- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- Iv-505-423/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00345-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Steponui Špogiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 17 000 Lt (septyniolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo(b.l. 13).
Pareiškėjas savo skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. sausio 3 d. prašymu kreipėsi į Alytaus pataisos namų (toliau Alytaus PN) direktorių dėl perkėlimo į kitą miegamą vietą, tačiau šį prašymą sprendė tik vienas asmuo, todėl pareiškėjas paprašė leisti susipažinti su komisijos posėdžio protokolu. Pareiškėjo prašymas patenkintas nebuvo, jam nebuvo leista susipažinti su privačia informacija apie save. Minėtą atsisakymą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. Pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamento 2012 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 2S-1219 yra tik biurokratinis atsakymas, neišsprendęs pareiškėjo problemos. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus bei fizinį diskomfortą. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė ne tik nepatogumus, bet ir pergyvenimus, nervinę įtampą. Atsakovas savo veiksmais pažeidinėjo įstatymus ir pareiškėjo teises, taip pat nurodė, jog atsakovas turėtų padaryti išvadas ir neriboti pareiškėjo teisės gauti privačią informaciją apie save. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 32-33) bei teismo posėdžio metu nurodė, jog Nuteistųjų paskirstymo komisijos 2012 m. sausio 3 d. posėdžio protokolas Nr. 1 ir visa tarnybinė dokumentacija nebuvo pateikta susipažinti pareiškėjui, kadangi teisės aktai nenumato tokio pagrindo ir galimybės. Informacija yra tarnybinio pobūdžio, susijusi su kitais nuteistaisiais, apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2012m. sausio 17d. raštu Nr. 8-792. Nesuprantamas pareiškėjo reikalavimas priteisti patirtą žalą už nepatogumus, kuriuos patiria jį etapuojant, nes etapuojama pagal pareiškėjo paties prašymus. Todėl šis skundo motyvas yra nepagrįstas. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų teismui nepateikė. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų - neleidžiant susipažinti su 2012m. sausio 3d. Nuteistųjų paskirstymo komisijos posėdžio protokolu. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų ir siekdamas apginti jo nuolat pažeidinėjamas teises, R. K. priverstas kreiptis į teismą, o tuo pačiu turi patirti nepatogumus, pergyvenimus, nervinę įtampą dėl nuolat pažeidinėjamų jo teisių ir teisės aktų reikalavimų. Todėl teismo prašė priteisti 17000 Lt už sistemingai pažeidinėjamas teises, patirtus nepatogumus bei papildomą diskomfortą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus PN) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Alytaus PN pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2012 m. sausio 3 d. kreipėsi į Alytaus PN direktorių, prašydamas pervesti jį į kitą miegamą vietą ir prašė leisti susipažinti su 2012m. sausio 3d. Nuteistųjų paskirstymo komisijos posėdžio protokolu (b.l. 34), tačiau atsakovas 2012 m. sausio 17 d. raštu Nr. 8-792 atsisakė leisti susipažinti su minėtu komisijos posėdžio protokolu (b.l. 4). Pasinaudodamas atsisakymo apskundimo tvarka, pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos, tačiau jam buvo atsakyta, jog atsakovo 2012 m. sausio 17 d. raštas Nr. 8-792 yra pagrįstas (b.l. 3). Pareiškėjas nurodė, jog atsakovui sistemingai pažeidžiant jo teises, jis priverstas kreiptis į teismą dėl teisių gynimo ir pačiam dalyvaujant teismo posėdžiuose jas ginti, taip patiriant nepatogumus, kurie atsiranda jį perkeliant iš Alytaus PN į Kauno tardymo izoliatorių. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jų nepateikė ir atsakovo atstovas, jog pareiškėjui buvo leista susipažinti su 2012 m. sausio 3 d. Alytaus PN Nuteistųjų paskirstymo komisijos posėdžio protokolu Nr. 1 ar jo išrašu toje dalyje, kurioje liečiami pareiškėjo interesai. 2012m. sausio 3d. prašyme esantis pareiškėjo prierašas “atsakymą gavau: 2012-01-18“ ir parašas patvirtina tik aplinkybę, jog pareiškėjas gavo Alytaus PN 2012m. sausio 17d. atsakymą į skundą (b.l. 34). Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovo atstovas.
Nagrinėjamoje byloje pirmiausiai būtina įvertinti Alytaus PN veiksmų – nepateikiant pareiškėjui komisijos posėdžio protokolo išrašo – teisėtumą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kiekvieno asmens teisė gauti privačią informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama. Analogiškos nuostatos dėl asmenų teisės gauti informaciją yra įtvirtintos ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose 2007-08-22 Vyriausybės nutarimu Nr. 875. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyta suteikti informacija laikytina privačia informacija apie pareiškėjo asmenį, kurią turėjo savo žinioje valstybės institucija – Alytaus PN. Tai duomenys, kurie laikytini išimtinai susijusiais su pareiškėju ir ši informacija, pareiškėjo teigimu, jam buvo svarbi, siekiant ginčyti atsakovo atstovų veiksmus. Atsakovo atstovo pateikti argumentai (siekis užtikrinti kitų nuteistųjų teises, jų duomenų apsaugą, kadangi posėdžio metu buvo svarstomi ir kitų nuteistųjų prašymai) nėra pagrįsti jokiais papildomais argumentais, yra nekonkretūs ir nepagrindžiantys asmens teisės ribojimo. Įstatymų nustatyto pagrindo, kaip to reikalaujama Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, nesuteikti informacijos pareiškėjui atsakovo atstovas nepateikė.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Pabrėžtina, kad teismas, kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti kaltininko veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtinę ar neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu). Turi būti priteista tik ta dalis, kuri yra susieta priežastiniu ryšiu tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, bet ne didesnė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis byloje Nr. A556-669/2010).
Vadovaudamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą nustatyti įrodymai nepatvirtina neturtinės žalos atsiradimo fakto bei priežastinio ryšio tarp Alytaus PN pareigūnų veiksmų bei pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų. Teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (pergyvenimų, nervinės įtampos atsiradimo ir pan.), taip pat ir priežastinio ryšio. R. K. argumentai dėl jo patirtos neturtinės žalos yra pagrįsti bendro pobūdžio samprotavimais (b. l. 13), nėra pateikta išsamių įrodymų, kuo konkrečiai pasireiškė pareiškėjo dvasinės kančios, pergyvenimai, nepatogumai jam negalint susipažinti su komisijos posėdyje priimtu sprendimu jo atžvilgiu.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas dirbtinai sudaro jam nepatogumus, dėl etapavimo į teismo posėdžius jis negali pasivaikščioti, bendrauti su kitais nuteistaisiais. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pataisos namų administracija atliko neteisėtus veiksmus ir sukėlė pareiškėjui konkrečius nepatogumus pareiškėjas teismui nepateikė. Pažymėtina, jog etapavimas į teismo posėdį yra teisės aktais reglamentuota procedūra, skirta objektyviai išnagrinėti bylas bei realiai užtikrinti pareiškėjo procesines teises, proceso betarpiškumo, žodiškumo principus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo etapavimas buvo vykdomas nesilaikant įstatymų reikalavimų ar pažeidžiant pateiktas vykdyti teismų nutartis (pareikalavimus) dėl jo pristatymo į teismo posėdžius.
Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatytos visos sąlygos būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, dėl šios priežasties viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.