Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant ieškovei R. A., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu nebuvo susituokusi, kartu gyveno trumpą laiko tarpą, 2012 m. gruodžio 20 d. jiems gimė dukra A. A., atsakovas tėvystės neneigė, pripažino, pateikdamas notariškai patvirtintą pareiškimą Civilinės metrikacijos skyriui, Austėja yra jo dukra, atsakovas nuo 2013 m. liepos 1 d. kartu nebegyvena, išlaikymo vaikui neteikia. Kadangi vaiko tėvai kartu negyvena, ieškovė prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą kartu su ja. Nurodo, kad gyvena tėvų namuose, jai yra išskirtas atskiras kambarys, tėvai jai padeda prižiūrėti dukrą, materialiai remia. Atsakovas darbingas turi galimybę teikti materialinį išlaikymą vaikui. Ieškovė teigia, kad vaiko poreikiams būtina skirti 350 Eur per mėnesį, dėl to iš atsakovo prašo priteisti vaiko išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad dukters materialiniai poreikiai yra sveikatos priežiūra, maitinimas, apranga, lavinimas. Paaiškino, kad pati skiria apie 200-250 Eur per mėnesį, ji nedirba, tačiau gauna draudimo išmoką po 214 Eur, jai padeda tėvai skirdami po 100 Eur per mėnesį.

Atsakovui Ž. B. ieškinio ir jo priedų nuorašai įteikti asmeniškai, atsiliepimo į pareikštą ieškinį jis nepateikė.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius šioje byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad mažametės A. A., gimusios 2012 m. gruodžio 20 d., gyvenamosios vietos nustatymas su mama R. A., atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Išvadoje nurodoma, kad R. A. šeima nėra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimo ar nepriežiūros. Nurodoma, kad R. A. gyvena nuomojame vieno kambario bendrabučio tipo bute, (duomenys neskelbtini) jos materialinė padėtis sunki, ji nedirba, registruota darbo biržoje, jos pajamas sudaro tik kas mėnesį gaunama 15 eurų dydžio išmoka už vaiką, pagal išgales ją remia tėvai, duomenys apie Ž. B. materialinę padėti nėra žinomi.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. A. patvirtino, kad su vaiko tėvu atsakovu Ž. B. gyveno trumpai, kartu nuomavosi butą, tik gimus vaikui buvo susipykę ir išsiskyrę, vėliau susitaikė, iš pradžių atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo, nupirkdavo sauskelnių ir kitų būtinų dalykų, lankydavo vaiką, tačiau po savo tėvo mirties to nebedaro ir su vaiku nebendrauja, nuo 2013 m. liepos 15 d. prie vaiko išlaikymo nebeprisideda. Ieškovė paaiškino, kad prieš teismo posėdį skambino atsakovui, apie teismo posėdį jam yra žinoma, atvykti jis atsisakė. Taip pat ieškovė nurodė, kad šiuo metu su tėvais nebegyvena, nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad gyventi mieste šiuo metu jai patogiau, nes dukra lanko darželį, o ji pati darbo biržos yra siunčiame į mokymus. Įsiskolinimą už vaiko išlaikymą ji paskaičiavo po 150 eurų per mėnesį, atsižvelgiant į tuo laikotarpiu turėtas faktines išlaidas vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į šiuo metu reikalingas faktines 350 eurų per mėnesį išlaidas vaiko išlaikymui, ieškovė prašo pusė šios sumos, t. y. 175 Eur, priteisti iš atsakovo.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovė patvirtino savo pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad ieškovės R. A. materialinė padėtis yra itin sunki, tačiau ji į socialinės paramos skyrių dėl pašalpos skyrimo dar nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad R. A., gimusi (duomenys neskelbtini), ir atsakovas Ž. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra susituokę, kartu gyveno trumpą laiko tarpą, šalims 2012 m. gruodžio 20 d. gimė dukra A. A.. Atsakovas Ž. B. pripažino tėvystę. Atsakovas įrašytas vaiko tėvu notaro patvirtinto pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo pagrindu. Šalys nuo 2013 m. liepos 15 d. kartu nebegyvena. Šiuo metu ieškovė nuomojasi vieno kambario bendrabučio tipo būstą su daliniais patogumais, esantį (duomenys neskelbtini). Mažametė A. A. pradėjo lankyti darželį, ieškovė registruota darbo biržoje, siekia įsidarbinti, jos materialinė padėtis itin sunki. Atsakovas Ž. B. vaiko auginti nepadeda, išlaikymo vaikui neteikia, su vaiku nebendrauja, ryšių su juo nepalaiko.

Atsakovui Ž. B. ieškinio ir jo priedų kopijos įteikti asmeniškai, apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai. Atsakovas byloje pareikštų reikalavimų neginčijo, juos paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad apie vykstantį teisminį procesą ir byloje pareikštus reikalavimus jam yra žinoma, su vaiku ryšių jis neketina palaikyti, išlaikymo teikti nenori. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas su juo ryšių nepalaiko, o pareiga išlaikyti vaiką yra imperatyvi ir nepaneigiama, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, padarius išvadą, kad jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti dukters A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas šio reikalavimo neginčijo, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo neprašė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu vaikas yra mažametis, nuo gimimo gyvena su motina, šio aplinkybės patvirtina, kad su motina jį sieja glaudus emocinis ryšys. Ieškovės šeima nėra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimo ar nepriežiūros. Ieškovei vaiką padeda prižiūrėti ir išlaikyti jos tėvai, t. y. dukters seneliai. Vaiko tėvas mažametės gyvenime nedalyvauja. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius nustatė, kad vaikui gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Taigi byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, mažametės šalių dukters A. A., gimusios 2012 m. gruodžio 20 d., gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. A. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl išlaikymo vaikui

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį dėl prašomo išlaikymo vaikui ir jo dydžio nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko ir savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio teismui neišdėstė. Šios aplinkybės nėra kliūtis bylos nagrinėjimui. Siekiant užtikrinti prioritetinę vaiko teisių apsaugą, teismas atsakovo materialinę padėti nustatė, remdamasis registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra. Sodros duomenimis atsakovas nedirba. Tačiau nustatant atsakovo turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Byloje nepateikta duomenų patvirtinančių, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės ar kitų aplinkybių neturi galimybės dirbti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus. Teismas vertina, kad galimybė susirasti savo amžių atitinkantį darbą atsakovui šiuo metu nėra ribota, o sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atsakovas dėjo maksimalias pastangas papildomam ar geriau apmokamam darbui rasti, tačiau dėl objektyvių priežasčių susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą atsakovui surasti nepavyko. Teismas priimdamas sprendimą taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumo lygį. Tokiu atveju, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio, vertinamos vaiko interesų naudai.

Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad mergaitė gyvena su motina, kurios materialinė padėtis yra itin sunki. Iš bylos duomenų matyti, kad ji vaiku rūpinasi tinkamai, sulaukia pagalbos iš savo tėvų, stengiasi įsidarbinti ir sukurti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, mažametė pradėjo lankyti darželį. Ieškovė pateikė prašymą dėl socialinės pašalpos, šiuo metu jos mėnesinės pajamos sudaro apie 15 eurų, kiekvieną mėnesį, be kita ko, ji patiria 30 eurų išlaidų vien tik būsto nuomai, materialinę pagalbą jai ir jos vaikui teikia jos tėvai (vaiko seneliai). Teismui pateikti duomenys, kad vaiko būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia 350 eurų, iš jų apie 150 eurų maistui, apie 100 eurų drabužiai, avalynė, vitaminai vaistai, higienos prekės apie 50 eurų, lavinimo priemonės 50 eurų. Teismo vertinimo šios išlaidos nėra neprotingai didelės, neproporcingos vaiko poreikiams, juolab, kad vaikas yra itin mažo amžiaus, spartaus augimo laikotarpyje, lanko darželį, dėl to visos išlaidos teismo vertinimo yra adekvataus, protingo dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 380 eurų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo mažesnio išlaikymo, įvertinus tai, kad atsakovas turi galimybes dirbti ir uždirbti bent jau minimalią mėnesinę alga, kurios mažiau nei pusę turėtų skirti vaikui, teismas neturi pagrindo mažinti prašomo priteisti vaiku išlaikymo dydžio. Juolab, kad jau minėta, jog aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės ir jos atstovo argumentais, jog prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnametei šalių dukrai, t. y. 175 Eur per mėnesį, yra pakankamas minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai periodinėmis kiekvieną mėnesį mokamomis 175 Eur dydžio išmokomis, pripažįstant, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir vaiko tėvų turtinės padėties pusiausvyrą.

Ieškovė, patikslinusi reikalavimą teismo posėdžio metu, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 400 EUR išlaikymo dukrai įsiskolinimą, susidariusį už trejų metų laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo dienos, skaičiuojant po 150,00 Eur už kiekvieną mėnesį (150,00 x 3 x 12 = 5400). Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo 2013 m. liepos 15 d. atsakovas dukrai išlaikymo neteikia, duomenys paneigiantys šią aplinkybę teismui nepateikti, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra teisėti, pagrįsti, todėl tenkinami. Iš atsakovo Ž. B. priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai A. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. liepos 27 d. iki vaiko pilnametystės bei 5 400 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimas už trejus metus (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba (b. l. 4, 5). Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 176,50 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, šios išlaidos valstybės naudai turi būti priteistos iš atsakovo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat turi būti priteistas 225 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo (175 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) ir jo įsiskolinimo (5 400 Eur x 3 proc.) priteisimo bei 41 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš viso 266 Eur žyminio mokesčio ir 3,48 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, teismas atsižvelgia, kad byloje surinkti įrodymai apie šalių turtinę padėtį rodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra iš esmės geresnė už ieškovės turtinę padėtį, atsakovo šiuo metu nedirba, jokio nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, jis, kaip ir ieškovė, turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovo pajamos ir turtinė padėtis rodo, kad jis objektyviai negali sumokėti valstybei visų bylinėjimosi išlaidų (269,48 Eur), o priverstinis šių bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį bei neigiamai atsilieptų atsakovo vaiko teisėms ir interesams, nes bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš atsakovo akivaizdžiai sutrukdytų atsakovo išlaikymo vaikui teikimą. Esamomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad yra teisinga, protinga ir sąžininga pripažinti, kad išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių nurodytų priežasčių, todėl atsakovas iš dalies atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, priteisiant iš atsakovo 50 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidų ir 50 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, t.y. žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. A., gimusiai 2012 m. gruodžio 20 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. liepos 27 d. iki vaiko A. A. pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš Ž. B., asmens kodas 5 400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo dukrai A. A., gimusiai 2012 m. gruodžio 20 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Vaiko A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš dalies atleisti atsakovą Ž. B. nuo bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Priteisti iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.