Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimą dėl M. R. atžvilgiu priimto Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino žemės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžio pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnyba (buvęs Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, pagrindu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydamas spręsti klausimą dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino žemės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžio M. R. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino žemės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendis, bylos Nr. 11 Kls 3/21, kuris įsiteisėjo 2021 m. balandžio 2021 m. balandžio 1 d., dėl sunkinančiomis aplinkybėmis įvykdytos vagystės plėšimo būdu, kuriuo M. R. paskirta 731 dienos (2 metų) laisvės atėmimo bausmė už tai, kad jis 2019 m. sausio 14 d. apie 15.00 val., neteisėtai būdamas liudytojai W. priklausančio sodo, esančio (duomenys neskelbtini), pavėsinėje, kai jį į ją įžengė, jis gulėjo ant sofos. Kai liudytoja vokiečių kalba papriekaištavo nuteistajam, kad jis įsilaužė į jos pavėsinę, ir pareikalavo jo išeiti, M. R. anglų kalba bandė jai paaiškinti, kad jis yra benamis bei neturi pinigų, ir reikalavo ,,Money“. Nors liudytoja padavė jam dešimties eurų banknotą, jam to neužteko ir jis reikalavo daugiau pinigų, tuomet liudytoja norėjo savo mobiliuoju telefonu paskambinti policijai, o M. R. greitu rankos judesiu šį telefoną išplėšė iš jos rankų ir jo nebeatidavė, nors liudytoja kelis kartus pareikalavo grąžinti. Siekdamas užsitikrinti sėkmingą pabėgimą iš pavėsinės, M. R. pagriebė peilį, kurio geležtės ilgis buvo ne mažesnis nei 10 cm, ir iš anksto parodydamas jį liudytojai, atitinkamais gestais nurodė jai palikti atviras duris, kad jis galėtų pro jas pabėgti, taip siekdamas sau pasilikti iš liudytojos atimtą mobiliojo ryšio telefoną. Teisiškai nuteistojo M. R. elgesys vertinamas kaip sunkinančiomis aplinkybėmis įvykdyta vagystė plėšimo būdu. Taikomi teisės aktai: Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalis, 250 straipsnio 2 dalies Nr. 1 2-oji alternatyva ir 3 dalis, 252 straipsnis. Nuteistasis M. R. nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vokietijos Federacinės Respublikos Nuirupino prokuratūros pateiktame liudijime nurodyta, kad nuteistasis M. R. iki 2022 m. vasario 8 d. yra atlikęs 201 dieną laisvės atėmimo bausmės, bausmės pabaigos data nenurodyta, kadangi M. R. nėra sulaikytas.

Nuteistasis M. R. teismo posėdžio metu prašė netenkinti teikimo ir atisakyti pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino žemės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendį, kadangi jis jau yra atlikęs vieną trečdalį jam paskirtos bausmės. Iki nuosprendžio priėmimo buvo suimtas, kadangi Vokietijoje neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau po nuosprendžio paskelbimo jį paleido, jokie kiti įpareigojimai ar kardomosios priemonės jam nebuvo paskirti, savo lėšomis grįžo į Lietuvą, po to, dar kartą buvo nuvykęs į Vokietiją, kur dirbo oficialiai. Nuo vasario mėnesio dirba sandėlininku (duomenys neskelbtini) gatvėje, augina mažą vaiką. Dokumentų apie bausmės atlikimą neturi, kadangi jie liko Vokietijoje.

Nuteistojo M. R. gynėja advokatė Violeta Naujokienė teismo posėdžio metu nurodė, jog nepakanka duomenų, kurių pagrindu būtų pripažintas ir vykdomas Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino žemės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendis, reikėtų patikėti nuteistojo paaiškinimu apie tai, kad jis jau atliko 7 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. trečdalį bausmės Vokietijoje ir buvo paleistas. Nors duomenų nuteistasis nepateikė, tačiau juo netikėti nėra pagrindo. Be to, po paleidimo nuteistasis buvo išvykęs į Vokietiją, ten dirbo, buvo tikrintas policijos pareigūnų, tačiau jo nesulaikė ir nesuėmė..

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą tenkinti, įvertinus iš Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos gautą atsakymą, sprendimas priimtas tinkamai, jau yra įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau - Pamatinis sprendimas), Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymą Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1, 73, 121, 122, 342 straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo bei kodekso papildymo 365⁵ straipsniu 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymą Nr. XII-1325, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9¹ straipsnio ir kodekso priedo pakeitimo 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymą Nr. XII-1324, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 109 straipsnio ir kodekso 3 priedo pakeitimo 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymą Nr. XII-1323, Vokietijos Federacinė Respublika – tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis) perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) nuosprendį kartu su liudijimu pripažinti M. R. atžvilgiu priimą Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino žemės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendį ir bausmę vykdyti Lietuvos Respublikoje.

M. R. nusikalstamos veikos padarymo metu bei iki jam skirto suėmimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, teismo posėdžio metu tai patvirtino ir pats nuteistasis, be to, Vokietijoje jis neturi jokių socialinių ryšių, ir nors teismo posėdžio metu nurodė, jog po jo atžvilgiu priimto nuosprendžio oficialiai dirbo Vokietijoje, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė nei teismo posėdžio metu, nei teismui paskelbus prašymo nagrinėjime pertrauką. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis M. R. užaugo Lietuvoje, kur įgijo ir aukštąjį išsilavinimą, čia gyvena ir jo šeima, kai tuo tarpu su Vokietijos Federacine Respublika be pačios nusikalstamos veikos padarymo fakto ir ten iš dalies atliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės jo niekas daugiau nesieja. Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra nustatyta pagrindų, kuriais remiantis dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę Lietuvos Respublikoje.

Vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1, 73, 121, 122, 342 straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo bei kodekso papildymo 365⁵ straipsniu 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1325, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9¹ straipsnio ir kodekso priedo pakeitimo 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1324, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 109 straipsnio ir kodekso 3 priedo pakeitimo 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1323, Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino žemės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuteistajam M. R. nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino prokuratūros pateiktame liudijime nurodyta, jog nuteistasis asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas (b. l. 27). Pažymėtina, jog nuteistojo sutikimas ar nesutikimas dėl jo perdavimo atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje nėra būtina ir privaloma sąlyga nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje gyvena jo giminaičiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekimas komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo užsienio valstybėje nesudaro pagrindo nepripažinti nuosprendžio (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-170-332/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis byloje Nr. 1S-2-417/2019). Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teisės ir saugumas yra užtikrinamas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnį, konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino žemės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžio M. R. atžvilgiu nenustatyta.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir turimą medžiagą, darytina išvada, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino žemės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendis M. R. atžvilgiu pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius. Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino žemės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu M. R. paskirta bausmė – 731 diena (2 metai) laisvės atėmimo. M. R. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už sunkinančiomis aplinkybėmis įvykdytą vagystės plėšimo būdu, už ką baudžiamoji atsakomybė numatyta Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalyje, 250 straipsnio 2 dalies Nr. 1 2-oje alternatyvoje ir 3 dalyje, 252 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Atsižvelgiant į Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino žemės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendį, kuriuo M. R. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė bei jame nustatytas faktines aplinkybes ir kvalifikaciją, spręstina, kad M. R. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti išduodančiosios valstybės narės paskirtą bausmę ir išduodančiosios valstybės paskirta bausmė gali būti mažinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Kadangi M. R. Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino žemės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos maksimalios bausmės, kuri galėtų būti skiriama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, suderinus Vokietijos Federacinės Respublikos teismo paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, M. R. nustatytina 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

2022 m. gruodžio 8 d. teismui pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis M. R. Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo kalinamas nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. kovo 24 d., todėl neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 529 dienos (b. l. 80–84).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo M. R. suėmimo vykdant šia nutartimi paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos, į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Vokietijos Federacinės Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės bei kardomojo kalinimo laikas, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. kovo 24 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, ir Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7 ir 8 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu,

nutaria:

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą tenkinti.

Pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino žemės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendį M. R. atžvilgiu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nuteistajam M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) d., Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino žemės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 2 dalies Nr. 1 2-oje alternatyva ir 3 dalį, 252 straipsnį – suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalimi, ir nustatyti M. R. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į galutinės bausmės M. R. laiką įskaičiuoti atliktą bausmę bei kardomojo kalinimo laiką Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. kovo 24 d. (201 dieną).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo M. R. sulaikymo vykdant šia nutartimi paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorei, nuteistajam M. R. ir jo gynėjai.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą išsiųsti Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino prokuratūrai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos kalėjimų tarnybai, Kauno apskrities VPK.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo jam įteikimo dienos.