Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-16-446/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-22
Bylos Nr.: 2-16-446/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00449-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Raščiuvienė
Ieškovas: I. R.
Atsakovas: M. J.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Genadijus Lukminas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-16-446/2020Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00449-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.4; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,dalyvaujant ieškovei I. R., jos atstovui advokatui Genadijui Lukminui,institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei V. K.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui M. J. dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovas M. J. yra jos dukters E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, E. R. – M. J. dukra, nustatyti, kad nepilnametė dukra E. R. gyvens su ja, tėvas M. J. su vaiku galės bendrauti be apribojimų, priteisti iš atsakovo dukrai E. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. birželio 16 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo 7 200 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2018 m. birželio 12 d., paskirti ją išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Ieškovė paaiškino, kad atsakovas, kaip ir ji, gyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje. M. J. bendravo su jos broliu D. R., lankydavosi jų namuose. Būdama 15 metų amžiaus ji pradėjo susitikinėti su M. J. ir intymiai bendrauti. Jie susitikdavo paslapčia, nes taip norėjo M.. Intymūs pasimatymai vykdavo M. J. tėvams priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu niekas negyveno. Susitikdavo 1-2 kartus per mėnesį, į pasimatymus kviesdavo M., parašydamas jai SMS žinutę. Pora jie niekada nebuvo, viešumoje kartu nesirodė, nes taip norėjo M.. Apie jų susitikimus žinojo jos draugė A.. Tuo mačiu metu, kai jie susitikinėjo paslapčia, M. draugaudavo ir su kitomis merginomis. Kurį laiką ji su mama gyveno (duomenys neskelbtini), tuo metu į pasimatymus su M. J. ji važiuodavo dviračiu, buvo atvejų, kai M. ją automobiliu parsiveždavo į (duomenys neskelbtini). Jų intymūs santykiai nutrūko, kai ji pasijuto nėščia. Tuo metu, kai susitikinėjo su M. J., su kitais vyrais intymių santykių ji neturėjo, su kitais vaikinais nedraugavo. Ji neabejoja, kad jos dukra E. yra M. J. vaikas. Kartą ja ir dukrą automobiliu iš (duomenys neskelbtini) miestelio į (duomenys neskelbtini) pavežė M. J. tėvai, kurie teiravosi, ar tikrai mergaitė yra M. vaikas. Iš kitų žmonių ji sužinojo, kad M. J. ir jo šeima nepripažins tėvystės jos vaikui. Jos mama kalbėjosi su M. J. mama, kuri patarusi nutraukti nėštumą. Ji gyvena su mama, pragyvena iš socialinių pašalpų, mamos, seserų pagalbos, jos įsitikinimu, vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 400 Eur, todėl iš atsakovo prašo priteisti 200 Eur. Atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jos manymu, yra pajėgus jos dukters išlaikymui mokėti po 200 Eur per mėnesį.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teisme nuomonės nepareiškė.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kad ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Iš gimimo liudijimo (1 t., b. l. 4) matyti, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. R., kuri gyvena kartu su mama (1 t., b. l. 5). E. R. gimimo liudijime duomenys apie tėvą nėra nurodyti. Ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę, kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra lemiamą reikšmę turintis įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Taigi tėvystę patvirtinant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

CK 3.148 straipsnis ir CPK 389 straipsnis reglamentuoja atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes. Šio teisinio reguliavimo kontekste išskirtini du aspektai: 1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.; 2) ekspertizės atsisakymas, išreikštas spėjamo vaiko tėvo, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu negyveno, atsakovas vaiku, kuriam ieškovė prašo nustatyti tėvystę, nesirūpino, jo neišlaikė, tėvystės nepripažino, todėl biologinei vaiko tėvystei nustatyti itin svarbus įrodymas šioje byloje DNR tyrimas. Teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi paskyrė DNR ekspertizę (2 t., b. l. 12-14). Lietuvos Respublikos Vyriausybei nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbus ekstremalią padėtį, gydymo įstaigoms, tame tarpe ir laboratorijoms, sustabdžius paslaugų teikimą, nebuvo galimybių teismo paskirtu laiku šalims atvykti į laboratoriją, laboratorijai – paimti ėminius ekspertizės atlikimui, todėl 2020 m. birželio 4 d. nutartimi (2 t., b. l. 37-38) šalys buvo įpareigotos 2020 m. liepos 15 d. 11 val. nuvykti į ekspertinę įstaigą - UAB „Synlab Lietuva“ laboratoriją. Iš UAB „Synlab Lietuva“ pranešimo (2 t., b. l. 42) matyti, kad DNR tyrimą atlikti teismo nustatytą dieną buvo atvykusi ieškovė su dukra, atsakovas į ekspertinę įstaigą nebuvo atvykęs.

Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Teismo vertinimu, aptariama nuostata yra įtvirtinta prioritetinei vaiko teisių ir interesų apsaugai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) užtikrinti. Vaikas turi prigimtinę teisę žinoti savo kilmę, vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Dėl abiejų tėvų neatsakingo elgesio (ieškovės santykių, nepagrįstų nei meile, nei pasitikėjimu, su asmeniu, nepagarbiai besielgiančiu su ja, ignoruojančiu ją, atsakovo – nepagarbaus elgesio su mergina, vengimo atsakomybės) negali nukentėti vaiko teisėti interesai.

2018 m. spalio 10 d. teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška (1 t., b. l. 37-39). 20129 m. liepos 30 d. teisme gauta informacija iš Kelmės rajono policijos komisariato (1 t., b. l. 116), kurioje buvo nurodyta, kad vykdant M. J. paiešką 2019 m. liepos 30 d. gautas iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) karalystėje pranešimas apie tai, kad M. J. nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) ir telefono numerį, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad buvo nustatyta atsakovo tiksli, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Šioje informacijoje nurodytu telefono numeriu paskambinus buvo susiekta su M. J., kuris bendravo lietuviškai, jis buvo informuotas apie iškeltą bylą, jam pareikštus reikalavimus, telefonu jis nurodė savo elektroninio pašto adresą, kuriuo jam būtų galima persiųsti procesinius dokumentus. Ieškinio ir jo priedų kopijos buvo siunčiami atsakovo nurodytu elektroninio pašto adresu (1 t., b. l. 118, 120, 142), paieškos metu nustatytu adresu (duomenys neskelbtini) per paštą taip pat buvo siunčiami procesiniai dokumentai – ieškinio ir jo priedų kopijos, teismo šaukimai (1 t., b. l. 119, 143, 158, 170; 2 t., b. l. 52). Teismui paskyrus DNR ekspertizę, teismo nutartis taip pat buvo siunčiama atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 31, 40). Tačiau visi teismo siunčiami procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai grįždavo neįteikti atsakovui. Be to, procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir atsakovo tėvų ir senelių gyvenamosios vietos adresais (1 t., b. l. 17, 18, 129, 147, 148, 166, 167, 168, 169), telefonu susisiekta su atsakovo mama R. J., kuri informuota apie bylą, tačiau atsakovui siunčiamų dokumentų artimi giminaičiai nepriėmė, R. J. kategoriškai atsisakė priimti jos sūnui siunčiamus procesinius dokumentus. Teisme apklausta liudytoja E. Č. patvirtino, kad ji asmeniškai informavo M. J. apie iškeltą bylą dėl tėvystės nustatymo, telefonu pranešė savo seseriai R. P., šiuo metu gyvenančiai kartu su M. J. (duomenys neskelbtini), apie teismo posėdį.

Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovui M. J. žinoma apie iškeltą bylą, tačiau jis, atsisakydamas priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus, visiškai nesidomėdamas byla, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įrodymų rinkimą. Toks jo elgesys laikytinas vengimu atlikti DNR tyrimą ir vertinamas kaip tėvystės įrodymas.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausti teisme liudytojai patvirtino, žinoję apie I. R. ir M. J. bendravimą, intymius santykius.

Liudytoja J. R., ieškovės sesuo, parodė, kad ji žinojo apie sesers I. santykius su kaimynystėje gyvenančiu M. J., jiems susitikinėjant, I. su kitu vaikinu nedraugavo. Iš I. sužinojo, kad laukiasi M. J. vaiko.

Liudytojas D. R. parodė, kad M. J. pažįsta nuo vaikystės, yra matęs savo seserį kartu su M. J., tačiau nežinojo apie jų santykius. Iš I. sužinojo, kad ji laukiasi M. J. vaiko. Jis įsitikinęs, kad M. J. yra jos sesers dukters E. tėvas, nes E. panaši į M. J. vaikystėje.

Liudytoja E. Č. parodė, kad jos brolis gyvena su ieškovės seserimi J. R., ji nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su J. B., kuris yra M. J. dėdė, mamos brolis. Ji žinojo, kad I. R. susitikinėja su M. J.. I. R. dukra panaši į M. J.. M. J. šiuo metu gyvena su jos seserimi R. P.. Ji pati asmeniškai pranešė M. J. apie bylą, kai jis buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini), telefonu kalbėjosi su savo seserim, pranešė jai apie teismo posėdį, į kurį ji kviečiama liudytoja.

Liudytoja A. V., I. R. pusseserė, parodė, jog ji žinojo, kad I. bendrauja su M. J., yra mačiusi SMS žinutes, kuriomis susirašinėjo I. su M., I. pasakodavo jai apie jų pasimatymus, intymius santykius su M.. Jai pirmajai I. pasipasakojo apie nėštumą, sakė, kad laukiasi M. J. vaiko.

Liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nei vienas iš jų nėra susipykęs su M. J., nėra pagrindo įžvelgti jų suinteresuotumo, jie geranoriškai siekia padėti nustatyti tiesą.

Žemesnės instancijos teismas

Įrodymų visuma - ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai, atsakovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, vengimas atlikti DNR tyrimą, suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovės dukra E. R. yra atsakovo M. J. vaikas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai.

Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.

Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovės paaiškinimo, pateiktų pažymų matyti, kad ieškovės materialinė padėtis sunki – ji niekur nedirba, viena augina du vaikus, viena rūpinasi jų auklėjimu ir išlaikymu, pragyvena iš socialinių pašalpų (1 t., b. l. 5, 8), jai pragyventi padeda jos mama, kurios namuose ji gyvena, seserys. Nustatyta, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116). Duomenų apie savo turtinę padėtį jis nepateikė, neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo. Duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, taip pat nenustatyta. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti vaiką, pareiga išlaikyti jį tenka tik jo motinai - ieškovei. Tokiu būdu, vaiko išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 200 Eur kas mėnesį, yra nedidelis, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 607 Eur. Akivaizdu, kad vaikui gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaiką maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikas augtų sveikas, susirgus – slaugyti jį. Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda. Ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma - po 200 Eur kas mėnesį vaikui, yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesinė algos. Šiuo metu šalių dukra yra devynerių metų amžiaus, vaikui augant jo poreikiai didėja, išauga ne tik būtiniausios išlaidos maistui, rūbams, avalynei, mokymo reikmėms, bet ir laisvalaikiui, todėl priteisus šią sumą iš atsakovo būtų galima patenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovas privalo rasti galimybę dukters išlaikymui teikti kas mėnesį po 200 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečio vaiko būtiniausius poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį. Nagrinėjamu atveju teisė į išlaikymą ieškovės dukrai atsirado nuo gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 straipsnio 1 dalis), tačiau įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo už trejus metus. Ieškovės reikalaujamas išlaikymo įsiskolinimas yra per didelis, todėl jis perskaičiuotinas. Orientaciniu kriterijumi laikytinas MMA dydis, kitęs per laikotarpį nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2018 m. birželio 13 d. (CK 3.200 straipsnis). Nuo 2015 m. liepos 1 d. MMA buvo 325 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas už šešis mėnesius sudaro 975 Eur (325:2x6). Nuo 2016 m. sausio 1 d. MMA 350 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas už 6 mėnesius sudaro 1 050 Eur (350:2x6). Nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA 380 Eur, išlaikymo įsiskolinimas už 18 mėnesių 3 420 Eur (380:2x18). Nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA 400 Eur, išlaikymo įsiskolinimas už 6 mėnesius 1 200 Eur (400:2x6). Remiantis tuo, kas išdėstyta, iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas iki 6 645 Eur (975+1050+3420+1200).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, atsakovas su vaiku nebendrauja. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir jos dukters yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Kad nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir vaiko teisių apsaugos skyrius. Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti dukra, tikslinga nustatyti E. R. gyvenamąją vietą su ieškove.

Patenkinus ieškinį, valstybei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas) (1 t., b. l. 9-10, 131-133), ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, susidariusios iki bylos išnagrinėjimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis): žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo 100 Eur, dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis 72 Eur (200x12x3%=72), dėl išlaikymo įsiskolinimo 200,25 Eur (6645x3%=), 98,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 470,63 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą (1 t., b. l. 9-10, 131-133), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (1 t., b. l. 159), šioje byloje yra 182 Eur. Ieškinį iš esmės patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalimi, 3.148 straipsniu, 3.174 straipsnio 2 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, E. R. – M. J. dukra.

Nepilnametės E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2018 m. birželio 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą 6 645 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus).

Nustatyti, kad nepilnametės dukters E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. J. 652,63 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630, 470,63 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų 63 ct) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė