Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria nutarta tenkinti antstolio Virginijaus Kučinsko teikimą dėl nuteistajam S. B. nuosprendžiu paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. 2019 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teisme gautas antstolio Virginijaus Kučinsko teikimas dėl S. B. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu (t. 46, b. l. 132). Teikime nurodyta, kad S. B. paskirtos baudos nesumoka, su antstoliu nebendradarbiauja ir į jam siunčiamus procesinius dokumentus nereaguoja. Be to, teikime pažymima, kad antstoliai šiuo metu vykdo 19 vykdomųjų bylų, kuriose skolininkas yra S. B., dvi iš šių bylų yra su išlaikymu susijusios vykdomosios bylos. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į nuteistojo (skolininko) S. B. turimą turtą, kurį sudaro automobilis, kuriam taikomas turto areštas, ir darbo užmokestis, kuris pagal registrų duomenis sudaro 30 Eur per mėnesį, darytina išvada, kad šio turto nepakanka paskirtai baudai sumokėti.

6. Nuteistasis, vadovaudamasis Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi 1A-1115-116/2013, teigia, kad, vykstant vykdymo procesui, yra itin svarbus efektyvus, ne formalus skolininko ir antstolio bendradarbiavimas: antstolis, vykdydamas savo funkcijas, gali naudotis ir kitų institucijų pagalba, pavyzdžiui, kreiptis į policijos komisariato pareigūnus, kad būtų nustatyta skolininko gyvenamoji vieta ir jis būtų įpareigotas atvykti tiek į teismą, tiek pas antstolį. Tuo tarpu skolininkas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, apie pas trečiuosius asmenis esantį turtą bei apie kredito įstaigoje esantį turtą, kad antstolis galėtų tinkamai vykdyti išieškojimo procesą arba galėtų konstatuoti baudos vykdymo neįmanomumą. Be to, pasak S. B., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartyje 1N-17-396/2016 yra išaiškinta, kad skolininko finansinė padėtis yra dinamiška, ji gali pasikeisti, ir antstolio teikimas gali prarasti prasmę.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo S. B. skundas atmetamas.

8. Baudžiamoji byla išnagrinėjama iš esmės ir pirmosios instancijos teismo procesas paprastai užbaigiamas teismui priėmus nuosprendį. Nuo apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento nustoja veikti nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas kaltu, o baudžiamoji atsakomybė paprastai įgyvendinama per teismo jam paskirtą bausmę. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu S. B., pripažintam kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, paskirta 50 MGL dydžio, kas pagal tuo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą sudarė 6 250 Lt (1 883 Eur). BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos situacijos, kada teismo nuosprendžiu paskirta bauda gali būti pakeista kitomis bausmių rūšimis: asmeniui neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, nuteistojo sutikimu, bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais; asmeniui vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo finansines galimybes bei įvertinęs nuteistojo elgesį vykdymo proceso metu, pagrįstai nustatė, kad S. B. jam paskirtą baudą sumokėti vengia.

9. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su S. B. skundo argumentais, susijusiais su jo finansinėmis galimybėmis. Teikime dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi (t. 46, b. l. 132) ir išieškojimo negalimumo akte (t. 46, b. l. 133) taip pat nurodyta, kad S. B. kas mėnesį gaunamos pajamos pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis tesudaro 30 Eur, jis nekilnojamojo turto neturi, bankų sąskaitose piniginių lėšų nelaiko, o jo vardu registruotai transporto priemonei taikomi apribojimai (areštas) kitose vykdomosiose bylose, kurių iš viso yra 19, o tarp šių vykdomųjų bylų yra ir su išlaikymu susijusios bylos, kurių išieškojimams taikoma pirmumo eilė. Tačiau kiti byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. B. nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjo vis dėlto ne todėl, kad neturėjo lėšų jai sumokėti, o todėl, kad vengė tai padaryti. Nors skunde nuteistasis ir akcentuoja, kad tarp antstolio ir skolininko turi vykti realus, efektyvus bendradarbiavimas, tačiau jo paties elgesys nereaguojant į antstolio jam siųstus pranešimus byloje esančiu adresu (duomenys neskelbtini) ir antstoliui paties S. B. nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuriuos nuteistasis nurodė ir Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame skunde (t. 46, b. l. 181–182), jo visiškas nesidomėjimas vykdymo procesu, nedėjimas jokių realių pastangų, kad paskirta bauda ar jos dalis būtų sumokėta ar kad būtų pratęstas savanoriško baudos sumokėjimo terminas, taip pat ir nuteistojo elgesys, nagrinėjant klausimą dėl paskirto baudos pakeitimo laisvės apribojimu Vilniaus apygardos teisme, neatsiimant jam siųstų šaukimų, kurie buvo siunčiami visais įmanomais ir teismo turimais būdais ir adresais bei ignoruojant bandymus su juo susisiekti telefonu, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad S. B. pats nebendradarbiavo su valstybinėmis institucijoms ir vengė savo noru sumokėti jam paskirtą baudą. Be to, iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad S. B. teismui išdėstė savanoriško baudos sumokėjimo galimybes, parodė, kad su antstoliu aptarė, kad jam paskirta bauda gali būti išdėstyta, įsipareigojo baudą sumokėti per vienerių su puse metų laikotarpį, tačiau bylą nagrinėjusiai teisėjai telefonu susisiekus su antstoliu, šis patvirtino, kad su nuteistuoju jis (antstolis) susisiekęs nebuvo (t. 46, b. l. 163–164). Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, jog S. B. siekis sumokėti paskirtą baudą yra deklaratyvus, jis baudą sumokėti vengia. Priešinga išvada negali būti padaryta ir atsižvelgiant į Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktą mokėjimo kvitą, patvirtinantį, jog S. B. sumokėjo dalį jam paskirtos baudos (t. 46, b. l. 184) bei 2019 m. birželio 4 d. darbo sutartį, kurioje S. B. darbo užmokestis nurodytas 560 Eur (t. 46, b. l. 185–187). Nuo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. paskirta bauda, įsiteisėjimo 2017 m. lapkričio 24 d. iki klausimo dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme praėjo dvejų metų laikotarpis, per kurį S. B. vykdymo procesu nesidomėjo ir nedėjo jokių pastangų baudai sumokėti net ir po to, kai pagal jo pateiktus duomenis jo darbo užmokestis padidėjo iki 560 Eur. Todėl jo elgesys, sumokant dalį jam paskirto baudos tik 2020 m. sausio 29 d., t. y. prieš pat skundo, adresuoto Lietuvos apeliaciniam teismui, gavimą, vertinant jį visų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, taip pat neleidžia konstatuoti, kad S. B. nevengia sumokėti jam paskirtos baudos. Nagrinėjamu atveju, nepakeitus S. B. paskirtos baudos į laisvės apribojimą, S. B. neatliktų jam paskirtos bausmės, todėl nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir realūs bausmės tikslai nebūtų pasiekti.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netenkintinas ir alternatyvus S. B. skunde nurodytas prašymas ir į jam skundžiama nutartimi paskirtą laisvės apribojimą neįskaitytina įmokėta paskirtos baudos dalis (200 Eur). Kita vertus, S. B. neužkertama galimybė kreiptis su prašymu į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad sumokėta suma jam būtų sugrąžinta kaip sumokėta nepagrįstai.

11. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir nustačius, kad S. B. vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, S. B. skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir neskundžiama.