Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei V. P., dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretysis asmuo M. P. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta: atsakovei nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4898 pagrindu priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-09-13 iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) buvo suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai (butas Nr. 2, ir butas Nr. 2A, esantys (duomenys neskelbtini)) ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Butą Nr. 2 (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi atsakovė padovanojo N. ir J. M., o butas Nr. 2A nuosavybės teise priklauso atsakovei (1 t., b. l. 10-12).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovės (1 t., b. l. 103), šildymo sistemą administruojančios bendrovės UAB Būsto administravimo agentūra prašymų (1 t., b. l. 108, 2 t., b. l. 77), 107-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko 2009-11-03 (1 t., b. l. 31) pagrindais, ieškovė nuo 2009-11-01 iki 2012-05-01 neskaičiavo šilumos tiekimo mokesčio buto Nr. 2 daliai, kuri nuo 2011-09-13 Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dėl demontuotų šildymo prietaisų buto Nr. 2 dalyje (1 t., b. l. 13, 3 t. b. l. 10-58). UAB Būsto administravimo agentūra 2009-04-24 raštu (1 t., b. l. 108) ieškovei nurodė, jog atsakovės buto Nr. 2 dalis (po registracijos Nr. 2A) vis dar atliekami remonto darbai, butas nešildomas nuo 2008 metų spalio mėnesio ir prašė perskaičiuoti mokesčius už šilumą už 2008-2009 metus, kadangi ši buto dalis buvo nešildoma nuo 2008 metų spalio mėnesio (1 t., b. l. 106, 109-115). 2009 metų gruodžio mėnesį nurodytam butui buvo perskaičiuoti mokesčiai (1 t., b. l. 113-114). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012-09-03 sprendimu konstatavo, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), remiantis teisės aktų nuostatomis, nėra laikomas atjungtu teisėtai nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos. Atsižvelgiant į tai, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įpareigojo ieškovę atlikti mokėjimų už suvartotą šilumos energiją name, esančiame (duomenys neskelbtini), perskaičiavimus, mokestį už šilumos energiją skaičiuojant ir butui Nr. 2A (1 t., b. l. 13-15). Vilniaus apygardos teismas 2013-12-18 sprendimu atmetė ieškovų J. M. ir V. P. ieškinį dalyje dėl šios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-09-03 sprendimo dalies panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-10-15 nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2013-12-18 sprendimą palikti nepakeistą (1 t., b. l. 19). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovė atliko perskaičiavimą laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. Teikiant ieškinį teismui buvo įvertinta aplinkybė, jog mokestis už šildymą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (iki registracijos Nr. 2), (duomenys neskelbtini), nebuvo skaičiuojamas laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėnesio, todėl laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2011-11-09 (kai butas buvo padalintas į dvi dalis ir buvo atlikta teisinė registracija) atsakovei yra susidariusi už šį laikotarpį 1 749,04 Eur skola. Taip pat po buto padalinimo nurodytas butas Nr. 2A nuosavybės teise ir toliau priklauso atsakovei, tačiau už (duomenys neskelbtini) – 2013-04-30 laikotarpį po buto padalinimo atsakovei yra susidariusi už šilumos energiją šildymui 1 264,97 Eur skola. Taip pat bute Nr. 2 (kuris iki registracijos buvo butas Nr.2A) ir kuris (duomenys neskelbtini) atlikus buto padalinimą ir teisinę registraciją buvo padovanotas N. ir J. M. už 2008-10-01- 2011-11-09 laikotarpį už šilumos energiją šildymui ir už šilumos energiją vandens pašildymui atsakovei yra susidariusi 886,24 Eur skola (1 t., b. l. 82-105, 68-69, 2 t., b. l. 63-65, 73-76).

Kaip nurodė atsakovė ji sutinka su ieškiniu dalyje dėl 1 264,97 Eur skolos, todėl šioje dalyje teismas pasisako sutrumpintais motyvais (CPK 268 str.).

Byloje nustatyta, jog už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis objekto kodas Nr. 27355018), kuris iki registracijos buvo butas Nr. 2, o iki duomenų atnaujinimo ieškovės duomenų bazėje buvo žymimas objekto kodu Nr. 24575822, ir, kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją šildymui, už šilumos energiją šildymui susidarė 1 264,97 Eur įsiskolinimas, priskaičiuotas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013-04-30 (imtinai) t. y. laikotarpį, nuo kurio buvęs buto Nr. 2 numeris ieškovo sistemoje buvo pradėtas žymėti kaip Nr. 2A, o objekto kodas tapo Nr. 27355018, taip pat už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2017-05-31 susidarė 46,03 Eur delspinigiai. Šias aplinkybes byloje patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: ieškovės pažymos (2 t., b. l. 73, 76), šilumos paskirstymo vartotojams žiniaraščiai (3 t., b. l. 89-99), buto apyvartos žiniaraščiai (1 t., b. l. 52-53).

Pagal CK 6.383 str. 1 d., abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją. Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.383 str., 6.384 str. 1 d., iš jos priteistina 1 264,97 Eur skola ieškovės naudai.

Kitoje nagrinėjamos bylos dalyje sprendžiamas ginčas dėl prievolės atsiskaityti už energijos tiekėjo pateiktą šilumos energiją ir jos dydžio. Atsakovė nesutinka su ieškiniu dalyje dėl 1 749,04 Eur ir 886,24 Eur skola bei delspinigiais.

Byloje nustatyta, kad 2012-09-03 raštu Nr. R2-1995 „Dėl J. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundo“ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) butas 2A nuo pastato centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos nėra teisėtai atjungtas. Kartu konstatavo, kad ieškovė be teisinio pagrindo šiam butui tenkančio šilumos kiekio bendrų patalpų šildymo paskirstymui taikė Metodą Nr. 5. Komisija sprendė, kad V. P. savo buto Nr. 2A nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka atjungusi nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos ir nutraukusi šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Butas Nr. 2A nuo centralizuoto šildymo atjungtas nebuvo. Nors jame nebuvo šilumos prietaisų, tačiau jis buvo šildomas per sienas, grindis bei lubas šilumą gaunant iš kaimyninių butų, tačiau V. P. su šilumos tiekėju neatsiskaitė, todėl sprendė, kad ji turi prievolę mokėti už šilumos energiją. Kartu Komisija įpareigojo ieškovę atlikti mokėjimų už suvartotą šilumos energiją name, esančiame (duomenys neskelbtini), perskaičiavimus nuo 2009 m. lapkričio mėnesio (1 t., b. l. 27-29, 113-114). Komisijos įpareigojimo pagrindu ieškovė atliko perskaičiavimą visiems pastato vartotojams perskirstant šilumos kiekį išmatuotą įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu (3 t. 10-99). Taip pat byloje yra pateikta Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1181/2014 pagal 107-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos, J. M. ir V. P. ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“ (1 t., b. l. 19), kuri teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią. Minėtoje byloje teismas konstatavo: „tai, kad ieškovė 2008 m. spalio 1 d. bendrijos pirmininkui ir šilumos tiekėjui pateikė prašymą neskaičiuoti jos butui mokesčio už šildymą, nepaneigia susiklosčiusios faktinės situacijos, kad bute buvo išmontuoti šildymo įrenginiai ir tai padaryta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. <...> nei ieškovės prašymas dėl buto Nr. 2A šildymo mokesčio neskaičiavimo, nei bendrijos pirmininko sutikimas, nei šildymo sistemą administruojančios bendrovės prašymas šilumos tiekėjui neskaičiuoti šildymo mokesčio ieškovės butui Nr. 2A nėra teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis šilumos tiekimo mokestis ieškovei pagrįstai nėra skaičiuojamas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl šilumos kiekio ir mokesčio už šilumą perskaičiavimo jos butui Nr. 2A ir mokesčio už šilumą netaikymo“. Lietuvos Apeliaciniam Teismui konstatavus, kad ginčo laikotarpiu ginčo patalpoms mokestis už šilumą turėjo būti skaičiuojamas, nagrinėjamoje byloje teismas vadovaujasi šia teisine išvada ir pakartotinai dėl šio teisinio santykio nepasisakys. Minėtoje byloje Lietuvos Apeliacinis Teismas konstatavo, jog ginčo patalpos teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo atjungtos nuo šildymo ir karšto vandens sistemų. Vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012). Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovė dalyje buto šildymą buvo atjungusi nuo 2008 metų spalio. Todėl sekant aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, jog šildymas buvo atjungtas neteisėtai bei vadovaujantis byloje nustatyta aplinkybe, jog neteisėtai buto šildymo sistema buvo atjungta nuo 2008 metų spalio mėnesio, ieškovė pagrįstai ieškinyje paskaičiavo atsakovei skolą tiektą butui Nr. 2A (iki registracijos Nr. 2) už 2008-10-01 – 2011-11-09 laikotarpį 1 749,04 Eur.

Atsakovės teigimu buto dalis buvo šildoma kitais būdais, todėl nepagrįsti argumentai, jog butas buvo šildomas per sienas, grindis bei lubas gaunat šilumą iš kaimyninių butų. Šie atsakovės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi šiems argumentams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų, be to juos paneigia ir byloje aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas bei nustatytos aplinkybės (CPK 178 str.).

Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 47 dalį šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. To paties įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 27 punkte nustatyta, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Pagal 2003-07-10 Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas bei jas pakeitusiu Energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 5 p., sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos, pagal to paties Aprašo 6 p., iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis.

Ginčo, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, atsakovė neginčija, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Dėl 886,24 Eur skolos. Taip pat iš esmės atsakovė analogiškus argumentus nurodo, kodėl ji nesutinka ir su jai paskaičiuotu 886,24 Eur įsiskolinimu už šilumos energiją šildymui ir vandens pašildymui susidariusiu 2008-10-01-2011-11-09 laikotarpiu šildomai buto daliai Nr. 2 (iki padalinimo Nr. 2A). Atsakovė akcentuoja, jog ieškovės pateiktose sąskaitose bei kituose dokumentuose esant painiavai dėl buto dalių žymėjimo, buto dalims suteiktų kodų, plotų neatitikimo, atsakovė nesuprato ar mokesčiai yra paskaičiuoti teisingai, todėl už suteiktas paslaugas su ieškove neatsiskaitė.

Teismas sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, jog iš tiesų atsakovės teiktuose dokumentuose ne visi duomenys buvo nurodyti tiksliai, tačiau tai nepašalina atsakovės, kaip sąžiningos vartotojos, bei atsakingo ir rūpestingo asmens pareigos šias aplinkybes išsiaiškinti bei tinkamai atsiskaityti už teikiamas paslaugas. Duomenų, jog atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę prašydama paaiškinti, kaip skaičiuojami mokesčiai, byloje nėra. Taip pat teismas pažymi, kad tiek butas Nr. 2 (iki padalinimo Nr. 2A), tiek butas Nr. 2A (iki padalinimo Nr.2) iki padalinimo ir teisinės registracijos bei buto Nr. 2 perleidimo tretiesiems asmenims priklausė asmeninės nuosavybės teise atsakovei ir šilumos kiekis už šilumos energiją šildymui bei vandens pašildymui buvo skaičiuojamas pagal buto dalių plotą 118,10 kv. m ir 164,12 kv. m., kas sudaro viso 282,22 kv. m., t. y. atitinka atsakovės tuo metu faktiškai valdytą turtą.

Atsakovė privalo vykdyti savo, kaip buto savininkės, įsipareigojimus ir atsiskaityti su ieškove už jos naudai tiekiamą šilumos energiją. CK 6.383 str. 1 d. reglamentuoja, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo. Ieškovė vykdė savo įsipareigojimus ir tiekė šilumos energiją atsakovės butui, tačiau atsakovė pareigą atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas vykdė netinkamai, nesavalaikiai, todėl susidariusi 1 749,04 Eur ir 886,24 Eur skola už šildymą ieškovei iš atsakovės priteistina (CPK 177 str., 178 str., 185 str., CK 4.86 str. 1 d., 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.260 str., 6.351 str., 6.383 str., 6.384 str., 6.385 str., 6.388 str., 6.390 str., Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 4 d., 5 d., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 27 p., Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5 p., 6 p., 10 p., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-09-03 nutarimas Nr.O3-86, Kauno miesto tarybos 2005-01-27 sprendimas Nr. T-16, 2005-05-05 nutarimu Nr.3-19 Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintas Šilumos šildymui paskirstymo metodas Nr.4).

Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ne dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų ar nesąžiningos komercinės veiklos, todėl atsakovės argumentai apie tai, kad teismas šilumos energijos tiekimo sutartį turėtų kvalifikuoti kaip vartotojišką sutartį ir taip ginti silpnesniosios šalies, t. y. atsakovės, interesus, atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai į 886,24 Eur ieškinio sumą nepagrįstai įtraukė 243,78 Eur už vandens pašildymą ir karšto vandens temperatūros palaikymą. Tokio dydžio skolą ieškovė jau prašė priteisti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-l62-894/2017 iš atsakovų N. ir J. M., tačiau teismas šioje dalyje ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nustatydamas, jog ginčo daugiabučiame name karšto vandens įvado nėra ir cirkuliacija karšto vandens sistemoje yra tik namo rūsyje. Be to, ieškovė į skolos sumą įtraukė neva tai už suteiktą paslaugą „gyvatukas“, nors nei viename bute tokio nėra.

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-162-894/2017 pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams N. M. ir J. M. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - V. P., 2017-05-22 buvo pateiktas ieškovės pareiškimas Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo. Pareiškime buvo nurodyta kad, ieškovė atsižvelgiant „į civilinės bylos nagrinėjimo metu naujai paaiškėjusias aplinkybes <...> nustatė, jog dalis šioje civilinėje byloje atsakovams J. M. ir N. M. pareikštų reikalavimų <...> turėjo būti reiškiami V. P.. Dėl įvykusių apsirikimų skirstant priskaičiuotas įsiskolinimų sumas tarp objektų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), V. P. priklausanti įsiskolinimo dalis, buvo per klaidą priskirta atsakovams, o atsakovams priklausanti mokėti įsiskolinimo dalis, priskirta V. P.. Tai atitinkamai reiškia, jog atsakovai nėra atsakingi už nurodytų sumų atlyginimą ieškovui, nes už šių sumų atlyginimą ieškovui yra atsakinga V. P.. Atsižvelgiant į tai, ieškovas daro išvadą, jog yra faktinis bei teisinis pagrindas atsisakyti dalies atsakovams pareikšto ieškinio reikalavimų, kadangi jie pareikšti netinkamiems atsakovams. <...> Ieškovas, kaip jau minėta, taip pat atsisako reikalavimo priteisti iš atsakovų 243,78 Eurų sumą už perduotą šilumos energiją karšto vandens šildymui, kadangi ši suma taip pat turėtų būti reikalaujama priteisti iš atsakovės V. P..“ (2 t., b. l. 58). Taip pat teismas 2017-06-16 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-162-894/2017 pažymėjo, „kad ieškovės atstovas 2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje patvirtino, kad reikalavimo priteisti 243,78 Eur už šilumos energiją vandens pašildymui laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d., nebepalaiko (2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos nuo 01 min.). Vadovaujantis nurodytais motyvais, ieškinys dalyje dėl 243,78 Eur už šilumos energiją vandens pašildymui priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas“.

Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas šalių pateiktus apeliacinius skundus, dėl civilinėje byloje Nr. e2-162-894/2017 priimto sprendimo, 2018-02-19 priimtoje nutartyje konstatavo, jog teismui atsisakius priimti ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir ieškovei nepalaikius reikalavimo priteisti iš atsakovų 243,78 Eur už parduotą šilumos energiją karšto vandens šildymui, teismas neturėjo pagrindo nagrinėti reikalavimo, kurio ieškovė nepalaiko ir atmesti jį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Taip pat teismas iš sprendimo pašalino Kauno apylinkės teismo nurodytą motyvą, jog daugiabučiame name nėra kašto vandens įvado.

Vertinant Kauno apygardos teismo 2018-02-19 priimtoje nutartyje padarytas išvadas konstatuotina, jog atsakovė klaidingai interpretuoja jos nurodomas aplinkybes, todėl jos argumentai atmestini. Kaip aiškiai nurodo ieškovė 243,78 Eur suma klaidingai buvo paskaičiuota N. ir J. M., todėl teismui nepagrįstai šioje dalyje ieškinį atmetus, ieškovė turėjo teisėtą pagrindą nurodytos sumos reikalauti iš atsakovės.

Taip pat atsakovė nesutinka, jog buvo skaičiuojamas „gyvatuko“ mokestis (2 t., b. l. 63-64).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekė centralizuotą šilumos energiją butui, priklausančiam atsakovei. Kaip jau yra išanalizuota aukščiau ginčo buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai buvo prijungti prie šilumos energijos tinklų, todėl laikoma, kad ieškovė su buto savininke žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį ir atsakovei buvo skaičiuojamas vadinamas „gyvatuko“ mokestis. Atsakovė nurodė, kad šis mokestis paskaičiuotas nepagrįstai, nes jos bute gyvatuko nėra ir karšto vandens cirkuliacija nevyksta. Ieškovė byloje nurodė, jog net ir nuėmus gyvatuką, karšto vandens cirkuliacija bute vyksta, dėl ko yra atsakovei skaičiuojamas gyvatuko mokestis (1 t., b. l. 31, 113, 124).

Mokėtinas mokestis už karšto vandens cirkuliaciją yra apskaičiuojamas vadovaujantis Metodu Nr. 4, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19. Metodo 3.1 p., 3.2 p. numato, kad šildymo sezono laikotarpiu vartotojui priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai yra normatyvinis (nustatomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007-01-29 nutarimu Nr. O3-5 patvirtintos Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos 8 p. reikalavimus), o ne šildymo sezono laikotarpiu – faktinis, apskaičiuojamas iš įvade išmatuoto šilumos kiekio atimamas šilumos kiekis šalto geriamojo vandens pašildymui ir dalijamas iš butų skaičiaus, taikant koeficientą Metodo Nr. 4 6.2.2 p. numatytu atveju). Metodas Nr. 4 yra taikomas, kai pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis (Qš+Qkv) paskirstomas šilumos kiekiui karštam vandeniui paruošti, šilumos kiekiui karšto vandens temperatūrai palaikyti ir šilumos kiekiui šildymui. Kadangi atsakovės bute įrengta karšto vandens tiekimo sistema, kuri prijungta prie namo bendros karšto vandens tiekimo sistemos be vonios šildytuvo, jai yra pagrįstai skaičiuojamas mokestis už šilumos cirkuliaciją, apskaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-07-27 nutarimo Nr. 03-133 6.1.1 p. Atsakovės argumentas, kad jos bute karšto vandens cirkuliacija nevyksta, yra atmestinas, kadangi iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovės butas naudoja karštą vandenį iš namo įvado ir jį deklaruoja bei atsakovės butui yra taikomas 15 kWh šilumos energijos kiekio normatyvas karšto vandens temperatūros palaikymui, kai cirkuliacija įrengta tik daugiabučio namo rūsyje (1 t., b. l. 31, 124). Vertinant nurodytus motyvus bei teisinį reglamentavimą, atmestini atsakovės argumentai, jog atsakovei nepagrįstai skaičiuojamas „gyvatuko“ mokestis.

Kiti atsakovės bylos nagrinėjimo metu nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisėto bei pagrįsto sprendimo priėmimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl delspinigių. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti delspinigius – 23,37 Eur (nuo skolos už šilumos energiją patalpų šildymui) už 2016-12-01 – 2017-05-31 laikotarpiu ir 8,87 Eur (nuo skolos už šilumos energiją vandens pašildymui) už 2016-12-01 -2017-05-31 laikotarpiu nuo butui Nr. 2 (iki padalinimo Nr. 2A) susidariusio 886,24 Eur įsiskolinimo; - 63,64 Eur (nuo skolos už šilumos energiją šildymui) už 2016-12-01 -2017-05-31 laikotarpiu nuo butui Nr. 2A (iki padalinimo Nr. 2) susidariusio 1 749,04 Eur įsiskolinimo.

CK 6.71 str. 1 d. numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 str. 1 d. nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius.

Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistina už kiekvieną uždelstą dieną 0,02 procento 2016-12-01 – 2017-05-31 laikotarpiu susidarę 95,88 Eur delspinigių: 23,37 Eur delspinigių (nuo skolos už šilumos energiją patalpų šildymui) už 2016-12-01 – 2017-05-31 laikotarpiu ir 8,87 Eur delspinigių (nuo skolos už šilumos energiją vandens pašildymui) už 2016-12-01 -2017-05-31 laikotarpiu nuo butui Nr. 2 (iki padalinimo Nr. 2A) susidariusio 886,24 Eur įsiskolinimo (886,24 Eur x 0,02 proc./100 proc. x 182 d. = 32,24 Eur) ir 63,64 Eur delspinigių (nuo skolos už šilumos energiją šildymui) už 2016-12-01 -2017-05-31 laikotarpiu nuo butui Nr. 2A (iki padalinimo Nr. 2) susidariusio 1 749,04 Eur įsiskolinimo (1 749,04 Eur x 0,02 proc./100 proc. x 182 d. = 63,64 Eur) (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 str. 1 d., CK 6.256 str. 2 d.).

Atmestinas atsakovės argumentas, jog ieškovė nepagrįstai atsakovės sumokėtų įmokų dalimi dengė paskaičiuotus delspinigius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė gaunamas įmokas įskaitydavo kaip delspinigius, po to įskaitydavo kaip pagrindinę prievolę ir vadovaujantis teisės aktais tokią teisę turėjo (CK 6.54 str. 3 d., 4 d.).

Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.210 str. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Atsakovei praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis –iš atsakovės priteistina 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą – 4 042,16 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Atsakovė prašo taikyti LR Energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37 p., pagal kurį dėl šilumos tiekėjo kaltės ar jo padarytų šilumos apskaitos ar techninio pobūdžio klaidų susidariusią nepriemoką galima išieškoti LR teisės aktuose nustatyta tvarka už du paskutinius mėnesius, neskaičiuojant delspinigių. Šis atsakovės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad atliekant perskaičiavimus už teiktas paslaugas buvo padarytos apskaitos ar techninio pobūdžio klaidos dėl šilumos tiekėjo kaltės ir dėl to susidarė atsakovų nepriemoka už suvartotą šilumą, priešingai byloje eilė rašytinių įrodymų patvirtina, jog perskaičiavimai už teiktas paslaugas buvo atlikti esant teisėtiems pagrindams bei nėra duomenų paneigiančių skaičiavimų neteisingumą.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Esamoje ginčo situacijoje ieškovė tinkamai pritaikė teisės normas, šilumos paskirstymo metodą, tinkamai apskaičiavo atsakovės patalpų daliai tenkantį šilumos kiekį.

Vadovaujantis CK 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Apibendrinant darytina išvada, kad šilumos tiekėjas privalo kiekvieną atsiskaitymo laikotarpį teisės aktuose nustatyta tvarka paskirstyti visą pastate faktiškai suvartotą šilumos kiekį ir pateikti jį apmokėti vartotojams.

Iš byloje esančio 2008-10-01 atsakovės prašymo ieškovei nustatyta, jog būtent atsakovė kreipėsi į ieškovę nurodydama, kad nešildomas butas Nr.2A, nes atliekamas buto remontas ir nuimti radiatoriai. 2009-04-24 raštu UAB „Būsto administravimo agentūra“ patvirtino, kad atsakovės 164,12 kv. m. buto dalis nešildoma ir prašė perskaičiuoti mokesčius už šildymą 2008-2009 metų periodu, taip pat pateikė du įrenginių techninio stovio patikrinimo aktus (1 t., b. l. 106, 108-110). Pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovės kaltės apskaičiuojant mokesčius. Tai patvirtina ir ieškovės 2010-11-23 raštas UAB „Būsto administravimo agentūra“ (kopija buvo skirta ir atsakovei ir bendrijos pirmininkui), kuriuo prašoma (duomenys neskelbtini) namo valdytoją 107-ąją DNSB patikslinti ar šilumos įrenginių atjungimas 2-o buto dalyje nepažeidžia kitų butų savininkų teisių ir teisėtų interesų ir ar kiti namo butų savininkai nepatiria papildomų išlaidų. Atsakovę raštu informavo, kad šilumos įrenginių rekonstrukcija gali būti vykdoma tik Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo bei Šilumos vartojimo taisyklių nustatyta tvarka (1 t., b. l. 111). Todėl nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad buvo padarytos apskaitos ar techninio pobūdžio klaidos dėl šilumos tiekėjo kaltės ir dėl to susidarė atsakovės nepriemoka už suvartotą šilumą ir ginčo atveju netaikytinas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37 p. nuostata.

Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčas tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ne dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų ar nesąžiningos komercinės veiklos, todėl atsakovės argumentai apie tai, kad teismas šilumos energijos tiekimo sutartį turėtų kvalifikuoti kaip vartotojišką sutartį ir taip ginti silpnesniosios šalies, t. y. atsakovės, interesus, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, jog ieškovė teismui pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį bei sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovės 2018-09-04 prašymas dėl procesinio termino pratęsimo nesudaro pagrindo teigti, jog taip buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas, kadangi terminą buvo prašoma pratęsti tik 7 dienoms. Taip pat ir ieškinio tikslinimo aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Dėl nurodytų aplinkybių, šioje dalyje atmestini atsakovės argumentai kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė sumokėjo 91 Eur žyminio mokesčio, 51,43 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 7-9, 32, 2 t., b. l. 105). Ieškovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Byloje pateiktas išrašas (1 t., b. l. 33) už informacijos paieškas viešuose registruose 1,71 Eur sumai, išrašas yra laikytinas įrodymu byloje, todėl išlaidos, susijusios su jo gavimu, yra būtinosios išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 113 str. 3 d.). Minėtos išlaidos yra realios ir pagrįstos, todėl išlaidos už dokumentų išreikalavimą iš registrų priskirtinos išlaidoms, susijusioms su šios civilinės bylos nagrinėjimu, ir ieškinį patenkinus priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinio reikalavimus patenkinus, iš atsakovės priteistina 144,14 Eur bendra bylinėjimosi išlaidų suma.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes šaliai tenkanti šių išlaidų dalis neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaune, 3 900,25 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus eurų 25 ct) skolą, 141,91 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 91 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 042,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-04-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 144,14 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.