Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams E. N., I. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariato ieškinį atsakovei E. J. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

3. Atsakovės sūnus I. J. 2021 m. kovo 31 d. pasipriešino policijos pareigūnams bei rankoje turėtu metaliniu plaktuku keturis kartus sudavė per galvą policijos pareigūnui G. N. ir jį sužalojo. Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-133-830/2022 pripažino, kad I. J. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje nurodytą veiką nepakaltinamumo būsenos, atleido I. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, paskyrė jam ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2021-10-06 – 2021-11-05 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-223/2021 nustatyta, kad I. J., kaltinamam baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymu, konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – nediferencijuota šizofrenija, su ryškėjančiu defektu emocijų, mąstymo, valios sferose, dėl ko jis negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti. Šiuo metu I. J. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – nediferencijuota šizofrenija, su ryškėjančiu defektu emocijų, mąstymo, valios sferose, dėl ko jis negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti.

4. Ieškovo tvirtinimu, atsakovė yra žalą ieškovui padariusio I. J., kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos, motina; ji gyveno kartu su I. J. ir žinojo apie tokią sūnaus būklę, tačiau nesiėmė reikiamų priemonių pripažinti jį neveiksniu, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnį, 6.268 straipsnio 4 dalį, 6.283 straipsnį privalo atlyginti ieškovui išlaidas, susijusias su sveikatos sužalojimu.

5. Pilnametis fizinis asmuo, kuris nėra pripažintas neveiksniu arba ribotai neveiksniu, neatsako už žalą, padarytą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 6.268 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūną sužalojęs I. J. baudžiamojoje byloje yra pripažintas nepakaltinamu, tačiau žalos padarymo metu jis nebuvo civilinio proceso tvarka pripažintas neveiksniu. I. J. dėl psichikos ligos negalėjo valdyti savo veiksmų, todėl nėra jo kaltės ir jis neatsako už padarytą žalą. CK 6.268 straipsnyje yra nustatytos specialiosios teisės normos, numatančios galimybę atlyginti tokių asmenų padarytą žalą.

6. Pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį gali atsirasti esant šioms sąlygoms: 1) žalą padarė asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo; 2) atlyginti žalą gali būti įpareigoti tik šioje įstatymo normoje nurodyti, kartu su žalą padariusiu asmeniu gyvenantys, asmenys; 3) šie asmenys žinojo apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu.

7. CK 6.268 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų atsakomybės už žalą pagrindas yra jų pačių kaltė. Įstatymo nuostata šiuo atveju yra ta, kad kartu su psichikos liga sergančiu asmeniu gyvenantys jo artimieji turi būti rūpestingi. Pripažinus psichiškai nesveiką asmenį neveiksniu, pareiga atlyginti jo padarytą žalą tenka globėjui ar prižiūrinčiai institucijai, tuo tarpu nepasirūpinus, kad toks asmuo būtų pripažintas neveiksniu, atsirastų galimybė išvengti galimo žalos atlyginimo. Dėl to įstatymo normoje nurodytų asmenų nepasirūpinimas, kad psichikos ligonis būtų pripažintas neveiksniu, gali būti pagrindas įpareigoti juos atlyginti psichikos ligonio padarytą žalą. Pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalies normos dispoziciją teismas gali priimti tokį sprendimą, nustatęs, kad šie asmenys dar iki žalos padarymo žinojo ir suvokė asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad jis būtų pripažintas neveiksniu.

8. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje civilinėse bylose dėl fizinių asmenų pripažinimo neveiksniais tam tikrose srityse aiškinama, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio vienas iš objektų – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; kt.).

9. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai psichikos sutrikimą turintis asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus.

10. Atsakovė teigia, jog ji neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl sūnaus pripažinimo neveiksniu nuo 2012 m. Ji neneigė, jog jos sūnus serga psichine liga, tačiau jis pastoviai lankosi pas gydytojus, geria vaistus, jis yra ramaus būdo ir visiškai neagresyvus. Be to, nurodė, kad kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu užima daug laiko. Dokumentus ruošti ji pradėjo gerokai iki 2021 m. kovo mėnesio, bet dėl karantino viskas užtruko. Į teismą dėl sūnaus neveiksnumo kreipėsi 2021 m. vasario mėnesį.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki 2021 m. kovo 31 d. įvykio I. J. jokios baudžiamojo poveikio priemonės niekada nebuvo taikytos – jis niekada nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, jam niekada nėra taikytos priverčiamosios medicinos priemonės. Iš baudžiamosios bylos Nr. M1-133-830/2022 duomenų matyti, kad I. J. praeityje buvęs aktyvus moksleivis – sportavęs, dalyvavęs užklasinėje veikloje, olimpiadose. I. J. gerai mokęsis, po mokyklos baigimo įstojęs ir beveik 3 metus mokęsis (duomenys neskelbtini), tačiau mokslus turėjęs nutraukti dėl sveikatos problemų. Atsakovė visą laiką nuo 2012 m. rūpinosi sūnumi, vežiojo jį pas gydytojus, siekdama nustatyti diagnozę, rūpinosi jo gydymu, pirkdavo gydytojų paskirtus vaistus. Atsakovė į bylą pateikė sveikatos priežiūros specialistų, kaimynų, artimųjų surašytas I. J. charakteristikas, kuriose jis apibūdinamas kaip ramus, taikaus būdo asmuo. Byloje nėra duomenų apie I. J. agresyvų elgesį, jo smurto proveržius, išskyrus 2021 m. kovo 31 d. Tokių duomenų nepateikė iš ieškovas. Pažymėtina, kad I. J. 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1983-956/2021 yra pripažintas neveiksniu, jam nustatyta nuolatinė globa ir jo globėja bei turto administratore yra paskirta E. J.. Atlikus ekspertizę civilinėje byloje, nebuvo konstatuotas I. J. pavojingumas visuomenei. Taigi, teismas pripažįsta, kad net ir pripažinus I. J. neveiksniu, jo gyvenamoji vieta nepasikeitė, I. J. nebuvo ir nėra izoliuotas nuo visuomenės, gydymas taip pat liko ambulatorinis, agresijos priepuolis buvo vienkartinio pobūdžio, galimai dėl sugedusių dantų sukelto skausmo. Be to, atsakovė dėl sūnaus pripažinimo neveiksniu į teismą kreipėsi dar 2021 m. vasario mėnesį.

12. Įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, būdama I. J. motina, dėjo visas pastangas, vežiojo sūnų pas gydytojus, rūpinosi jo sveikata, pats I. J. nebuvo pripažintas pavojingu visuomenei, o 2021 m. kovo 31 d. įvykis buvo atsitiktinis ir daugiau nebepasikartojo, į tai, kad dar 2021 m. vasario mėnesį atsakovė kreipėsi į teismą dėl sūnaus pripažinimo neveiksniu, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė atsakovės kaltės, o pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį asmenų atsakomybės už žalą pagrindas yra jų pačių kaltė. Todėl ieškovo ieškinys yra atmetamas.

13. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovę E. J. byloje atstovavo advokato padėjėja A. Levinienė pagal 2021-12-13 leidimo-pavedimo sutartį ir 2021-12-13 atstovavimo sutartį, tačiau atsakovė nagrinėjamoje byloje nepateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir išlaidų detalizacijos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas nesprendžiamas.

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą I. J., tačiau į bylą yra pateikta Advokato Anatolij Šichovcov kontoros 2021-08-31 atstovavimo sutartis bei 2021-08-31 leidimo-pavedimo sutartis, iš kurių matyti, kad atstovaujamas yra I. J.. Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas nėra pateiktas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

15. Be to, teismas pažymi, jog 2021 m. gruodžio 9 d. patikslintu ieškiniu ieškovas pakeitė atsakovą ir vietoj I. J. atsakove įtraukė E. J.. Iki minėtos datos byloje yra 2021 m. rugpjūčio 31 d. pinigų mokėjimo kvitas už suteiktas teisines paslaugas I. J. 100 Eur sumai, todėl šios išlaidos priteisiamos I. J. iš ieškovo.

16. Kadangi ieškinys yra atmetamas, iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei – 23,62 Eur (CPK 88, 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 291008610, 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 291008610, 23,62 Eur (dvidešimt tris eurus 62 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.