Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Ignas Podlipskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), AAS (duomenys neskelbtini) ir D. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį. Taikos sutartyje susitarė dėl žalos, susijusios su nelaimingu atsitikimu darbe, atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas gali taikos sutartį patvirtinti ar atsisakyti ją tvirtinti ir byloje, kurioje sprendžiamas ginčas, ir tuo atveju, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo pareiškėjai su prašymu gali kreiptis į teismą (CPK) XXXIX skyriuje CPK 579–582 straipsniuose nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismas supaprastinto proceso tvarka atsisako tvirtinti taikos sutartį, jei ji savo esme neatitinka išdėstytų kriterijų, taip pat bendraisiais CPK nustatytais atsisakymo tvirtinti taikos sutartis pagrindais, jei ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017). Be to, šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos turi būti aiškios, nedviprasmiškos, neprieštaraujančios tarpusavyje, besąlygiškos, nepriklausančios nuo įvairių aplinkybių ir šalių pasikeitusios valios.

Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi pareigą įsitikinti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis).

Pateiktoje teismui tvirtinti taikos sutartyje šalys susitarė, kad „Nukentėjusioji D. V. atsisako teisės ateityje reikalauti kokios nors papildomos neturtinės žalos atlyginimo iš Darbdavio ar jo įgaliotų asmenų bei iš Draudiko“ (Taikos sutarties 1 punkto paskutinis sakinys), „Nukentėjusioji patvirtina, kad Darbdaviui ir Draudikui sumokėjus šioje Sutartyje nurodytas sumas, ji pilnai gaus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir atsisako bet kokių būsimų reikalavimų Darbdaviui ar jo įgaliotiems asmenims dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, susijusios su Nelaimingu įvykiu“ (Taikos sutarties 5 punktas), kad „Pasirašydama šią Sutartį Nukentėjusioji patvirtina, kad susitaiko su Darbdaviu ir jo įgaliotais asmenimis ir neturi bei ateityje neturės jokių pretenzijų bei nereikš jokių reikalavimų dėl Nelaimingo įvykio ir (ar) jo tyrimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų (be kita ko, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą) kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkintas šios teisės įgyvendinimas. Nors gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme. Tokią teisę turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. vasario 12 d., 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. birželio 6 d., 2007 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai ir kt.). Taikos sutartyje numatytas pareiškėjos D. V. atsisakymas nuo bet kokių būsimų reikalavimų darbdaviui ar jo įgaliotiems asmenims dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, susijusios su nelaimingu įvykiu, dėl kurio pareiškėja D. V. neteko (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo, teismo vertinimu ateityje pasikeitus aplinkybėms (pvz., įvykus pareiškėjos sveikatos pablogėjimui ir pan.), ribotų nukentėjusiosios teisę kreiptis į teismą siekiant apginti savo pažeistas teises. CPK 5 straipsnio numato, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Be to, CK 6.252 straipsnio 1 dalis draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą. Taigi, taikos sutartyje numatytas pareiškėjos atsisakymas nuo bet kokių būsimų reikalavimų darbdaviui ar jo įgaliotiems asmenims, teismo vertinimu, reikštų civilinės atsakomybės už sveikatos sužalojimą apribojimą ir atsisakymą nuo teisės kreiptis į teismą, o tai prieštarauja minėtoms imperatyvioms įstatymo normoms.

Taip pat, pateiktoje teismui tvirtinti taikos sutartyje šalys susitarė, kad vadovaudamosios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio sąlygomis ir pagrindais, sutinka nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, susijusioje su Nelaimingu įvykiu šalims susitaikius. Nukentėjusioji D. V. per 7 darbo dienas po Taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos įsipareigoja pateikti į ikiteisminį tyrimą atitinkamos formos dokumentą, patvirtinantį, kad nukentėjusioji susitaikė su darbdaviu ir jo įgaliotais asmenimis ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti“ (Taiko sutarties 8 punktas). Šiame taikos sutarties punkte šalys iš esmės susitaria dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 38 straipsnyje numatytu atveju. BK 38 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju šalys nepateikė teismui jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas, kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais, yra šiuo atveju galimas, t. y. nėra jokių duomenų, kad įtariamajam yra pareikštas įtarimas dėl neatsargaus arba nesunkaus ar apysunkio tyčinį nusikaltimo padarymo. Pareiškėjai apsiriboja tik tuo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo susitaikymas su įtariamuoju baudžiamajame procese turi būti savanoriškas, t. y. vykti laisva nukentėjusiojo valia. Šiuo atveju pagal Taikos sutarties 8 punktą nukentėjusioji D. V. per 7 (septynias) darbo dienas po Taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos įsipareigoja pateikti į ikiteisminį tyrimą atitinkamos formos dokumentą, patvirtinantį, kad nukentėjusioji susitaikė su darbdaviu ir jo įgaliotais asmenimis ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Teismui patvirtinus tokią taikos sutarties sąlygą, taikos sutartis jos šalims turėtų galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir būtų priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Taigi, po taikos sutarties patvirtinimo pasikeitus nukentėjusiosios valiai ir nesutinkant laisva valia vykdyti tokio susitarimo, byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo išduodant vykdomąjį raštą ir jį pateikiant vykdyti antstoliui, o tai prieštarautų tam, kad susitaikymas su įtariamuoju baudžiamajame procese turi būti savanoriškas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį atmetamas (CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnio, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 582 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir D. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.