Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-5786-815/2014

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-12-03
Bylos Nr.: I-5786-815/2014
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00377-2014-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: V. R.
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai: Gintaras Černiauskas, Ieva Gulbinaitė

Kategorijos

9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
9.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-5786-815/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00377-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2; 9.1.3; 9.7; 9.8.1; 9.9; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjos V. R. atstovei advokato padėjėjai Ievai Gulbinaitei, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausiajai specialistei Jurgitai Narkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kurį patikslino (b. l. 58–60) (pareiškėjos atstovas – advokatas Gintaras Černiauskas (2014 m. sausio 13 d. atstovavimo sutartis (b. l. 65))) prašydama panaikinti:

1.1. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. S-196(7-204/2013) „Dėl V. R. 2013-10-08 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-196(7-204/2013));

1.2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir VMI) 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 68-156 „Dėl V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 68-156);

1.3. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2013 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-187 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (04.7.2)-K3-187).

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiami sprendimai priimti netinkamai nustačius faktines aplinkybes, reikšmingas ginčui, ir netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, todėl turi būti panaikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Kauno AVMI sprendime Nr. (04.7.2)-K3-187 analizavo pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. R. 2008 m. birželio 12 d. sudarytą Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią V. R. ir V. R. pardavė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) už (duomenys neskelbtini) Lt (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (bendras plotas – (duomenys neskelbtini) ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą-garažą (bendras plotas – (duomenys neskelbtini) m²), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) savivaldybė, (duomenys neskelbtini) Lt (toliau – ir Turtas). Kauno AVMI, atsižvelgdama į tai, kad mokestinio patikrinimo metu (2013 m. spalio 31 d.) gauta UAB „Inreal“ Turto vertės nustatymo ataskaita Nr. 12/12-438K (toliau – ir Ataskaita), pagal kurią parduoto Turto vertė 2008 m. birželio 12 d. buvo (duomenys neskelbtini) Lt, t. y. (duomenys neskelbtini)Lt mažesnė , negu Sutartyje, taikė turinio viršenybės prieš formą principą ir traktavo, jog pareiškėja kainą Sutartyje dirbtinai padidino, konstatavo, jog esminis toks kainos iškraipymo sandoryje tikslas – siekis gauti mokestinę naudą. Kauno AVMI skundžiamame sprendime konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini)Lt / 2) iš UAB (duomenys neskelbtini) gautos pajamos buvo V. R. pajamos iš Turto pardavimo, o kita dalis – (duomenys neskelbtini) Lt – kitos iš Bendrovės gautos pajamos, apmokestinamos 24 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) tarifu. VMI ir Komisija laikėsi analogiškos pozicijos. Minėtas konstatavimas neatitinka tikrovės, nes padarytas vertinant pavienį įrodymą – Ataskaitą, tačiau absoliučiai ignoruojant kitus įrodymus ir aplinkybių visumą.

2.2. Pareiškėja, sudarydama 2008 m. birželio 12 d. Sutartį, siekė finansinės naudos sau, gauti maksimalią kainą už parduodamą Turtą, o ne išvengti GPM mokėjimo, kaip klaidingai konstatuojama skundžiamuose sprendimuose.

2.3. Mokesčių administratorių pozicija, jog garažo pardavimo kaina buvo (duomenys neskelbtini) Lt ir negalėjo būti didesnė, paremta Ataskaita, tačiau joks nacionalinis ar tarptautinis teisės aktas, galiojantis Lietuvoje, nenustato, jog nekilnojamojo turto pardavimui privaloma turto vertinimo ataskaita, jog nekilnojamasis turtas gali būti parduotas tik už turto vertintojų turto vertinimo ataskaitoje nustatytą rinkos kainą; ši pozicija prieštarauja sutarčių laisvės principui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys). Viena iš esminių pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų – parduodamo daikto kaina. Šiuo atveju pareiškėja ir jos sutuoktinis, veikdami laisva valia, sudarė Sutartį dėl Turto pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) Lt. Turto pardavimo kaina buvo sutarta laisva valia tarp abiejų pirkimo–pardavimo sutarties šalių; Sutartis yra galiojanti ir turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Mokesčių administratoriai ir Komisija, traktuodami, jog pareiškėja su UAB (duomenys neskelbtini) Sutartyje galėjo susitarti tik dėl (duomenys neskelbtini) Lt kainos, paneigia sutarčių laisvės principą.

2.4. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 24 d.) nekilnojamojo turto, išlaikyto daugiau kaip 3 m., pardavimo pajamos GPM neapmokestinamos, tačiau Kauno AVMI sprendime (04.7.2)-K3-187 pateikė naują minėto punkto išaiškinimą (tokio išaiškinimo nėra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje): kai parduodamo, ilgiau negu 3 m. išlaikyto nekilnojamojo turto pardavimo kaina didesnė negu vidutinė rinkos vertė, skirtumas nuo gautos nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir parduoto turto vidutinės rinkos vertės turi būti laikomas kitomis gautomis su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis ir toks skirtumas turi būti apmokestinamas GPM. VMI tokiam išaiškinimui pritarė, tačiau jis prieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo ir stabilumo principui.

2.5. Įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo prerogatyva suteikta teismui (šiuo atveju – LVAT (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnis); šiuo atveju minėtą naują išaiškinimą pateikė vietos mokesčių administratorius, o centrinis mokesčių administratorius tokiam išaiškinimui pritarė ir jį patvirtino.

Kauno AVMI pareiškėjai turėjo taikyti galiojantį įstatymą (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą), nes Turto, išlaikyto daugiau kaip 8 m., pardavimo pajamos neapmokestinamos GPM, o ne sau naudingai, neteisingai aiškinti GPMĮ. Tai lėmė klaidingą išvadą, jog pareiškėja turi prievolę mokėti GPM už skirtumą nuo gautos pardavimo kainos ir parduoto Turto vidutinės rinkos vertės.

2.6. Remiantis visuma faktinių aplinkybių, sudarydama Sutartį, pareiškėja siekė tik finansinės naudos sau, tačiau Komisija ir VMI pritarė Kauno AVMI pozicijai, jog pareiškėjai taikytina Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio 1 dalis, tokiu būdu nesilaikyta LVAT praktikos (tą patvirtina 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-719-07). Šiuo atveju nei Kauno AVMI, nei VMI, nei Komisija neįvertino aplinkybės, jog sutuoktiniams V. R. ir pareiškėjai Sutartis buvo ekonomiškai naudinga, o Kauno AVMI pateikti dokumentai (UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderis, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo sutuoktiniams V. R. ir pareiškėjai (duomenys neskelbtini) Lt įrodo, kad Sutartis turėjo teisines pasekmes, o jos sutarties forma ir turinys – tapatūs. Būtent ekonominis sandorio naudingumas, realiai iš sandorio gautos pajamos patvirtina, kad pareiškėja neturėjo tikslo įgyti sprendime Nr. (04.7.2)-K3-187 nurodytą mokestinę naudą, o (duomenys neskelbtini) Lt sumą už Turto pardavimą gavo teisėtai, sudarydama Sutartį, kuris nenuginčytas, todėl turi teisines pasekmes.

2.7. Tiek mokesčių administratoriai, tiek Komisija sprendimuose pažymėjo, kad Turtas parduotas UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkas ir direktorius buvo pareiškėjos sūnus, taigi, sandoris, pasak mokesčių administratorių ir Komisijos, sudarytas tarp susijusių asmenų, tačiau minėta aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant, ar pareiškėja privalo mokėti GPM. Be to, UAB (duomenys neskelbtini), pareiškėja ir jos sutuoktinis nėra susiję.

Pažymėtina, kad pareiškėjos sūnus turi tik dalį UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (29 proc.), kitą dalį – dar 3 akcininkai, kurie šeimos ryšiais su pareiškėja nesusiję. Sprendimą pirkti Turtą už atitinkamą kainą priėmė akcininkų susirinkimas, kuriame visi akcininkai balsavo „už“. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjos sūnus neturėjo jokios įtakos Bendrovės sprendimui pirkti Turtą, nes kitų akcininkų balsų būtų pakakę atsisakyti sudaryti tokį sandorį, jeigu Bendrovė būtų maniusi, kad sandoris nenaudingas. Be to, net vieninteliam akcininkui Bendrovės turtas yra svetimas ir negali būti pripažįstamas akcininko turtu, taigi, akcininkas, nepriklausomai, ar jis susijęs šeimos ar giminystės ryšiais su kitais asmeninis, su kuriais sudaromi bendrovės sandoriai, neturi jokios asmeninės naudos juos sudarant / atsisakant sudaryti. Tai tik patvirtina, kad net ir esant šeimos ryšiams tarp pareiškėjos ir Bendrovės akcininko, nėra jokio tiesioginio ryšio tarp pareiškėjos kaip vienos sandorio šalies ir juridinio asmens, kurio vienas iš akcininkų yra šeimos ryšiais su pareiškėja susijęs asmuo, kaip kitos sandorio šalies.

2.7. Kauno AVMI sprendime Nr. (04.7.2)-K3-187 konstatuodama, jog minėtam pareiškėjos sandoriui taikytinas turinio prieš formą viršenybės principas, reikšminga aplinkybe nurodo tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. lapkričio 16 d. mokestinio patikrinimo rezultatų ataskaitoje Nr. AU18-123 buvo konstatuota, jog Bendrovės vykdyta veikla turi tyčinio bankroto požymių; šios aplinkybės reikšmingumą savo sprendime patvirtino ir VMI, tačiau minėta yra ne faktas, o tik dar viena prielaida. Jokia ikiteisminį tyrimą atliekanti ar kontroliuojanti institucija nenustatė, jog UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo tyčinis.

Žemesnės instancijos teismas

2.8. Remiantis Komisija sprendimu Nr. S-196(7-204/2013), pareiškėjos nurodomą tikslą, t. y. kad ji, sudarydama Sutartį, siekė ne išvengti GPM mokėjimo, o finansinės naudos sau, paneigia Komisijos nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis, gavę už parduotą Turtą (duomenys neskelbtini) Lt, tą pačią dieną dalį sumos paskolino sūnui (be sutarties sudarymo, be palūkanų, neterminuotam laikui), per 3 mėn. pareiškėja (duomenys neskelbtini) Lt paskolino UAB (duomenys neskelbtini), kad didžiausią pareiškėjos pajamų dalį 2008 m. sudarė ir lemiamą įtaką jos pajamų šaltiniams pagrįsti turėjo ginčo Turto pardavimas. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodyto tikslo, t. y. kad ji, sudarydama sutartį, siekė finansinės naudos sau, nepaneigia minėtos Komisijos nurodytos aplinkybės. Pirma, nėra nieko keisto, jog sūnui pinigai skolinti be sutarties, be palūkanų ir neterminuotai, nes toks elgesio variantas yra įprastas ir dažnas tarp tėvų ir vaikų. Antra, tai, kad iš sandorio gauti pinigai buvo paskolinti UAB (duomenys neskelbtini), neleidžia daryti išvados, kurią padarė Komisija dėl Sutarties tikslo. Trečia, pas kiekvieną vidutines pajamas gaunantį Lietuvos Respublikos pilietį, pajamos iš didesnės vertės nekilnojamojo turto pardavimo bus didesnės negu jo gautas darbo užmokestis; laikantis mokesčių administratorių pozicijos, beveik kiekvienam gyventojui, pardavusiam savo nekilnojamąjį turtą, būtų galima konstatuoti nesąžiningumą.

Taigi, nurodyti argumentai patvirtina, jog Komisija savo sprendimą pagrindė nelogiškais ir nepagrįstais argumentais. Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, buvo šališka ir siekė ne teisingai išspręsti bylą, o palaikyti mokesčių administratorius.

II

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 71–77, 79–82).

1. Ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovės vyksta dėl pareiškėjai papildomai apskaičiuoto GPM, su juo susijusių delspinigių ir paskirtos baudos už 2008 m., nustačius, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis pardavė pastatą-garažą, kurio pardavimo kaina neatitiko tikrosios rinkos kainos. Patikrinimo metu pareiškėjos mokestinė bazė už 2008 m. nustatyta taikant MAĮ 69 straipsnio 1 dalį.

2. Pareiškėja ir jos sutuoktinis (pardavėjai) su UAB (duomenys neskelbtini) (pirkėja) pagal 2008 m. birželio 12 d. pasirašytą Sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą Turtą pardavė už (duomenys neskelbtini) Lt (už (duomenys neskelbtini) Lt – žemės sklypą, už (duomenys neskelbtini) Lt – pastatą-garažą). Bendrovė sutarties pasirašymo dieną pareiškėjai sumokėjo (duomenys neskelbtini) Lt grynaisiais pinigais (kasos išlaidų orderis Nr. 1366). Turtas parduotas UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkas (priklausė 29 proc. akcijų) ir direktorius (nuo 2006 m. spalio 12 d. iki 2009 m. balandžio 17 d.) buvo pareiškėjos sūnus N. R.. Praėjus 10 mėn. po Turto pardavimo, Bendrovei 2009 m. balandžio 17 d. iškelta bankroto byla, nuo 2010 m. liepos 1 d. ji pripažinta bankrutavusia. Kauno AVMI pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsigytas Turtas pagal 2010 m. gruodžio 3 d. varžytinių aktą Nr. 1 parduotas fiziniam asmeniui už 43 200 Lt.

3. Dėl sandorių su UAB (duomenys neskelbtini)“ pareiškėja Kauno AVMI 2009 m. spalio 13 d. pateikė paaiškinimą, jog: likviduojant žemės ūkio bendrovę, ji už savo ir iš kitų pajininkų įsigytus pajus nusipirko mūrinį pastatą-garažą, po juo nebuvo suformuotas žemės sklypas, todėl 2008 m. balandžio 14 d. kartu su vyru įsigijo iš valstybės žemės sklypą; žemė buvo parduota už tą pačią kainą, kurią mokėjo ją pirkdami, o pastatas-garažas – už realią rinkos kainą, vyravusią toje vietovėje; pas jos vyrą buvo atvykęs UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, siūlęs už nekilnojamąjį turtą sumokėti (duomenys neskelbtini) Lt; sūnus, pasitaręs su kitais Bendrovės akcininkais, nusprendė už turtą sumokėti daugiau, todėl abu sutuoktiniai Turtą pardavė UAB (duomenys neskelbtini); Bendrovė pinigus sumokėjo jai, tačiau turtas priklausė ir jos vyrui, todėl pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė kartu.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjos sutuoktinis Kauno AVMI 2009 m. spalio 12 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė: 2008 m. gavo (duomenys neskelbtini) Lt pajamų už Turto pardavimą, pinigus gavo prieš Sutarties pasirašymą; kaina, už kurią pardavė Turtą (kartu su sutuoktine) buvo padidinta atsižvelgiant į tai, kad vietovėje kiaulių auginimo veiklą vykdo UAB (duomenys neskelbtini), kurio atstovas siūlė už nekilnojamąjį turtą sumokėti (duomenys neskelbtini) Lt; pasikalbėjęs su sūnumi, kuris turėjo planų toje vietovėje vystyti verslą, sutiko jo vadovaujamai Bendrovei parduoti turtą, nes buvo pasiūlyta didesnė kaina.

5. Patikrinimo metu įvertinus turimus duomenis apie pastato-garažo vidutinę rinkos vertę, kitas nustatytas aplinkybes, Kauno AVMI kilo pagrįstų abejonių, jog Sutartyje nustatyta pastato-garažo pardavimo kaina neatitiko tikrosios rinkos kainos, bei konstatuota, jog kaina nepagrįstai padidinta, siekiant gauti kitų pajamų, nesusijusių su šio nekilnojamojo turto pardavimu. Taigi, mokestinis ginčas vyksta dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio parduoto pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) savivaldybė, tikrosios rinkos kainos pardavimo dieną. Kauno AVMI sutiko su išvada, jog žemės sklypo pardavimo kaina buvo (duomenys neskelbtini) Lt ir ji atitiko tikrąją rinkos kainą pardavimo dieną.

6. Atsakant į pareiškėjos teiginį, jog nacionalinis ar tarptautinis teisės aktas, galiojantis Lietuvoje, nenustato, kad nekilnojamojo turto pardavimui privaloma turto vertinimo ataskaita ir kad turtas gali būti parduotas tik už turto vertintojų turto vertinimo ataskaitoje nustatytą rinkos kainą, pažymėtina, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio patikrinimo metu, Kauno AVMI kilo pagrįstų abejonių, jog sandorio metu buvo iškreipta tikroji rinkos kaina. Remiantis GPMĮ įtvirtintos tikrosios rinkos kainos sąvokos ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintos rinkos vertės sąvokos turiniu, tai yra tam tikra pinigų suma (atlygis), už kurią sandorio sudarymo dieną turtas perkamas (parduodamas) tarp nesusijusių (nepriklausomų) sandorio šalių ir šie sandoriai sudaromi ne dėl kokių nors kitų sandorių įtakos ar kitų interesų. Nors rinkos vertė (galimybė parduoti turtą rinkos sąlygomis) ir rinkos kaina (reali turto perdavimo kaina) – skirtingos kategorijos, tačiau normaliomis rinkos sąlygomis turėtų skirtis nežymiai. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis, jog turtas perleidžiamas už tikrąją rinkos kainą, yra tai, kad sandorio šalys, perleisdamos turtą, turi būti nepriklausomos ir joms nedarytų įtakos jokios aplinkybės, kurios galėtų iškreipti tikrąją sandorio kainą.

7. Tai, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis pardavė nekilnojamąjį turtą, kurio pardavimo kaina neatitiko tikrosios rinkos kainos, Kauno AVMI konstatavo, atsižvelgdama į sandorio sudarymo aplinkybių visumą, sandorių šalių elgseną prieš sandorį ir po jo sudarymo bei į sandorio sudarymo mokestinį aspektą, t. y. į aplinkybių visetą.

7.1. Turtas parduotas UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkas ir direktorius buvo pareiškėjos sūnus N. R..

7.2. Pareiškėja 2008 m. suteikė UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lt paskolą grynaisiais pinigais (2008 m. liepos 17 d. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2008 m. rugsėjo 17 d. – (duomenys neskelbtini) Lt) su 10 proc. metinių palūkanų. Bendrovė 2009 m. vasario 5 d. grąžino pareiškėjai (duomenys neskelbtini) Lt (kasos išlaidų orderis Nr. 1537), tačiau nustatytų palūkanų nemokėjo. Pareiškėja dėl Bendrovės negrąžintos dalies (duomenys neskelbtini) Lt paskolos 2009 m. vasario 13 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Perleidimo sutartis), pagal kurią pareiškėja už (duomenys neskelbtini) Lt UAB (duomenys neskelbtini) perleido savo reikalavimo teisę į UAB (duomenys neskelbtini) finansinius įsipareigojimus, sutarties pasirašymo dieną sudariusius (duomenys neskelbtini) Lt, o UAB (duomenys neskelbtini) pareiškėjai 2009 m. vasario 13 d. sumokėjo (duomenys neskelbtini) Lt grynaisiais pinigais (kasos išlaidų orderis Nr. SV120090001). Nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. Š. yra pareiškėjos ir jos sutuoktinio dukters E. Š. vyras.

7.3. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2009 m. gegužės 29 d. rašte Nr. 25/10-10-3216 nurodyta, jog Bendrovė, dėl perimtos skolos siekdama atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini), perleido UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teises į savo skolininkus. UAB (duomenys neskelbtini) skolininkai sutartyse nurodytas sumas pervesdavo į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas arba mokėdavo grynaisiais. UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas banke buvo areštavę antstoliai, todėl šiais vykdytais sandoriais Bendrovė išvengė antstolių taikomų apribojimų. UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. lapkričio 16 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. AU18-123 konstatuota, jog Bendrovės vykdyta veikla turi tyčinio bankroto požymių: sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo sandoriai su susijusiais asmenimis, ženkliai viršijantys rinkos vertę, gautos didelės grynų pinigų paskolos iš fizinių asmenų, sudaryta laidavimo sutarčių kitų įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimui, sudaryta daug lizingo sutarčių ir prisiimti kiti finansiniai įsipareigojimai, kurie galėjo turėti įtakos UAB (duomenys neskelbtini) nemokumui.

7.4. Pareiškėja ir jos sutuoktinis 2008 m. birželio 12 d. savo sūnui N. R. be palūkanų paskolino (duomenys neskelbtini) Lt sumą, kuri 2013 m. balandžio 8 d. nebuvo negrąžinta; šiuo sandoriu buvo sudaryta galimybė N. R. pagrįsti pajamų šaltinius.

7.5. Pareiškėja, siekdama pagrįsti, kad Turtas UAB (duomenys neskelbtini) parduotas už tikrąją rinkos kainą, pateikė 2012 m. lapkričio 26 d. VĮ „Registrų centras” preliminarios turto vertės nustatymo pažymą Nr. L-08-423 (toliau – ir pažyma Nr. L-08-423), kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu atliktas Turto vertės nustatymas ir pateikta išvada, kad Turto rinkos vertė vertinimo dieną (2008 m. gegužės 29 d.) buvo: žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) Lt, pastato-garažo – (duomenys neskelbtini) Lt, t. y. tokia, kaip Sutartyje, Patikrinimo metu nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis nepateikė kitų dokumentų, papildančių preliminarią turto vertės pažymą, pagrindžiančių nustatytą rinkos vertę.

8. Kauno AVMI 2013 m. gegužės 20 d. patikrinimo akte Nr. (04.1.2)-AU16-15 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. (04.1.2)-AU16-15 ir sprendime Nr. (04.7.2)-K3-187 nurodė, jog preliminarios turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad šis preliminarus turto vertės nustatymas neatitinka vertinimo dokumentų turinio, kurį reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, tai tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios ir skirtas tik vertinimo užsakovui. Taigi, Kauno AVMI pagrįstai konstatavo, jog pateikta pažyma Nr. L-08-423 (be pilnos ataskaitos) nepagrindžia nekilnojamojo turto rinkos vertės jo pardavimo dieną.

9. Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui nepateikus kitų dokumentų, kurie pagrįstų nustatytą nekilnojamojo turto rinkos vertę pardavimo dieną, o iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) centrinio duomenų banko išrašo nustačius, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio parduodamo pastato-garažo vidutinė rinkos vertė 2008 m. birželio 9 d. buvo (duomenys neskelbtini)Lt, žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) Lt, įvertinus tai, kad valstybės įmonės Registrų centro duomenimis Turto nustatyta vidutinė rinkos vertė buvo žymiai mažesnė negu kaina, nurodyta Sutartyje, Kauno AVMI, siekdama nustatyti tikrąją Turto rinkos vertę pardavimo momentu, pagrįstai 2012 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Inreal“, iš kurio 2013 m. sausio 31 d. pateiktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo Ataskaitos matyti, jog turto vertintojas patvirtino vertinamo turto egzistavimo faktą, užfiksavo jį nuotraukose, atliko bendrąjį turto vertinimą (vertino privažiavimą, konstruktyvinius elementus, komunikacijas), atliko žemės sklypo ir pastato-garažo bendrą įvertinimą lyginamuoju bei pajamų metodu ir pateikė išvadą, jog vertinamo turto rinkos 2008 m. birželio 12 d. buvo (duomenys neskelbtini) Lt, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt mažesnė, negu nurodyta Sutartyje. Vertintojo padaryta išvada dėl turto būklės – vidutinė, nes neigiamos įtakos nekilnojamojo turto vertei turėjo tai, jog pastate nėra vandentiekio, kanalizacijos, dalis patalpų neuždaromos, be vartų.

Remiantis LVAT praktika, turto vertinimo ataskaita – tai įrodymai, kurie buvo surinkti panaudojant specialias žinias, todėl ir jų turinio vertinimas, nesant imperatyvių teisės normų pažeidimų, gali būti atliekamas tik pasinaudojus tokiomis pačiomis specialiomis žiniomis (2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1655/2010). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnį turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai reiškia, kad turto vertinimo ataskaita galioja šioje ataskaitoje nurodytomis sąlygomis ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymuose.

Taigi, Kauno AVMI pagrįstai pažymėjo, jog abejoti UAB „Inreal“ atliktu vertinimu nebuvo pagrindo, nes vertinamo objekto vertė apskaičiuota lyginamuoju metodu, pagrįsta rinkos duomenimis.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su MAĮ 69 straipsnio taikymu, nes, pasak pareiškėjos, įstatymo nuostata prieštarauja sutarties laisvės principui. Pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma, kai tai neprieštarauja įstatymams. Remiantis gausia ir nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, visų pirma sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, sutarties aiškinimo tikslas yra nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais, aiškinant sutartį, jos šalių tikruosius ketinimus tam tikrais atvejais gali atskleisti ir šalių elgesys(sutarties sudarymo ir kitos panašios aplinkybės) (nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-406/2005, Nr. 3K-3-203/2007, Nr. 3K-3-502/200 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nesprendžiama dėl sutarties teisinio galiojimo ir iš to kylančių civilinių pasekmių, o vertinami susiklostę civiliniai teisiniai santykiai mokestiniais teisiniais aspektais. Remiantis Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimu, LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, mokesčių santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai tarp valstybės ir mokesčių mokėtojo, jie yra viešosios teisės reguliavimo ; mokesčių santykiai – valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp mokesčių mokėtojų ir valstybės vykdomosios valdžios institucijų; pagal teismų praktiką CK normos viešojo administravimo srityje taikytinos tik tais atvejais, kai tai įsakmiai nurodyta CK ir kai viešojo administravimo santykiai nėra tiesiogiai reglamentuoti viešosios teisės normomis; jeigu viešosios teisės santykiai tiesiogiai reglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normose ir jei atitinkama situacija įsakmiai nenurodyta CK, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos.

11. Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jų formaliai išraiškai, t. y. lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamuose buhalterinės apskaitos dokumentuose. Skaičiuojami mokesčiai turi atitikti faktiškai tarp šalių susiformavusius santykius, atspindėti šalių veiklos turinį, t. y. sprendžiant apie tarp šalių įformintą sandorį turi būti atsižvelgiama į tikruosius šalių ketinimus, kai abiejų šalių valia ir veiksmai yra nukreipti į atitinkamų santykių atsiradimą.

Specifinis teisinis instrumentas, kuriuo remiantis mokesčiai gali būti perskaičiuojami taikant šį principą, įtvirtintas MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje. Remiantis LVAT praktika, mokesčio apskaičiavimui taikant turinio viršenybės prieš formą principą, būtina nustatyti, kad sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryta turint tikslą gauti mokestinę naudą (administracinės bylos Nr. A11-719/2007, Nr. A575-1752/2010, Nr. A438-201/2011 ir kt.); MAĮ 69 straipsnyje įtvirtintoje teisės normoje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo, tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo; taikant MAl 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas (LVAT administracinės bylos Nr. A556-250/2008, Nr. A438-478/2010).

Žemesnės instancijos teismas

12. Remiantis Komisijos sprendimu Nr. S-196(7-204/2013), tam, kad MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant mokesčių mokėtojo mokestines prievoles, turi būti analizuojami mokesčių mokėtojo sudaryti sandoriai (ūkinės operacijos) ir daroma išvada, jog vienintelis jų tikslas buvo gauti mokestinės naudos (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A11-719/2007, Nr. A438-478/2010). Mokestinė nauda gali pasireikšti skirtingais būdais: mokesčių mokėjimo terminų nukėlimu, mokesčio bazės ar tarifo sumažinimu, mokesčio naštos perkėlimu asmeniui, kuriam nustatyta mažesnė mokesčio našta, ir kitais būdais, kurių bendras požymis tas, kad mokestinė nauda realiai gaunama būtent dėl sudarytų sandorių; jeigu sandoriai nebūtų sudaryti arba būtų sudaryti kitokio pobūdžio (turinio) sandoriai (ūkinės operacijos), mokesčių mokėtojas mokestinės naudos negautų. Mokestinė nauda, gauta iš tokio pobūdžio sandorių, turi būti reali, t. y. turi būti realiai viena ar kita forma išvengta mokesčių mokėjimo, priešingu atveju, jeigu sandoriai, kurių turinys neatitinka jų formos, nesudaro realių galimybių išvengti mokesčių mokėjimo, t. y. dėl tokių sandorių sudarymo nebuvo sumokėti mažesni mokesčiai, mokesčius perskaičiuoti taikant MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatytą būdą, nėra pagrindo.

13. Remiantis sprendimu Nr. 68-156, vertinant pareiškėjos ir jos sutuoktinio sudarytą sandorį su UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniu aspektu, aktualus GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 21 punktas nuostata (2006 m. balandžio 25 d. redakcija) dėl GPM neapmokestinamų pajamų. Vertinant nurodytą GPMĮ nuostatą su patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog sudaryto sandorio tarp pareiškėjos ir UAB (duomenys neskelbtini) vienas iš tikslų buvo pasinaudoti nurodytoje teisės normoje įtvirtinta mokestine lengvata, pagal kurią iš fizinių asmenų įsigyjant nekilnojamąjį turtą, už aukštą, rinkos vertės neatitinkančią kainą, neatsiranda prievolė mokėti GPM, nes parduotą pastatą pardavėjai išlaikė 3 m. Sutartyje užaukštinus parduodamo pastato kainą, pagal kurią pareiškėjai ir jos sutuoktiniui sumokėta grynaisiais pinigais per kasą, siekta įforminti neapmokestinamų GPM piniginių lėšų išmokėjimą ir kitų (ne turto pardavimo) pajamų įteisinimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, VMI konstatavo, jog pareiškėja pastato-garažo kainą dirbtinai padidino, nes jis įsigytas anksčiau negu prieš 3 m. iki šio turto pardavimo, o žemės sklypo kainą paliko nepakeistą (nes sklypas nebuvo išlaikytas 3 m. (įsigytas 2008 m. balandžio 23 d., parduotas – 2008 m. birželio 12 d.), esminis tokios kainos iškraipymo sandoryje tikslas – gauti mokestinę naudą, t. y. gauti kitas pajamas, padidinant neapmokestinamų pajamų ir sumažinant apmokestinamų pajamų dalį, taip siekiant sumažinti GPM mokėjimą. Vertinant analizuojamu atveju susiklosčiusias aplinkybes, susijusias su minėtu pareiškėjos pardavimo sandoriu, mokestiniu aspektu akivaizdu, kad sandoris sudarytas piktnaudžiaujant, t.y. siekiant mokestinės naudos. Kauno AVMI surinkti įrodymai (už parduotą nekilnojamąjį turtą mokėta tik grynaisiais pinigais; vėliau pareiškėja 1 mln. Lt paskolino turtą įsigijusiai UAB (duomenys neskelbtini), kuri nepraėjus 10 mėn. bankrutavo, o turtas pardavimo varžytinėse kaina – (duomenys neskelbtini) Lt; pareiškėja perleido savo reikalavimo teisę į dalį suteiktos paskolos, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėtų galimybę išvengti antstolių taikomų apribojimų), sudaro pagrindą teigti, jog Sutarties aplinkybės (nekilnojamojo turto pardavimo aplinkybės), kai turtas parduodamas už didesnę negu rinkos kainą, turėjo vieną tikslą – mokestinės naudos gavimą, t. y. įteisinti iš UAB (duomenys neskelbtini) gautas kitas pajamas, nuo kurių turėtų būti apskaičiuotas ir sumokėtas GPM, tačiau šio mokesčio sumokėjimo pareiškėja išvengė.

14. Remiantis sprendimu Nr. S-196(7-204/2013), pareiškėja skunde tvirtino ir jos atstovas mokestinio ginčo nagrinėjime Komisijos posėdyje pabrėžė, kad pareiškėja, sudarydama Sutartį, siekė tik finansinės naudos sau – gauti maksimalią kainą už parduodamą turtą, bet ne išvengti GPM mokėjimo, jog ginčo sandoris tiek sutuoktiniams Remeikiams, tiek UAB (duomenys neskelbtini) buvo ekonomiškai naudingas. Šiuos nurodytus sandorio sudarymo tikslus paneigia byloje nustatytos aplinkybės (pareiškėja ir jos sutuoktinis, gavę už parduotą Turtą (duomenys neskelbtini) Lt, tą pačią dieną dalį sumos paskolino sūnui (be sutarties sudarymo, be palūkanų, neterminuotam laikotarpiui), per 3 mėn. pareiškėja (duomenys neskelbtini) Lt paskolino UAB (duomenys neskelbtini)), kitų sprendime įvardytų faktinių aplinkybių visuma. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius, pareiškėjos ir jos sutuoktinio mokestinių tyrimų metu atlikęs jų gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizę, konstatavo, kad didžiausią pareiškėjos pajamų 2008 m. dalį sudarė ir lemiamą įtaką pajamų šaltiniams pagrįsti turėjo ginčo Turto pardavimas už (duomenys neskelbtini) Lt. Pareiškėjos atstovas ginčo nagrinėjime Komisijos posėdyje negalėjo paaiškinti, kuo ginčo sandoris buvo naudingas UAB (duomenys neskelbtini), kuo pasireiškė sandorio ekonominis naudingumas, Pareiškėjos teiginio, jog sūnaus vadovaujama Bendrovė ketino vystyti verslą toje vietovėje, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Komisijos vertinimu, ginčo turto pirkimo ir pardavimo sandoriu pareiškėja siekė ir realiai gavo mokestinės naudos, nes pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto, įsigyto daugiau kaip prieš 3 m., pardavimo buvo priskirtos prie GPM neapmokestinamų pajamų, nuo kurių nebuvo apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą GPM.

15. Apibendrinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Kauno AVMI, VMI sprendimuose nurodytus argumentus, nustačius, kad būtent pareiškėja piktnaudžiavo mokesčių įstatymais ir siekė mokestinės naudos, Kauno AVMI tinkamai apskaičiavo ir nurodė jai sumokėti GPM nuo pajamų, priskirtų gautoms pajamoms iš UAB (duomenys neskelbtini). Kauno AVMI, patikrinimo metu įvertinusi pareiškėjos gautas pajamas, susijusias su darbo santykiais, individualios veiklos pajamas, mokestinio patikrinimo metu nustatytas neapmokestinamas pajamas, nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, šio turto įsigijimo kainos ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusias išlaidas, išskaičiuotą GPM, taikomą metinį neapmokestinamųjų pajamų ir papildomą metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį, perskaičiuotą apmokestinamųjų pajamų sumą, vadovaudamasi MAĮ MAĮ 10, 6996–99, 139 ir 140 straipsniais, pažeidimų padarymo metu galiojusio GPMĮ 2, 6, 8, 17, 19, 22, 27, 36 straipsniais, pagrįstai pareiškėjai už 2008 m. apskaičiavo sumokėti 142 200 Lt GPM, 75 036 Lt GPM delspinigių ir skyrė 14 220 Lt GPM baudą.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjos V. R. atstovė advokato padėjėja Ieva Gulbinaitė (2014 m. lapkričio 13 d. įgaliojimas (b. l. 91)), remdamasi pareiškėjos skundu, prašė skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamus sprendimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Narkevičiūtė (2013 m. gruodžio 31 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. (1.27-04-2)-117-7 (b. l. 78, 83)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėja 2003 balandžio 9 d. iš (duomenys neskelbtini) įsigijo pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, už turėtus (duomenys neskelbtini) pajus (2009 m. spalio 13 d. paaiškinimas (Komisijos byla (b. l. 51–53)); priėmimo–perdavimo aktas Nr. 10 (NTR išrašas (Komisijos byla (b. l. 120–121); pajų perrašymo sutartys (Komisijos byla (b. l. 158 (kita lapo pusė)–161)); Kauno AVMI viršininko 2005 m. balandžio 18 d, įsakyme Nr. V-88 sudarytos darbo grupės 2013 m. vasario 29 d. sprednimas Nr. 04 „Dėl sandorių vertinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 04) (Komisijos byla (b. l. 156–157))).

2. Po pastatu-garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas nebuvo suformuotas; pareiškėja už (duomenys neskelbtini) Lt iš Lietuvos Respublikos įsigijo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)ha ploto) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (su V. R.)), nuosavybės teisės į žemės sklypą perduotos pagal 2008 m. balandžio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3223) ir 2008 m. balandžio 23 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. LR-86 (pirkimo–pardavimo sutartis (Komisijos byla (b. l. 125–126)); perdavimo–priėmimo aktas (Komisijos byla (b. l. 127)); NTR išrašas (Komisijos byla (b. l. 122–124)); sprendimas Nr. 04 (Komisijos byla (b. l. 156–157))).

3. Pareiškėja ir jos sutuoktinis (pardavėjai) su UAB (duomenys neskelbtini) (pirkėja), atstovaujama direktoriaus N. R. (pardavėjų sūnaus), sudarė 2008 m. birželio 12 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią (ir pagal 2008 m. birželio 12 d. nekilnojamųjų daiktų perdavimo–priėmimo aktą) pardavėjai pardavė Bendrovei Turtą už (duomenys neskelbtini) Lt (už (duomenys neskelbtini) Lt – žemės sklypą, už (duomenys neskelbtini) Lt – pastatą-garažą) (Sutartis (Komisijos byla (b. l. 90–95, 128–130)); perdavimo–priėmimo aktas (Komisijos byla (b. l. 96–97, 131)); NTR išrašas (Komisijos byla (b. l. 122–124)); sprendimas Nr. 04 (Komisijos byla (b. l. 156–157))).

4. UAB (duomenys neskelbtini) Sutarties pasirašymo dieną sumokėjo pareiškėjai (duomenys neskelbtini) Lt grynaisiais pinigais (kasos išlaidų orderis Nr. 1366) (Komisijos byla (b. l. 98, 132)).

5. Pareiškėjos sūnus N. R. Sutarties sudarymo metu buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininku (priklausė 29 proc. akcijų) ir direktoriumi (nuo 2006 m. spalio 12 d. ki 2009 m. balandžio 17 d.) (sprendimas Nr. 04 (Komisijos byla (b. l. 156–157)); patikrinimo aktas Nr. (04.1.2)-AU16-15 (b. l. 8–15; Komisijos byla (b. l. 71–78, 116–119))); pagal Bendrovės akcininkų susirinkimo 2008 m. kovo 27 d. protokolą Nr. 08/50 nutarta iš pareiškėjos pirkti Turtą už (duomenys neskelbtini) Lt, taip pat N. R. suteikti įgaliojimai tvarkyti visus reikalus, susijusius su žemės sklypo pirkimu (nenurodant, dėl kokio žemės sklypo), pasirašyti notarine tvarka pirkimo–pardavimo sutartį (3 punktas) (protokolas (b. l. 45–48); Komisijos byla (b. l. 25–28))).

Praėjus 10 mėn. po Turto pardavimo, Bendrovei 2009 m. balandžio 17 d. iškelta bankroto byla, nuo 2010 m. liepos 1 d. ji pripažinta bankrutavusia (sprendimas Nr. 05 (Komisijos byla (b. l. 156–157))).

6. Pareiškėja ir jos sutuoktinis 2008 m. birželio 12 d. savo sūnui N. R. be palūkanų paskolino (duomenys neskelbtini) Lt sumą, kuri 2013 m. balandžio 8 d. nebuvo grąžinta (pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2013 m. balandžio 8 d. patvirtinimas (Komisijos byla (b. l. 136 (kita lapo pusė))); N. R. 2013 m. balandžio 10 d. paaiškinimas (Komisijos byla (b. l. 158))).

7. Pareiškėja 2008 m. liepos 17 d. su Bendrove, atstovaujama sūnaus N. R., sudarė paskolos sutartį, pagal kurią suteikė Bendrovei grynaisiais pinigais (duomenys neskelbtini) Lt paskolą su 10 proc. metinėmis palūkanomis, paskolos gavėja įsipareigojo visą paskolos sumą su palūkanomis grąžinti iki 2009 m. vasario 1 d. (Komisijos byla (b. l. 132 (kita lapo pusė)); 2008 m. liepos 17 d. kasos pajamų orderio kvitas, serija STG Nr. 0000438 (Komisijos byla (b. l. 133 (kita lapo pusė)))). Pareiškėja 2008 m. rugsėjo 17 d. su Bendrove, atstovaujama sūnaus N. R., sudarė paskolos sutartį, pagal kurią suteikė Bendrovei grynaisiais pinigais (duomenys neskelbtini) Lt paskolą su 10 proc. metinėmis palūkanomis, paskolos gavėja įsipareigojo visą paskolos sumą su palūkanomis grąžinti iki 2009 m. vasario 1 d. (Komisijos byla (b. l. 133); 2008 m. rugsėjo 17 d. kasos pajamų orderio kvitas, serija STG Nr. 0000453 (Komisijos byla (b. 134)).

8. Bendrovė 2009 m. vasario 5 d. grąžino pareiškėjai dalį suteiktos paskolos – 300 000 Lt (kasos išlaidų orderis Nr. 1537 (Komisijos byla (b. l. 134 (kita lapo pusė)))), tačiau nustatytų palūkanų nemokėjo (sprendimas Nr. 04 (Komisijos byla (b. l. 156–157)); patikrinimo aktas Nr. (04.1.2)-AU16-15 (b. l. 8–15; Komisijos byla (b. l. 71–78, 116–119))).

9. Pareiškėja dėl Bendrovės negrąžintos dalies (duomenys neskelbtini) Lt paskolos 2009 m. vasario 13 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) pagal, kurią pareiškėja už (duomenys neskelbtini) Lt UAB (duomenys neskelbtini) perleido savo reikalavimo teisę į UAB (duomenys neskelbtini) finansinius įsipareigojimus, kurie sutarties pasirašymo dieną buvo (duomenys neskelbtini) Lt (Perleidimo sutartis (Komisijos byla (b. l. 135))). UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 13 d. sumokėjo pareiškėjai (duomenys neskelbtini) Lt grynaisiais pinigais (kasos išlaidų orderis Nr. SVI20090001 (Komisijos byla (b. l. 136, 145))).

Remiantis sprendimu Nr. 04 (Komisijos byla (b. l. 156–157)), patikrinimo aktu Nr. (04.1.2)-AU16-15 (b. l. 8–15; Komisijos byla (b. l. 71–78, 116–119)), UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. Š. yra pareiškėjos ir jos sutuoktinio dukters E. Š. vyras.

10. Pareiškėja 2009 m. spalio 13 d. paaiškinime, be kita ko, nurodė: žemė buvo parduota už tą pačią kainą, kuri mokėta ją perkant, pastatas-garažas – už realią rinkos kainą, vyravusią toje vietovėje; jos vyras 2008 m. gegužės pabaigoje paaiškino, kad pas jį buvo atvykęs UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, norėjęs nekilnojamąjį turtą pirkti už 1 mln. Lt, vyras apie tai informavo sūnų; sūnus Nerijus, tuo metu vadovavęs UAB (duomenys neskelbtini), pasitaręs su kitais Bendrovės akcininkais, nusprendė už turtą sumokėti daugiau, todėl ir nutarta Turtą parduoti UAB (duomenys neskelbtini); Bendrovė pinigus sumokėjo jai, tačiau turtas priklausė ir jos vyrui, todėl pirkimo–pardavimo pasirašė kartu (Komisijos byla (b. l. 51–53)).

11. Pareiškėjos sutuoktinis V. R. 2009 m. spalio 13 d. paaiškinime Kauno AVMI, be kita ko, nurodė: 2008 m. gavo (duomenys neskelbtini) Lt pajamų už Turto pardavimą, pinigus gavo prieš Sutarties pasirašymą; kaina, už kurią pardavė Turtą (kartu su sutuoktine) buvo padidinta atsižvelgiant į tai, kad vietovėje kiaulių auginimo veiklą vykdo UAB (duomenys neskelbtini), kurios atstovas 2008 m. gegužės mėn. atvyko pas jį ir siūlė už nekilnojamąjį turtą sumokėti 1 mln. Lt; apie pasiūlymą pasikalbėjo su sūnumi, kuris turėjo planų toje vietovėje vystyti verslą; sūnus, pasitaręs, su kitais akcininkais, pasiūlė didesnę kainą (Komisijos byla (b. l. 54–55)).

12. UAB (duomenys neskelbtini) įsigytas Turtas pagal 2010 m. gruodžio 3 d. varžytinių aktą Nr. 1 (patvirtintą 2010 m. gruodžio 20 d.) parduotas fiziniam asmeniui už 43 200 Lt (varžytinių aktas (Komisijos byla (b. l. 162)); NTR išrašai (Komisijos byla (b. l. 120–121, 122–124)); sprendimas Nr. 04 (Komisijos byla (b. l. 156–157))).

13. Pagal užsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atliktą Turto vertės nustatymą, Turto vertė 2008 m. gegužės 29 d. sudarė 1 351 000 Lt: žemės sklypo – 1 000 Lt, pastato-garažo – (duomenys neskelbtini) Lt (pažyma Nr. L-08-423 (Komisijos byla (b. l. 137))), t. y. tokia, kaip Sutartyje, o pagal nepriklausomo turto vertintojo UAB „Inreal“ Kauno AVMI užsakymu atliktą Turto vertinimą (UAB „Inreal“ bendrąjį Turto įvertinimą atliko naudodama lyginamąjį bei pajamų metodą) 2013 m sausio 21 d. surašytoje Ataskaitoje (Komisijos byla (b. l. 163(kita lapo pusė)–187)) Turto rinkos vertė 2008 m. birželio 12 d. buvo (duomenys neskelbtini) Lt (pažyma Nr. 12/12-438K (Komisijos byla (137 (kita lapo pusė); b. l. 164))).

14. Kauno AVMI pareigūnė, vykdydama 2012 m. lapkričio 16 d. pavedimą tikrinti Nr. AU2-27 (Komisijos byla (b. l. 113 (kita lapo pusė)–115)), patikrinusi pareiškėją (pareiškėja nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d. vykdė individualią veiklą, nuo 2010 m. kovo 31 d. yra įregistravusi ūkininko ūkį, tikrinamuoju laikotarpiu pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoja neregistruota; mokestinis patikrinimas pradėtas 2012 m. lapkričio 16 d., mokestinio tyrimo metu (2012 m. lapkričio 15 d. rezultatų atsakaita Nr. AU18-128) nustačius mokesčių įstatymų pažeidimų, susijusių su nepagrįstai padidinta nekilnojamojo turto pardavimo kaina, turint tikslą sukurti sąlygas ir aplinkybes pareiškėjai gauti ir „kitas“ pajamas (viršijančias tikrąją turto rinkos vertę), kurios buvo apmokestintos GPM; pareiškėjos mokestinės prievolės, apskaičiuojant GPM, nustatytos taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas; mokestinis patikrinimas baigtas 2013 m. gegužės 20 d.; tikrintas GPM nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.; tikrinamojo laikotarpio pradžiai pareiškėja turėjo 126 Lt fizinių asmenų žemės mokesčio nepriemoką, tikrinamojo laikotarpio pabaigai mokesčių permokų / nepriemokų neturėjo) 2013 m. gegužės 20 d. patikrinimo akte Nr. (04.1.2)-AU16-15 papildomai apskaičiavo pareiškėjai 88 875 Lt GPM (b. l. 8–15; Komisijos byla (b. l. 71–78, 116–119)).

15. Patikrinimo akte Nr. (04.1.2)-AU16-15, be kita ko, nurodyta (b. l. 8–15; Komisijos byla (b. l. 71–78, 116–119)):

15.1. Pareiškėja metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM305) už 2008 m. deklaravo, be kita ko, priede GPM305T 8 LT nekilnojamojo daikto pardavimo apmokestinamųjų pajamų ir nuo šių pajamų išskaičiuotą 75 Lt mokesčio sumą; GPM305N „Nepamokestinamosios pajamos“ deklaravo pastato-garažo, adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo pajamų (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) / 2.)

15.2. 2008 m. didžiausią pareiškėjos pajamų dalį sudarė Turto pardavimas 2008 m. birželio 12 d. už (duomenys neskelbtini) Lt UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkas ir direktorius pardavimo metu buvo pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. R. sūnus N. R., didžiąją dalį išlaidų sudarė suteiktos paskolos UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Lt) ir sūnui N. R. ((duomenys neskelbtini) Lt). Lemiamą įtaką pajamų šaltiniams pagrįsti turėjo Turto pardavimas UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. birželio 12 d. už (duomenys neskelbtini) Lt, tačiau šis nekilnojamojo turto pardavimo sandoris tarp susijusių asmenų sukėlė abejonių dėl pardavimo kainos padidinimo, turint tikslą sukurti sąlygas ir aplinkybes pareiškėjai gauti ir „kitas“, viršijančias tikrąją turto rinkos vertę, pajamas, kurios buvo neapmokestintos GPM.

15.3. Bendrovė, siekdama atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini) dėl perimtos skolos pareiškėjai, perleido UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teises į savo skolininkus. Bendrovės skolininkai sutartyse nurodytas sumas pervesdavo į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas arba mokėdavo grynaisiais. Po to, kai Bendrovės sąskaitas banke areštavo antstoliai, šiais vykdytais sandoriais UAB (duomenys neskelbtini) išvengė antstolių taikomų apribojimų.

15.4. Po Sutarties, t. y. pirkimo–pardavimo sandorio tarp susijusių asmenų, praėjus 10 mėn. mėnesių UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio 17 d. iškelta bankroto byla, nuo 2010 m. liepos 1 d. Bendrovė pripažinta bankrutavusia. UAB (duomenys neskelbtini) vykdyta veikla turi tyčinio bankroto požymių: sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo sandoriai su susijusiais asmenimis, ženkliai viršijantys rinkos vertę, gautos didelės grynųjų pinigų paskolos iš fizinių asmenų, sudaryta laidavimo sutarčių kitų įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimui, sudaryta daug lizingo sutarčių ir prisiimti kiti finansiniai įsipareigojimai, kurie galėjo turėti įtakos UAB (duomenys neskelbtini) nemokumu.

15.5. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2008 m. birželio 12 d. paskolintais (duomenys neskelbtini) Lt jų sūnui N. R. (šiuo sandoriu), buvo sudaryta galimybė pagrįsti pajamų šaltinius.

15.6. Pareiškėja, siekdama pagrįsti kad Turtas Bendrovei parduotas už tikrąją rinkos kainą, 2012 m. lapkričio 26 d. pateikė pažymą Nr. L-08-423, kurioje nurodyta, kad pagal Bendrovės užsakymą valstybės įmonės Registrų centro atliktą Turto vertės nustatymą Turto rinkos vertė vertinimo dieną (2008 m. gegužės 29 d.) buvo: žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) Lt, pastato-garažo – (duomenys neskelbtini) Lt (tokia kaip Sutartyje). Patikrinimo metu nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis nepateikė kitų dokumentu, papildančių pažymą Nr. L-08-423, kurie pagrįstų nustatytą rinkos vertę. Pažymoje Nr. L-08-423 nurodyta, kad šis preliminarus turto vertės nustatymas neatitinka vertinimo dokumentų turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, tai yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios ir skirtas tik vertinimo užsakovui. Taigi, pažyma Nr. L-08-423(be visos ataskaitos) nepagrindžia Turto rinkos vertės jo pardavimo dieną.

15.7. Pagal NTR išrašų duomenis Turto vertė 2008 m. birželio 9 d. buvo nustatyta: žemės sklypo žemes sklypo – (duomenys neskelbtini) Lt, pastato-garažo – (duomenys neskelbtini) Lt; UAB „Inreal“ Kauno AVMI užsakymu atlikto Turto vertinimo išvada – bendroji Turto vertė (apskaičiuota, taikant lyginamąjį bei pajamų metodą) 2008 m. birželio 12 d. – (duomenys neskelbtini) Lt, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt mažesnė, negu nurodyta Sutartyje. Darytina išvada, kad žemės sklypas parduotas už tikrąją rinkos kainą, o įformindami pastato-garažo pardavimo faktą, sutuoktiniai V. R. ir V. R. neteisingai nurodė pardavimo kainą, siekdami gauti mokestinę naudą, t. y. gauti ir „kitas“ pajamas (viršijančias tikrąją Turto rinkos vertę), kurios buvo neapmokestintos GPM.

15.8. GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimas

15.8.1. Įforminant pastato-garažo pardavimą Bendrovei už (duomenys neskelbtini) Lt buvo iškreipta pačios ūkinės operacijos esmė, siekiant gauti mokestinę naudą. Pareiškėja, įformindama pastato - garažo pardavimo sandorį, nurodė neteisingą, t. y. padidintą pardavimo kainą, siekdama atitikti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 21 punkto nuostatas, kai ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, jeigu jis įsigytas anksčiau negu prieš 3 m. iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, yra neapmokestinamos. Taigi, pareiškėjai buvo sukurtos sąlygos gauti mokestinę naudą, t. y. gauti ir „kitas“ pajamas (viršijančias tikrąją Turto rinkos vertę), kurios buvo neapmokestintos GPM.

15.8.2. Nustačius, kad pareiškėja gavo mokestinės naudos dėl vykdytų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių, įformintų iškreipiant pačių ūkinių operacijų esmę, siekiamos palankesnės apmokestinimo sąlygos negali būti taikomos. Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai ir pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, kai sandoriai sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, atkuriamos iškreiptos ar slepiamos aplinkybės, nustatoma tikroji sandorių kiekybinė ir kokybinė išraiška, kuri keičia mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius.

15.8.3. Pardavimo dokumentuose Turto kaina neatitinka tikrovės, yra nepagrįsta ekonomine logika, be pateisinamųjų priežasčių gautas rezultatas kuris nebūtų pasiektas, vykdant sandorius tarp nesusijusių, veikiančių lygiomis teisėmis, asmenų, todėl pareiškėjai pagal GPMĮ 27 straipsnio 1 dalį atsirado prievolė deklaruoti realias pajamas ir už jas apskaičiuoti GPM.

15.8.4. Pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgiant į formalią pareiškėjos veiklos išraišką, atkuriamos iškreiptos / slepiamos aplinkybės, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir GPM apskaičiuojamas pagal mokesčių įstatymų nuostatas. Įvertinus pastato-garažo pardavimo sandorius turinio viršenybės prieš formą principo taikymo aspektu, apskaičiuojant nesumokėtą GPM, mokestinė bazė nustatoma remiantis surinkta informacija apie vidutines rinkos kainas. Pareiškėjos mokestinė prievolė buvo apskaičiuota, remiantis mokestinio patikrinimo metu nepriklausomo turto vertintojo UAB „Inreal“ atliktu nekilnojamojo turto įvertinimu ir nustačius, kad sutuoktinių V. R. ir V. R. Bendrovei parduoto pastato-garažo, esnčio adresu: (duomenys neskelbtini), tikroji pardavimo kaina yra (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt – (duomenys neskelbtini) Lt (žemės sklypo kaina)), laikytina, kad sutuoktiniams V. R. ir V. R. pardavus pastatą-garažą už (duomenys neskelbtini) Lt, minėtu sandoriu pareiškėja V. R. neapmokestinamų pajamų gavo tik (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt / 2), o gauta (duomenys neskelbtini) Lt (((duomenys neskelbtini) Lt – (duomenys neskelbtini) Lt) / 2) pajamų suma, viršijanti tikrąją turto rinkos vertę, yra „kitos“ pajamos, kurios buvo neapmokestintos GPM.

15.8.5. Pažeisdama GPMĮ 27 straipsnio 1 dalį ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. lapkričio 19 d. įsakyme Nr. VA-72 patvirtintas Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM305 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisykles, pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM305) už 2008 m. pareiškėja gautą (duomenys neskelbtini) Lt pajamų sumą, viršijančią tikrąją turto rinkos vertę, deklaravo ne GPM305P priede „Apmokestinamos pajamos“, o GPM305N priede „Neapmokestinamos pajamos“ bei neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo GPM.

15.8.6. Vadovaujantis GPM 6 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos gautos kitos, su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos, apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu.

15.9. Skiriant pareiškėjai baudą (MAĮ 96–98, 139 straipsniai), rekomenduojama atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, pareišėkjos geranorišką bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi.

16. Pareiškėja 2013 m. birželio 17 d. pastabose dėl patikrinimo akte Nr. (04.1.2)-AU16-15 prašė pradėtą mokestinį patikrinimą nutraukti (Komisijos byla (b. l. 111 (kita lapo pusė)–112)).

17. Kauno AVMI 2013 m. liepos 19 d. sprendime Nr. (04.7.2)-K3-187 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, išnagrinėjus patikrinimo aktą Nr. (04.1.2)-AU16-15, nuspręsta pakeisti patikrinimo akto Nr.(04.1.2)-AU16-15 nuostatas: vietoje apskaičiuotos 88 875 GPM apskaičiuoti 142 200 GPM, patvirtinti apskaičiuotus 75 036 Lt GPM delspinigius, paskirti pareiškėjai 14 220 Lt GPM baudą, t. y. pareiškėjai sprendime Nr. (04.7.2)-K3-187 iš viso nurodyta sumokėti į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas 231 456 Lt GPM, jo delspinigių ir baudos (b. l. 16–24; Komisijos byla (b. l. 7–15, 79–87, 106 (kita lapo pusė)–110)).

18. Sprendime Nr. (04.7.2)-K3-187, be kita ko, nurodyta (b. l. 16–24; Komisijos byla (b. l. 7–15, 79–87, 106 (kita lapo pusė)–110)):

18.1. Įvertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad sutuoktinių V. R. ir V. R. 2008 m. birželio 12 d. parduoto pastato-garažo kaina neatitiko tikrosios turto rinkos kainos. Sutuoktiniai, sudarydami šį pastato-garažo pardavimo sandorį, siekė mokestinės naudos, t. y. žinodami, kad parduodamo pastato-garažo pardavimo pajamos nebus apmokestintos GPM, nes šis turtas buvo įsigytas anksčiau negu prieš 3 m. Iki jo pardavimo (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 21 punktas), nepagrįstai padidindami parduodamo turto kainą, siekė įteisinti kitas iš Bendrovės gautas pajamas, nuo kurių turėtų būti apskaičiuotas ir sumokėtas GPM, tačiau šio mokesčio mokėjimo buvo išvengta.

18.2. Patikrinimo metu atlikus parduoto pastato-garažo vidutinės rinkos vertės apskaičiavimą pagrįstai nustatyta, kad 2008 m. birželio 12 d. parduoto pastato-garažo tikroji pardavimo kaina buvo (duomenys neskelbtini) Lt, todėl sutuoktiniai V. R. ir V. R., parduodami pastatą-garažą už (duomenys neskelbtini) Lt, gavo kitų, su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos, pajamų, kurios sudaro (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt – (duomenys neskelbtini) Lt), kiekvienam sutuoktiniui – po (duomenys neskelbtini) Lt. Šios gautos pajamos nepriskiriamos nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms, todėl pagal GPMĮ 6 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi pajamų gavimo metu), šios pareiškėjos gautos (duomenys neskelbtini) Lt kitos, su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos, pajamos turėtų būti apmokestintos 24 proc. GPM tarifu. Pagal GPMĮ 22 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį iš Lietuvos vieneto gautos pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPMĮ nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal GPMĮ nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Remiantis teismų praktika, tais atvejais, kai nustatomos MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl mokestinės naudos (priešingos teisei) gavimo, nesumokėtas mokestis gali būti tiesiogiai išieškotas iš asmens, gavusio tokią mokestinę naudą, t. y. netaikant GPMĮ 23 straipsnio nuostatų (LVAT 2010 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-359/2010).

Taigi, patikrinimo metu mokestinė prievolė teisingai nuo UAB (duomenys neskelbtini) perkelta sutuoktiniams V. R. (pareiškėjai) ir V. R., kurie gavo mokestinę naudą.

18.3. Atlikus GPM apskaičiavimo teisingumo įvertinimą nustatyta, kad patikrinimo metu pareiškėjos gautoms kitoms, su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos, pajamoms neteisingai pritaikytas GPM tarifas, t. y. vietoje 15 proc. turėjo būti taikomas 24 proc. Tarifas, todėl ši patikrinimo akto dalis keičiama, GPM perskaičiuojamas, įvertinus pareiškėjos 2008 m. gautas su darbo santykiais susijusias pajamas,, nuo jų išskaičiuotą GPM, patikrinimo metu nustatytas kitas, su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos, pajamas, patikrinimo metu nustatytas neapmokestinamąsias nekilnojamojo daikto pardavimo pajamas, nekilnojamoj daikto pardavimo pajamas ir šio turto įsigijimo kainos ir kitų su jo pardavimu susijusių išlaidų sumą, išskaičiuotą GPM, individualios veiklos pajamas, taikytiną metinio neapmokestinamųjų pajamų dydžio ir metinio papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio sumą, pareiškėjai už 2008 m. apskaičiuojama mokėtina 144 136 Lt GPM suma. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2008 m. deklaravo 1 936 Lt mokėtiną GPM, kurį sumokėjo, todėl iš viso pareiškėjai apskaičiuojamas 142 200 Lt GPM.

18.4. Dėl mokestinių sankcijų taikymo

Remiantis MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 99 straipsniu, pareiškėjai nuo perskaičiuotos ir tvirtinamos 142 200 Lt GPM sumos už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2013 m. gegužės 20 d. (patikrinimo akto Nr. (04.1.2)-AU16-15 surašymo dienos) apskaičiuojama 75 036 Lt GPM delspinigių; remiantis GPMĮ 36 straipsnio 2 dalimi, MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai nuo papildomai apskaičiuotos mokėtinos 142 200 Lt GPM sumos skiriama 10 proc. dydžio (14 220 Lt ) GPM bauda.

19. Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 9 d. skunde VMI dėl sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-187 prašė panaikinti skundžiamą sprendimą (Komisijos byla (b. l. 63–68)).

20. VMI 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. 68-156 „Dėl V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) skundo“, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-187 ir konstatavusi, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, patvirtino skundžiamą Kauno AVMI sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-187 (b. l. 26–33; Komisijos byla (b. l. 16–23, 32–35)). Sprendime Nr. 68-156, be kita ko, nurodyta:

20.1. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A438-1655/2010, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsniu darytina išvada, kad Kauno AVMI pagrįstai nurodė, jog abejoti UAB „Inreal“ atliktu vertinimu nebuvo pagrindo, nes vertinamo objekto vertė apskaičiuota lyginamuoju metodu, pagrįsta pirkimo–pardavimo sandorių analogais, t. y. rinkos duomenimis.

20.2. Remiantis LVAT praktika, mokesčio apskaičiavimui taikant turinio viršenybės prieš formą principą būtina nustatyti, kad sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryta turint tikslą gauti mokestinę naudą; MAĮ 69 straipsnyje įtvirtintoje teisės normoje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo, tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo; taikant MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas (administracinės bylos Nr. A11-719/2007, A556-250/2008, Nr. A438-478/2010, Nr. A575-1752/2010, Nr. A438-201/2011).

20.3. Vertinant pareiškėjos ir jos sutuoktino sudarytą sandorį su Bendrove mokestiniu aspektu, aktuali GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 21 punkte įtvirtinta nuostata. Vertinant nurodytą nuostatą su patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, jog sudaryto sandorio tarp pareiškėjos ir UAB (duomenys neskelbtini) vienas iš tikslų buvo pasinaudoti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 21 punkte įtvirtinta lengvata, pagal kurią iš fizinių asmenų įsigyjant nekilnojamąjį turtą už aukštą, rinkos vertės neatitinkančią, kainą, neatsiranda prievolė mokėti mokestį, nes parduotas pastatas pardavėjų išlaikytas 3m. Pagal Sutartį, užaukštinus parduodamo pastato-garažo kainą, ir pareiškėjai bei jos sutuoktiniui sumokėjus grynaisiais pinigais per kasą, siekta įforminti neapmokestinamų GPM piniginių lėšų išmokėjimą ir kitų (ne turto pardavimo) pajamų įteisinimą.

Konstatuotina, jog pareiškėja pastato-garažo kainą dirbtinai padidino, nes jis įsigytas anksčiau negu prieš 3 m. iki šio turto pardavimo, o žemės sklypo kainą paliko nepakeistą (nes sklypas nebuvo išlaikytas 3 m. (įsigytas 2008 m. balandžio 23 d., parduotas – 2008 m. birželio 12 d.), ir esminis tokios kainos iškraipymo sandoryje tikslas – gauti mokestinę naudą, t. y. gauti kitas pajamas, padidinant neapmokestinamų pajamų ir sumažinant apmokestinamų pajamų dalį, taip siekiant sumažinti GPM mokėjimą. Vertinant analizuojamu atveju susiklosčiusias aplinkybes, susijusias su minėtu pareiškėjos pardavimo sandoriu, mokestiniu aspektu akivaizdu, kad sandoris sudarytas piktnaudžiaujant, t. y. siekiant mokestinės naudos. Kauno AVMI surinkti įrodymai (už parduotą nekilnojamąjį turtą mokėta tik grynaisiais pinigais; vėliau pareiškėja 1 mln. Lt paskolino turtą įsigijusiai Bendrovei, kuri nepraėjus nė 10 mėn. bankrutuoja, o Turtas parduotas iš varžytinių už (duomenys neskelbtini) Lt; tuo pačiu pareiškėja perleido savo reikalavimo teisę į dalį suteiktos paskolos, jog UAB (duomenys neskelbtini) turėtų galimybę išvengti antstolių taikomų apribojimų), sudaro pagrindą teigti, jog nekilnojamojo turto pardavimo sandorio aplinkybės, kai turtas parduodamas už didesnę negu rinkos kainą, turėjo vieną tikslą – mokestinės naudos gavimą, t. y. įteisinti iš UAB (duomenys neskelbtini) gautas kitas pajamas, nuo kurių turėtų būti apskaičiuotas ir sumokėtas GPM, tačiau šio mokesčio sumokėjimo pareiškėja išvengė.

20.4. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A602-2280/2012, sistemiškai, logiškai bei lingvistiškai analizuojant GPMĮ nuostatas, GPMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu atveju GPM mokėtoju pripažįstamas gyventojas, kuris faktiškai bet kokia forma gavo pajamų, kurios yra GPM objektas jų gavimo momentu.

Konstatuotina, kad mokesčių mokėtojas – tai vienas iš mokestinių teisinių santykių subjektų, todėl jo teisinis statusas – jam suteiktos subjektinės teisės bei nustatytos pareigos, taip pat ir kiti klausimai, nusakantys mokesčių mokėtojo vietą kitų mokestinio teisinio santykio dalyvių atžvilgiu. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintas nuostatas („pajamų gavęs“, „gautas atlygis už darbus“ ir pan.) suponuoja išvadą, kad mokestinių prievolių atsiradimą lemia tam tikrų būtinų juridinių faktų visuma, tai reiškia, jog asmuo bus laikomas mokesčių mokėtoju MAĮ ir GPMĮ prasme tik tuo atveju, jeigu jam atsiras prievolė mokėti mokestį dėl tam tikrų sudarytų sandorių ar kitu būdu gautų pajamų, kurios pagal minėtus įstatymus yra pripažįstamos apmokestinamosiomis pajamomis.

20.5. Remiantis LVAT praktika dėl GPMĮ nuostatų, susijusių su pareigos sumokėti GPM, apskaičiuotą mokestinio patikrinimo metu taikant MAĮ 69 straipsnį, nustatymo (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A442-773/2009, Nr. A438-359/2010), nustačius, kad būtent pareiškėja piktnaudžiavo mokesčių įstatymais ir siekė mokestinės naudos, konstatuotina, kad Kauno AVMI tinkamai apskaičiavo ir nurodė pareiškėjai sumokėti GPM nuo pajamų, priskirtų gautoms pajamoms iš Bendrovės: pagrįstai už 2008 m. apskaičiavo sumokėti 142 200 Lt GPM, 75 036 Lt GPM delspinigių ir skyrė 14 220 Lt GPM baudą.

20.6. VMI nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad atliekant patikirinimą galiojo 15 proc. GPM tarifas, todėl Kauno AVMI neteisėtai pritaikė 24 proc. GPM tarifą. Pagal GPMĮ 8 straipsnio 1 dalį pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, t. y. pripažįstama, jog gautos 2008 m. birželio 12 d. Pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio GPMĮ 6 straipsnio 3 dalies redakciją (Žin., 2005, Nr. 76-2743) šio straipsnio 2 dalyje nenurodytoms pajamoms nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. taikomas 27 proc. pajamų mokesčio tarifas, nuo 2008 m. sausio 1 d. – 24 proc. pajamų mokesčio tarifas. Pareiškėjos minima GPMĮ redakcija gautoms pajamoms netaikoma.

21. Pareiškėja 2013 m. spalio 8 d. skunde Komisijai prašė panaikinti VMI sprendimą Nr. 68-156 (Komisijos byla (b. l. 1–6)).

22. Komisija 2013 m. gruodžio 3 d. posėdyje (dalyvaujant pareiškėjos ir VMI atstovams) išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl VMI sprendimo Nr. 68-156, 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. S-196(7-204/2013) „Dėl V. R. 2013-10-08 skundo“ patvirtino sprendimą Nr. 68-156 (b. l. 35–44; Komisijos byla (b. l. 195–204)). Sprendime Nr. S-196(7-204/2013), be kita ko, nurodyta (b. l. 35–44; Komisijos byla (b. l. 195–204)):

22.1. Mokestinis ginčas šioje byloje kilo dėl nurodymų pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 142 200 Lt GPM, 75 036 Lt GPM delspinigius ir 14 220 Lt GPM baudą, mokesčių administratoriui konstatavus pareiškėjos veiksmuose sudarant Sutartį buvus mokestinės naudos siekimo požymių ir dėl šiam sandoriui taikyto MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto turinio viršenybės prieš formą principo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde Komisijai nenurodė argumentų ir nepareiškė reikalavimų dėl aritmetinio mokesčių apskaičiavimo, o pateikė reikalavimus tik dėl įrodymų vertinimo ir teisės aktų nuostatų aiškinimo bei taikymo.

22.2. Sprendimą apskaičiuoti pareiškėjai mokėtiną GPM, taikant MAĮ 69 straipsnio1 dalį, lėmė ne turto vertintojų atliktas nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas, kaip skunde, nurodydama, jog mokesčių administratorius taikė turinio viršenybės prieš formą principą, vertindamas pavienį įrodymą, t. y. Ataskaitą, tvirtina pareiškėja, o mokesčių administratoriaus atlikta pareiškėjos ir jos sutuoktinio turėto nekilnojamojo turto pardavimo aplinkybių analizė, sukėlusi abejones dėl Sutartyje nurodytos pastato-garažo kainos realumo. Šias abejones, Komisijos vertinimu, mokesčių administratoriui pagrįstai sukėlė ginčo nekilnojamojo turto pardavimo kontekstas: ginčo nekilnojamasis turtas parduotas UAB (duomenys neskelbtini), kurios vienas iš akcininkų, turėjęs 29 proc. Bendrovės akcijų, ir jos direktorius buvo pareiškėjos sūnus N. R.; UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už įsigytą turtą grynaisiais; kaip nustatė mokesčių administratorius UAB (duomenys neskelbtini) mokestinio tyrimo metu, už įsigytą turtą Bendrovė atsiskaitė iš savo akcininkų skolintomis lėšomis (2009 m. lapkričio 16 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. AU18-123); tą pačią dieną, kada buvo sudarytas ginčo nekilnojamojo turto pardavimo sandoris, pareiškėja ir jos sutuoktinis suteikė sūnui N. R. (duomenys neskelbtini) Lt paskolą, kuria pastarasis turėjo galimybę pagrįsti savo pajamų šaltinius; tepraėjus 10 mėn. po Sutarties sudarymo, UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo, UAB (duomenys neskelbtini) vykdyta veikla turi tyčinio bankroto požymių; Turtas 2010 m. gruodžio 3 d. parduotas iš varžytinių tik už (duomenys neskelbtini) Lt (žemės sklypo bendraturtei, iki varžytinių nuosavybės teise turėjusiai (duomenys neskelbtini) ginče minimo žemės sklypo dalis); pareiškėja pagal 2008 m. liepos 17 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartis, kurias UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė N. R., paskolino šiai bendrovei (duomenys neskelbtini) Lt, kuriuos grynaisiais įnešė į bendrovės kasą; UAB (duomenys neskelbtini) prieš bankroto bylos iškėlimą (2009 m. balandžio 17 d.) grąžino pareiškėjai dalį paskolos, 2009 m. vasasrio 5 d. išmokėjo grynaisiais (duomenys neskelbtini) Lt, paskolos sutartyse nustatytų palūkanų nemokėjo; pareiškėja 2009 m. vasario 13 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią už (duomenys neskelbtini) Lt perleido savo reikalavimo teisę į UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lt finansinius įsipareigojimus, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškėjai 2009 m. vasario 13 d. išmokėjo (duomenys neskelbtini) Lt grynaisiais (pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius buvo G. Š., pareiškėjos dukters E. Š. vyras, ši bendrovė buvo įregistruota 2009 m. vasario 12 d., o jau kitą dieną pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį su pareiškėja, pareiškėjai sumokėta iš lėšų, kurias UAB (duomenys neskelbtini) paskolino akcininkas G. Š., tą pačią dieną UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį su M. G., kuris 2008 m. balandžio 14 d. buvo suteikęs (duomenys neskelbtini) Lt paskolą UAB (duomenys neskelbtini), jo sūnus Ž. G. buvo šios bendrovės akcininkas, turėjęs 28 proc. akcijų); UAB (duomenys neskelbtini), siekdama atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini), perleido šiai bendrovei reikalavimo teises į skolininkus, kurie įsiskolinimų sumas pervesdavo į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas arba mokėdavo grynaisiais, taip buvo išvengiama lėšų patekimo į antstolių areštuotas UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas. Visa nurodytų aplinkybių visuma leido mokesčių administratoriui pagristai Sutartyje nurodyta pastato-garažo pardavimo kaina ir pasitelkti turto vertintojus kainai nustatyti. Turto vertintojų atliktas Turto vertinimas (žr. Ataskaitą) patvirtino mokesčių administratoriaus įtarimų pagrįstumą ir leido patvirtinti išvadą, jog pareiškėja pastato-garažo kainą dirbtinai padidino, nes jis buvo įsigytas anksčiau negu prieš 3 m. iki turto pardavimo, o žemės sklypo kainą paliko nepakeistą (sklypas nebuvo išlaikytas 3 m.), ir esminis tokios kainos iškraipymo sandoryje tikslas – gauti mokestinės naudos, t. y. gauti kitas pajamas, padidinant neapmokestinamų ir sumažinant apmokestinamų pajamų dalį, taip siekiant išvengti GPM mokėjimo. Taigi, mokesčių administratorius ginčo situacijai pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas.

22.3. Remiantis LVAT praktika, tam, kad MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant mokesčių mokėtojo mokestines prievoles, turi būti analizuojami mokesčių mokėtojo sudaryti sandoriai (ūkinės operacijos) ir daroma išvada, jog vienintelis jų tikslas buvo gauti mokestinės naudos (administracinės bylos Nr. A11-719/2007, Nr. A438-478/2010). Mokestinė nauda gali pasireikšti skirtingais būdais: mokesčių mokėjimo terminų nukėlimu, mokesčio bazės ar tarifo sumažinimu, mokesčio naštos perkėlimu asmeniui, kuriam nustatyta mažesnė mokesčio našta, ir kitais būdais, kurių bendras požymis tas, kad mokestinė nauda yra realiai gaunama būtent dėl sudarytų sandorių; jeigu sandoriai nebūtų sudaryti arba būtų sudaryti kitokio pobūdžio (turinio) sandoriai (ūkinės operacijos), mokesčių mokėtojas mokestinės naudos negautų. Pažymėtina, kad mokestinė nauda, gauta iš tokio pobūdžio sandorių, turi būti reali, t. y. turi būti realiai viena ar kita forma išvengta mokesčių mokėjimo, priešingu atveju, jeigu sandoriai, kurių turinys neatitinka jų formos, nesudaro realių galimybių išvengti mokesčių mokėjimo, t. y. dėl tokių sandorių sudarymo nebuvo sumokėti mažesni mokesčiai, mokesčius perskaičiuoti, taikant MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatytą būdą, nėra pagrindo.

22.4. Pareiškėja nepateikė ekonomiškai pagrįstų paaiškinimų, kaip buvo nustatyta Turto pardavimo kaina. Vertinant pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2009 m. spalio 13 d. paaiškinimuose nurodytus argumentus pažymėtina, kad jos teiginius apie Turto pardavimo kainos realumą sandorio sudarymo momentu paneigia Ataskaita, o tvirtinimą, jog už panašią kainą buvo perkami ir parduodami pastatai šioje kadastrinėje vietovėje – Ataskaitoje turto vertintojo pateikti duomenys apie 2007 m.–2008 m. (duomenys neskelbtini) ir aplinkiniuose rajonuose įvykdytus panašios paskirties objektų pirkimo ir pardavimo sandorius (Ataskaitos 16–17 puslapiai), taip pat aplinkybė, jog tepraėjus 2,5 m. nuo Sutarties Turto pardavimo kaina sumažėjo daugiau kaip 31 kartą (2010 m. gruodžio 3 d. Turtas parduotas už (duomenys neskelbtini) Lt). Teiginiai, kad UAB (duomenys neskelbtini) ketino pirkti Turtą už (duomenys neskelbtini) Lt ir tai turėjo įtakos pardavimo kainai, pagrįsti tik pareiškėjos, suinteresuotos mokestinio ginčo baigtimi, ir su ja susijusio asmens (jos sutuoktinio) paaiškinimais.

22.5. Pareiškėja skunde tvirtina ir jos atstovas mokestinio ginčo nagrinėjimo Komisijos posėdyje metu pabrėžė, kad pareiškėja, sudarydama Sutartį, siekė tik finansinės naudos sau – gauti maksimalią kainą už parduodamą Turtą, bet ne išvengti GPM mokėjimo, jog ginčo sandoris tiek sutuoktiniams Remeikiams, tiek UAB (duomenys neskelbtini) buvo ekonomiškai naudingas. Šiuos nurodytus Sutarties sudarymo tikslus paneigia byloje nustatytos aplinkybės: pareiškėja ir jos sutuoktinis, gavę už parduotą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) Lt, tą pačią dieną dalį sumos paskolino sūnui (be sutarties sudarymo, be palūkanų, neterminuotam laikotarpiui); per 3 mėnesius pareiškėja paskolino (duomenys neskelbtini) Lt UAB (duomenys neskelbtini), taip pat šiame Komisijos sprendime jau įvardytų faktinių aplinkybių visuma. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius, pareiškėjos mokestinio tyrimo metu atlikęs jog gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizę konstatavo, jog lemiamą įtaką pareiškėjos pajamų šaltiniams pagrįsti turėjo Turto pardavimas už (duomenys neskelbtini) Lt. Pareiškėjos atstovas ginčo nagrinėjimo Komisijos posėdyje metu negalėjo paaiškinti, kuo ginčo sandoris buvo naudingas UAB (duomenys neskelbtini), kuo pasireiškė sandorio ekonominis naudingumas. Pažymėtina, kad pareiškėjos sutuoktinio teiginio, jog sūnaus vadovaujama bendrovė ketino vystyti verslą šioje vietovėje, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

Turto pirkimo ir pardavimo sandoriu pareiškėja siekė ir realiai gavo mokestinės naudos, nes pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto, įsigyto daugiau kaip prieš 3 m., pardavimo buvo priskirtos prie GPM neapmokestinamų pajamų, nuo kurių neapskaičiuotas ir nesumokėtas į biudžetą GPM. Pareiškėja neįrodė aplinkybių, patvirtinančių, kad Sutartis turėjo kitus teisėtus tikslus, nesusijusius išimtinai vien tik su mokestinės naudos siekimu.

22.6. Dėl pareiškėjos argumentų, jog mokesčių administratoriaus ginčijamame sprendime pateikta pozicija prieštarauja sutarčių laisvės principui, CK 6.151 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintoms nuostatoms

Remiantis LVAT praktika, mokesčių teisė ir civilinė teisė yra to paties lygio, greta stovinčios teisės sritys, kurios tas pačias faktines aplinkybes vertina iš kitos perspektyvos ir kitų vertybių požiūriu; net jeigu mokesčių teisės norma apmokestinimą kildina iš civilinių teisinių santykių, ji neprivalo būti interpretuojama nenukrypstamai nuo susiklosčiusių teisinių santykių civilinio teisinio įvertinimo. Situacijoje, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai sureglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta CK, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos, tokiais atvejais CK normos netaikytinos (2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-648/2003). Sandoriai, jų sudarymas ir galiojimas yra civilinės teisės, o ne viešosios teisės reguliavimo dalykas, t. y. sandorių civilinės teisinės pasekmės ir jų įtaka ūkio subjektų apmokestinimui yra skirtingų teisės šakų reguliavimo dalykai ir negali būti tapatinami (LVAT 2005 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-587/2005). Nei mokesčių įstatymai, nei CK, nei kiti teisės aktai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės kištis į privačius sandorio šalių santykius ir ginčyti jų sudarytus sandorius pagrindais, nesusijusiais su mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu (LVAT 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, nei mokesčių administratorius, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių (pavyzdžiui, sandorių įvykdymo arba neįvykdymo), o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (LVAT 2010 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-735/2010 ir kt.). Taigi, ir šio mokestinio ginčo atveju mokesčių administratorius, nesikišdamas į tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, neneigdamas sutarčių laisvės principo, Sutartį vertino mokestiniu aspektu, nustatęs, jog pareiškėja, sudarydama ginčo sandorį, siekė ir gavo mokestinės naudos, iš jo gautas pareiškėjos pajamas pagrįstai apmokestino vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi ir atitinkamomis GPMĮ nuostatomis.

22.7. Komisija nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog mokesčių administratorius, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pateikė naują išaiškinimą, kaip turi būti elgiamasi, kai nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra didesnė negu vidutinė rinkos vertė: tokiu atveju skirtumas nuo parduoto turto vidutinės rinkos vertės ir gautos pardavimo kainos turi būti laikomas kitomis gautomis su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis, kad toks išaiškinimas prieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo principams, ir dėl šios aplinkybės skundžiamas sprendimas privalo būti panaikintas.

Pažymėtina, jog Kauno AVMI ir VMI sprendimuose pateikta argumentacija, vertinant pareiškėjos Sutartį, Sutartyje nustatytos ginčo turto pardavimo kainos atitikimą tikrajai rinkos kainai, negali būti laikoma GPMĮ nuostatų išaiškinimu, kaip tvirtina pareiškėja. Aplinkybė, jog pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus ginčijamame sprendime nurodytais jo poziciją pagrindžiančiais motyvais ir argumentais, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog sprendimas yra nepagrįstas ir todėl naikintinas.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą sprendžiama, ar Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. S-196(7-204/2013) „Dėl V. R. 2013-10-08 skundo“ (b. l. 35–44; Komisijos byla (b. l. 195–204); Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 68-156 „Dėl V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) skundo“ (b. l. 26–33; Komisijos byla (b. l. 16–23, 32–35)) bei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. (04.7.2)-K3-187 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (b. l. 16–24; Komisijos byla (b. l. 7–15, 79–87, 106 (kita lapo pusė)–110) yra teisėti ir pagrįsti.

2. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, nes pareiškėja pardavė ginčo pastatą brangiai: pasak mokesčių administratorių, žymiai brangiau negu rinkos kaina; ginčas kyla dėl to, esą, pasak pareiškėjos, ji siekė finansinės naudos sau, todėl sudarė tokį sau palankų civilinį sandorį, kurio nedraudžia jokie teisės aktai, o mokesčių administratoriai teigė, jog tuo pareiškėja siekė nemokėti mokesčių.

2.1. Minėta, kad šioje administracinėje byloje nustatyta, jog:

– Pareiškėja 2003 balandžio 9 d. iš (duomenys neskelbtini) įsigijo pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, už turėtus (duomenys neskelbtini) pajus (2009 m. spalio 13 d. paaiškinimas (Komisijos byla (b. l. 51–53)); priėmimo–perdavimo aktas Nr. 10 (NTR išrašas (Komisijos byla (b. l. 120–121); pajų perrašymo sutartys (Komisijos byla (b. l. 158 (kita lapo pusė)–161)); Kauno AVMI viršininko 2005 m. balandžio 18 d, įsakyme Nr. V-88 sudarytos darbo grupės 2013 m. vasario 29 d. sprendimas Nr. 04 „Dėl sandorių vertinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 04) (Komisijos byla (b. l. 156–157))).

– Po pastatu-garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas nebuvo suformuotas; pareiškėja už (duomenys neskelbtini) Lt iš Lietuvos Respublikos įsigijo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ha ploto) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (su V. R.)), nuosavybės teisės į žemės sklypą perduotos pagal 2008 m. balandžio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3223) ir 2008 m. balandžio 23 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. LR-86 (pirkimo–pardavimo sutartis (Komisijos byla (b. l. 125–126)); perdavimo–priėmimo aktas (Komisijos byla (b. l. 127)); NTR išrašas (Komisijos byla (b. l. 122–124)); sprendimas Nr. 04 (Komisijos byla (b. l. 156–157))).

– pareiškėja ir jos sutuoktinis (pardavėjai) su UAB (duomenys neskelbtini) (pirkėja), atstovaujama direktoriaus N. R. (pardavėjų sūnaus), sudarė 2008 m. birželio 12 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią (ir pagal 2008 m. birželio 12 d. nekilnojamųjų daiktų perdavimo–priėmimo aktą) pardavėjai pardavė Bendrovei Turtą už (duomenys neskelbtini) Lt (už (duomenys neskelbtini) Lt – žemės sklypą, už (duomenys neskelbtini) Lt – pastatą-garažą) (Sutartis (Komisijos byla (b. l. 90–95, 128–130)); perdavimo–priėmimo aktas (Komisijos byla (b. l. 96–97, 131)); NTR išrašas (Komisijos byla (b. l. 122–124)); sprendimas Nr. 04 (Komisijos byla (b. l. 156–157))).

– UAB (duomenys neskelbtini) Sutarties pasirašymo dieną sumokėjo pareiškėjai (duomenys neskelbtini) Lt grynaisiais pinigais (kasos išlaidų orderis Nr. 1366) (Komisijos byla (b. l. 98, 132)).

– Pareiškėjos sūnus N. R. Sutarties sudarymo metu buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininku (priklausė 29 proc. akcijų) ir direktoriumi (nuo 2006 m. spalio 12 d. ki 2009 m. balandžio 17 d.) (sprendimas Nr. 04 (Komisijos byla (b. l. 156–157)); patikrinimo aktas Nr. (04.1.2)-AU16-15 (b. l. 8–15; Komisijos byla (b. l. 71–78, 116–119))); pagal Bendrovės akcininkų susirinkimo 2008 m. kovo 27 d. protokolą Nr. 08/50 nutarta iš pareiškėjos pirkti Turtą už (duomenys neskelbtini) Lt, taip pat N. R. suteikti įgaliojimai tvarkyti visus reikalus, susijusius su žemės sklypo pirkimu (nenurodant, dėl kokio žemės sklypo), pasirašyti notarine tvarka pirkimo–pardavimo sutartį (3 punktas) (protokolas (b. l. 45–48); Komisijos byla (b. l. 25–28))).

– Pareiškėja ir jos sutuoktinis 2008 m. birželio 12 d. savo sūnui N. R. be palūkanų paskolino (duomenys neskelbtini) Lt sumą, kuri 2013 m. balandžio 8 d. nebuvo grąžinta (pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2013 m. balandžio 8 d. patvirtinimas (Komisijos byla (b. l. 136 (kita lapo pusė))); N. R. 2013 m. balandžio 10 d. paaiškinimas (Komisijos byla (b. l. 158))).

– Pareiškėja 2008 m. liepos 17 d. su Bendrove, atstovaujama sūnaus N. R., sudarė paskolos sutartį, pagal kurią suteikė Bendrovei grynaisiais pinigais (duomenys neskelbtini) Lt paskolą su 10 proc. metinėmis palūkanomis, paskolos gavėja įsipareigojo visą paskolos sumą su palūkanomis grąžinti iki 2009 m. vasario 1 d. (Komisijos byla (b. l. 132 (kita lapo pusė)); 2008 m. liepos 17 d. kasos pajamų orderio kvitas, serija STG Nr. 0000438 (Komisijos byla (b. l. 133 (kita lapo pusė)))). Pareiškėja 2008 m. rugsėjo 17 d. su Bendrove, atstovaujama sūnaus N. R., sudarė paskolos sutartį, pagal kurią suteikė Bendrovei grynaisiais pinigais (duomenys neskelbtini) Lt paskolą su 10 proc. metinėmis palūkanomis, paskolos gavėja įsipareigojo visą paskolos sumą su palūkanomis grąžinti iki 2009 m. vasario 1 d. (Komisijos byla (b. l. 133); 2008 m. rugsėjo 17 d. kasos pajamų orderio kvitas, serija STG Nr. 0000453 (Komisijos byla (b. 134)).

– Bendrovė 2009 m. vasario 5 d. grąžino pareiškėjai dalį suteiktos paskolos – (duomenys neskelbtini) Lt (kasos išlaidų orderis Nr. 1537 (Komisijos byla (b. l. 134 (kita lapo pusė)))), tačiau nustatytų palūkanų nemokėjo (sprendimas Nr. 04 (Komisijos byla (b. l. 156–157)); patikrinimo aktas Nr. (04.1.2)-AU16-15 (b. l. 8–15; Komisijos byla (b. l. 71–78, 116–119))).

– Pareiškėja dėl Bendrovės negrąžintos dalies (duomenys neskelbtini) Lt paskolos 2009 m. vasario 13 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) pagal, kurią pareiškėja už (duomenys neskelbtini) Lt UAB (duomenys neskelbtini) perleido savo reikalavimo teisę į UAB (duomenys neskelbtini) finansinius įsipareigojimus, kurie sutarties pasirašymo dieną buvo (duomenys neskelbtini) Lt (Perleidimo sutartis (Komisijos byla (b. l. 135))). UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 13 d. sumokėjo pareiškėjai 660 000 Lt grynaisiais pinigais (kasos išlaidų orderis Nr. SVI20090001 (Komisijos byla (b. l. 136, 145))).

Teismas ypač atkreipia dėmesį į tai, kad nors tiek pareiškėja, tiek jos vyras aiškino, jog pareiškėja pastatą-garažą pardavė UAB (duomenys neskelbtini), kuriai, esą, sūnus negalėjo daryti įtakos, nes turėjo tik 29 proc. akcijų, tačiau teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Teismas atkreipia dėmesį, kad jau 2008 m. kovo 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) nutarė iš V. R. pirkti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) (žr. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimų protokolą (b. l. 45–46)), nors šį sklypą V. R. pati įsigijo tik 2008 m. balandžio 23 d., t. y. beveik po mėnesio (pirkimo–pardavimo sutartis (Komisijos byla (b. l. 125–126)); perdavimo–priėmimo aktas (Komisijos byla (b. l. 127)); NTR išrašas (Komisijos byla (b. l. 122–124)); sprendimas Nr. 04 (Komisijos byla (b. l. 156–157))). Vadinasi, akivaizdu, jog UAB (duomenys neskelbtini) įtaką darė N. R., nes jis turėjo galimybę žinoti, kad jo mama pirks paminėtą sklypą. Visos kitos aplinkybės, o ypač turto vertinimo ataskaita, kurią atliko UAB „Inreal“ Kauno AVMI užsakymu (UAB „Inreal“ bendrąjį Turto įvertinimą atliko naudodama lyginamąjį bei pajamų metodą) (Komisijos byla (b. l. 163(kita lapo pusė)–187)) Turto rinkos vertė 2008 m. birželio 12 d. buvo (duomenys neskelbtini) Lt (pažyma Nr. 12/12-438K (Komisijos byla (137 (kita lapo pusė); b. l. 164))), įrodo, kad pareiškėja nepagrįstai brangiai, t. y. ne rinkos kaina, pardavė ginčo pastatą Bendrovei, kuriai darė įtaką pareiškėjos sūnus, o vėliau mokesčių administratoriams sakė netiesą.

2.2. Remiantis LVAT praktika, tam, kad MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant mokesčių mokėtojo mokestines prievoles, turi būti analizuojami mokesčių mokėtojo sudaryti sandoriai (ūkinės operacijos) ir daroma išvada, jog vienintelis jų tikslas buvo gauti mokestinės naudos (administracinės bylos Nr. A11-719/2007, Nr. A438-478/2010). Mokestinė nauda gali pasireikšti skirtingais būdais: mokesčių mokėjimo terminų nukėlimu, mokesčio bazės ar tarifo sumažinimu, mokesčio naštos perkėlimu asmeniui, kuriam nustatyta mažesnė mokesčio našta, ir kitais būdais, kurių bendras požymis tas, kad mokestinė nauda yra realiai gaunama būtent dėl sudarytų sandorių; jeigu sandoriai nebūtų sudaryti arba būtų sudaryti kitokio pobūdžio (turinio) sandoriai (ūkinės operacijos), mokesčių mokėtojas mokestinės naudos negautų. Pažymėtina, kad mokestinė nauda, gauta iš tokio pobūdžio sandorių, turi būti reali, t. y. turi būti realiai viena ar kita forma išvengta mokesčių mokėjimo, priešingu atveju, jeigu sandoriai, kurių turinys neatitinka jų formos, nesudaro realių galimybių išvengti mokesčių mokėjimo, t. y. dėl tokių sandorių sudarymo nebuvo sumokėti mažesni mokesčiai, mokesčius perskaičiuoti, taikant MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatytą būdą, nėra pagrindo.

Tiek mokesčių administratoriai, tiek Komisija pagrįstai įvertino, jog pareiškėja siekė pasinaudoti tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 17 straipsnio 1 dalies 21 punkto (2006 m. balandžio 25 d. redakcija) dėl GPM neapmokestinamų pajamų lengvata. Vertinant nurodytą GPMĮ nuostatą su patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog sudaryto sandorio tarp pareiškėjos ir UAB (duomenys neskelbtini) vienas iš tikslų buvo pasinaudoti nurodytoje teisės normoje įtvirtinta mokestine lengvata, pagal kurią iš fizinių asmenų įsigyjant nekilnojamąjį turtą, už aukštą, rinkos vertės neatitinkančią kainą, neatsiranda prievolė mokėti GPM, nes parduotą pastatą pardavėjai išlaikė 3 m. Sutartyje užaukštinus parduodamo pastato kainą, pagal kurią pareiškėjai ir jos sutuoktiniui sumokėta grynaisiais pinigais per kasą, siekta įforminti neapmokestinamų GPM piniginių lėšų išmokėjimą ir kitų (ne turto pardavimo) pajamų įteisinimą. Teismo vertinimu, pagrįstai pritaikę Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratoriai tinkamai įvertino mokėtinas mokesčio sumas.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. S-196(7-204/2013) „Dėl V. R. 2013-10-08 skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 68-156 „Dėl V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) skundo“ bei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. (04.7.2)-K3-187 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis