- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-61-544/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- D. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-61-544/2022
teisėja Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03618-2021-6
2022 m. sausio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6766-400/2021 (naujas Nr. 2-818-400/2022) pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui K. K., trečiajam asmeniui D. K. dėl skolos grąžinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. K. prašė priteisti iš atsakovo K. K. 24 472,89 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai (24 473 Eur) areštuoti atsakovo ir jo sutuoktinės banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Nurodė, kad nesiėmus šių priemonių atsakovas gali lėšas paslėpti, pervesti kitiems asmenims, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažiau kaip 24 472,89 Eur, leisdamas turtu naudotis, bet uždrausdamas atsakovui areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Atsakovui neturint areštuotinų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 24 472,89 Eur, nurodė areštuoti atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bendrai 24 472,89 Eur (įskaitant ir areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu civilinėje byloje Nr. 2-6766-400/2021.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimuose į ieškinį bei 2021 m. spalio 8 d. prašyme prašė panaikinti jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
5. Nurodė, kad teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino nepagrįstai. Ieškovė ieškinyje ne tik neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, tačiau apskritai nenurodė jokių motyvų, o savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių suformulavo tik ieškinio rezoliucinėje dalyje. Net ir darant prielaidą, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikimybė, kad ieškovei bus priimtas palankus teismo sprendimas), nėra nustatyta antroji sąlyga (grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu). Ieškovė nepateikė, o teismas nenustatė absoliučiai jokių duomenų apie tai, kad atsakovo elgesys būtų buvęs nesąžiningas. Ieškovės reikalavimas yra pareikštas praėjus keturiolikai metų nuo piniginių lėšų pervedimo, tačiau ieškovė nenurodė, kokios priežastys lėmė tai, jog būtent dabar jos tariamas reikalavimas negalėtų būti įvykdytas. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo areštuotos atsakovo banko sąskaitos, neproporcingai suvaržo jo ir jo šeimos bei nepilnamečių vaikų interesus. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo šeima susidūrė su piniginių lėšų trūkumu tenkinant kasdienius šeimos poreikius, turto areštas privertė atsakovo šeimą gyventi ties skurdo riba.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir paliko galioti 2021 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas pažymėjo, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 35 straipsnyje numatyta, kad, jeigu laikinąsias apsaugos priemones pritaikęs teismas leido atlikti tam tikras operacijas su kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis ir nurodė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis vykdomosios bylos neužbaigia ir skolininko prašymu nustato lėšų sumą ir kredito įstaigos sąskaitą, su kurioje esančiomis lėšomis leidžiama atlikti nurodytas operacijas. Patvarkymą, kuriuo nustatoma konkreti lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis elektroniniu būdu pateikia Turto arešto aktų registrui. Iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. antstolės patvarkymo dėl konkrečios sumos nustatymo matyti, jog atsakovui leidžiama mėnesiui laisvai disponuoti 500 Eur, kurie gali būti panaudoti pragyvenimui ir šeimos poreikių tenkinimui, todėl nepilnamečių vaikų išlaikymui neturėtų kilti trukdžių.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas, manydamas, jog jis patiria nuostolių ar jie gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti teise kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnis) arba įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 straipsnis).
9. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog pasikeitė aplinkybės ir dėl jų išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis yra gera, priešingai, įrodinėjo, jog turtinė padėtis bloga. Pažymėjo, kad šalių ginčas dėl skolos priteisimo neišspręstas, todėl atsakovo prašymo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis nekelia grėsmės tinkamam teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad, kol nėra išspręstas ginčas dėl skolos, įvertinti šalių turimi įsipareigojimai, tikroji atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas K. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
11. Nurodo, kad jis pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo stabilią turtinę padėtį bei paneigiančius bet kokias galimas prielaidas apie nesąžiningumą, priešingų įrodymų ieškovė nenurodė. Jis gyvena Lietuvoje, turi nuolatinį darbą ir pastovias pajamas, nuomojasi būstą, kuriame gyvena su šeima. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidas, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas galėtų apsunkinti ar daryti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą. Be to, nors teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi ir tuo, kad ieškinio suma fiziniam asmeniui didelė, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė nurodė atsisakanti pusės ieškinio reikalavimo sumos, nes kitą jos pusę buvo pervedusi ne atsakovui, o trečiajam asmeniui D. K.. Todėl likusi 12 236,45 Eur ieškinio suma nelaikytina tiek didele, kad savaime būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ženkliai ribojančias asmens finansinę ir veiklos laisvę. Atsižvelgiant į tai, laikinųjų apsaugos priemonių tolesnis taikymas yra nepagrįstas ir nepateisinamas.
12. Nesutinka su teismo nurodymu, jog atsakovas gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo, nes tokių nuostolių įrodinėjimas yra itin sudėtingas ar kartais net neįmanomas, patirti nepatogumai ne visada gali būti įvertinami pinigais, o atsakovo ir jo šeimos patirta neturtinė žala apskritai nebus atlyginta. Nurodė, kad iš savo gaunamų pajamų tenkina ne tik savo, bet ir dviejų nepilnamečių vaikų poreikius, kuriems pagal teismų praktiką turi skirti pusės minimalios mėnesinės algos dydžio sumą arba 468 Eur. Taip atimama galimybė tenkinti nenumatytus, nenuolatinius, nors ir būtinus vaikų poreikius, dalyvauti mokyklos renginiuose, vykti į ekskursijas, atostogauti, dalyvauti draugų šventėse, o tai, užsitęsus bylos nagrinėjimui, gali turėti įtakos vaikų sveikatai.
13. Nurodo, kad, siekdamas padidinti savo pajamas, planavo imtis individualios veiklos, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas užkirto kelią tokiai galimybei. Teismas, formaliais pagrindais atmesdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir pasiūlydamas reikalauti galimų nuostolių užtikrinimo, netiesiogiai leido suprasti, kad jis nuostolių galimai ir nepatiria. Tokia teismo pozicija prieštarauja išimtiniam laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžiui bei jų taikymo sąlygoms, nes ne jis privalo įrodyti, jog laikinosios apsaugos priemonės riboja jo teises ir interesus ir lemia tam tikrų nuostolių atsiradimą, bet ieškovė privalo įrodyti, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai.
14. Teigia, jog nebuvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo, tačiau teismas su tuo susijusių jo argumentų apie ieškinio nepagrįstumą nevertino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – teismas areštavo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nepakankant – atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ir trečiuosius asmenis, bendrai 24 472,89 Eur, uždraudė bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu šioje civilinėje byloje. Vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, teismas pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti.
18. Atsakovas pateikė teismui prašymą panaikinti minėta nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
19. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo.
20. Atskirąjį skundą atsakovas iš esmės motyvuoja tuo, kad nėra pagrindo teigti, jog jis piktybiškai vengia vykdyti savo įsipareigojimus, priešingai, jo sąžiningumas, stabili darbo ir socialinė padėtis įrodo, kad galimo jam neigiamo teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas. Laikinųjų apsaugos priemonių tolesnis taikymas iš esmės pažeidžia atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų interesus, užkertą kelią atsakovui imtis papildomos veiklos ir gauti papildomų pajamų, pažeidžia proporcingumo principą ir šalių interesų balansą. Minėtų priemonių tolesnis tęsimas neegzistuojant tam pagrindų, yra nepateisinamas, nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais nesutinka.
21. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144 – 152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; turi būti nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinąsias apsaugos priemones taikyti nėra pagrindo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
22. Vadovaudamasis šios nutarties 21 punkte nurodytomis civilinio proceso kodekso normomis pirmosios instancijos teismas yra priėmęs 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartį taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis nėra šios apeliacijos objektas. Pagal bylos duomenis, minėta nutartis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, yra įsiteisėjusi, todėl joje konstatuoti faktai ir nustatytos aplinkybės, įskaitant ir privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų buvimą, yra privalomi ir negali būti kvestijonuojami (CPK 18 straipsnis). Todėl atskirojo skundo argumentas, kad nebuvo nustatyta sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas, atmetamas kaip nepagrįstas.
23. Minėta, kad apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas panaikinti jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2021 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartimi, teistumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, jog, nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pasikeitė aplinkybės, dėl kurių išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai.
25. Viena iš aplinkybių, kuria remdamasis apeliantas prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, yra ta, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ieškovė ieškinio reikalavimo tikėtinai nepagrindė, o jo atsiliepime nurodyti argumentai patvirtina ieškinio nepagrįstumą. Tačiau remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Taikant laikinąsias pasaugos priemones, teismo atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas nėra vykdomas ta pačia apimtimi, kaip yra sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo, išnagrinėjus bylą iš esmės.
26. Kadangi šioje byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ar panaikinimui, be kitų aplinkybių, reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės.
27. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šiuo aspektu (CPK 12, 178 straipsniai).
28. Kaip matyti, apeliantas, turėdamas galimybę minėtas aplinkybes pagrįsti, jas patvirtinančių patikimų ir objektyvių įrodymų nepateikė. Apelianto pateikti duomenys apie turtinę padėtį yra fragmentiški ir nepakankami visapusiškai įvertinti jo turtinę padėtį. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kaip tik įrodinėjo, jog jo turtinė padėtis sunki. Nors apeliantas tvirtina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ir ilgą laikotarpį varžo jo ir jo šeimos narių teises, blogina jų gyvenimo sąlygas, apriboja galimybę užtikrinti vaikų poreikius ir teikti jiems reikiamo dydžio išlaikymą, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Pirmiausia, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pirmąja eile areštuojant, uždraudžiant tik disponuoti, atsakovui priklausantį kilnojamąją ir nekilnojamąjį atsakovo turtą ir, tik jo pakankamai neturint – nutarta areštuoti pinigines lėšas. Iš Turto arešto aktų registro matyti, kad areštas buvo pritaikytas atsakovo kilnojamajam turtui. Bylos duomenys rodo, kad antstolė 2020 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu atsakovui leido per mėnesį disponuoti 500 Eur. Ši pinigų suma yra didesnė, negu apelianto gaunamas darbo užmokestis po mokesčių, nes atsiliepimuose jis nurodė, kad jo dydis yra 453,46 Eur. Įvertinus šį dydį, apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad jis būtiniems dviejų nepilnamečių vaikų poreikiams užtikrinti turi skirti 468 Eur, o tai padaryti trukdo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
29. Apeliantas skundą grindžia ir tuo, kad teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog ieškovė atsisakė dalies ieškinio (12 236,45 Eur) jo atžvilgiu, tačiau teismas paliko galioti pritaikytą areštą pradinei ieškinio sumai (24 472,89 Eur), taip pažeisdamas ekonomiškumo, proporcingumo principus ir draudimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių suma yra didesnė už ieškinio sumą (CKP 145 straipsnio 2 dalis). Iš Liteko duomenų matyti, kad 2022 m. sausio 13 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi priėmė patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad trečiasis asmuo D. K. 2021 m. lapkričio 3 d. mokėjimo pavedimu pervedė jai 12 236,45 Eur, sumažino ieškinio reikalavimą apeliantui iki 12 236,44 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, priimant skundžiamą 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį, nebuvo priimtas patikslintas ieškinys, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti, kad atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija jam byloje pareikštų turtinių reikalavimų sumą ir tuo pagrindu teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeisti ar panaikinti.
30. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Byloje nustačius, kad apelianto atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme yra priimtas patikslintas ieškinys, kuriuo iš apelianto ieškovei prašoma priteisti ieškinio suma sumažinta iki 12 236,44 Eur, atsakovui taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažinamas.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
32. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal tuo metu turimus duomenis ir bylos faktines aplinkybes tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą (CPK 149 straipsniai), todėl skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nutartis buvo teisėta ir pagrįsta. Tačiau 2021 m. sausio 13 d. teismui priėmus patikslintą ieškovės ieškinį, atsirado pagrindas sumažinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, neviršijant ieškinio atsakovui sumos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartį pakeisti, sumažinant atsakovui K. K. taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 12 236,44 Eur, ir šią nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.
Areštuoti atsakovui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 12 236,44 Eur (dvylikos tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 44 ct) sumai, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant atsakovui areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims.
Atsakovui neturint areštuotinų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 12 236,44 Eur (dvylikos tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 44 ct) sumą, areštuoti atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bendrai 12 236,44 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu civilinėje byloje Nr. 2-818-400/2022“.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti Turto arešto aktų registrui, ieškovės atstovui ir atsakovui.