Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ atstovams direktoriui A. Š. ir advokatei Irmai Bekerei, trečiojo asmens R. Z. Ž atstovams globėjai J. Ž., advokatui Vitalijui Metelicai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, trečiajam asmeniui R. Z. Žemaliui dėl draudiminės išmokos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, nustatyta, kad 2013-10-07 Šiaulių apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr.2-6505-901/2013 ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ tenkino iš dalies, priteisė ieškovui 10124,40 Lt žalos atlyginimo, t.y priteisė ieškovui VSDFV Šiaulių skyriaus sumokėtas nukentėjusiajai išmokas toje dalyje, kurioje nebuvo suėjęs senaties terminas (4-12 b.l.). 2014-03-10 Šiaulių apygardos teismo nutartimi šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas (44-55 b.l.). 2013-10-03 VSDFV Šiaulių skyrius raštu pateikė pretenziją AB „Lietuvos draudimas“, kurioje nurodė, kad G. K. už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2012-09-30 išmokėjo 5062,20 Lt išmokų ir pareikalavo šią žalą atlyginti LR CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu (13-15 b.l.). 2013-10-14 AB „Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą dėl 5062,20 Lt draudimo išmokos išmokėjimo regreso tvarka (16,20 b.l.). 2014-01-15 VSDFV Šiaulių skyrius raštu pateikė pretenziją AB „Lietuvos draudimas“, kurioje nurodė, kad G. K. už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-12-31 išmokėjo 2531,10 Lt išmokų ir pareikalavo šią žalą atlyginti LR CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu (17-18 b.l.). 2014-01-29 AB „Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą dėl 2531,10 Lt draudimo išmokos išmokėjimo regreso tvarka (19,21 b.l.). Atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ nuo 2008-04-11 iki 2014-05-12 ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 145160,29 Lt, 2011-02-04 sumokėjo G. K. 50000 Lt neturtinės žalos, bendrovė dirba nuostolingai (67-75 b.l.). Apdraustoji socialiniu draudimu G. K., a.k(duomenys neskelbtini) nukentėjo darbo metu įvykusio nelaimingo atsitikimo metu, šis nelaimingas atsitikimas nustatyta tvarka pripažintas draudiminiu įvykiu, apdraustas automobilis M. B. 309, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) buvo draustas AB „Lietuvos draudimas, automobilį vairavo autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovo darbuotojas R. Z. Ž., kuris autoįvykio metu buvo neblaivus (84-88 b.l.). G. K. nuo 2010-01-05 nustatytas darbingumo lygis- 10 % , jai nuo 2010-01-14 neterminuotai paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija 663,39 Lt per mėnesį (89-92 b.l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-11 atsisakė priimti atsakovo kasacinį skundą (105-107 b.l.). 2014-03-18 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-202-569/2014 R. Z. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu, 2014-04-23 nutartimi jam nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskirta J. Ž. (108-111 b.l.). Baudžiamoji byla R. Z. Ž dėl veikos, numatytos LR BK 281 str. 4 d. nutraukta kaip asmeniui, kuriam psichika sutriko po nusikalstamos veikos padarymo (122-125 b.l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 str. 1 d. ir 3 d. bei pagal formuojamą teismų praktiką asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių naudojimas ir kt.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą nepaisant to, ar žala padaryta su kalte ar be jos (LAT 2006-12-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-682/2006). Transporto priemonės valdytojas nuo atsakomybės atleidžiamas tik jei įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat jei įrodo, jog galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamojo įstatymo uždrausta veika buvo padaryta, ją padarė R.Z. Ž., tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, baudžiamoji byla buvo nutraukta, nes R.Z. Ž. buvo pripažintas neveiksniu. Tačiau tai, kad atsakovo darbuotojo kaltė nebuvo įrodyta, neatleidžia atsakovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, nuo pareigos atlyginti padarytą žalą. Tas faktas, kad atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ kompensavo ieškovui (draudikui) dėl autoįvykio nukentėjusiajai G. K. išmokėtas draudimo išmokas, bei tiesiogiai nukentėjusiajai sumokėjo 50 000 Lt neturtinės žalos, patvirtina aplinkybę, kad atsakovas pripažino, kad jo darbuotojas kaltas dėl autoįvykio.

LR Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime yra konstatavęs, kad socialinio draudimo išmokos mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtines žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo - žalą padaręs ar įstatymų numatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantis atlyginti asmuo - nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams turi atlyginti tą turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo įstaigų išmokų dydį. Todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens (ar jo draudiko) atlyginti Fondo biudžetui tokio dydžio sumą, kokia apdraustajam asmeniui dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nustatyta ir mokama pagal socialinį draudimą reglamentuojančius įstatymus.

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme yra numatyta nelamingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti asmens negautas pajamas, o šiai paskirčiai įgyvendinti įstatyme yra numatytos asmens negautų pajamų apskaičiavimo formulės, atitinkamai apskaičiuojant ir išmokant nustatytam subjektų ratui vienkartinę ir periodinę išmokas. Kadangi įstatyme yra įtvirtinta formulė, kaip apskaičiuoti asmens, apdrausto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu ir nukentėjusio nuo kito asmens neteisėtų veiksmų negautas pajamas, šios formulės pagrindu apskaičiuotos asmens negautos pajamos, išmokant, šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusiajai G. K. periodines išmokas, kurios laikytinos turtine žala LR CK 6.249 str. 1 d. prasme. Remiantis LR CK 6.290 str. 3 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį (arba į jo civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę) dėl visų sumokėtų draudimo išmokų, kurios yra išmokėtos siekiant kompensuoti asmens negautas pajamas ir kurias apskaičiuojant taikytos įstatymo nustatytos formulės. Byloje atsakovas neginčija nukentėjusiajai G. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus skirtų ir išmokėtų netekto darbingumo periodinių kompensacijų teisėtumo bei sumų apskaičiavimo formulių teisingumo ar apskaičiuotų sumų dydžio. Kaip matyti iš šioje byloje pateiktų įrodymų, ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui išmokas, kurias, kaip netekto darbingumo periodines kompensacijas išmokėjo G. K. ir pateikė atgręžtinį reikalavimą AB „Lietuvos draudimas“ kaip atsakingo už padarytą žalą asmens draudikui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Šio straipsnio pagrindu draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis padarė žalos, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas ir buvo nustatyta šioje byloje, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam išmokėtas išmokas- viso 7593,30 Lt dydžio žalos atlyginimą- yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovo argumentas dėl nukentėjusiosios galimai gaunamos senatvės pensijos atmestinas, nes iš VSDFV Šiaulių skyriaus pateiktų pažymų matyti, kad G. K. gavo tik netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir laikotarpiu, už kurį yra reiškiamas reikalavimas, jai nebuvo paskirta ir mokama senatvės pensija.

LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 5 % dydžio palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2014-03-04 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas byloje 2014-02-19 yra sumokėjęs 228,00 Lt žyminio mokesčio (26 b.l.). Be to, atsakovo atstovo prašymu teismas 2014-05-13 nutartimi pripažino ieškovo atstovo dalyvavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose būtinu, todėl ieškovo atstovė pagal pateiktus rašytinius įrodymus dėl atvykimo dalyvauti teisme patyrė 160,23 Lt išlaidų kurui, kurios teismo yra pripažintinos būtinomis bei pagrįstomis išlaidomis, todėl priteistinos iš atsakovo. 2014-06-04 parengiamajame teismo posėdyje nustačius, kad atsakovo atstovai bei tretieji asmenys neturi klausimų bei prašymų, liečiančių ieškovą, teismas nutarė nelaikyti ieškovo atstovo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu (98-100 b.l.). Viso ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 388,23 Lt (€ 112,44), ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes tik nežymiai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-267 str., 268-270 str., teismas

n u sprendė:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ , į. k. 110051834, buveinės adresas J. B. g. 12, LT03600 Vilnius, ats. sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į.k. 175700829, buveinės adresas Ventos g. 85, Kuršėnai, ats. sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), 7593,30 Lt ( septynis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris litus 30 ct) arba € 2199,17 (du tūkstančius šimtą devyniasdešimt devynis euro, 17 euro centų) žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos– 2014-03-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 388,23 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 23 ct) arba € 112,44 (šimtą dvylika euro, 44 euro centus), bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.