Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2010-10-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1374-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-19
Bylos Nr.
2A-1374-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
AB Lietuvos
Kategorijos
  • 15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1374-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 15.3.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieškovo atstovei N. S. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui AB Lietuvos paštas dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. B. 2010-01-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2009-12-28 įsakymą Nr. P-762 nepagrįstu bei panaikinti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo ir grąžinti ieškovą į AB Lietuvos paštas Pasiuntinių pašto skyriaus pasiuntinio, vairuojančio automobilį, pareigas, bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant pagal atsakovo pateiktus duomenis apie ieškovo darbo užmokestį. Ieškovas nurodė, kad nuo 2006-01-13 dirbo AB Lietuvos pašto Pasiuntinių pašto skyriaus Greitojo pašto poskyryje pasiuntiniu, vairuojančiu automobilį. Per visą dirbtą laiką nėra gavęs drausminių nuobaudų, atsakovo klientai buvo patenkinti ieškovo darbu ir vertina jį teigiamai. Atsakovas paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą už nemandagų elgesį su interesantais 2009-12-09 biuro pastate „Green hall“. Atsakovas, paskirdamas drausminę nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad 2009-12-09 kilusiame konflikte atsakovo klientai tiesiogiai nedalyvavo. Atsakovas neteisingai pažeidimą vertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, įvykio aplinkybes ištyrė šališkai, turėdamas iš anksto ketinimą atleisti ieškovą iš darbo, kadangi ieškovas yra darbuotojų profesinės sąjungos narys. Atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą, neatsižvelgė į ankstesnį darbuotojo darbą, todėl paskirtoji drausminė nuobauda yra per griežta ir neadekvati.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas, atlikdamas darbo pareigas, 2009-12-09 prie pastato „Green hall“ esančioje stovėjimo aikštelėje pastatė automobilį ne tam skirtoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius pastato apsaugos darbuotojų atžvilgiu, parodė jiems įžeidžiantį gestą ranka. Teismas konstatavo, jog neteisėtu, nemandagiu ir įžeidžiančiu elgesiu darbo metu ieškovas ne tik pažeidė DK 228 straipsnio numatytas bendrąsias darbuotojų pareigas dirbti dorai ir sąžiningai, bet ir konkrečius pareigybės nuostatų reikalavimus, t.y. tai, jog pasiuntinių pašto skyriaus pasiuntinys, vairuojantis automobilį, turi gebėti kultūringai ir informatyviai aptarnauti klientus. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovo ankstesnis darbas neturi reikšmės veikos kvalifikacijai kaip darbo drausmės pažeidimo. Teismas, vertindamas ieškovo elgesį ir jo pasekmes, atsižvelgė į tai, kad darbdavys AB Lietuvos paštas yra gerai žinomas visuomenei. Tuo tarpu neteisėtas, nemandagus ir įžeidžiantis ieškovo elgesys 2009-12-09 buvo matomas ne tik „Green hall“ pastato apsaugos darbuotojams, bet ir galėjo būti žinomas neapibrėžtam visuomenės ratui, kadangi darbuotojas vilkėjo darbo drabužius su darbdavio simbolika, o automobilis buvo pažymėtas darbdavio skiriamaisiais ženklais. Teismas padarė išvadą, jog, nors ieškovą sudrausminę apsaugos darbuotojai nebuvo AB Lietuvos paštas klientais tiesiogine prasme, tai niekaip nepateisina ieškovo netoleruotino elgesio vykdant darbo funkcijas. Atsižvelgęs į drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, į darbuotojo kaltę, teismas padarė išvadą, kad paskirtas ieškovui atleidimas iš darbo nelaikytinas aiškiai per griežta nuobauda, o tai, kad D. B. ilgai dirbo pas atsakovą ir anksčiau neturėjo drausminių nuobaudų, liudytojų parodymai, kad ieškovas gerai atlikdavo savo darbą, savaime neįrodo, kad jam yra paskirta nuobauda neproporcinga padarytai veikai. Teismas nenustatė, kad ieškovui būtų paskirta drausminė nuobauda dėl jo dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje. Teismas taip pat laikė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo elgesys gali būti laikomas įprasta darbo praktika dirbant AB Lietuvos pašte, kadangi nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad darbdaviui būtų žinomi kiti pasiuntinių pašto darbuotojų padaryti KET pažeidimai ar nemandagaus elgesio atvejai ir kad jie darbdavio būtų toleruojami.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas D. B. prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai išplėtė AB Lietuvos paštas „kliento“ sąvoką, į ją įtraukdamas ir UAB SBA koncerno apsaugos darbuotojus, dėl ko netinkamai aiškino ir pritaikė LR pašto įstatymo nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo elgesys atitiko DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkto numatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį. Pagal ieškovo pareigybės aprašymą, patvirtintą AB Lietuvos paštas generalinio direktoriaus 2009-02-26 įsakymu, ieškovas yra atsakingas už AB Lietuvos paštas tiesioginių klientų, su kuriais atsakovas yra sudaręs pašto paslaugų teikimo sutartis aptarnavimą, t.y. pasiuntinys priima, veža, tvarko apskaitą ir įteikia pasiuntinių pašto siuntas gavėjui pagal jam paskirtą ir patvirtintą AB Lietuvos paštas klientų aptarnavimo maršrutą. 2009-12-09 ieškovas atvyko į „Green hall“ pastatą su tikslu vykdyti savo darbo funkcijas, t.y. suteikti pašto paslaugas tiesioginiam atsakovo klientui UAB „Viešųjų ryšių partneriai“, įsikūrusiam minėtame pastate. Savo darbo pareigas ieškovas atliko tinkamai, laikydamasis DK ir pareigybės aprašymo nuostatų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovo darbo funkcijų pobūdis yra specifinis, t.y. aptarnauti konkrečius tiesioginius AB Lietuvos paštas klientus, o ne apskritai interesantus ar lankytojus plačiąja prasme. Dėl šios priežasties ieškovo elgesys kilusio konflikto su UAB koncerno SBA apsaugos darbuotoju pastato „Green hall“ stovėjimo aikštelėje nėra susijęs su tinkamu darbo pareigų atlikimu ir mandagiu bei informatyviu AB Lietuvos paštas klientų aptarnavimu. Kilęs konfliktas ir ieškovo elgesys konflikto metu neįtakojo AB Lietuvos pašto paslaugų teikimo tiesioginiam atsakovo klientui UAB „Viešųjų ryšių partneriai“. UAB koncernas SBA nėra tiesioginis atsakovo klientas ir ieškovas nebuvo įpareigotas teikti AB Lietuvos paštas paslaugų, todėl lankytojo ir interesanto sąvokos DK 235 straipsnio prasme neįeina į LR pašto įstatyme apibrėžtą siuntėjo sąvoką. Teismas neatsižvelgė į tai, jog darbdavys, skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pažeidė DK 238 straipsnio drausminės nuobaudos parinkimo taisykles. Ieškovas AB Lietuvos pašte dirbo ilgą laiką, prieš tai jam nebuvo skirtos jokios drausminės nuobaudos, darbo funkcijas atliko tinkamai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui drausminę nuobaudą atsakovas skyrė negavęs ieškovo pasiaiškinimo dėl pažeidimo aplinkybių. Tuo tarpu atsakovas ir jo administracijos darbuotojai buvo iš anksto suderinę ketinimą ieškovą atleisti iš darbo. Teismas taip pat nenustatė, jog ieškovui drausminė nuobauda būtų paskirta dėl jo dalyvavimo profesinėje sąjungoje, nors bylą nagrinėjant teisme, apklausti liudytojai detaliai nurodė, kaip pasikeitė darbo sąlygos, santykiai su darbdaviu, kai ieškovas ir kiti darbuotojai tapo AB Lietuvos paštas profesinės sąjungos nariais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB Lietuvos paštas prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės teisės normas, laikėsi Lietuvos teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Įstatymas siaurinamai neapibrėžia „kliento“ ir „interesanto“ sąvokų. Šios sąvokos kiekvienu konkrečiu atveju vertinamos individualiai, priklausomai nuo darbdavio vykdomos veiklos, teikiamų prekių/paslaugų pobūdžio. Atsakovas yra sudaręs pašto paslaugų teikimo sutartį su UAB koncernas SBA, todėl šis juridinis asmuo, kurio darbuotojų atžvilgiu ieškovas elgėsi neleistinai, yra AB Lietuvos paštas klientas. Atsakovas yra suinteresuotas geros pašto siuntos paslaugų kokybės ir jas teikiančių darbuotojų reputacijos formavimu, pašto paslaugų reklamavimu, naujų potencialių klientų pritraukimu, geros bendrovės įvaizdžio visuomenėje formavimu, todėl siekdamas šių tikslų darbdavys pareiginėse instrukcijose įtvirtino atitinkamų nuostatų visumą, o ieškovo atlikti veiksmai darbo funkcijų vykdymo metu su minėtais reikalavimais yra nesuderinami. Teismas įvertino faktą, kad ieškovas nėra gavęs drausminių nuobaudų, tačiau tai nepaneigia įvykdyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo fakto bei nėra pagrindas konstatuoti paskirtą nuobaudą esant neproporcinga darbo drausmės pažeidimui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovė apeliacinį skundą iš esmės palaikė ir prašė jį tenkinti, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nuo š.m. spalio 5 d. įsidarbino kitame darbe, prašė jo į darbą pas atsakovą negrąžinti, bet pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nustatyti, jog ieškovo darbo sutartis su atsakovu nutraukta teismo sprendimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: atsakovo Pasiuntinių pašto skyriaus darbuotojų 2009-10-27 pareiškimas AB „Lietuvos pašto“ darbuotojų profesinei sąjungai (b.l. 124) ir 2005-08-11 sutartis tarp VĮ Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto ir UAB koncerno „SBA“ (b.l. 133-134).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo D. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas apskųstajam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. B. dirbo pas atsakovą AB Lietuvos paštas Pasiuntinių pašto skyriaus Greitojo pašto poskyryje pasiuntiniu, vairuojančiu automobilį. Atsakovo generalinio direktoriaus 2009-12-28 įsakymu Nr. P-762 (b.l. 7) ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už tai, kad jis, eidamas darbo pareigas, 2009-12-09 prie pastato „Green hall“ esančioje stovėjimo aikštelėje pastatė automobilį ne tam skirtoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius pastato apsaugos darbuotojų atžvilgiu, parodė jiems įžeidžiantį gestą ranka. Ieškovas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, tvirtino, kad jis darbo drausmės nepažeidė ir darbo pareigas vykdė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovui buvo skirta pagrįstai, nes jis savo elgesiu šiurkščiai pažeidė darbo drausmę (DK 235 str. 2 d. 1 p.) ir padarė darbdaviui didelę žalą, ieškinį atmetė. Ieškovas su tokia teismo išvada nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus iš esmės laiko pagrįstais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-669/2005; 2007-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-560/2007; 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-393/2009 ir kt.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t.y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje, o nurodytas pareigas sukonkretina ir detalizuoja kiti teisės aktai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal šį straipsnį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šiurkščiu, t.y. itin netoleruotinu, kvalifikuojamas darbo pareigų pažeidimas, darbo teisiniuose santykiuose pripažįstamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-117/2010). Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas būtų padaręs darbo drausmės pažeidimą, kvalifikuotiną šiurkščiu, t.y. būtų šiurkščiai pažeidęs tiesiogiai jo, kaip Pasiuntinių pašto skyriaus Greitojo pašto poskyrio pasiuntinio, vairuojančio automobilį, darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatas arba kitaip šiurkščiai nusižengęs darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad neteisėtu, nemandagiu ir įžeidžiančiu ieškovo elgesiu darbo metu buvo pažeistos bendrosios DK 228 straipsnyje numatytos darbuotojų pareigos - dirbti dorai ir sąžiningai, bei konkretūs AB Lietuvos pašto Pasiuntinių pašto skyriaus pasiuntinio, vairuojančio automobilį, (ieškovo) pareigybės nuostatai – gebėti kultūringai ir informatyviai aptarnauti klientus. Tokią išvadą teismas padarė plačiąja prasme aiškindamas „kliento“ sąvoką ir taip pripažindamas, jog pastatą „Green hall“ aptarnaujančios įmonės UAB koncerno SBA apsaugos darbuotojas, dalyvavęs konflikte su ieškovu, patenka į „kliento“ sąvoką ir ieškovo elgesys kilusio konflikto metu atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį, kaip neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovo elgesys 2009-12-09 vykusio konflikto su apsaugos darbuotoju biuro pastate „Green hall“ metu nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas bendrųjų darbuotojų pareigų ir ieškovo pareigybės nuostatų pažeidimu, nes ieškovo veiksmai nebuvo susiję su tiesioginių jo darbo pareigų vykdymu. Darbdavys darbuotojui negali taikyti drausminės atsakomybės už netinkamą ne darbo pareigų vykdymą, nes drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t.y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Nagrinėjamu atveju pagal ieškovo pareigybės aprašymą (b.l. 36-37) ieškovas yra atsakingas už atsakovo tiesioginių klientų, su kuriais AB Lietuvos paštas yra sudaręs pašto paslaugų teikimo sutartis, aptarnavimą, t.y. priima, veža, tvarko apskaitą ir įteikia pasiuntinių pašto siuntas gavėjui (pareigybės nuostatų 10 p.). Tokias pareigas ieškovas vykdė ir 2009-12-09, kai atvyko į „Green hall“ pastatą suteikti pašto paslaugas atsakovo klientui „Viešųjų ryšių partneriai“, įsikūrusiam šiame pastate. Savo darbo funkcijas šio kliento atžvilgiu ieškovas atliko tinkamai, laikydamasis DK ir pareigybės aprašymo, ko neneigia ir atsakovas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog ieškovo darbo funkcijų pobūdis yra aptarnauti konkrečius tiesioginius AB Lietuvos paštas klientus, o ne apskritai interesantus ar klientus plačiąja prasme. Dėl to ieškovo elgesys kilusio konflikto su UAB koncerno SBA apsaugos darbuotoju „Green hall“ pastato stovėjimo aikštelėje metu negali būti laikomas netinkamu ieškovo darbo pareigų atlikimu ar nemandagiu bei neinformatyviu atsakovo klientų aptarnavimu, kurį ieškovas privalėjo vykdyti pagal savo pareigybės aprašymą. Minimas konfliktas ir ieškovo elgesys šiuo atveju niekaip neįtakojo AB Lietuvos paštas paslaugų teikimo tiesioginiam pastarojo klientui UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ kokybės. UAB SBA koncernas nebuvo tiesioginiu atsakovo klientu konkrečiu atveju ir ieškovas nebuvo įpareigotas teikti jam atsakovo paslaugų. Pažymėtina, jog byloje apskritai nėra įrodyta, jog minimas koncernas yra atsakovo klientu, nes nėra patikimų įrodymų, jog apeliacinės instancijos teismui pateikta 2005-08-11 sutartis (b.l. 135-136) yra galiojanti (sutarties 5.1 punktas), o savo atsiliepime atsakovas šios aplinkybės nenurodė (b.l. 27-31), jos nepatvirtina ir koncerno budėtojo tarnybinis pranešimas (b.l. 38) bei saugos tarnybos vadovo raštas (b.l. 39). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė tiesiogiai jo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatas arba kitaip šiurkščiai nusižengė darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo išplėtė AB Lietuvos paštas „kliento“ sąvoką, į ją įtraukdamas ir UAB SBA koncerno apsaugos darbuotojus, netinkamai išaiškino minėtas DK nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo, už kurį buvo pritaikyta griežčiausia drausminė nuobauda. Dėl to teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Be to DK 238 straipsnyje nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama skiriant darbuotojams drausmines nuobaudas už darbo drausmės pažeidimus ir šie kriterijai suteikia darbdaviui galimybę individualizuoti skiriamos nuobaudos rūšį, tačiau skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui. Dėl to konstatavus, kad ieškovas nepadarė tokio nusižengimo, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, jam negalėjo būti skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 136 str. 3 d. 2 p.), nes tokia nuobauda neatitinka nei DK 238 straipsnyje nustatytų kriterijų – anksčiau ieškovas dirbo gerai, jokių drausminių nuobaudų neturėjo, iš esmės pripažino savo netinkamų veiksmų faktą ir kaltę, jo veiksmai nesukėlė sunkių pasekmių (bent jau tokių įrodymų byloje nėra), nei adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui.

Nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 str.). Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 297 str. 4 d.). Aplinkybes, reikšmingas DK 297 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų. Nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko šioje teisės normoje nustatytą pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą, o tokių priežasčių nenustatęs – DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytą gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-178/2005; 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-333/2006; 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-231/2007 ir kt.).

Ieškiniu ieškovas D. B. , pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu, prašė grąžinti jį į ankstesnįjį darbą pas atsakovą. Ieškovo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nuo š.m. spalio 5 d. įsidarbino kitame darbe, prašė jo į darbą pas atsakovą negrąžinti, bet pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nustatyti, jog ieškovo darbo sutartis su atsakovu nutraukta teismo sprendimu. DK 297 straipsnio 4 dalyje suformuluotos nuostatos, kurių pagrindu galima neteisėto darbo sutarties nutraukimo fakto konstatacija, kartu pripažįstant, kad darbuotojas negali būti grąžinamas į darbą dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į šios nagrinėjamos bylos konkrečias faktines aplinkybes, yra galima šią įstatymo nuostatą taikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 2 str. 7 d.): neteisėtai atleistą ieškovą grąžinus į darbą jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, nes byloje nustatyta, jog jau realiai egzistuoja aplinkybės, kurios eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbą pas darbdavį ir produktyviai bei saugiai dirbti – ieškovas priklausė atsakovo darbuotojų profesinei sąjungai, kurioje aktyviai dalyvavo, ir dėl to, jo įsitikinimu, jis buvo atleistas iš darbo, ką patvirtino byloje apklausti liudytojai E. L. ir V. K. bei darbuotojų pareiškimas (b.l. 124). Taigi faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovą grąžinus į darbą jam palankios darbo sąlygos nebus sudarytos, o konfliktinė situacija, kurios dalyviu yra ir ieškovas, turės įtakos darbui. Be to ir pats ieškovas jau nebeišreiškia pageidavimo į grįžti į darbą pas atsakovą. Dėl to yra pagrindas taikyti alternatyvų, t.y. DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą, ieškovo pažeistų darbo teisių gynimo būdą - pripažinti AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2009-12-28 įsakymą Nr. P-762 ir ieškovo D. B. atleidimą iš darbo pas atsakovą AB Lietuvos paštas Pasiuntinių pašto skyriaus pasiuntinio, vairuojančio automobilį, pareigų nuo 2009 m. gruodžio 31 d. neteisėtais, laikyti, kad D. B. atleistas iš darbo teismo sprendimu nuo 2010 m. spalio 19 d. DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2009-12-21) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2010-10-19), skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pagal atsakovo pateiktą pažymą (b.l. 63), kurioje vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 109,50 Lt, vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 1920,80 Lt, viso priteistina 18710,70 Lt vidutinio darbo užmokesčio už 9 mėnesius ir 13 darbo dienų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis. Nustačius, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškovo ieškiniui iš esmės tenkinti – kad jis yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 str.), ieškinys tenkinamas (CK 1.5 str., CPK 185 str.).

Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 561,32 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (paduodant apeliacinį skundą ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą) ir 17,75 Lt pašto išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 80 str. 4 d., 83 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n usprendžia:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti:

Pripažinti AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2009-12-28 įsakymą Nr. P-762 ir ieškovo D. B. atleidimą iš darbo pas atsakovą AB Lietuvos paštas Pasiuntinių pašto skyriaus pasiuntinio, vairuojančio automobilį, pareigų nuo 2009 m. gruodžio 31 d. neteisėtais. Laikyti, kad D. B. atleistas iš darbo teismo sprendimu nuo 2010 m. spalio 19 d. DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Priteisti iš atsakovo AB Lietuvos paštas (įmonės kodas 121215587) ieškovo D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 18710 (aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus dešimt) litų 70 centų vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2009-12-21) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2010-10-19).

Priteisti iš atsakovo AB Lietuvos paštas (įmonės kodas 121215587) valstybei 561 (penkis šimtus šešiasdešimt vieną) litą 32 centus žyminio mokesčio ir 17 (septyniolika) litų 75 centus pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėHenrichas Jaglinskis