmai buvo atlikti šiam bendrininkaujant su kitais asmenimis/kitu asmeniui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės neneigė ir pats nuteistasis. Tuo tarpu vertinant jo argumentus dėl kartu su juo veikusių nenustatytų asmenų, vis tik pažymėtina, kad abejonių tuo, jog kartu su nuteistuoju veikę asmenys/veikęs asmuo buvo tinkamo baudžiamajai atsakomybei kilti amžiaus, dėl ko, galėjo atsakyti už savo veiksmus baudžiamąja teisine prasme (atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę), o jų elgesys nekėlė įtarimų dėl jų gebėjimo suvokti daromus veiksmus, kas, remiantis šios nutarties 15 punkte aprašyta teismų praktika, itin svarbu siekiant nustatyti kaltininko bendrininkavimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis faktą, teisėjų kolegijai nekyla. Iš aukščiau aptartų duomenų aiškus ir minėtų asmenų/minėto asmens veiksmų neteisėtumas – apsimesdamas nukentėjusiųjų artimu asmeniu, prašydavo perduoti jo atsiųstam asmeniui pinigus, jų indėlis į bendrą veiką – sukčiavimą, jų susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei veikos bendrumas. Esant šių duomenų visumai neabejotina, jog komentuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, suderinti šių asmenų veiksmai, prieš nukentėjusiuosius panaudotos apgaulės intensyvumas, taip pat nusikalstamos veikos pasekmės leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad nusikalstamos veikos A. D., O. A. K. ir B. T. atžvilgiu buvo įvykdytos bendrais bendrininkų veiksmais, siekiant vieno tikslo – užvaldyti svetimą nukentėjusiesiems priklausiusį turtą, t. y. veikiant bendrininkų grupėje. Tokiu būdu, panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą J. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei švelninti jam paskirtas bausmes, priešingai nei apeliaciniu skundu tai konstatuoja J. A., teisinio pagrindo nėra. Sprendžiant nuteistajam paskirtų bausmių individualizavimo klausimą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors J. A. yra pakankamai jauno amžiaus, turintis vidurinį išsilavinimą, tačiau būdamas laisvėje niekur nedirbo ir nesimokė, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, kas, įvertinus jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog iš nusikalstamų veikų darymo jo gaunamos pajamos buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis šiam būnant laisvėje. Šių duomenų kontekste įvertinus tiek skundžiamu, tiek ir ankstesniais nuosprendžiais iš nuteistojo priteistus civilinius ieškinius, jų dydžius bei menkas nuteistojo pastangas įsidarbinti (net ir turint tokią galimybę) ir kuo greičiau atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog J. A. kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio ir nesistengia pasitaisyti, kas nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti skiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai apie jo darbą užsienyje, kadangi jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Be to, ši aplinkybė, netgi jai pasitvirtinus, įvertinus ankstesnius nuteistojo teistumus, neduoda pagrindo švelnesnės bausmės paskyrimui Šių duomenų kontekste, įvertintina ir tai, kad šis teistumas J. A. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis jau buvo teistas ne kartą, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų, priskiriamų nusikaltimams ar baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarymą. Naujas nusikalstamas veikas jis įvykdė netrukus po to, kai buvo išleistas į laisvę po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas visumoje atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Motyvuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, vėl nusikalto, padarydamas eilę naujų analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistasis negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Šios išvados kontekste pastebėtina ir tai, kad nuteistojo elgesys tinkama linkme nebuvo koreguojamas ir po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo – nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. A. atžvilgiu taikant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. t. 9, b. l. 162-164), nuteistasis ją pažeidė, tam tikrą laiką slapstėsi kitoje valstybėje, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, kas neabejotinai jį charakterizuoja neigiamai, atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir jo cinišką požiūrį į Lietuvos Respublikoje jo atžvilgiu vykdytą baudžiamąjį persekiojimą. Esant šių duomenų visumai manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus nuteistojo laisvės atėmimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą svarbu paminėti ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu, įvertinus jo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, atsižvelgiant į tai, kad byla jo atžvilgiu buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. A. atžvilgiu taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Be to, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu už pavienių nusikalstamų veikų padarymą J. A. paskirtas bausmes, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrino taikant dalinį bausmių sudėjimą. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtas bausmes už pavienes nusikalstamas veikas ar jam paskirtą subendrintą bausmę, vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant J. A. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti J. A. teisinę padėtį švelninant paskirtas bausmes ar taikant bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), šioje byloje nenustatyta. Nors apeliaciniu skundu prašoma subendrinti skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu J. A. paskirtą bausmę su Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi jam paskirta bausme, tačiau tenkinti šį nuteistojo prašymą vėlgi nėra jokio teisinio pagrindo. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi nuteistojo J. A. apeliacinis skundas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine subendrinta, ir sumažinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, buvo atmestas, o tai reiškia, kad įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pagrįstai buvo bendrinama su minimu nuosprendžiu, o ne Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi. Pažymėtina, kad skundžiamu Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme buvo subendrinta dalinio sudėjimo būdu, paskiriant J. A. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Jokių bausmių bendrinimo klaidų apylinkės teismas nepadarė, prie skundžiamu nuosprendžiu J. A. paskirtos bausmės buvo pridėta tik dalis 1 (vieneri) metai ir 2 (du) mėnesiai) Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, tokiu būdu vėlgi parenkant nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą. Švelninti nuteistajam paskirtą bausmę dėl nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujo MGL (bazinis bausmių ir nuobaudų) dydžio, kuris šiuo metu siekia 50 eurų, teisinio pagrindo taip pat nėra. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d nutarimu Nr. 707, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., iš tiesų buvo patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tapatus MGL – 50 eurų, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis. Nusikaltimo dalyko vertė nustatoma atsižvelgiant į MGL dydį, nustatytą nusikaltimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-519/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008 ir kt.). Tokiu būdu neabejotina, kad patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tapatus MGL, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniu skundu, įtakos nuteistojo J. A. teisinei padėčiai, jam paskirtos bausmės švelninimui, neturi. Iš esmės analogiška išvada buvo padaryta ir skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, kai prokurorui pateikus prašymą dėl kaltinimų J. A. pakeitimo, atsižvelgiant į naująjį MGL dydį, skundžiamu nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu nepaisant šio prokuroro prašymo, nurodant ir tai pagrindžiančius motyvus. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.