Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Argumentuoja, kad Aktas nebuvo pagrįstas jokiais tyrimų dokumentais – visi išvardinti dokumentai (šaltiniai, archyvinė medžiaga) nėra sietini su tyrimų atlikimu, kaip jį apibrėžia teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos sritį. Pažymi, kad pareiškėjui nėra aišku, kokie (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos tyrimai buvo atlikti ir kada jie buvo atlikti. Dėl šios priežasties pareiškėjas 2024 m. sausio 12 d. raštu kreipėsi į Departamentą dėl susipažinimo su tyrimų medžiaga ir kita informacija apie (duomenys neskelbtini) dvaro sodybą, tačiau Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės Departamentas neįgyvendino. Vertinimo taryba nuotolinio posėdžio, vykusio 2024 m. gegužės 2 d., metu negalėjo pateikti posėdžio dalyviams informacijos apie (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos atliktus tyrimus ir jų įforminimą.

Pareiškėjas pastebi, kad Įstatymas išskiria tyrimo požymius – apibendrinimą ir dokumentavimą. Dokumentų tvarkymą (dokumentavimą) reglamentuoja Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų tvarkymo taisyklės). Dokumentų tvarkymo taisyklėse imperatyviai nustatyta, kad parengti ir gauti dokumentai turi būti užregistruoti dokumentų registruose, nurodant dokumento datą ir registracijos numerį. Argumentuoja, kad Akto 15 punkte nurodyti šaltiniai ir Akto priedai, kurie de facto nėra pridėti prie Akto, neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nurodytų reikalavimų, keliamų tyrimams, kadangi neatitinka požymių – nekilnojamojo kultūros paveldo specialistų atliktų apibendrinimų, registravimo dokumentų registre. Teigia, kad Akte taip pat nėra nurodytos atliktų tyrimų ataskaitos. Ponų namo vertingosiomis savybėmis vardijami namo architektūriniai elementai visiškai nenurodant, kuo pasireiškia jų vertingumas, tiesiog apibūdinant ponų namo architektūrinius sprendinius, kurie yra būdingi didžiajai daugumai statinių.

Pareiškėjo vertinimu, Aktas nėra paremtas objektyviais duomenimis. Akto 1 priede 5 punkte nurodyta, kad vertingosios savybės yra XIX a. II p., tačiau Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (toliau – ir Išrašas) nurodyta, kad Ponų namų statybos pradžia (duomenys neskelbtini) m., statybos pabaiga (duomenys neskelbtini) m. Atsižvelgiant į Išrašą, Akte nurodytos Ponų namo vertingosios savybės negali būti iš XIX a. II p. bei pastatas (Ponų namas) negali būti priskirtas (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos kompleksui, kadangi statytas daug vėlesniu laikotarpiu. Pareiškėjas pastebi, kad taip pat dr. D. P. vaizdo įraše yra akcentavusi, kad Ponų namas statytas daug vėlesniu laikotarpiu. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos planuose pažymėtų statinių dauguma išnykę, likę statiniai smarkiai pažeisti puvinio. Argumentuoja, kad Vertinimo tarybos menamas statinys „(duomenys neskelbtini) dvaro sodybos ponų namas“ šiai dienai galėjo būti visai neišlikęs (sunykęs, sudegęs, nugriautas, kt.), tačiau Vertinimo taryba, remdamasi nepagrįstomis prezumpcijomis, šiai dienai stovintį ponų namą, statytą (duomenys neskelbtini) m. laikotarpyje, priskyrė 19 a. (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos kompleksui, preziumuojant, kad šis statinys yra menamas „(duomenys neskelbtini) dvaro sodybos ponų namas“, statytas XIX a. II p. Nekilnojamojo kultūros paveldo specialistams yra žinoma, kad „<...> tyrinėjant sodybų struktūrą išlieka didelė paklaidos galimybė <...>“ (Puodžiukienė, D., Istoriniai šaltiniai XVI a. – XX a. pradžios medinės dvarų sodybų architektūros tyrinėjimuose. ACTA ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS /55, 2009). Vertinimo taryba, žinodama galimą paklaidos galimybę, kaip bet kuris apdairus, rūpestingas, atidus nekilnojamojo kultūros paveldo specialistas, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonas, turėjo dėti maksimalias pastangas nustatant, ar Ponų namui turi būti taikomos Įstatymo nuostatos. Tačiau Vertinimo taryba priimdama Aktą rėmėsi spėjimais, kad Ponų namas yra (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos komplekso sudėtinė dalis, neatlikus Įstatyme nustatytų tyrimų bei neturint rašytinių įrodymų. Pažymi, kad Vertinimo taryba neatsižvelgė į Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Apimties aprašas) nuostatas. Vertinimo taryba nenustatinėjo Ponų namo vertybių sunykimo laipsnio, kitų Apimties apraše nurodytų tyrimų, siekiant nustatyti pastato (Ponų namo) amžių, kuris aktualus priskiriant Ponų namą prie (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos komplekso. Teigia, jog aplinkybę, kad Vertinimo taryba susipažino su Išraše nurodyta Ponų namo statybos data patvirtina Akto priedo 3 dokumentas. Taip pat Ponų namo vertingosios savybės buvo nustatinėjamos senomis fotofiksacijomis, darytomis 2021 m. ir 2023 m. 2022 m. liepos 28 d. Statinių būklės tyrimo akte Nr. 22-79-T (toliau – ir Tyrimo aktas) nurodyta, kad Ponų namas avarinės būklės, pagrindinės pastato konstrukcijos, sienų dalys, perdanga yra pažeista puvinio, Ponų namo konstrukcijų būklė neužtikrins saugios pastato eksploatacijos ir pastovumo ilgame laikotarpyje. Iš Tyrimo akto matyti, kad Akto 1 priede nurodytos vertingosios savybės nuolat blogėja bei galėjo Akto priėmimo metu būti visiškai išnykusios. Mano, kad Vertinimo taryba priimant Aktą turėjo vadovautis aktualiomis fotofiksacijomis, kadangi nebuvo rengiamas išvažiuojamasis posėdis.

Argumentuoja, kad Aktas priimtas vadovaujantis neaktualios redakcijos Aprašo nuostatomis. Vertinimo taryba neatliko lyginamosios analizės, lyginant (duomenys neskelbtini) dvaro sodybą nacionaliniame, regioniniame ir (ar) vietiniame kontekste su panašiais objektais, taip pat kitų aktualios redakcijos Apraše įtvirtintų reikalavimų. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. ĮV-59 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. ĮV-150 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.2 papunktyje nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktų projektai, iki šio įsakymo įsigaliojimo pateikti svarstyti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms, svarstomi, prireikus tikslinami, tvirtinami ir registruojami Kultūros vertybių registre pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos teisinį reguliavimą, galiojusį iki šio įsakymo įsigaliojimo. Teigia, kad Vertinimo taryba nuotolinio posėdžio, vykusio 2024 m. gegužės 2 d., metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos klausimas bus nagrinėjamas ne pagal aktualios redakcijos Aprašo nuostatas dėl Įsakymo 2.2 papunktyje nurodytos nuostatos. Įsakymo 2.1 papunktyje nurodyta, kad Įsakymas įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. Vertinimo taryba (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos klausimą pradėjo svarstyti 2023 m. gegužės 18 d. Departamento interneto svetinėje informaciją apie posėdį buvo nurodyta 2023 m. gegužės 12 d. Vertina, kad galimai Vertinimo tarybai 2023 m. gegužės 18 d. akto projektas buvo pateiktas Įsakymui įsigaliojus. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 9 d. raštu kreipėsi į Departamentą dėl 2023 m. gegužės 18 d. akto projekto gavimo Vertinimo taryboje registracijos datos ir numerio pateikimo, tačiau iki skundo pateikimo teismui dienos Departamentas pareiškėjui nepateikė jokios informacijos šiuo klausimu. Pareiškėjas pastebi, kad Įsakyme nereglamentuotas pakartotinis akto projekto tikslinimas, neapibrėžta aktų projektų tikslinimo samprata (kas laikytina ankstesnio akto projekto taisymas, kas nauju akto projekto parengimu). Nurodo, kad Vertinimo taryba (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos klausimą svarstė 2023 m. gegužės 18 d., 2023 m. rugsėjo 7 d., 2024 m. sausio 11 d. bei 2024 m. gegužės 2 d. nuotoliniuose posėdžiuose, vilkindama priimti sprendimą. Įsakymo 2.2 papunktyje nurodytos nuostatos taikymas tikslinant aktų projektus neribotą skaičių, tikėtina, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjui bei kitiems Vertinimo tarybos nuotolinio posėdžio, vykusio 2024 m. gegužės 2 d., dalyviams nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Vertinimo tarybos svarstomu akto projektu bei kita aktualia informacija. Teigia, kad Akto projektas nebuvo paskelbtas departamento interneto svetainėje šalia informacijos apie 2024 m. gegužės 2 d. vykstanti posėdį. Nebuvo vadovaujamasi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų veiklos organizavimo, koordinavimo ir sprendimų kontrolės metodikos aprašo, patvirtinto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. Į-82 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų veiklos organizavimo, koordinavimo ir sprendimų kontrolės metodikos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis, suteikiant suinteresuotiems asmenims galimybę susipažinti su Akto projektu bei pateikti argumentus Vertinimo tarybai dėl teisinės apsaugos taikymo (duomenys neskelbtini) dvaro sodybai.

Paaiškina, kad Vertinimo tarybos savo sprendimus įformina aktais, kurių forma patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446, taip pat vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230 (toliau – ir Akto formos pildymo aprašas).

Akcentuoja, jog Aktu teisinė apsauga (duomenys neskelbtini) dvaro sodybai (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) naujai suteikta nebuvo. Kaip nurodyta Kultūros vertybių registre, (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) Kultūros vertybių registre registruota (duomenys neskelbtini). Seni kodai: Nr. naujai išaiškinamųjų sąraše (duomenys neskelbtini); Nr. laikinosios apskaitos sąraše (duomenys neskelbtini). Dokumentų sąrašo 1 punkte nurodytas įregistravimo Kultūros vertybių registre pagrindas –Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos nutarimas; (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini).

Paaiškina, jog, atsakydamas į pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. prašymą pateikti informaciją, Departamentas 2024 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (13.24 E)2-1372 8 punkte pareiškėją informavo, jog Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dvaro sodybą įrašė į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą. Pagal Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. 1-761 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 straipsnį, nustatantį, kad „į Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašyti bei į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukti objektai, kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, turi būti saugoma, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės“, (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba buvo saugoma, kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2005 m. balandžio 19 d., 3 straipsnio 1 dalimi, visi objektai, saugoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 straipsnį, pripažinti Kultūros vertybių registre registruotomis nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis.

Daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba Kultūros vertybių registre pripažinta registruota nuo (duomenys neskelbtini), o saugoma nuo (duomenys neskelbtini).

Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą buvo saugoma kaip visuma – su jos teritorija ir statiniais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ 1.2 punkte nustatyta, jog, siekdama išsaugoti buvusių dvarų sodybas – istorijos ir kultūros paminklus kaip istorijos, architektūros, parkų meno ir statybos vertybes, istorinės žemėvaldos ir žemėnaudos bei kaimo kraštovaizdžio reliktus, taip pat sudaryti palankias tokių kultūros paveldo objektų funkcionavimo sąlygas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria, jog visuose nuosavybės teisių atstatymo, privatizavimo ir žemės reformos etapuose buvusių dvarų sodybos traktuojamos kaip istoriškai susiformavę kompleksai, kurių vientisumas sudaro kultūrinę jų vertę.

Nurodo, kad pagal Buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 369, 3 punktą dvaro (palivarko) sodyba yra dvaro valdomos teritorijos dalis, skirta gyventi, taip pat kitoms reikmėms (reprezentacinėms, ūkinėms, gamybinėms, rekreacinėms, švietimo). Ją sudaro istoriškai susiformavęs vientisas sodybinės žemės sklypas su visais jame esančiais dvaro įvairios paskirties trobesiais, statiniais, želdiniais, vandens telkiniais, susisiekimo, inžineriniais ir technologiniais įrenginiais, smulkiaisiais architektūros elementais bei dailės kūriniais, taip pat visų nurodytųjų sudėtinių dalių liekanomis ir jų vietomis, sujungtais į teritorinį, funkcinį bei architektūrinį vienetą. Pagal 4 punktą šie nuostatai reglamentuoja visų buvusių dvarų ir palivarkų sodybų, nustatytąja tvarka įrašytų į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašus ir naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, taip pat buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugą. Šių sodybų teritorijos yra saugomos. Jos nustatytos vadovaujantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1988 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 54 „Dėl priemonių parkams - kultūros paminklams išsaugoti ir parkų menui toliau plėtoti“. Pagal 5 punktą Saugomos šios buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų kraštovaizdžio, architektūros, meno bei istorijos vertybės: istoriškai susiformavęs ir išlikęs vientisas sodybos sklypas su visais jame esančiais įvairios paskirties elementais; dvaro laikotarpio arba iki 1940 metų pastatyti vertingi reprezentaciniai, gyvenamieji, rekreaciniai, ūkinės bei gamybinės paskirties pastatai ir statiniai; vertingi dvaro laikotarpio susisiekimo, inžineriniai, technologiniai, irigaciniai ir kiti įrenginiai bei sistemos; vertingi rekreacinių ir ūkinių želdynų kompleksai (parkai bei sodai); vertingi kraštovaizdžio bei gamtos objektai (tvenkiniai, upeliai, gamtinės ir dirbtinės reljefo formos); vertingos mažosios architektūros formos, monumentaliosios dailės kūriniai.

Apibendrina, kad apsauga (duomenys neskelbtini) dvaro sodybai ir jos daliai – Ponų namui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) taikoma nuo (duomenys neskelbtini).

Argumentuoja, kad skunde niekaip nepagrįsta, kaip pilna apimtimi prašomas panaikinti Aktas yra susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, kokias pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir kaip konkrečiai jis pažeidžia. Daro išvadą, jog skunde pareiškėjas nepagrindė savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, teisinių pasekmių, kurias sukėlė skundžiamas Aktas.

Vertina, kad skundo reikalavimas panaikinti Aktą visa apimtimi neatitinka nei logikos, nei teisingumo principo. Atkreipia dėmesį, jog, kaip nurodyta Akto 3 punkte, taip pat (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos Kultūros vertybių registro išraše, kompleksinį kultūros paveldo objektą (Įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas) – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) sudaro šios kompleksinės dalys, atskiri Kultūros vertybių registre registruoti Kultūros paveldo objektai – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos ponų namas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos kumetynas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos arklidė-vežiminė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos svirnas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos senosios kapinės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)).

Nurodo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos Ponų name – gyvenamajame name (unikalus numeris Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini)), pareiškėjui nuosavybės teise priklauso buto (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis. Kitos buto (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys priklauso G.B.ir H.M. Tuo tarpu kiti butai, esantys (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos ponų name (pastate – gyvenamajame name (unikalus numeris Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini)): butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono savivaldybei; butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – S. S.; butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) –T. G., I. L. ir V. S. Akcentuoja, jog pareiškėjas neturi jam nuosavybės ar kita valdymo teise priklausančių patalpų kitose (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos kompleksinėse dalyse: (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos kumetyne (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos arklidėje- vežiminėje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos svirne (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)).

Vertina, jog Akto 7 punkte nurodytos kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos vertingosios savybės (objekto teritorijos planavimo sprendiniai – plano struktūra, tūrinė erdvinė kompozicija, kurią sudaro Š dalyje esanti reprezentacinė zona su ponu namu ir kumetynu, nuo jos kelio trasa atskirta R dalyje buvusi ūkinė zona su arklide-vežimine, ŠV dalyje esančiu svirnu bei P V teritorijos dalyje įkurtomis senosiomis kapinėmis; buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos – namo vieta; kluono vieta; pirmo ūkinio pastato vieta; antro ūkinio pastato vieta; trečio ūkinio pastato vieta; ketvirto ūkinio pastato vieta; žemės ir jos paviršiaus elementai - susiformavęs sodybos teritorijos reljefas; želdynai ir želdiniai – Š-V krypties medžių alėja vedanti senųjų kapinių link, pavieniai lapuočiai medžiai sodybos centrinėje dalyje; upės, natūralūs vandens telkiniai ir hidrotechniniai įrenginiai – kūdrų sistema; faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius – (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba nuo XVIII a. pab. iki pat XX a. 4 dešimt, priklausė dvarininkų P. giminei. (duomenys neskelbtini) dvaro žemių, sudarytame (duomenys neskelbtini) m. daug dėmesio skirta suformuotiems želdiniams ir vandens sistemoms. Gali būti, kad sodybos detalizavimas susijęs su turtingu ir įspūdingu sodo ir kitų želdinių sutvarkymu. Paskutiniu valdytoju greičiausiai buvo S. P. (7-(duomenys neskelbtini)). XX a. paskutiniame dešimtmetyje dvaro sodybos pastatuose įsikūrė įvairios privačių asmenų šeimos), taip pat Akto 2-5 priedai „Į kompleksą įeinančio objekto duomenys“, nustatantys kompleksinių dalių – kumetyno, arklidės-vežinimės, svirno, senųjų kapinių – vertingąsias savybes, akivaizdu, nėra niekaip susijusios su pareiškėjo interesais.

Konstatuoja, jog skunde niekaip nepagrįsta, kaip Aktas, kurį pareiškėjas siekia panaikinti pilna apimtimi, susijęs su jo teisėmis ir teisėtais interesais, kokias ir kaip konkrečiai pareiškėjo teises jis pažeidžia. Akcentuoja, kad pareiškėjas, prašo panaikinti Aktą visa apimtimi ir dėl nekilnojamojo turto, kuris jam nepriklauso nuosavybės teise ir nėra jo valdomas jokiais kitais pagrindais. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-431-2009 nurodė, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas pagal įstatymus sukuria tam tikras teises ir pareigas, yra teisės taikymo aktas, t. y. administracinis aktas, ginčas dėl kurio panaikinimo priskiriamas administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, vertina, kad pareiškėjo prašymo patenkinimas turės įtakos visų žemės sklypų, kito nekilnojamojo turto savininkų, valdytojų, neįtrauktų į teisminį ginčą, teisėms ir pareigoms.

Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio 4 dalį teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, o pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktą sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-1205/2013 suformavo praktiką, kad ginčyti nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos aktus gali ne bet kas, o tik asmenys, kurių nekilnojamasis turtas patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritoriją ir tik dėl jiems nuosavybės teise priklausančio turto.

Atkreipia dėmesį, kad skundas šiuo atžvilgiu parengtas netinkamai ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai – pareiškėjas nesiaiškino, kokie ir kieno valdomi sklypai patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją, kokie ir kieno valdomi nekilnojamojo turto vienetai yra suformuoti šio kultūros paveldo objekto teritorijoje ir dvaro sodybą sudarančiose kompleksinėse dalyse.

Paaiškina, jog pagal Departamento sudarymų vertinimo tarybų nuostatų 33 punktą vertinimo tarybų sprendimai įforminami nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktais, kurių forma patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. JV-446. Vertinimo tarybos nuomone, priešingai, nei teigiama skunde, Aktas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimus: Aktas parengtas vadovaujantis Akto formos pildymo aprašo reikalavimais, atitinka formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. JV-446, Aktas priimtas remiantis Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje, Pavyzdiniuose nuostatuose. Departamento sudarymų vertinimo tarybų nuostatuose nustatyta procedūra, Akte yra nurodyta jo apskundimo tvarka (Akto 16 punktas), jis yra pasirašytas. Vertinimo tarybos sprendimo motyvai bei pagrindimas teisės aktų nuostatomis yra pateikti Vertinimo tarybos 2024 m. gegužės 2 d. posėdžio protokolo Nr. VT6-13 išraše.

Nurodo, kad pagal Pavyzdinių nuostatų 35 punktą posėdžio protokolo forma turi atitikti Dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V- 117 „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus. Pagal Pavyzdinių nuostatų 35.5 papunktį protokole nurodomas priimtas sprendimas, balsavimo rezultatai, atskirosios vertinimo tarybos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikštos, taip pat Kriterijų apraše nurodyti kriterijai, lėmę sprendimo priėmimą, balsavimo rezultatai ir jų pagrindimas bei informacija apie tyrimus, kuriais nustatytas nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumas. Vertinimo tarybos nuomone, Vertinimo tarybos 2024 m. gegužės 2 d. posėdžio protokolo Nr. VT6-13 šį reikalavimą atitinka.

Atkreipia dėmesį, kad apie Aktą pareiškėjas buvo informuotas Departamento Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (12.24-V)2V-1044, kuriame papildomai nurodyta, jog Vertinimo tarybos sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Tai pareiškėjas ir padarė pateikdamas skundą teismui. Minėtame rašte taip pat yra pateikta Kultūros vertybių registro nuoroda (https://kvr.kpd.lt/) bei paaiškinta, kaip Aktą galima rasti Kultūros vertybių registre – „į paieškos laukelį įvedus unikalų kodą: (duomenys neskelbtini)“.

Paaiškina, kad Departamentas 2024 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (13.24 E)2-1372 pareiškėjui 4 punkte nurodė, jog, „atsakydami į prašymą pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) dvaro sodybai taikomą teisinę apsaugą, nurodant NKPAĮ 8 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus, kuriuos atitinka (duomenys neskelbtini) dvaras. Taip pat pateikti dokumento, kuriame nustatyta (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos didelė mokslinė, istorinė ar kultūrinė reikšmė, kopiją bei nurodyti Departamento suteiktą minėto dokumento registracijos numerį bei datą. Informuojame, kad, atsižvelgiant į NKPAJ 9 straipsnį, (duomenys neskelbtini) dvaro sodybai yra taikoma nekilnojamųjų kultūros vertybių pradinė apsauga. Visi į Kultūros paveldo registrą įrašyti objektai atitinka NKPAJ 8 straipsnio, 8 dalyje nustatytus kriterijus. Dokumentas, kuriame nustatyta (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos didelė mokslinė, istorinė ar kultūrinė reikšmė yra Aktas“.

Pažymi, kad Vertinimo tarybos 2024 m. gegužės 2 d. posėdžio protokolo Nr. VT6-13 išrašo 2 lape nurodyta, jog „vienas iš (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos gyventojų paprašė Vertinimo tarybos įvertinti (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teisinės apsaugos taikymo tikslingumą. Asmuo klausė, ar tikrai šiam objektui būtina teisinė apsauga, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, apsauga yra taikoma tik didelę, išskirtinę mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę turintiems objektams? <...> Vertinimo tarybos pirmininkė J.P. atsakė, kad tyrimai buvo atlikti, vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašu ir nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte yra nurodyti šaltiniai. Dėl išskirtinę mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę turinčių objektų, pirmininkė pasisakė, kad yra nacionalinę, išskirtinę mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę turinčių objektų, kurie gali būti unikalūs, bet yra ir vietinės reikšmės kultūros paveldo objektų ir pagal Kriterijų aprašą, Vertinimo taryba turi šiuos objektus įvertinti kaip vietinio reikšmingumo lygmens objektus, esančius tam tikroje teritorijoje. Tai ir buvo atlikta“.

Nurodo, jog vadovaujantis Akto formos pildymo aprašo 41 punktu, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto pagrindinės dalies 15 punkte, dėstant šio punkto papunkčiais, šio aprašo 23 punkto nustatyta tvarka pateikiamos bibliografinės nuorodos į šaltinius (tyrimų ataskaitas, rankraščius, dienoraščius, abrisus, schemas, žemėlapius, planus, nuotraukas, jų negatyvus ir kitą archyvinę medžiagą) bei literatūrą (monografijas, studijas, straipsnius ar kitas publikacijas). Komplekso atveju pagrindinės dalies 15 punkte pateikiamos šaltinių ir literatūros bibliografinės nuorodos, susijusios su kompleksą sudarančiais objektais. Pagal Akto formos pildymo aprašo 23 punktą bibliografinės nuorodos sudaromos vadovaujantis Lietuvos standartu LST ISO 690:2010 „Informacija ir dokumentavimas. Bibliografinių nuorodų ir informacijos išteklių citavimo gairės“ (tapatus ISO 690:2010). Bibliografinių nuorodų sąrašas pateikiamas abėcėline tvarka, atsižvelgiant į rašmenis ir tos kalbos abėcėlinę tvarką. Pirmiausia pateikiamos bibliografinės nuorodos lietuvių kalba ir lotyniškais rašmenimis. Kitų kalbų padėtis tokiame sąraše nustatoma abėcėline tvarka pagal kalbos pavadinimą (lietuvių kalboje).

Daro išvadą, kad tai, kad Akto 15 punkto 15.1-15.7 papunkčiuose nurodyti šaltiniai ir literatūra, įskaitant skunde nurodomą Lietuvos dvarų enciklopediją (15.4 papunktis) ir magistro baigiamąjį darbą „Sakralinių ir memorialinių objektų architektūra Lietuvos dvarų sodybose“ (15.7 papunktis) atitinka Akto formos pildymo aprašo 41 punktą, į juos buvo atsižvelgta Vertinimo tarybai priimant sprendimą.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir daro išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad vertinant vertinimo tarybos aktų pagrįstumą, laikoma, kad sprendimą dėl kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių nustatymo ir teritorijų ribų apibrėžimo gali priimti ir pagrįsti ne bet kas, o tik kvalifikuoti, turintys atitinkamą teisės aktuose nustatytą kompetenciją atestuoti specialistai ir mokslininkai.

Vertina, kad pareiškėjas su skundu nepateikė Vertinimo tarybos sprendimą paneigiančių įrodymų, specialistų arba ekspertų išvadų, kaip tai konstatuota aukščiau nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Pažymi, jog dr. D.P. nėra atlikusi išsamios (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos ir jos kompleksinių dalių analizės pagal Kriterijų aprašo reikalavimus bei surašiusi išvados, tokia išvada su skundu nebuvo pateikta teismui ir Vertinimo tarybai. Skunde nurodyti nesutikimo su ginčijamu sprendimu argumentai nepaneigia Vertinimo tarybos narių pateiktų vertinimų ir išvadų. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių ginčo sprendime kompetentingų specialistų padarytas išvadas.

Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju komplekso ir jo kompleksinių dalių vertingosios savybės ir apibrėžtos teritorijos ribos nustatytos remiantis fotofiksacija (Akto pridedamas dokumentas Nr. 1 „Fotofiksacijas“, 114 nuotraukų), ikonografija (Akto pridedamas dokumentas Nr. 4 „Ikonografija“, 7 lapai; pridedami), taip pat šaltiniais ir literatūra (archyvine medžiaga, tyrimų ataskaitomis, publikacijomis ir kt.), nurodytomis Akto 15.1-15.7 papunkčiuose.

Daro išvadą, kad Vertinimo tarybų aktų pagrindimas fiksavimo tyrimais, publikacijomis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose aprobuotą praktiką. Pažymi, jog pats pareiškėjas į bylos medžiagą nėra pateikęs jokios specialiosios literatūros šaltinių, publikacijų, tyrimų ataskaitų, paneigiančių Aktu nustatytas (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos ir jos kompleksinių dalių vertingąsias savybes.

Argumentuoja, kad reikalavimo prie vertinimo tarybos aktų pridėti šaltinių nenumato nei Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. ĮV-446, kuriuo patvirtinta akto forma, nei Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo, patvirtintas Departamento direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230, 7 punktas.

Teigia, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba, kaip kompleksinis objektas, yra užfiksuota 1848 m., 1898 m., 1914 m. ir 1928 m. istoriniuose planuose, kurie yra pateikti Akto pridedame dokumente Nr. 4 „Ikonografija“ (Ikonografija Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4). Paaiškina, kad Ponų namo chronologija nustatyta pagal tyrimų duomenis, būdingą XIX a. II pusės medinių dvarų sodybų struktūrą, architektūros ypatybes bei analogus (pvz., analogiškos dekoro stilistikos ir to paties laikotarpio yra išlikęs Vadaktėlių dvaro sodybos, Panevėžio r., ponų namas), istorinius planus (Akto 15.3, 15.5, 15.6 ir kt. papunkčiuose nurodyti šaltiniai ir literatūra), taip pat paremta (duomenys neskelbtini) m. datuotomis istorinėmis nuotraukomis, publikuotomis laikraštyje „Kurjer Wilenski“ (5 lape), kuriose prie šiandien išlikusio (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos namo įsiamžino jo valdytojai ((duomenys neskelbtini)). Papildomų argumentų suteikia duomenys apie paskutinių šios sodybos savininkų, dvarininkų P. giminės istoriją, kuri liudija, kad XIX a. pab. dvaras jau priklausė S.P.(daugiau žr. Czeslaw Malewski, Rodziny szlacheckie na Litwie w XIX wieku. Powiaty lidzki, oszmiahski i wilenski [Bajorų giminės Lietuvoje XIX a. Lydos, Ašmenos ir Vilniaus pavietai], Warszawa 2016. Puslapyje (duomenys neskelbtini): Spis wielkich wtascicieli ziemskich powiatu wilehskiego okolo 1885 r. [Didžiųjų žemės valdų savininkų Vilniaus paviete sąrašas, apie 1885 m.]: 68. P. S., s. L., maj. (duomenys neskelbtini) [P.S., L. sūnus, (duomenys neskelbtini) dvaras]). Kapinėse, kurias įrengė P. giminė, išlikę kapai datuojami – 1900 m., 1914 m. (Akto 5 priedas „Į kompleksą įeinančio objekto duomenys“), taigi, ten palaidotųjų (duomenys neskelbtini) dvaro gyventojų gyvenimo istorija siekia XIX a. II p. Akivaizdu, kad XIX a. II p. (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje ponų namas turėjo stovėti.

Teigia, kad valstybės įmonės Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazė nėra tas šaltinis, kuris tiksliai nurodo pastato statybos datą. Neaišku, kuo remiantis yra nurodyta Ponų namo statybos pradžios ir pabaigos data. Pastebi, pagal Registrų centro taikomą principą, jeigu nėra žinoma tiksli statybų data, pastatams nustatomas orientacinis statybos laikas – (duomenys neskelbtini) m. (turint omenyje pastatus, kurie buvo pastatyti iki (duomenys neskelbtini) m.) ir po (duomenys neskelbtini) m.

Teigia, kad nors patys dvaro sodybos pastatai galėjo buvo tvarkomi, perstatomi ar pan., tačiau tai nemenkina viso komplekso vertės: visi istoriškai susiklostę dvaro sodybos elementai yra vertingi. Dvaro savininko namas visada yra pagrindinis sodybos pastatas, svarbiausias tūrinės erdvinės struktūros akcentas ir XIX a. II pusės (duomenys neskelbtini) ponų namas tai reprezentuoja. Vertina, kad nėra abejonių, kad šis konkretus namas yra kompleksinė dvaro sodybos dalis, taip pat, jis atitinka tokio tipo paveldo objektams taikomą amžiaus cenzą (pagal Kriterijų aprašo redakcijos, galiojusios iki 2023 m. gegužės 1 d., 7.4 papunktį amžiaus cenzas vertintiniems mitologinio, architektūrinio, urbanistinio, želdynų, inžinerinio, memorialinio, dailės, kultūrinės raiškos vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms yra daugiau nei 50 metų).

Nurodo, kad vadovaujantis Akto formos pildymo aprašo 39.2 papunktį kiekviena vertingoji savybė išdėstoma atskira pastraipa, kurios gale dedamas kabliataškis bei laikomasi šių reikalavimų: toliau eilės tvarka pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo priedo punktuose pateiktą vertingųjų savybių grupavimą pateikiama reikalinga vertingųjų savybių grupė, dedamas trumpas brūkšnys ir paryškintu šriftu vienu arba keliais žodžiais įvardinama vertingoji savybė, nurodant jos charakteringus bruožus ir ypatybes (pvz., kultūrinis sluoksnis, planinė erdvinė struktūra ir kt.), parenkant jos skaitinę formą (pvz., pylimas arba pylimai), bei skliausteliuose pateikiant šią informaciją: trumpą vertingosios savybės aprašymą (apimtis, jos pokyčiai, dalių skaičius, išmatavimai), jos būklę (išlikimas, nustatyti sužalojimai, naujadarai ir kiti veiksniai, keliantys grėsmę autentiškumui ar jam pakenkę), nuorodas į susijusius Akto priedus (jų numeriai, kurie vienas nuo kito atskiriami kableliais) ir vertingosios savybės aprašymo datą metų tikslumu. Skliausteliuose pateikiamos dalys skiriamos kabliataškiu ir pradedamos rašyti mažąja raide. Kiekvienos dalies paskutiniame sakinyje taškas nededamas (pvz., 7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – kultūrinis sluoksnis su archeologiniais radiniais (sudarytas iš 25-75 cm storio miškožemio ir smėlio sluoksnio; visa teritorija apardyta prieš 30-40 m. sodinant pušyną; TRP, 14; 2010 m.); arba – 7.1.3.3. įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos –granitinis antkapinis paminklas su reljefiniu kryžiumi ir atminimo tekstu „1881 AMŽINA. ATILSI. USZ. DUSIE. ANTONA“ (-; būklė gera; FF Nr. 1, 2, 3; 2003); arba – 7.1.3.1. planavimo sprendiniai – dvaro sodybos ir sakralinių statinių komplekso planinė erdvinė kompozicija (-; nepakitusi; TRP, FF Nr. 13, 15, 21; 2010 m.).

Paaiškina, jog Departamentas vykdė projektą „Kultūros paveldo apsaugos procesų optimizavimas bei kultūros vertybių registro funkcionalumų gerinimas, siekiant teikti efektyvesnes paslaugas“, projekto kodas Nr. 10.1.3-ESFA-V-918-01-0011 (toliau – ir Projektas Nr. 10.1.3-ESFA-V- 918-01 -0011). Viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Kultūros paveldo akademija“, vykdydama Departamento ir akademijos 2019 m. vasario 28 d. sutartį Nr. Vš-27, 2022 m. vasario 21 d. raštu Departamentui pateikė (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą. Departamento komisija 2022 m. kovo 10 d. posėdžio protokolu Nr. 16-3 nutarė akto projektą priimti.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą, vadovaujantis Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų veiklos organizavimo, koordinavimo ir sprendimų kontrolės metodikos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2021 m. kovo 18 d. įsakymu, Departamentas pateikė svarstyti Vertinimo tarybai. Svarstymui gavus Vertinimo tarybos akto projektą, tuometinė Vertinimo tarybos sekretorė J. G.Dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje parengė 2023 m. balandžio 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. LR-344 „Dėl Vertinimo tarybos 2023-05-18 posėdžio darbotvarkės derinimo“, kuriame pateiktai Vertinimo tarybos darbotvarkei rezoliucija „Darbotvarkę derinu. Apie apsaugos suteikimą kompleksinėms dalims informuoti nekilnojamųjų daiktų savininkus / valdytojus“ pritarė Projekto Nr. 10.1.3-ESFA-V-918-01-0011 Vertinimo tarybos funkcijų veiklos koordinatorė A. K.

Vertina, kad byloje skundžiamas Vertinimo tarybos akto projektas Vertinimo tarybai buvo pateiktas svarstyti iki naujos redakcijos Kriterijų aprašo įsigaliojimo 2023 m. balandžio 1 d., todėl pareiškėjo argumentas šiuo klausimu yra nepagrįstas.

Paaiškina, jog Vertinimo tarybos sekretorės J.M. SMS žinute pareiškėjas 2024 m. kovo 19 d. informuotas, jog kpd.lrv.lt svetainėje, skiltyje „Šeštosios vertinimo tarybos darbotvarkės“ paskelbta, kad balandžio 18 d. bus svarstomas (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos klausimas. SMS žinutėje taip pat nurodyta, jog akto projektas bus paskelbtas 2024 m. balandžio 3 d. 2024 m. balandžio 12 d. SMS žinute pareiškėjas informuotas, jog dėl kvorumo nesusidarymo svarstymas perkeltas į 2024 m. gegužės 2 d. Daro išvadą, kad, priešingai, nei teigiama skunde, Vertinimo tarybos akto projektas buvo paskelbtas viešai ir pareiškėjas turėjo galimybę su juo susipažinti. Iki 2024 m. gegužės 2 d. Vertinimo tarybos posėdžio pareiškėjas dėl to, kad nori, tačiau neturi galimybės susipažinti su Vertinimo tarybos aktu, į Departamentą ar Vertinimo tarybos sekretorę nesikreipė.

Paaiškina, kad Vertinimo taryba yra specializuota, svarsto Kultūros vertybių registre registruotų objektų apskaitos dokumentus (nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktus), kurie buvo parengti pagal Projektą Nr. 10.1.3-ESFA-V-918-01-0011. Vertinimo taryba, kurios nariai yra ilgametę patirtį sukaupę nekilnojamojo kultūros paveldo tyrėjai ir ekspertai, yra įgaliota svarstyti nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos dokumentų projektus, kuriais tikslinamos ir (ar) nustatomos architektūrinio, urbanistinio, inžinerinio, želdynų, dailės, istorinio, memorialinio, archeologinio pobūdžio vertingosios savybės. Priimdami sprendimus, Vertinimo tarybos nariai vadovaujasi savo profesinėmis žiniomis, kompetencija bei Projekto Nr. 10.1.3-ESFA-V-918-01 -0011 įgyvendinimo metu surinktų duomenų apie Lietuvos dvarų sodybas lyginamuoju kontekstu, taip pat Pavyzdiniais nuostatais, Departamento sudaromų vertinimo tarybų nuostatais ir Kriterijų aprašu.

Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos apskaitos dokumentacija patikslinta, atsižvelgiant į Kriterijų aprašo redakcijos, galiojusios iki 2023 m. gegužės 1 d., 22 ir 23 punktus: objektas vertintas atsižvelgiant į panašių to paties reikšmingumo lygmens objektų lyginamąjį kontekstą bei reikalavimą atrinkti tiek ir tokių objektų, kad būtų užtikrintas atitinkamo reikšmingumo vertingųjų savybių pobūdžio ar pobūdžių pakankamo pavyzdžių kiekio išsaugojimas. Minėtina, kad 1989 m. buvo užregistruota 3342 Lietuvoje buvusių dvarų ir palivarkų sodybų, jų fragmentų ir žinomų vietų (Ričardas Stulpinas, Sodybinių ansamblių perspektyvinės pritaikymo schemos pirmojo etapo rezultatai. Architektūros paminklai Nr. 13, 1993). Šiuo metu Kultūros vertybių registre yra įrašyta 220 dvarų sodybų ir 269 dvarų sodybų fragmentų, t. y., apie 15 proc. nuo 1989 m. identifikuotų tokio pobūdžio objektų (Kultūros vertybių registro duomenų suvestinė, https://paveldas.maps.arcgis.com/apps/dashboards/8a25e9761ecd4c9a8eed34129cfD4598).

Nurodo, kad įvertinus šio paveldo objekto išsaugojimo galimybes, (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos apskaitos dokumentuose nustatytos vertingosios savybės (mediniai elementai) turėtų būti išsaugomos kaip tipas, o tai sudaro galimybes jų keitimui į analogiškus naujus (t. y., nekeliami reikalavimai jų konservavimui ar restauravimui).

Paaiškina, kad pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149, 34 punktą vienas Vertinimo tarybos akto egzempliorius kartu su vertinimo tarybos posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas patvirtinti vertinimo tarybos aktą, protokolu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo vertinimo tarybos sprendimo priėmimo dienos turi būti perduotas Kultūros vertybių registro tvarkytojui, o kitą egzempliorių kartu su kitais vertinimo tarybų veiklos dokumentais Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugo vertinimo tarybų sudarytojai. Pagal Departamento sudaromų vertinimo tarybų nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2019 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. Į-279, 34 punktą vertinimo tarybos akto ir jo priedų duomenys užpildomi Kultūros vertybių registro duomenų bazėje, o popierinį akto originalą pasirašo posėdžiui pirmininkavęs vertinimo tarybos pirmininkas arba jam nesant – jo pavaduotojais. Popierinis vertinimo tarybos akto originalo egzempliorius kartu su vertinimo tarybos posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas patvirtinti vertinimo tarybos aktą, protokolu ir posėdžio garso įrašu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo vertinimo tarybos sprendimo priėmimo dienos turi būti perduotas už Kultūros vertybių registro tvarkymą atsakingam skyriui, kuris šiuos dokumentus kaupia tvarko ir perduoda į Departamento archyvą.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-2346/2011 išaiškino, kad Departamentas atlieka tik duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkciją, tačiau nepriima sprendimų dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių įregistravimo Kultūros vertybių registre ar jų reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijos ribų apibrėžimo. Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenustato teisės ir pareigos Departamentui kontroliuoti ar revizuoti vertinimo tarybos priimtų sprendimų, Departamentui taip pat nesuteikta teisė tikrinti vertinimo tarybos akto pagrįstumo ir nevykdyti tarybos priimtų sprendimų, t. y. neatlikti jam pavestų registratoriaus funkcijų.

Daro išvadą, kad į Vertinimo tarybų sudėtis įeina kvalifikuoti nekilnojamo kultūros paveldo specialistai, kurie yra kompetentingi svarstyti apsaugos reikalingumo nekilnojamosioms kultūros vertybėms, vertingųjų savybių patikslinimo arba nustačius, kad kultūros paveldo objektas ar vietovė yra sunykę, sunaikinti ar kitaip prarastos jų vertingosios savybės, apsaugos nereikalingumo klausimus. Administracijos atstovai neįeina į Vertinimo tarybų sudėtis, todėl pabrėžia, kad Administracija minėtų tarybų priimamiems sprendimams įtakos neturi.